2019-10-30 Nr. AB-20845-3-61-3-02020-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-914-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02020-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 12.17; 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 9-153/17(1.1.43-PD3) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Finansų ir strateginio planavimo departamento Mokesčių skyriaus 2017 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. A51-16256/17(2.14.1.44-FN3) (toliau – ir Administracijos sprendimas); 3) įpareigoti Administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos išbraukti pareiškėjo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) iš Administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 30-2884 patvirtinto Nenaudojamų žemės sklypų, kuriems 2015 metais taikomas trijų procentų žemės mokesčio tarifas, sąrašo (toliau – ir Sąrašas). Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Administracija sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo išbraukti Žemės sklypą iš Sąrašo. Komisija sprendimu pareiškėjo skundą dėl Administracijos sprendimo atmetė. Pareiškėjas išbraukti Žemės sklypą iš Sąrašo reikalavo dėl to, kad Žemės sklypas yra nei nenaudojamas, nei apleistas, į šį Sąrašą įtrauktas nepagrįstai. Administracija ir Komisija pripažino, kad į Sąrašą Žemės sklypas buvo įtrauktas dėl to, jog pareiškėjas gavo leidimą nugriauti Žemės sklype esantį garažą. Pagrindas žemės sklypus pripažinti nenaudojamais, jeigu yra išduotas leidimas griauti juose esančius statinius, Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatyme nėra nustatytas. Šis pagrindas yra nustatytas tik Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 1-900 patvirtintame Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 3.1 punkte. Šioje nuostatoje nurodyta, kad į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą yra įtraukiami sklypai, jei žemės sklypo ar jo dalies naudotojui išduotas statybą leidžiantis dokumentas griovimui ir per vienerius metus nekilnojamas turtas nustatyta tvarka neišregistruotas iš VĮ Registrų centro tvarkomo Nekilnojamojo turto registro. Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje leidimo griauti statinius žemės sklype išdavimas nėra numatytas kaip pagrindas diferencijuoti žemės mokesčio tarifą. Jeigu yra išduotas leidimas nugriauti žemės sklype esantį statinį, tai nereiškia, kad žemės sklypas yra nenaudojamas ar apleistas. Todėl Tvarkos aprašo 3.1 punktas, kuriame yra nustatytas Žemės mokesčio įstatyme nenumatytas žemės mokesčio tarifui taikyti pagrindas, prieštarauja Žemės mokesčio įstatymui, yra neteisėtas, dėl to juo vadovautis nustatydami mokestinės prievolės dydį viešojo administravimo subjektai negali.

1.2. Administracija netenkino pareiškėjo prašymo išbraukti Žemės sklypą iš Sąrašo, nes per Tvarkos aprašo 11 punkte nustatytą 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie įrašymą į Sąrašą išsiuntimo dienos terminą ir per visus 2015 metus pareiškėjas nepateikė Administracijai dokumentų, įrodančių, kad Žemės sklypas neatitinka nenaudojamo sklypo kriterijų. Pareiškėjas apie tai, kad jo Žemės sklypas pripažintas nenaudojamu, 2015 metais nežinojo, nes Administracijos 2015 m. birželio 16 d. rašto Nr. A51-62237/15(2.14.3.5-FN3) (toliau – ir 2015 m. birželio 16 d. raštas) ir 2015 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. A51-84300/15(2.14.144-FN3) (toliau – ir 2015 m. rugsėjo 7 d. raštas) iš Administracijos negavo, todėl pareiškėjas 2015 metais negalėjo teikti paaiškinimų ar prieštaravimų.

1.3. Administracijos sprendimas yra neteisėtas, nes atsakovas nenustatė Žemės mokesčio įstatyme ir Tvarkos apraše numatytų pagrindų, kuriems esant Žemės sklypas pripažįstamas nenaudojamu, ir sukūrė tokią situaciją, kai asmuo, kuris nekilnojamąjį turtą valdo ir naudoja teisės aktų nustatyta tvarka, turėtų kiekvienais metais Administracijai įrodinėti, kad jo Žemės sklypas nėra nenaudojamas ar apleistas. Be teisėto pagrindo į Sąrašą įtrauktas Žemės sklypas turi būti iš jo išbrauktas nedelsiant, kai paaiškėja aplinkybės apie nepagrįstą jo įtraukimą. Komisija neatskleidė kilusio ginčo esmės, todėl taip pat priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

1.4. Tvarkos aprašo nuostatos yra nesuderintos ir nedera su statybos teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatomis. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdus teisės aktų prieštaravimas, kai statybą leidžiantis dokumentas (šiuo atveju – leidimas griauti) galioja 10 metų, o savivaldybės tarybos nustatytomis taisyklėmis suvaržoma tokia statytojo teisė, nes šia savo teise leidimą turintis asmuo privalo pasinaudoti per 10 kartų trumpesnį terminą.

