f6dc22fd-5cd4-425e-87e9-39b4050de503 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-61-450/2012Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00066-2010-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 92.; 121.14.; 121.18.; 121.21. (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės N. R. apeliacinį skundÄ dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieÅ¡kinį atsakovei N. R., trečiasis asmuo DieveniÅ¡kių istorinio regioninio parko direkcija dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :   I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašė įpareigoti atsakovę [statytojÄ ] N. R. savo lėšomis per 2 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t.y. įrengti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado apdailÄ pagal galiojančias DieveniÅ¡kių istorinio regioninio parko nuostatas vykdomoms statyboms. IeÅ¡kinys buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad atsakovė N. R., neturėdama statybos leidimo, savavaliÅ¡kai rekonstravo gyvenamÄ jį namÄ , t.y. apkalė plastikinėmis dailylentėmis gyvenamojo namo iÅ¡orines sienas, taip pažeisdama LR statybos įstatymo 3 str. 2 d. 3p., 12 str. 1 d. 4 p., 23 str. 1 d., taip pat Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 3 d. bei LR Aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 441 patvirtinto DieveniÅ¡kių istorinio regioninio parko apsaugos reglamento 17.5 punkto reikalavimus.

Dėl šių savavališkų veiksmų atsakovei 2009-01-23 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (101)11.11-16 ir statybos sustabdymo aktas Nr. (101)11.11-17. Pažymėjo, kad remiantis LR Statybos įstatymo 28 str. buvo pareikalauta iš atsakovės savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, t.y. reikiamai pertvarkyti statinį pagal galiojančių įstatymų normas, tačiau savavališkos statybos padariniai pašalinti nebuvo.Atsakovė N. R. su ieškiniu dėl savavališkų statybos padarinių pašalinimo nesutiko, nurodydama, kad neturi lėšų plastikinėms dailylentėms pašalinti.

Apie tai, kad namo rekonstrukcijai atlikti reikalingas leidimas, atsakovė patvirtino, kad žinojo, todėl bandė derinti su parko direkcija. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å alčininkų rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 30 d. sprendimu ieÅ¡kovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieÅ¡kinį atsakovei N. R., trečiasis asmuo DieveniÅ¡kių istorinio regioninio parko direkcija dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo tenkino: įpareigojo atsakovę N. R. savo lėšomis per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t.y. paÅ¡alinti plastikines dailylentes nuo gyvenamojo namo iÅ¡orinių sienų arba įrengti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naujÄ fasado apdailÄ pagal galiojančias DieveniÅ¡kių istorinio regioninio parko nuostatas.

Teismas nustatė, kad atsakovės gyvenamasis namas yra DieveniÅ¡kių istorinio regioninio parko, kuris priklauso valstybės saugomoms teritorijoms, teritorijoje. Atsakovei N. R. buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas bei statybos sustabdymo aktas, taip pat įteiktas reikalavimas dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo Nr. (100)11.55-121, tačiau reikalavimai nebuvo įvykdyti. Ä®vertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus bei teisės aktų keliamus reikalavimus statiniams valstybinės apsaugos zonose, kurioms priklauso ir DieveniÅ¡kių istorinis regioninis parkas, teismas sprendė, jog esant aplinkybėms, kad atsakovė, negavusi statybos leidimo, atliko pastato rekonstrukcijÄ , t.y. statinio apkalinimÄ plastikinėmis dailylentėmis, kad pagal DieveniÅ¡kių istorinio regioninio parko apsaugos reglamento 10 punktÄ yra draudžiama, vadovaujantis LR Statybos įstatymo 28 str. taikytinas savavaliÅ¡kų statybos padarinių Å¡alinimas.

