f6e0fa01-e9e4-4aae-8f64-e1538472c7f2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-19534-845/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14210-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1.; 3.2.9.1.; 3.4.5.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D. J. C. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja D. J. C. kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos senelis V. J. (taip pat žinomas kaip V. J. ir V. J.), gim. (duomenys neskelbtini), buvo lietuvis. PareiÅ¡kėja nurodė, kad Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2019 m. liepos 17 d. per Lietuvos Respublikos generalinį konsulatÄ ÄŒikagoje pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti jai lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimÄ ir prie jo pridėtus dokumentus.

Migracijos departamentas, įvertinęs pareiÅ¡kėjos pateiktus dokumentus, 2020 m. balandžio 10 d. sprendimu nusprendė neiÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo, kadangi pareiÅ¡kėjos pateikti dokumentai nepatvirtino, kad pareiÅ¡kėja yra lietuvių kilmės asmuo (pateiktuose dokumentuose niekur konkrečiai nėra įraÅ¡yta pareiÅ¡kėjos senelių ir tėvų tautybė), ir padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja neatitinka Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Be to, pareiškėja Migracijos departamentui nepateikė rašytinio pareiškimo, kad ji laiko save lietuve. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad tai, kad jos senelis buvo lietuvis, liudija šie duomenys ir dokumentai:

1) V. J. gimė dabartinėje Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) SapiegiÅ¡kių kaime, A. J. ir M. (mergautinė pavardė – K.) Å¡eimoje. Jis pakrikÅ¡tytas Nedzingės Romos katalikų bažnyčioje (duomenys neskelbtini) (tai patvirtina pridedama 2018 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie gimimÄ Nr. (P1 - 5363) P2 - 8755)); 2) 1920 m. sausio 30 d. vykdytame 14-ajame JAV (Čikagos miesto) gyventojų suraÅ¡yme 69 eilutėje nurodoma, kad V. J. (V. J.) gimtoji kalba – lietuvių k. (20 eilutė), jo tėvo gimtoji kalba – lietuvių k. (22 eilutė), jo motinos gimtoji kalba – lietuvių k. (24 eilutė); 3) 1930 m. balandžio 19-21 d. vykdytame 15-ajame JAV gyventojų suraÅ¡yme nurodyta, kad V.

J. gimimo vieta yra „Lietuva“, kad jo gimtoji kalba („kalba, kuria kalbėjo šeimoje prieš atvykdamas į Jungtines valstijas“) yra „lietuvių kalba“, kad jo tėvo ir motinos gimimo vieta yra „Lietuva“. Pasak pareiškėjos, jos senelis V. J. emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV) ir su šeima gyveno Čikagoje, Ilinojuje. Pareiškėja pažymėjo, kad amerikietiškuose dokumentuose jo vardas ir pavardė pagal čia paplitusį įprotį „suamerikietinti“ – V.

J. JAV dokumentuose įvardijamas kaip V. J., kadangi angliÅ¡kajame alfabete nėra raidės „č“. PareiÅ¡kėja taip pat nurodė, kad jos senelis vedė pareiÅ¡kėjos senelę M. S. (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu, Čikagos arkivyskupija 2018 m. spalio 26 d. jai iÅ¡davė raÅ¡tÄ , kuriame nurodoma, jog Čikagos (Ilinojaus valstijoje) Å v. Jurgio parapijos (Lituanica) santuokų registre užfiksuota V. J. (V. J.) ir M. S. (M. S.) santuoka, įvykusi 1895 m. vasario 25 dienÄ , taip pat nurodyta, kad V. tėvai yra A.

J. ir M. W. (A. J. ir M. K.), o M. tėvai yra V. S. ir A. S. (V. S. ir A. S.). PareiÅ¡kėja taip pat paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) V. J. ir jo žmonai M. gimė sÅ«nus (pareiÅ¡kėjos tėvas) L. J. (Juskevic), kurio gimimo liudijime jo tėvo V. J. gimtoji Å¡alis nurodyta „Lietuva“ . Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad neprieÅ¡taraus dėl minėto juridinio fakto nustatymo, jei teismas nustatys, kad pareiÅ¡kėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjos senelis V.

J. buvo lietuvis arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjos senelis buvo lietuvis. Taip pat prašė bylÄ nagrinėti Migracijos departamento atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, Å¡alims apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ , vietÄ ir teismo sudėtį praneÅ¡ta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Vadovaudamasis Å¡ia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymÄ , nuostatomis, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009 ir 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).

CPK 445 straipsnyje yra nurodyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad lietuvių kilmės asmuo yra asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu.

Remiantis nurodyta nuostata, lietuvių kilmei įrodyti reikia pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iÅ¡ tėvų ar senelių yra ar buvo lietuvis. Remiantis byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėja D. J. C. Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatytu pagrindu siekia gauti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimÄ . PareiÅ¡kėja Migracijos departamentui pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti jai šį pažymėjimÄ ir prie jo pridėtus dokumentus.