2. Atsakovas Administracija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Administracijos ir Komisijos sprendimai priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, todėl jų naikinti nėra pagrindo. Administracijos sprendimu atsisakyta išbraukti Žemės sklypą iš Sąrašo, kadangi nebuvo tam teisinio pagrindo. Pareiškėjas klaidino Administraciją ir Komisiją nutylėdamas apie tai, kad pats nerūpestingai ir aplaidžiai elgėsi įgyvendindamas savo teises ir pareigas. Žemės sklypas buvo įtrauktas į Sąrašą, nes jis atitiko Tvarkos aprašo 3.1 punktą (jame įtvirtintą kriterijų), kuris aiškiai nustato, kad jeigu žemės sklypo ar jo dalies naudotojui yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas griovimui ir per vienerius metus nekilnojamas turtas nustatyta tvarka neišregistruotas iš VĮ Registrų centro tvarkomo Nekilnojamojo turto registro, sklypui taikytinas padidintas žemės mokesčio tarifas. VĮ Registrų centro duomenimis, pareiškėjo Žemės sklype esantis pagalbinio ūkio pastatas, kurį buvo išduotas leidimas nugriauti, ginčijamo Administracijos sprendimo priėmimo metu vis dar buvo neišregistruotas.

2.2. Pareiškėjui 2015 m. birželio 16 d. raštas ir 2015 m. rugsėjo 7 d. raštas buvo siunčiami ne registruotu, o paprastu paštu pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kadangi teisės aktai Administracijai nenumato pareigos siųsti asmenims registruotus laiškus. Nei Administracijos Mokesčių skyriui, nei Komisijai, nei teismui pareiškėjas neįrodinėja buvus kokių nors objektyviai reikšmingų aplinkybių, galėjusių nulemti, kad Administracijos Mokesčių skyriaus laiškai nepasiekė adresato. Apie pritaikytą didesnį apmokestinimą pareiškėjas galėjo sužinoti ir iš kasmetinės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) privačių žemės sklypų savininkams suformuojamos ir pateikiamos žemės mokesčio deklaracijos.

2.3. Pareiškėjas neteisus teigdamas, kad Žemės sklypas neatitinka Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintų kriterijų. Šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatos susijusios su žemės mokesčio tarifų diferencijavimo galimybių ribomis, bet ne su Tvarkos aprašu, kuriuo remiantis Administracija sudaro nenaudojamų žemės sklypų sąrašus. Tvarkos apraše nustatytų kriterijų pagrįstumas jau buvo nagrinėtas teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2016 m. liepos 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1391-756/2016 pripažino, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 1-900 „Dėl žemės mokesčio tarifo 2013 metams nustatymo“ 3 punktas tiek, kiek jis yra susijęs su bendrąja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos kompetencija (įgaliojimais) detalizuoti Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punkto taikymo tvarką, neprieštarauja savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte, ir įstatymo viršenybės principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Administracijos sprendimą ir Komisijos sprendimą bei įpareigojo Administraciją pareiškėjo prašymą dėl išbraukimo iš Sąrašo išnagrinėti iš naujo; kitą skundo dalį atmetė.

4. Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl Administracijos sprendimo, kuriuo atsisakyta išbraukti Žemės sklypą iš Sąrašo, dėl ko Žemės sklypas 2015 metais buvo apmokestintas padidintu žemės mokesčio tarifu, ir Komisijos sprendimo, kuriuo Administracijos sprendimas pripažintas teisėtu, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Teismas pabrėžė, kad Tvarkos aprašas suteikia teisę Administracijai didesniu žemės mokesčio tarifu apmokestinti žemės sklypus, kuriuose nėra greitai ir efektyviai įgyvendinami teritorijų planavimo statybą leidžiančiuose ar kituose kompetentingų institucijų parengtuose dokumentuose numatyti veiksmai. Tačiau Tvarkos apraše yra nustatyta žemės savininkui ar naudotojui galimybė pateikti paaiškinimus ir įrodymus, kurie patvirtina, kad žemės sklypas neatitinka Tvarkos aprašo 3 punkte nustatytų kriterijų, ir nustatyta Administracijos pareiga išbraukti tokį sklypą iš atitinkamo mokestinio laikotarpio nenaudojamų žemės sklypų sąrašo.

