2020-01-23 Nr. AB-1712-4-45-3-00345-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3407-261/2020

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00345-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant užsieniečiui M. J. D., jo atstovui advokatui K. M.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei S. S.,

vertėjui E. R. H.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo užsieniečio M. J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsieniečio M. J. D. sulaikymo ir laikino apgyvendinimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir Centras) 2019 m. gruodžio 10 d. teikimas „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. J. D. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsieniečių registracijos centre“ (toliau – ir Teikimas).

2. Centras Teikime nurodė, kad 2019 m. lapkričio 7 d. pagal Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimą Nr. 15/6-13-44PR-5 (toliau – ir Sprendimas Nr. 15/6-13-44PR-5) iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką buvo perkeltas ir apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre užsienietis M. J. D. (toliau – ir Užsienietis). Užsienietis į Lietuvos Respubliką buvo perkeltas be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Būdamas Lietuvoje užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Migracijos departamentas priėmė 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 15PR-336 „Prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės, apgyvendinti prašytoją Pabėgėlių priėmimo centre“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 15PR-336).

3. Užsienietis tiksliai nenustatytu laiku, savavališkai, pasišalino iš Pabėgėlių priėmimo centro, tokiais savo tyčiniais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos migracinius įstatymus. Užsienietis paaiškino, kad Pabėgėlių priėmimo centre ir apskritai Lietuvos Respublikoje per šalta, duodami dienpinigiai per maži, todėl jis su kitu užsieniečiu nutarė išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) tikslu susirasti darbą, tačiau jie buvo sulaikyti kertant (duomenys neskelbtini) valstybės sieną. Užsienietis minėjo, kad pateikus prieglobsčio prašymą, buvo paaiškintos prašymo nagrinėjimo terminai, pasekmės jei užsieniečiai pasišalins iš Lietuvos Respublikos nesulaukę sprendimų. Suprato, kad neturint dokumentų, suteikiančių teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos jis tai padarė neteisėtai.

4. Centras teigė, kad, atsižvelgiant į tai, jog užsieniečio asmenybė nenustatyta, jis, nesulaikęs galutinio sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį, išvyko iš Lietuvos Respublikos, yra didelė tikimybė, kad, būdamas nesulaikytas, vėl bandys išvykti iš Lietuvos Respublikos. Centras prašė teikimą patenkinti ir sulaikyti M. J. D. Centre iki 2020 m. kovo 8 d.

5. Centras teikimą grindė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) nuostatomis (113 str. 4 d. 1 p., 2 p., 5 d. 10 p. 114 str.).

6. Teismo posėdyje Centro atstovė patikslino, kad Užsienietis 2019 m. gruodžio 7 d. išvyko iš Pabėgėlių priėmimo centro, išvyko iš Lietuvos Respublikos, buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. gruodžio 8 d. perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams.

II. 7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu nutarė laikinai sulaikyti M. J. D. Centre iki 2020 m. kovo 8 d.

8. Teismas nustatė, kad Sprendimu Nr. 15/6-13-44PR-5 iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką buvo perkeltas be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų užsienietis M. J. D. Užsienietis pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Sprendimu Nr. 15PR-336 Migracijos departamentas nusprendė užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės ir apgyvendinti užsienietį Pabėgėlių priėmimo centre. Užsienietis, turėdamas laisvo judėjimo teisę, 2019 m. gruodžio 7 d. išvyko iš Pabėgėlių priėmimo centro, išvyko iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas ir 2019 m. gruodžio 8 d. perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams.

9. Teismas nurodė, kad M. J. D. yra prieglobsčio prašytojas, jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo nėra išnagrinėtas. Užsienietis į Lietuvos Respubliką buvo perkeltas be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, todėl negalima teigti, jog jo asmenybė nustatyta. Nors užsieniečiui nėra priimtas galutinis sprendimas dėl pateikto prieglobsčio prašymo, M. J. D., būdamas apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre, turėdamas teisę laisvai judėti, išvyko iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu jis tyčia pažeidė nustatytas taisykles – draudimą išvykti iš Lietuvos Respublikos kol nagrinėjamas prieglobsčio prašymas.