Teismas nurodė, kad jis taip pat atmeta atsakovės praÅ¡ymÄ palikti atliktÄ namo rekonstrukcijÄ tuo pagrindu, kad pagal DieveniÅ¡kių istorinio regioninio parko apsaugos reglamento imperatyvias nuostatas plastikinėmis dailylentėmis namas negali bÅ«ti apkaltas. Vertindamas atsakovės motyvus dėl sunkios finansinės padėties teismas, konstatavo, kad atsakovė nepateikė savo sunkios turtinės padėties įrodymų, o vien tik sunki materialinė padėtis negali bÅ«ti dingstimi nevykdyti teisės aktų reikalavimų, nors tam tikrais atvejais tai ir galėtų bÅ«ti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai            Apeliaciniu skundu atsakovė N. R. praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ panaikinti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:l. Nagrinėdamas bylÄ pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino tokių aplinkybių, kad dėl savo gyvenamojo namo rekonstrukcijos apeliantė kelis kartus kreipėsi į DieveniÅ¡kių istorinio parko direkcijÄ , tačiau raÅ¡ytinio sutikimo dėl praÅ¡omų leisti įvykdyti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų iÅ¡duota nebuvo, apsiribojus žodiniu sutikimu.

Tai patvirtina faktas, jog Dieveniškių istorinio parko direkcijai priklausančioje teritorijoje ir šiuo metu yra rekonstruotų gyvenamųjų namų, kurių išorinės sienos apkaltos plastikinėmis dailylentėmis. Šių namų savininkai už tai jokių sankcijų nėra gavę.

2. IeÅ¡kovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad namo iÅ¡orinių sienų apkalimas plastikinėmis dailylentėmis yra nepriimtinas kultÅ«ros paveldo apsaugos požiÅ«riu, nurodė, kad sutinka su aplinkybe, jog jai buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas ir pažymi, kad ėmėsi veiksmų, kad įvykdytų pritaikytos sankcijos reikalavimÄ , tačiau dėl sunkios materialines padėties neturi galimybės pertvarkyti namo iÅ¡orinių sienų. Atkreipė dėmesį, kad nei DieveniÅ¡kių istorinio regioninio parko apsaugos reglamente patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 441, nei DieveniÅ¡kių istorinio regioninio parko nuostatuose patvirtintu Lietuvos Respublikos 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490, nėra draudžiama statinius apkalti plastikinėmis dailylentėmis.

3. Pirmosios instancijos teismas klaidingai rėmėsi DieveniÅ¡kių istorinio regioninio parko apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčiu 10 d. įsakymu Nr. 441 10 ir 17 p., nes reglamento 10 p. paaiÅ¡kinama reglamente vartojama sÄ voka - lankomi objektai, o 17 p.- stovyklavietė, kurie akivaizdžiai nieko bendro su nagrinėjamu bylos dalyku neturi.4. DieveniÅ¡kių istorinio regioninio parko apsaugos reglamento 31 p. nurodoma kokioms sÄ lygoms turi atitikti rekonstruoti gyvenamieji namai, esantys saugomoje teritorijoje, o Å¡iose nuostatuose kategoriÅ¡ko draudimo renovuojant pastatus DieveniÅ¡kių istorinio regioninio parko teritorijoje naudotis plastikinėmis dailylentėmis nėra.

Nesant besÄ lyginiam draudimui naudoti plastikinių dailylenčių, nėra pagrindo taikyti CK 4.103 str. 3 d. 2 p. Be to atkreiptinas dėmesys, kad CK 4.103 straipsnio turinys sprendimo priėmimo dienai, tai yra 2011 m. birželio 30 d., buvo Ä®statymo leidėjo pakeistas- Nr. XI-993, 2010-07-02, Žin., 2010. Nr. 84-4402 (2010-07-15) ir jame nebebuvo teismo nurodytų reikalavimų.5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vadovavosi Statybų statymo 2 straipsnio 71 p. sÄ voka - savavaliÅ¡ka statinio statyba - nagrinėjamajai bylai, apeliantė atliko savo gyvenamojo namo iÅ¡orinių sienų remontÄ (Statybų įstatymo 2 straipsnio 19 p.) - apkalė sienas dailylentėmis.

Tokių darbų negalima vadinti savavaliÅ¡ka statyba pagal Statybų įstatymo 2 straipsnio 71 p., nes nurodytame punkte savavaliÅ¡ka statyba apibÅ«dinama kaip statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Atlikti darbai negali bÅ«ti vertinami kaip statinio rekonstravimas, nes statinys nebuvo perstatytas ir nebuvo pakeisti statinio matmenys. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teises vadovausis CK 4.103 str., nes nebuvo vykdoma savavaliÅ¡ka statyba, o atliktas statinio paprastasis remontas (Statybų įstatymo 2 str. 19, 21 p.).           Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašė apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , nurodydamas, kad pati atsakovė neginčija savavaliÅ¡kos statybos fakto ir jį pripažįsta, todėl atsakovės materialinė padėtis neatleidžia jos nuo pareigos paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius.

DieveniÅ¡kių istorinio regioninio parko direkcija negalėjo duoti atsakovei sutikimo nurodytai gyvenamojo namo rekonstrukcijai atlikti, kadangi to neleidžia galiojantys teisės aktai. Jokių duomenų apie tai, kad kiti gyvenamųjų namų savininkai savo namus yra apkalę plastikinėmis dailylentėmis, apeliantė nepateikia, todėl Å¡ioje dalyje apeliantės argumentai yra niekuo nepagrįsti. Atkreipė dėmesį, kad net ir esant paprastajam statinio remontui, atsakovės veiksmai prilygintini savavaliÅ¡kai statybai, kadangi ginčo objektas yra DieveniÅ¡kių istorinio regioninio parko direkcijai priklausančioje teritorijoje, dėl ko atliktiems statybos darbams bÅ«tina gauti Å¡io parko raÅ¡ytinį pritarimÄ , kuris prilyginamas statybÄ leidžiančiam dokumentui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė N. R., (duomenys neskelbtini), DieveniÅ¡kių istorinio regioninio parko teritorijoje, neturėdama statybos leidimo savavaliÅ¡kai rekonstravo gyvenamÄ jį namÄ , t.y. apkalė plastikinėmis dailylentėmis gyvenamojo namo iÅ¡orines sienas. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas 2009-01-23 surašė atsakovei N. R. savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. (101)11.11-16 ir statybos sustabdymo aktÄ Nr. (101)11.11-17.

IÅ¡ atsakovės buvo pareikalauta likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, iki 2009-07-31 savo lėšomis įrengti pastato fasado apdailÄ pagal galiojančius DieveniÅ¡kių istorinio regioninio parko nuostatas vykdomoms statyboms. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad atsakovės gyvenamas namas yra DieveniÅ¡kių istorinio regioninio parko teritorijoje ir priskiriamas kultÅ«ros paveldo objektams. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų.

Pagal LR Statybos įstatymo 20 str. [Ä®st. redakcija galiojusi savavaliÅ¡kos statybos akto suraÅ¡ymo metu] pastato rekonstravimo atveju yra reikalingas rekonstravimo projektas, o pagal Å¡io įstatymo 23 str. reikalingas leidimas rekonstruoti statinį. Atsakovė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad ji neturėjo leidimo rekonstrukcijai ir nurodė, kad pastaroji kreipėsi į DieveniÅ¡kių istorinio regioninio parko direkcijÄ , kuri neiÅ¡davė jai raÅ¡ytinio sutikimo rekonstrukcijos darbams, apsiribojo žodiniu sutikimu.

Pagal LR aplinkos ministro 2002-08-31 įsakymu Nr. D1-93 pakeisto DieveniÅ¡kių istorinio regioninio parko apsaugos reglamento, patvirtinto 2002-08-10 įsakymu Nr. 441 „Dėl DieveniÅ¡kių istorinio regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“ 17 p. istoriniame regioniniame parke esančiose sodybose, gali bÅ«ti rekonstruojami ir remontuojami gyvenamieji namai ir jų priklausiniai, laikantis Statybos įstatymo, statybos techninio reglamento ir kita. Å io Reglamento 17.5 p. nustato reikalavimus pastatų statybai bei apdailai naudoti tradicines statybines medžiagas: medį, akmenį, tinkÄ .

MÅ«rinių pastatų iÅ¡orinės sienos apkalamos lentomis ar dailylentėmis. Draudžiama statinius apkalti plastikinėmis dailylentėmis, todėl atmestinas atsakovės argumentas, kad nepateikti įrodymai dėl tokių plastikinių dailylenčių nepriimtinumo. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, LR Statybos įstatymo 2 str. 18 d. [įst. red. galiojusi teisinio santykio metu] numato, kad statinio rekonstravimas - statybos rÅ«Å¡is, kai yra tikslas iÅ¡ esmės pertvarkyti esamÄ statinį, sukurti jo naujÄ kokybę: <...> iÅ¡ esmės keisti statinio fasadų iÅ¡vaizdÄ (keičiant apdailÄ â€“ jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus <...>). 23 str. 5 d. numato, kad statybos leidimÄ iÅ¡duoda savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

Negavus nurodyto leidimo taikomas 28 str. savavaliÅ¡kų statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos įstatymas galioja ir valstybinės apsaugos zonose, tokiose kaip DieveniÅ¡kių istorinis regioninis parkas, todėl atsakovė, norėdama atlikti pastato rekonstrukcijÄ , turėjo kreiptis dėl leidimo į aukščiau minėtÄ institucijÄ . Tačiau atsakovė į reikiamÄ institucijÄ nesikreipė ir statybos leidimo nėra gavusi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pačiai apeliantei pripažinus, kad ji neturi leidimo rekonstrukcijai, atmestinas argumentas dėl DieveniÅ¡kių istorinio parko direkcijoje gauto žodinio sutikimo dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos.

Taip pat atmestinas skundo argumentas, kad kiti namų savininkai, gyvenantys Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcijai priklausančioje teritorijoje, savo namus yra apkalę plastikinėmis dailylentėmis, tačiau jokių sankcijų nesulaukė. Visų pirma, atsakovė tokiam argumentui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų [CPK 178 str.], kita vertus toks argumentas niekaip nepanaikina atsakovės pareigos laikytis teisės aktuose nustatytos tvarkos dėl pastato fasado apdailos rekonstrukcijos darbų įforminimo ir regioniniame parke esantiems pastatams reikalaujamų naudoti statybai ir apdailai medžiagų panaudojimo.

Atsakovė teigia, kad ji atliko gyvenamojo namo iÅ¡orinių sienų remontÄ [LR Statybos įstatymo 2 str. 19 p.], apkalė sienas dailylentėmis, todėl tokius darbus negalima pavadinti savavaliÅ¡ka statyba sutinkamai su LR Statybų įstatymo 2 str. 71 p. Nurodė, kad jos atlikti darbai negali bÅ«ti vertinami ir kaip statinio rekonstrukcija [LR Statybų įstatymo 2 str. 18 p., nes statinys nebuvo perstatytas ir nebuvo pakeisti statinio matmenys, todėl pasak atsakovės, tai nebuvo savavaliÅ¡ka statyba, tik atliktas paprastas statinio remontas.

Pagal LR aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ 9.9 p., kuris galiojo savavaliÅ¡kos statybos akto suraÅ¡ymo metu, statinio rekonstravimas yra tuomet, kai iÅ¡ esmės pakeičiama fasadų iÅ¡vaizda, o 9.9.3 p. reglamentavo, kad fasado iÅ¡vaizda pasikeičia iÅ¡ esmės, kai pakeičiamos iÅ¡orės architektÅ«ros detalės į kitokias ar įrengiamos naujos. Nors pagal Å¡iuo metu galiojančius teisės aktus ir LR aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-824 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ 12 p. statinio paprastasis remontas yra, kai siekiama atnaujinti esamÄ statinį, jo nerekonstruojant ir kapitaliÅ¡kai neremontuojant, o 12.4 p. konkretizuoja, jog fasadų ar stogo dangos keitimas priskiriamas paprastajam remontui, tačiau pagal DieveniÅ¡kių istorinio regioninio parko apsaugos reglamento 10 p. statiniai istoriniame regioniniame parke projektuojami, statomi ir rekonstruojami atsižvelgiant į vietovės kraÅ¡tovaizdžio ypatumus bei tradicines DzÅ«kijos [Dainavos] etnografinio regiono architektÅ«ros savitumus, paveldo objektų reikalavimus.

Kaip matyti iÅ¡ DieveniÅ¡kių istorinio regioninio parko direkcijos nuostatų 7.4 p. Direkcija pagal kompetencijÄ teikia iÅ¡vadas dėl rekonstravimo pastatui esant istorinio regioninio parko teritorijoje, bet kokiu atveju parko raÅ¡ytinis pritarimas buvo reikalingas ir jis nebuvo gautas. Esant Reglamente nustatytam besÄ lyginiam draudimui [17.5 p.] statinius apkalti plastikinėmis dailylentėmis, pirmos instancijos teismas teisėtai konstatavo savavaliÅ¡kÄ statybÄ ir taikė CK 4. 103 str. pasekmes.Atmestinas ir atsakovės argumentas dėl jos sunkios materialinės padėties.

Viena vertus atsakovė tokio argumento nepagrindė [CPK 178 str.], kita vertus materialinė padėtis nesuteikia teisės nesilaikyti įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytos tvarkos, bei neatleidžia atsakovės nuo pareigos pašalinti savavališkos statybos padarinius, priešingu atveju nebūtų apgintas visuomenės, šiuo atveju viešasis interesas.Atsakovė nurodė, kad pirmos instancijos teismas taikė CK 4.103 straipsnį, nors jo turinys sprendimo priėmimo dienai, tai yra 2011 m. birželio 30 d., buvo Įstatymo leidėjo pakeistas- Nr. XI-993, 2010-07-02, Žin., 2010 m.

Nr. 84-4402 (2010-07-15) ir jame nebebuvo teismo nurodytų reikalavimų. LR CK 4.103 str. 3 d. įstatymo redakcija įsigaliojusi 2011-01-01 numato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių Å¡alinimo klausimÄ iÅ¡sprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Pirmos instancijos teismas vadovavosi CK 4.413 str. 3 d. redakcija galiojusia iki 2011-01-01. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė atliko jai priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ , apkalė gyvenamo namo iÅ¡orę plastmasinėmis dailylentėmis, kas prieÅ¡taravo aukščiau aptartam Reglamentui.

Pagal 2009-01-23 SavavaliÅ¡kos statybos akto ir 2009-01-23 Statybos sustabdymo akto suraÅ¡ymo metu galiojo Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatos [2001-11-08, įst. redakcija, su 2006-10-17 pakeitimais, įsigaliojusiais 2006-10-31], bei pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo metu galiojusiÄ Statybos įstatymo 28 str. redakcijÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad palyginus Statybos įstatymo 28 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. redakcija) nustatytÄ teisinį reguliavimÄ su anksčiau galiojusiu ir nustatytuoju Statybos įstatymo 28 straipsnyje, matyti, jog jis pakito taip, kad savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimÄ reglamentuojančiose nuostatose įtvirtinta ne tik kompetentingų institucijų teisė iÅ¡nagrinėjus savavaliÅ¡kos statybos aktus priimti atitinkamÄ sprendimÄ , bet ir teismo, nagrinėjančio bylÄ dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių pasekmių, teisė priimti atitinkamÄ sprendimÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad Statybos įstatymo 28 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. redakcija) yra numatyta ne tik teismo teisė įpareigoti statytojÄ per nustatytÄ terminÄ savavaliÅ¡kai statomÄ (pastatytÄ , rekonstruotÄ ) statinį nugriauti arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), bet ir tam tikrais atvejais kai tokia statyba (rekonstrukcija) neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams), atsižvelgus į savavaliÅ¡ka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastÄ , savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavaliÅ¡kos statybos buvusiÄ padėtį, taip pat įvertinus administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sÄ Å¾iningumÄ , leisti nustatytÄ ja tvarka statytojui per nustatytÄ terminÄ parengti projektinę dokumentacijÄ (jei ji reikalinga) ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ (jei jis reikalingas).

Å iuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei priklausantis gyvenamas namas randasi DieveniÅ¡kių istorinio regioninio parko teritorijoje, todėl apkalus gyvenamÄ namÄ plastikinėmis lentelėmis, kas iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja Reglamento nuostatomis, pirmos instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai taikė tokios savavaliÅ¡kos statybos paÅ¡alinimo padarinius, kadangi jie neprieÅ¡tarauja specialiame įstatyme - Statybų įstatymo 28 str. numatytiems pagrindams [CK 4.103 str. 3 d. red. galiojanti nuo 2011-01-01].

Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju esant imperatyviam Reglamento reguliuojančio istorinio regioninio parko rekonstrukcijos ir remonto tvarkÄ pažeidimui, vieÅ¡am interesui, kai tokia rekonstrukcija sukelia atitinkamus padarinius visuomenei ir aplinkai, nėra pagrindo taikyti kitokiÄ pažeidimo paÅ¡alinimo tvarkÄ .                       Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , o atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ .

Dėl nurodytų priežasčių atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimÄ Â palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Andrius Ignotas                                                                                                                                                                         Vilija Mikuckienė                                                                                                                                                             Asta Radzevičienė