6. Teismo vertinimu, Administracijos atsiliepime išreikšta pozicija ir byloje esantys įrodymai patvirtina Administracijos taikomą Tvarkos aprašo 3.1 punkte įtvirtintus kriterijus atitinkančių žemės sklypų išbraukimo iš Sąrašo praktiką. Pagal tokią praktiką tais atvejais, kai Tvarkos aprašo 3.1 punkte įtvirtintus kriterijus atitinkantys žemės sklypai yra tvarkingi, naudojami, prižiūrimi, o juose esančių statinių, kurių nugriovimas, baigtumas ar kiti teisiškai reikšmingi duomenys nėra įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, būklė nekelia grėsmės ir yra patenkinama, jie nepriskiriami nenaudojamų sklypų kategorijai ir išbraukiami iš atitinkamo mokestinio laikotarpio Sąrašo. Nei Tvarkos apraše, nei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. 1-1796, kuriuo nustatyti žemės mokesčio tarifai 2015 metams, nėra draudimo Administracijai keisti Sąrašą.

7. Teismas nurodė, kad Administracija 2016 m. liepos 29 d. atlikto patikrinimo vietoje metu nustatė, jog Žemės sklypas 2016 metais neatitinka Tvarkos aprašo 3.1 punkte nustatyto kriterijaus, nors pagalbinis pastatas nenugriautas ir atitinkami pakeitimai Nekilnojamojo turto registre atlikti nebuvo. Teismo vertinimu, mokestiniais 2015 metais Žemės sklypo ir griautino pagalbinio pastato būklė negalėjo būti blogesni nei mokestiniais 2016 metais.

8. Teismo nuomone, tokia situacija, kai Administracija atsisakė pakeisti Sąrašą, net ir turėdama akivaizdžius duomenis apie tai, kad Žemės sklypas 2016 metais buvo prižiūrimas, naudojamas, pagalbinis pastatas patenkinamos būklės, taip pat naudojamas, vien dėl to, kad buvo praleistas Tvarkos aprašo 11 punkte nustatytas 30 kalendorinių dienų terminas Sąrašui patikslinti, prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams.

9. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ginčijamas Administracijos sprendimas yra priimtas nesilaikant konstitucinio gero administravimo principo, prieštarauja visuotinai pripažintiems teisės principams (teisingumo, protingumo ir proporcingumo), todėl yra naikintinas. Konstatavus, kad ginčijamas Administracijos sprendimas yra neteisėtas, naikintinas ir ginčijamas Komisijos sprendimas. Administracija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl jo Žemės sklypo išbraukimo iš Sąrašo.

III. 10. Atsakovas Administracija atsiliepimu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

10.1. Administracijos Mokesčių skyrius savalaikiai net du kartus kreipėsi į pareiškėją informuodamas apie jo Žemės sklypui taikytiną didesnį žemės mokesčio tarifą, tačiau jokio atsakymo iš pareiškėjo negauta nei per 30 dienų, nei per visus likusius 2015 m. Pirmąjį kartą pareiškėjas į Administraciją kreipėsi tik 2016 m. liepos 21 d., t. y. tuomet, kai analogiška įtraukimo į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą procedūra pareiškėjo Žemės sklypo atžvilgiu buvo pradėta vykdyti ir 2016 metais.

10.2. Priešingai nei konstatavo teismas, Administracija neturėjo ir šiuo metu neturi absoliučiai jokio faktinio ar teisinio pagrindo išvadai, kad 2015 metais Žemės sklypas buvo toks pat tvarkingas ir nekėlė grėsmės aplinkai kaip ir 2016 metais.

10.3. Akivaizdu, kad Administracijos Mokesčių skyrius neturėjo visiškai jokio objektyvaus pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą išbraukti jam priklausantį Žemės sklypą iš Sąrašo, kuomet į Administraciją pareiškėjas kreipėsi tik 2016 metais, ir Administracija tuo metu jau nebegalėjo objektyviai patikrinti, kokia Žemės sklypo būklė buvo prieš metus. Dėl to teismo sprendimas, iš esmės pagrįstas išvada, jog 2015 metais Žemės sklypo ir griautino pagalbinio ūkinio pastato būklė negalėjo būti blogesni nei 2016 metais, nesant tokiai išvadai absoliučiai jokio objektyvaus faktinio ar teisinio pagrindo ir paties teismo motyvų, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

10.4. Teismas neįvertino bylai itin reikšmingų aplinkybių, susijusių su tuo, jog nagrinėjamu atveju nesąžiningai ir neapdairiai elgėsi būtent pats pareiškėjas, nesirūpinęs savo turtu ir jam taikomu apmokestinimu gerokai ilgiau, negu reikalauja teismo akcentuoti protingumo ir proporcingumo principai. Teismas taip pat neįvertino Administracijos nurodytų net kelių būdų, kuriais pareiškėjas buvo informuotas ir neabejotinai turėjo sužinoti apie jo turtui pritaikytą mokesčio tarifą, ir ignoravo tą aplinkybę, kad nė vienas iš nurodytų informavimo būdų pareiškėjo nepaskatino susirūpinti ir savalaikiai pasidomėti, kodėl jo turtui yra taikomas didesnis mokesčio tarifas. Šiuo atveju savalaikiškumas kreipiantis nesutinkant su taikytinu padidintu žemės mokesčio tarifu yra itin svarbus, kadangi Administracija turi turėti galimybę atlikti faktinį sklypo patikrinimą tuomet, kai tai dar aktualu (t. y. tais pačiais mokestiniais metais), siekiant nustatyti, ar sklypas iš tikrųjų yra prižiūrimas, ar nėra pažeidžiamos aplinkui esančios teritorijos ir pan.

10.5. Teismas nepagrįstai suabsoliutino bendruosius teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, visiškai ignoruodamas specialiuosius mokesčių administravimo principus (pvz., mokesčių mokėtojų lygybės, visuotinio privalomumo).

11. Pareiškėjas atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad:

11.1. Jokių duomenų, kad Žemės sklypas kada nors būtų apleistas, nenaudojamas, Administracija neturėjo ir neturi.

11.2. Teismo išvada, kad Žemės sklypo ir griautino pagalbinio pastato būklė negalėjo būti blogesnė nei 2016 metais, yra pagrįsta teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad tiek 2015 metais, tiek 2016 metais garažas buvo nenugriautas ir toliau stovėjo. Pareiškėjo Žemės sklypo neišbraukimas iš Sąrašo reikštų jo atžvilgiu kitaip taikomą teisę nei kitiems asmenims, o tai jau būtų diskriminacija.

11.3. Tvarkos aprašo 3.1 punktas, kuriame yra nustatyta, kad į Sąrašą įtraukiamas žemės sklypas, jeigu yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas jame esančių statinių griovimui ir per vienerius metus statinys neišregistruojamas iš Nekilnojamojo turto registro, prieštarauja Žemės mokesčio įstatymui ir jo tikslams, dėl to šiuo pagrindu didesniu tarifu apmokestinti žemės sklypai, o kartu pareiškėjo Žemės sklypas, yra apmokestinti neteisėtai.

11.4. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš Vilniaus miesto savivaldybės pareiškėjas nėra gavęs jokios informacijos, kad Žemės sklypas yra įtrauktas į Sąrašą. Pareiškėjas nėra gavęs nei 2015 m. birželio 16 d. rašto, nei 2015 m. rugsėjo 7 d. rašto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą išbraukti jo Žemės sklypą iš Administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 30-2884 patvirtinto Nenaudojamų žemės sklypų, kuriems 2015 metais taikomas trijų procentų žemės mokesčio tarifas, sąrašo, ir Komisijos Sprendimo, kuriuo Administracijos sprendimas pripažintas teisėtu, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Administraciją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos išbraukti pareiškėjo Žemės sklypą iš Sąrašo.

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Administracijos sprendimą ir Komisijos sprendimą bei įpareigojo Administraciją pareiškėjo prašymą dėl jo Žemės sklypo išbraukimo iš Sąrašo išnagrinėti iš naujo.