10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismo posėdyje Užsienietis paaiškino, jog jis turi (duomenys neskelbtini), kurie yra (duomenys neskelbtini), ir jis privalo juos išlaikyti. Jo prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimas Lietuvos Respublikoje užtruko, jis neturi lėšų, darbo, todėl vyko į (duomenys neskelbtini) ieškoti darbo. Teismas pažymėjo, jog toks užsieniečio elgesys leido daryti prielaidą, kad Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir pateikdamas prieglobsčio prašymą siekia sutrukdyti priimti bei įvykdyti galimą sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos. Teismas papildomai nurodė, kad Užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio neišnagrinėtas, todėl nėra aiškus motyvai, kurias grindžiamas Užsieniečio prašymas.

11. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2014 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N822-92/2014), Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika (2013 m. gegužės 30 d. sprendimas byloje Nr. C-534/11 M. A. prieš Policie ČR), 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva Nr. 2003/9/EB, nustatančia minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo, 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva Nr. 2005/85/EB, nustatančia būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB „Dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse“ 15 straipsniu, konstatavo, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, todėl teismas tenkino Centro teikimą.

III. 12. Užsienietis M. J. D. padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-2490-617/2019 ir priimti naują sprendimą – Teikimo netenkinti arba Teikimą tenkinti iš dalies ir pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

13. Užsienietis nurodo, kad, jo vertinimu, atsižvelgiant į jo turimą teisinį statusą, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Užsieniečio sulaikymo pagrindų, netinkamai aiškino bei taikė UTPĮ nuostatas (113 str. 4 d. 1 ir 2 p.). Prieglobsčio prašytojo laisvė gali būti apribota tik remiantis įstatymu, o šis ribojimas kiekvienu atveju turi būti proporcingas, t. y. turi būti adekvatus ir būtinas konkrečiu atveju. Sprendimas sulaikyti prieglobsčio prašytoją gali būti priimtas tik esant UTPĮ nustatytiems užsieniečio sulaikymo pagrindams, kurių buvimas nustatomas remiantis individualiomis bylos aplinkybėmis, kurios apibūdina konkretaus prieglobsčio prašytojo padėtį. UTPĮ 113 straipsnio 4 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas atveju, kada yra galimas prieglobsčio prašytojo sulaikymas. Užsienietis taip pat nurodo UTPĮ nuostatas (113 str. 5 d. 6–10 p.), kurios nustato, kokios aplinkybės yra vertinamos, kai siekiama nustatyti, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti.

14. Pasisakydamas dėl UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyto sulaikymo pagrindo taikymo, Užsienietis pažymi, kad:

14.1. Užsienietis į Lietuvos Respubliką yra perkeltas iš (duomenys neskelbtini) Sprendimu Nr. 15/6-13-44PR-5. Po jo perkėlimo į Lietuvos Respubliką jis nebuvo sulaikytas, o buvo iš karto apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre (Rukloje), nepaisant to, kad jis buvo perkeltas be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio faktinio ir/ar teisinio pagrindo spręsti, jog egzistuoja realus poreikis sulaikyti Užsienietį tikslu nustatyti ir/ar patikrinti jo tapatybę, kadangi, jeigu jo sulaikymas būtų buvęs reikalingas jo tapatybės nustatymui ir/ar patikrinimui, tai jis būtų buvęs sulaikytas Centre iš karto po jo perkėlimo į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini), o ne apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

14.2. Vien aplinkybė, kad Užsienietis jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu išvyko iš Lietuvos Respublikos nesulaukęs galutinio sprendimo, nesudaro pagrindo išvadai, kad po jo grąžinimo atgal į Lietuvos Respubliką atsirado poreikis jį sulaikyti dėl asmens tapatybės nustatymo, kai iki tol tokio poreikio nebuvo. Jokios objektyvios aplinkybės, susijusios su jo asmens tapatybe nepasikeitė po jo išvykimo ir grąžinimo į Lietuvos Respubliką, išskyrus tai, kad atsirado jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos faktas.

14.3. Byloje nebuvo ir nėra duomenų, jog Migracijos departamentas būtų reikalavęs ar davęs nurodymą Centrui inicijuoti Užsieniečio sulaikymą jo asmens tapatybės nustatymo tikslu.

14.4. Užsieniečio prieglobsčio prašymas yra priimtas ir nagrinėjamas iš esmės. Jam yra išduota užsieniečio registracijos kortelė. Užsieniečio vertinimu, jo asmens tapatybė yra pakankamai aiški, todėl sulaikymas jo tapatybės nustatymo tikslu, yra pernelyg griežta ir neproporcinga priemonė.