Kartu su praÅ¡ymu pareiÅ¡kėja pateikė turimus dokumentus, tačiau Migracijos departamentas, nagrinėjantis pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , 2020 m. balandžio 10 d. sprendime nurodė, kad pareiÅ¡kėjos pateiktų duomenų nepakanka patvirtinti, kad pareiÅ¡kėja yra lietuvių kilmės asmuo (pateiktuose dokumentuose niekur konkrečiai nėra įraÅ¡yta pareiÅ¡kėjos senelių ir tėvų tautybė), taip pat pareiÅ¡kėja nepateikė raÅ¡ytinio pareiÅ¡kimo, kad ji laiko save lietuve, todėl departamentas nusprendė neiÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo.

Remiantis minėtu Migracijos Departamento sprendimu, pareiškėjai galės būti išduotas lietuvių kilmę liudijantis pažymėjimas tik tuo atveju, jei faktas, kad jos senelis buvo lietuvis, bus nustatytas teismo tvarka. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, jog pareiškėja visus turimus tai liudijančius dokumentus pateikė Migracijos Departamentui, o šis juos įvertino ir nusprendė lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo neišduoti, nurodydamas, kad nei viename iš pareiškėjos pateiktų dokumentų tiesiogiai pareiškėjos senelių ir tėvų tautybė „lietuvis“ nenurodyta.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikÅ¡mę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, jog Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiÅ¡kėjas turėtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismÄ . Ä® aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ .

Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog kiekviena prielaida bÅ«tų motyvuota, t. y. kad ji bÅ«tų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad prieÅ¡ingos prielaidos tikimybė bÅ«tų mažesnė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005 ir 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimÄ apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl kÄ tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali bÅ«ti tiek iÅ¡likę.

Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi iÅ¡likti, todėl įrodymų turi bÅ«ti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011). Remiantis Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018 m. rugsėjo 5 d. pažyma apie gimimÄ Nr. (P1 - 5363) P2 - 8755 nustatyta, kad V. J. gimė Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) SapiegiÅ¡kių kaime, A.

J. ir M. (mergautinė pavardė – K.) Å¡eimoje, pakrikÅ¡tytas Nedzingės Romos katalikų bažnyčioje (duomenys neskelbtini). IÅ¡ nurodytų duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad V. J. gimė Lietuvos teritorijoje gyvenusioje Å¡eimoje. Tai, kad V. J. (V. J.) bei jo tėvų gimtoji kalba – lietuvių k. bei jų gimimo vieta yra Lietuva, matyti iÅ¡ duomenų, nurodytų 1920 m. sausio 30 d. ir 1930 m. balandžio 19-21 d. vykdytuose JAV gyventojų suraÅ¡ymuose. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime atkreipė dėmesį į tai, kad JAV, kur gyvena pareiÅ¡kėja ir į kuriÄ emigravo jos senelis, nei į vienÄ asmens dokumentÄ nėra įraÅ¡oma asmens tautybė, todėl neįmanoma pristatyti tokio dokumento, kurio reikalauja Migracijos Departamentas.

JAV gyventojų suraÅ¡ymo biuras, suraÅ¡ydamas gyventojus, fiksuoja tik jų rasę ir etninę grupę, todėl nėra galimybės Lietuvos valstybinėms institucijoms pristatyti dokumentÄ , kuriame bÅ«tų nurodyta pareiÅ¡kėjos senelio tautybė – „lietuvis“. Tačiau byloje pateiktų netiesioginių įrodymų visetas (tai, jog pareiÅ¡kėjos senelis gimė dabartinėje Lietuvoje, jo tėvų ir jo paties gimtoji kalba buvo lietuvių kalba, jis tuokėsi lietuviÅ¡koje bažnyčioje JAV Čikagos mieste bei didžiÄ jÄ gyvenimo dalį gyveno Čikagos lietuvių rajone) pagrindžia tai, kad yra labiau tikėtina, jog pareiÅ¡kėjos senelis V.

J. buvo lietuvis, o jo pavardė tikėtina buvo supaprastinta dėl anglų kalboje nesančios priebalsės „č“ ir pakeista į V. J.. IÅ¡ teismui pateikto pareiÅ¡kimo akivaizdu, kad pareiÅ¡kėja laiko save lietuve ir siekia gauti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimÄ . Netiesioginiai įrodymai yra tarpusavyje susiję ir neprieÅ¡taringi. PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjos pateiktuose dokumentuose fiksuoti duomenys vienas kitÄ papildo ir sudaro iÅ¡ esmės nuosekliÄ loginę grandinę. Atsižvelgiant į nurodytų argumentų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas tenkinti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ ir nustatyti praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog pareiÅ¡kėjos senelis V.

J. (taip pat žinomas kaip V. J. ir V. J.), gim. (duomenys neskelbtini), buvo lietuvis. Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas pareiÅ¡kėjai D. J. C. yra reikalingas, siekiant gauti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimÄ (CPK 448 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos D. J.

C., gim. (duomenys neskelbtini), senelis V. J. (taip pat žinomas kaip V. J. ir V. J.), gim. (duomenys neskelbtini)., buvo lietuvis. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas pareiÅ¡kėjos D. J. C. lietuvių kilmę patvirtinančiam pažymėjimui gauti. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Lijana Visokavičienė