14. Atsakovas Administracija, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo Žemės sklypą išbraukti iš Sąrašo nebuvo pagrindo.

15. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Ginčijamas Administracijos sprendimas atsisakyti išbraukti pareiškėjo Žemės sklypą iš Sąrašo buvo priimtas motyvuojant tuo, kad nei per Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 1-900 patvirtintame Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos apraše nustatytą terminą, nei per 2015 metus, už kuriuo apskaičiuotas žemės mokestis, pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie būtų pagrindas išbraukti Žemės sklypą iš Sąrašo.

17. Tvarkos aprašas buvo priimtas detalizuoti Lietuvos Respublikos žemės mokesčio 6 straipsnio 3 dalies 3 punkto, kuriame įtvirtinta, kad savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius žemės mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami, be kita ko, atsižvelgiant į žemės sklypo nenaudojimą, taikymo tvarką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1391-756/2016).

18. Tvarkos aprašo 11 punkte nustatyta, kad asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas ar naudojamas žemės sklypas, ar jo dalis, įrašytas į Sąrašą, gali per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie įrašymą į Sąrašą dienos pateikti Miesto plėtros departamentui dokumentus, įrodančius, kad Žemės sklypas neatitinka šio aprašo 3 punkte nurodytų kriterijų (t. y. kriterijų, kuriuos atitinkant žemės sklypas įrašomas į Sąrašą) arba atitikimas šiems kriterijams yra sąlygotas šios aprašo 11.1–11.4 punktuose nurodytų aplinkybių. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad minėtas nustatytas terminas yra reikšmingas, siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti didesnį žemės mokesčio tarifą Vilniaus miesto savivaldybėje už nenaudojamą žemės sklypą, t. y. nėra tik formalaus pobūdžio, nes Administracija turi turėti galimybę atlikti faktinį žemės sklypo patikrinimą tuomet, kai tai dar yra aktualu (t. y. tais pačiais mokestiniais metais), siekiant nustatyti, ar žemės sklypas iš tikrųjų yra naudojamas (prižiūrimas).

19. Byloje yra pateikti 2015 m. birželio 16 d. raštas (I t., b. l. 62) ir 2015 m. rugsėjo 7 d. raštas (I t., b. l. 63), kuriais pareiškėjas buvo informuotas apie jo Žemės sklypo įtraukimą į Sąrašą ir tuo pagrindu taikytiną didesnį žemės mokesčio tarifą 2015 metais, tačiau pareiškėjas nurodo šių raštų negavęs, nors atsakovas tvirtina, kad šie raštai pareiškėjui buvo išsiųsti.

20. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (56 str. 4 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-997-575/2017). Atsakovui pateikus 2015 m. birželio 16 d. raštą ir 2015 m. rugsėjo 7 d. raštą, kuriais pareiškėjas buvo informuotas apie jo Žemės sklypo įtraukimą į Sąrašą ir tuo pagrindu taikytiną didesnį žemės mokesčio tarifą 2015 metais, o pareiškėjui tik tvirtinant, kad jis minėtų raštų negavo, tačiau jam nepateikus jokių šį argumentą pagrindžiančių įrydomų (pvz., informacijos šiuo aspektu iš AB „Lietuvos paštas“), teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė savo argumento, jog minėtų raštų negavo ir apie jo Žemės sklypo įtraukimą į Sąrašą nežinojo. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjui aptariami raštai buvo išsiųsti ir pareiškėjas jais buvo informuotas apie jo Žemės sklypo įtraukimą į Sąrašą. Be to, pabrėžtina, kad pats pareiškėjas 2017 m. vasario 8 d. prašyme dėl jo Žemės sklypo išbraukimo iš Sąrašo (I t., b. l. 21–22) nurodė, jog, 2015 m. lapkričio 9 d. gavęs žemės mokesčio deklaraciją (I t., b. l. 32–34) iš VMI, sužinojo apie padidintą žemės mokesčio tarifą. Taigi pats pareiškėjas pripažino, kad vėliausiai 2015 m. lapkričio 9 d. sužinojo apie jam taikomą didesnį žemės mokesčio tarifą.