15. Pasisakydamas dėl UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyto sulaikymo pagrindo taikymo, Užsienietis pažymi, kad:

15.1. Tam, kad prieglobsčio prašytojas galėtų būti sulaikytas UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, privalo būti tenkinamos šios dvi kumuliatyvios sąlygos: 1) sulaikymas yra būtinas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius); 2) įvertinus UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 6-10 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrįstas pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

15.2. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau tai nereiškia, jog sulaikymo klausimo nagrinėjimo metu nesant išsiaiškintų prieglobsčio motyvų (visų ar dalies), vien šios sąlygos buvimo pakanka, jog būtų galima sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

15.3. Administracinio nusižengimo byloje, kurioje priimtas skundžiamas teismo sprendimas, nėra jokių duomenų ir/ar įrodymų, kad kompetentinga valstybės institucija, t. y. Migracijos departamentas, būtų kreipęsis į Centrą ir nurodęs, kad yra būtina sulaikyti Užsienietį, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobsti Lietuvos Respublikoje, todėl teismas, priimdamas skundžiama sprendimą, neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo grįsti Užsieniečio, kuris yra prieglobsčio prašytojas, sulaikymo UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

15.4. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Užsienietis, kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, nebuvo tinkamai informuotas apie tai, kokios teisinės pasekmės gali kilti Užsieniečiui tuo atveju, jeigu jis, nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo, išvyks iš Lietuvos Respublikos.

16. Pasisakydamas dėl UTPĮ 115 straipsnio 1 dalies taikymo, Užsienietis pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog jis nevengia bendradarbiauti su institucijomis nustatant jo teisinę padėtį, o taip pat nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir/ar viešajai tvarkai, todėl, Užsieniečio nuomone, jam turėjo būti (ir gali būti) taikoma UTPĮ 115 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta prieglobsčio prašytojams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

17. Teismo posėdyje Užsienietis nurodė, kad:

17.1. Remiantis naujausia turima Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro pozicija dėl prieglobsčio prašytojų grąžinimo į (duomenys neskelbtini) (antrasis atnaujinimas), aiškiai matyti, jog prieglobsčio prašytojų iš (duomenys neskelbtini), iš kurio kilęs Užsienietis, tarptautinės apsaugos prašymai turėtų būti laikomi prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstais, o šių asmenų išsiuntimas atgal į (duomenys neskelbtini) – negalimas, todėl nagrinėjamu atveju tikėtina, kad Užsieniečiui Lietuvos Respublikoje bus suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga. Gavęs bet kurios iš paminėtų formų teisinę apsaugą Lietuvos Respublikoje užsienietis, esant poreikiui, galės naudotis laisvo judėjimo teise, o iki tol lauks galutinio sprendimo niekur neišvykdamas iš Lietuvos Respublikos ir laikydamasis nustatytos tvarkos. Užsieniečiui, šiuo metu jau esant tinkamai informuotam apie savo teisinę padėtį, nėra jokio tikslo palikti Lietuvos Respubliką, iki bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas, ir tokiu būdu trukdyti galutinio (galbūt palankaus) sprendimo priėmimui.

17.2. Jis išvyko iš Lietuvos Respublikos, norėdamas padėti savo giminaičiams, t. y. jis ketino vykti į (duomenys neskelbtini) ieškotis darbo, kad galėtų gauti lėšų ir padėti artimiesiems.

18. Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Centras pažymi, kad Užsieniečio laisvė buvo apribota UTPĮ 113 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais.

20. Centras paaiškina, kad Užsieniečio tapatybės nustatymas šiuo metu sprendžiamas Migracijos departamente, kuris sprendžia klausimą dėl prieglobsčio suteikimo Užsieniečiui. Kadangi Užsienietis yra iš Afrikos žemyno – tapatybės nustatymas gali užtrukti.

21. Užsienietis, pasinaudojęs galimybe laisvai judėti, išvyko iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Tokio pareiškėjo elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis, kadangi jam buvo paaiškintos jo teisės ir pareigos bei išaiškinta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kol nėra išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir nėra priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, jis privalo būti Lietuvos Respublikoje ir negali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis.

22. Centras nurodo, kad Užsienietis klaidina teismą, apeliaciniame skunde teigdamas, jog jis nebuvo informuotas apie tai, kokios pasekmės jam kils, jei jis išvyks iš Lietuvos Respublikos nepasibaigus jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimui. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas buvo supažindintas su visomis teisėmis ir pareigomis prieš atliekant pirminę Užsieniečio apklausą, dalyvaujant vertėjui, kuris užtikrino vertimą į Užsieniečio gimtąją kalbą.

23. Centras pažymi, kad tam, jog būtų taikomas sulaikymas, URC neturi laukti kitų institucijų nurodymų, kadangi sulaikymui pakanka pačių sulaikymo pagrindų buvimo.

24. Centras, vadovaudamasis 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Konvencija dėl pabėgėlių statuso, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika (ratifikuota Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. sausio 21 d. įstatymu Nr. VIII-85) preambule, pažymi, kad asmens laisvės ribojimas jo prašymo nagrinėjimo metu tais atvejais, kai sulaikymas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą, kurios pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat – sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio sulaikymo pagal Teikimą pagrįstumo ir teisėtumo.

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Sprendimu Nr. 15/6-13-44PR-5 (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką buvo perkeltas be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų užsienietis M. J. D.. Užsienietis pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Sprendimu Nr. 15PR-336 Migracijos departamentas nusprendė užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės ir apgyvendinti užsienietį Pabėgėlių priėmimo centre. Užsienietis, turėdamas laisvo judėjimo teisę, 2019 m. gruodžio 7 d. išvyko iš Pabėgėlių priėmimo centro, išvyko iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas ir 2019 m. gruodžio 8 d. perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, tenkino Teikimą sulaikyti užsienietį trims mėnesiams iki bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

27. Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, M. J. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo netinkamai taikytos ir aiškintos UTPĮ nuostatos, reglamentuojančios užsieniečių sulaikymą, taip pat Užsienietis teigia, kad jis nebuvo informuotas apie tai, kokios pasekmės jam kils, jei jis išvyks iš Lietuvos Respublikos nepasibaigus jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimui. Užsienietis taip pat nurodo, kad Centras negavo jokio nurodymo iš Migracijos departamento sulaikyti Užsienietį.

28. Remiantis Užsieniečio byloje esančiais duomenimis (Asmens byla SS00001, b. l. 1, 10–15, 17) ir Teikime nurodytomis aplinkybėmis, kurių pagrįstumas byloje neginčijamas, nustatyta, kad: Užsienietis 2017 m. lapkričio 7 d. buvo perkeltas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką ir apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre; Užsienietis į Lietuvos Respubliką buvo perkeltas be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas Užsieniečio registracijos pažymėjimas; būdamas Lietuvos Respublikoje Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo; Migracijos departamentas priėmė 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 15PR-336 prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės; Užsieniečiui buvo išaiškinta, kad jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo laikotarpiu jis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos. Minėtą aplinkybę patvirtina ne tik paties Užsieniečio 2019 m. gruodžio 10 d. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad suprato, jog negali išvykti iš Lietuvos, kol neišnagrinėtinas jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, ir Centro Tyrimų skyriaus vyriausiosios specialistės Svetlanos Semėnienės 2019 m. gruodžio mėn. tarnybinis pranešimas (Asmens bylos 20 psl.), kuriame nurodyta, jog Užsienietis minėjo, kad pateikus prieglobsčio prašymą buvo paaiškintos pasekmės, jei jis pasišalins iš Lietuvos Respublikos nesulaukęs atitinkamų sprendimų, bet ir teismui Migracijos departamento pateikti papildomi duomenys (informacija) (2020 m. sausio 20 d. raštas, 2019 m. lapkričio 7 d. prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolas, informaciniai lankstinukai), kurie patvirtina, kad Užsienietis 2019 m. lapkričio 7 d. buvo informuotas apie savo turimas teises ir pareigas, tarp jų ir pareigą likti Lietuvos Respublikoje, kol Migracijos departamentas priims sprendimą dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo; net ir būdamas informuotas apie draudimą išvykti iš Lietuvos Respublikos Užsienietis 2019 m. gruodžio 7 d. išvyko iš Pabėgėlių priėmimo centro, išvyko iš Lietuvos Respublikos, dėl to buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. gruodžio 8 d. perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams; grąžintas į Lietuvą Užsienietis paaiškino, kad Lietuvoje jam yra per šalta, skiriami dienpinigiai yra per maži, todėl jis nutarė išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

29. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

30. Užsienietis tiek ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Pagal UTPĮ 2 straipsnio 20 dalį (čia ir toliau vadovaujamasi UTPĮ redakcija, galiojusia nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju galutinis sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį nėra priimtas, todėl užsienietis vertintinas kaip turintis prieglobsčio prašytojo statusą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4100-502/2018). Ginčo dėl to byloje nėra.

31. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, vadovaujantis UTPĮ 114 straipsnio 2 dalimi ir 116 straipsnio 1 dalimi dėl užsieniečio sulaikymo ilgiau kaip 48 valandoms, pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno teikimą turi teisę spręsti tik teismas, t. y. tik teismas turi diskreciją nuspręsti, ar yra pagrindas sulaikyti užsienietį ilgiau kaip 48 valandoms UTPĮ įtvirtintais pagrindais ir tam nereikia gauti jokių kitų institucijų (įstaigų) (tarp jų – Migracijos departamento) pozicijų (nurodymų).

32. Pažymėtina, kad sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; 2019 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4646-822/2019). Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies nuostatos.

33. UTPĮ 113 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 4 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Nagrinėjamu atveju Užsieniečio sulaikymas yra grindžiamas UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, todėl teisėjų kolegija toliau pasisako dėl nurodytų punktų taikymo Užsieniečiui.

34. Vertinant, ar yra pagrindas sulaikyti Užsienietį pagal UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 1 punktą pažymėtina, kad niekuo nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog užsieniečio asmens tapatybė yra pakankamai aiški, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog tikroji Užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta. Duomenų, iš kurių būtų galima identifikuoti tikrąją Užsieniečio asmens tapatybę, teismui nepateikė ir pats užsienietis. Todėl darytina išvada, kad Užsieniečio asmens tapatybė nėra aiški ir ji nėra nustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis, būdamas informuotas, jog negali išvykti iš Lietuvos Respublikos, kol neišnagrinėtas jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, vis dėlto išvyko iš Lietuvos Respublikos siekdamas apsigyventi kitoje valstybėje, darytina išvada, kad Užsieniečio argumentai, jog jis nebeketina išvykti Lietuvos Respublikos, negali būti vertinami kaip pakankamai nuoširdūs. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra reali rizika, kad Užsienietis, nesulaukęs Migracijos departamento sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo išnagrinėjimo, išvykti iš Lietuvos Respublikos gali ir dar kartą. Taigi, įvertinus, kad tikroji Užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta ir yra reali rizika, kad Užsienietis gali vėl siekti išvykti iš Lietuvos Respublikos, o tai, teisėjų kolegijos nuomone, kliudytų nustatyti tikrąją Užsieniečio asmens tapatybę, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sulaikyti Užsienietį vadovaujantis UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 1 punktu, t. y. siekiant nustatyti asmens tapatybę. Aplinkybė, kad Užsienietis nebuvo sulaikytas jo asmens tapatybei nustatyti tik jį perkėlus į Lietuvos Respubliką, savaime nepaneigia, kad toks sulaikymo pagrindas šiuo metu egzistuoja.

35. Sprendžiant, ar yra pagrindas sulaikyti Užsienietį pagal UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog Užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvai nėra išsiaiškinti. Aplinkybė, kad Užsienietis, būdamas informuotas, jog negali išvykti iš Lietuvos Respublikos, kol neišnagrinėtas jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, vis dėlto išvyko iš Lietuvos Respublikos, siekdamas apsigyventi kitoje valstybėje, patvirtina, kad Užsienietis nesiekia tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo procese ir yra rizika, kad jis taip gali elgtis ir ateityje. Dėl to yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali ir pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vėl bandydamas išvykti iš Lietuvos Respublikos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad niekuo nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad tikėtina, jog Užsieniečio prieglobsčio prašymas bus patenkintas, kadangi, kaip jau minėta, nėra nustatyta nei Užsieniečio asmens tapatybė, o tai reiškia ir jo kilmės valstybė, nei jo prieglobsčio prašymo motyvai. Taigi įvertinus, kad nėra išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai ir yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bandydamas vėl išvykti iš Lietuvos Respublikos, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sulaikyti Užsienietį vadovaujantis UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, t. y. siekiant išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvus.

36. Apeliaciniame skunde, teismo posėdžio metu Užsieniečio ir jo atstovo išdėstyti argumentai nekeičia esminių aplinkybių, sietinų su Užsieniečio sulaikymo pagrįstumu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju proporcingumo principas ir teisinga valstybės, visuomenės ir Užsieniečio teisių bei teisėtų interesų pusiausvyra buvo užtikrinta.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visetą ir esant UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatytiems sulaikymo pagrindams, konstatuoja, kad alternatyvių sulaikymui priemonių, įtvirtintų UTPĮ 115 straipsnyje, taikymas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas, kadangi išlieka tikimybė, jog taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, UTPĮ tikslas nebus pasiektas.

38. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Užsieniečio M. J. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė