f6d67ef4-8e26-4698-ae40-fbba76009f8f · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1S-543-919/2020 Proceso Nr. 1-49-1-00291-2014-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Nerijaus Meilučio ir Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), nerengiant teismo posėdžio iÅ¡nagrinėjo nuteistojo M. B. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. birželio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. gegužės 6 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. M. B. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalį, 5 dalies 1, 2 punktus paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia - 2015 m. kovo 31 d., bausmės pabaiga – 2023 m. vasario 28 d.

3. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam M. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ atsisakė.

4. Skundu apygardos teismui nuteistasis M. B. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti M. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 4.1. Skunde nuteistasis M. B. nurodo, kad Kauno apylinkės teismas spręsdamas dėl jo lygtinio paleidimo vertino jo padarytas nusikalstamas veikas ir jų sunkumÄ , už kurias jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Taip pat teismas be pagrindo nurodė, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis dar yra pakankamai didelė lyginant su padarytomis nusikalstamomis veikomis.

Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog teismas neteisingai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad jis yra atlikęs minimaliÄ paskirtos bausmės dalį, tačiau nuteistasis pažymi, kad jis yra atlikęs didžiÄ jÄ paskirtos bausmės dalį, tai yra, 5 metus 3 mėnesius iÅ¡ paskirtų 8 metų. 4.2. Skundo autorius pažymi, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, nustatyta 30 balų. Nuo bausmės pražios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas yra sumažėjęs net 13 balų (buvo 43 balai).

Nors teismas nurodė, kad jis savo elgesiu gali ir privalo sumažinti nustatytÄ balÄ , kadangi vis dar yra dinaminių balų (9 balai), tačiau nuteistasis pažymi, kad ne tik nuo jo elgesio pataisos įstaigoje priklauso dinaminių balų mažėjimas, tačiau ir nuo to, už kokias nusikalstamas veikas jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Å iuo atveju, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimo įvykdymÄ bendrininkų grupėje, tačiau nuteistasis pažymi, kad jis yra atsiribojęs nuo kitų asmenų, kurie vadovaujasi kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis.

Be to, balų skaičių padidina ir tai, kad M. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę už smurtinį nusikaltimÄ . Nuteistasis pažymi, kad dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi, pilnai prisipažįsta, tačiau tai neturėtų bÅ«ti vertinama sprendžiant dėl jo lygtinio paleidimo. 4.3. Skunde nurodoma, kad nors teismas ypatingÄ dėmesį skyrė M. B. 9 paskirtoms drausminėms nuobaudoms, tačiau nuteistasis pažymi, kad praktiÅ¡kai visos nuobaudos buvo gautas jam bÅ«nant tardymo izoliatoriuje, jis buvo neseniai sulaikytas, atskirtas nuo artimųjų, pasimetęs, iÅ¡sigandęs, kad gali nepritapti prie nuteistųjų neformalių taisyklių.

Be to, nuteistasis pažymi, kad jis dėl savo smurto proveržių lankėsi pas pataisos įstaigos psichologÄ . Taip pat pažymi, kad jis kelis kartus buvo svarstytas drausminėje komisijoje, bet nuobaudos nebuvo skiriamos, apsiribota tik pokalbiu, o tai rodo, kad jo padaryti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai nebuvo tokie grubÅ«s ir sistemingi. 4.4. Be to, skunde pažymima, kad nuteistojo M. B. elgesys pataisos įstaigoje vystosi teigiama linkme, kadangi Å¡iuo metu suvokia savo poelgius. Nuteistasis pažymi, kad jis augo be tėvo, tik su mama ir dviem jaunesnėmis seserimis.

Mama nuolat dirbdavo. Nuteistasis supranta, kad jauno amžiaus įvykdė žiaurų nusikaltimÄ , kurio pasekmių negali atitaisyti. Nuteistajam pataisos įstaigos darbuotojai labai padėjo, atkakliai su juo dirbo. Nuteistasis pataisos įstaigoje įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ ir staliaus kvalifikacijÄ , dirba UAB „N.“, aktyviai dalyvauja susitikimuose su savanoriais, dengia turimus finansinius įsipareigojimus, galiojančių nuobaudų neturi, bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, skatintas aÅ¡tuoniolika kartų, už gerÄ elgesį jam buvo suteikta teisę parvykti į namus trumpalaikėms atostogoms, jokių pažeidimų nepadarė, parvykdavo laiku.

Visa tai rodo, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis išėjęs iÅ¡ pataisos įstaigos laikysis jam paskirtų probacijos sÄ lygų, nenusikals ir sėkmingai integruosis į visuomenę. Nuteistojo M. B. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) numatyta, kad lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų gali bÅ«ti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pagal Å¡iuo metu galiojantį teisinį reguliavimÄ , ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ ir pažangÄ jÄ mažinant.

6. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad M. B. yra pateikęs praÅ¡ymÄ Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iÅ¡ esmės sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ . Tačiau, vien Å¡ių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

7. Atlikus nuteistojo M. B. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimÄ pagal OASys metodikÄ nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema - 30 balų (skalėje nuo 0 iki 40). Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ turi bÅ«ti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimÄ , tuo pačiu ir sprendžiant klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, tačiau, jų neiÅ¡skiriant, tai yra, nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuotos iÅ¡vados teismo neriboja.

8. Ä®vertinus M. B. skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, pataisos įstaigoje įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ ir staliaus kvalifikacijÄ , dirba valgyklos pagalbiniu darbininku teikiant paslaugas UAB „N.“, savanoriÅ¡kai atlygina priteistÄ Å¾alÄ , galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamÄ jÄ vietÄ , palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, 17 kartų skatintas.

Be to, nuteistajam M. B. tris kartus buvo leista parvykti į namus, pažeidimų nepadarė, grįžo laiku. Tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, prieÅ¡ingai nei savo skundu tai iÅ¡ esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos.

Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę M. B. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iÅ¡ aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sÄ lyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamÄ nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamus asmenybės ir elgesio bruožus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. IÅ¡ skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, M.

B. lygtiniam paleidimui Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , iÅ¡ esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, laikėsi visų BVK nuostatų ir savo sprendimÄ pakankamai aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai motyvavo.

9. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors Å¡iuo metu fiksuojama žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (30 balų), tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų suma yra 20 balų, iÅ¡ ko seka, kad M. B. elgesio korekcija iÅ¡imtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl tolesnio, iÅ¡imtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio Å¡iam bÅ«nant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi bÅ«ti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam išskiriamas vienas kriminogeninis veiksnys – išsilavinimas.

10. Iš skundui nagrinėti pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis M. B. per bausmės atlikimo laikotarpį skatintas buvo 17 kartų. Tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis 18 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, iš kurių 9 kartus buvo baustas drausmine tvarka (du kartus pasitaikė fizinio ir psichologinio smurto proveržis prieš kitus suimtuosius ir penkis kartus elgėsi įžūliai su pataisos įstaigos darbuotojais, vartojo necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu).

Be to, pažymėtina, kad paskutinį kartÄ vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nesilaikė 2019 m. spalio 23 d (už tai, kad vartojo necenzÅ«rinius žodžius ir kitų nuteistųjų klausinėjo ar pavyko apstumdyti kito bÅ«rio nuteistÄ jį, jam paskirtas papeikimas) ir po dviejų dienų nuteistasis M. B. vėl pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus (nesilaikė dinaminės priežiÅ«ros suplanuotos dienotvarkės, drausminė nuobauda nepaskirta). Nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau padaryti vidaus tvarkos pažeidimai, jų kiekis ir pobÅ«dis neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, neigiamÄ požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis vis dar negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų, kas iÅ¡ esmės yra neigiamai nuteistÄ jį charakterizuojanti aplinkybė ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir Å¡iuo metu M.

B. išėjęs į laisvę sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

11. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo argumentais, kad jis palaiko artimus socialinius ryÅ¡ius su Å¡eimos nariais ir tai galėtų bÅ«ti pagrindu jam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Neabejotina, kad Å¡ios aplinkybės egzistavo ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu (gyveno kartu su mama ir seserimis), tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio M. B. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir Å¡iuo atveju nuteistojo socialiniai ryÅ¡iai su Å¡eima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir tai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu elgtis pagal nustatytÄ tvarkÄ .

12. Nors praeityje nusikaltimo, už kurio padarymÄ asmuo atlieka jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobÅ«dis negali bÅ«ti pripažįstami pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam, tačiau, tiek kiek Å¡ios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos. Å iuo atveju matyti, kad M. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų apysunkių ir už dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymÄ (plėšimas, sunkus sveikatos sutrikdymas iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, nužudymas iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų).

Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikÅ¡mingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobÅ«džio, jų ryÅ¡io su Å¡iuo metu iÅ¡skiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes, privaloma atsižvelgti.

Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

13. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti M. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus M. B. elgesio pokyčius, nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad nuteistasis Å¡iuo metu jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

AukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam M. B. lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukÅ¡tesniajam teismui pateikto skundo motyvais, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo M. B. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. birželio 18 d. nutartį. Å i Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Giedrius Endriukaitis Nerijus Meilutis Aurelijus Rauckis