21. Atsižvelgus į pastarajame šios nutarties punkte nurodytus argumentus (aplinkybes) ir nustačius, kad pareiškėjas į Administraciją kreipėsi dėl Žemės sklypo išbraukimo iš Sąrašo tik 2016 metais, konstatuotina, kad Administracija sprendimu pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išbraukti jo Žemės sklypą iš Sąrašo, kadangi pareiškėjas praleido Tvarkos aprašo 11 punkte numatytą 30 kalendorinių dienų terminą pateikti duomenis (dokumentus), įrodančius, kad Žemės sklypas neatitinka šio aprašo 3 punkte nurodytų kriterijų (t. y. kriterijų, kuriuos atitinkant žemės sklypas įrašomas į Sąrašą) arba atitikimas kriterijams yra sąlygotas šios aprašo 11.1–11.4 punktuose nurodytų aplinkybių, t. y. pareiškėjas praleido terminą, kad būtų pagrindas svarstyti dėl Žemės sklypo išbraukimo iš Sąrašo.

22. Teisėjų kolega nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vien aplinkybė, jog Žemės sklypas (jame esantis garažas buvo naudojamas, jo būklė patenkinama) 2016 metais buvo pripažintas naudojamu, savaime patvirtina, jog Žemės sklypas buvo naudojamas ir 2015 metais, nes tokių duomenų apie 2015 metus byloje nėra. Pareiškėjas, dar 2015 metais būdamas informuotas apie tai, kad jo Žemės sklypui, kaip nenaudojamam, taikytinas didesnis žemės mokesčio tarifas, neinformavo atsakovo (nepateikė duomenų), kad jo Žemės sklypas yra naudojamas ir dėl to turėtų būti taikomas mažesnis žemės mokesčio tarifas.

23. Įvertinus minėtas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrįsto pagrindo pripažinti, kad ginčijamas Administracijos sprendimas, kuriuo atsisakyta išbraukti pareiškėjo Žemės sklypą iš Sąrašo, prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, gero administravimo principui, dėl to yra neteisėtas ir nepagrįstas. Priešingai, konstatuotina, kad ginčijamas Administracijos sprendimas atsisakyti pareiškėjo Žemės sklypą išbraukti iš Sąrašo yra teisėtas ir pagrįstas. Atitinkamai ir Komisijos sprendimas, kuriuo minėtas Administracijos spendimas pripažintas teisėtu, yra teisėtas ir pagrįstas. Nesant pagrindo panaikinti minėtus sprendimus, teismas neturėjo pagrindo bent iš dalies tenkinti ir pareiškėjo skundo trečiąjį reikalavimą – įpareigoti Administraciją pareiškėjo prašymą dėl išbraukimo iš Sąrašo išnagrinėti iš naujo.

24. Dėl pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomų argumentų pažymėtina, kad: 1) nėra jokio pagrindo išvadai, jog pareiškėjo Žemės sklypui, kaip nenaudojamam, 2015 metais pritaikius didesnį žemės mokesčio tarifą, tai reiškia, kad pareiškėjas yra diskriminuojamas, kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad analogiškoje padėtyje kaip jis buvę kiti žemės mokesčio mokėtojai Vilniaus miesto savivaldybėje 2015 metais būtų nemokėję žemės mokesčio (jų žemės sklypai būtų išbraukti iš Sąrašo); 2) pareiškėjo argumentai, kad Tvarkos aprašo 3.1 punktas, kuriuo vadovaujantis Žemės sklypas buvo įtrauktas į Sąrašą, prieštarauja Žemės mokesčio įstatymui, nėra reikšmingi šioje byloje, kadangi sprendimas (Administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. 30-2884), kuriuo pareiškėjo Žemės sklypas buvo įtrauktas į Sąrašą, nagrinėjamu atveju neginčijamas, t. y. nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas; 3) teismas neturi pagrindo atsakyti į pareiškėjo atsiliepime nurodytus klausimus (pvz., ar pareiškėjas privalo nugriauti garažą; kokiu pagrindu žemės mokesčio tarifą nustatys Vilniaus miesto savivaldybė, kai pasibaigs leidimo griauti garažą galiojimas), kadangi šie klausimai yra už teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos nagrinėjant bylas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 str. 1 d.), kompetencijos ribų (teismai, nagrinėdami bylas, neteikia teisinių konsultacijų).

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertinos bylos aplinkybes ir taikė teisės normas, dėl to šio teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, t. y. skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo E. M. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius