f6d47752-e7e8-47da-b7dc-f91edc7b65f5 · Utenos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-4225-1055/2021 Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00973-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.9.2.1.; 1.3.5.5.; 3.2.6.1; 3.4.1.7. (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 14 d. Utena Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų teisėja Ana KarÅ¡ul, sekretoriaujant Daivai Savickienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui advokatui R. K., atsakovui L. Z., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir RUAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį atsakovui L.

Z. dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė RUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kiniu prašė pripažinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimÄ nepagrįstu; pripažinti, jog RUAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga atsakovui L. Z. 388,24 EUR nesumokėto darbo užmokesčio; iÅ¡dėstyti Å¡ios 388,24 EUR skolos mokėjimÄ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; nepriteisti atsakovui L.

Z. netesybų. Nurodė, kad atsakovas L. Z. 2021 m. kovo 12 d. sudarytos darbo sutarties pagrindu iki 2021 m. birželio 9 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės Utenos mieste pardavėju. Jis buvo atleistas iÅ¡ darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies normų pagrindu. Dėl sunkios ekonominės padėties ieÅ¡kovė negalėjo laiku sumokėti atsakovui viso darbo užmokesčio ir liko skolinga. Pagal su atsakovu sudarytos darbo sutarties sÄ lygas atleidimo iÅ¡ darbo atveju su atsakovu turėjo bÅ«ti visiÅ¡kai atsiskaityta ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atleidimo dienos, tai yra iki 2021 m. liepos 9 d.

Dar nepasibaigus nurodomam atsiskaitymo terminui ieÅ¡kovė pateikė atsakovui 2021 m. birželio 23 d. pasiÅ«lymÄ dėl skolos mokėjimo dalimis pagal grafikÄ , su kuriuo atsakovas sutiko. Nors pagal sudarytÄ susitarimÄ ieÅ¡kovė turėjo atsiskaityti su atsakovu per 27-30 metų savaites, mokant po 200 EUR, paskutinis mokėjimas – 188,27 EUR, tačiau atsakovas 2021 m. liepos 22 d. kreipėsi su praÅ¡ymu į Darbo ginčų komisijÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ RUAB „(duomenys neskelbtini)“ 788,24 EUR darbo užmokesčio ir netesybas.

IÅ¡nagrinėjusi Å¡alių ginÄÄ Panevėžio darbo ginčų komisija 2021 m. rugpjūčio 25 d. priėmė sprendimÄ darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovo L. Z. praÅ¡ymÄ patenkino iÅ¡ dalies ir nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ RUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo naudai 588,24 EUR iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, 70 EUR netesybų ž visÄ uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo priėmimo, sprendimÄ dalyje dėl darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo nevirÅ¡ijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, tai yra 697,53 EUR, nurodė vykdyti skubiai.

Pažymi, kad atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ tebegaliojant 2021 m. birželio 23 d. susitarimui dėl atsiskaitymo ir jame numatytiems prievolės vykdymo atidėjimams, pareikÅ¡damas reikalavimus dėl prievolių, kurių vykdymo terminas, numatytas 29 ir 30 savaitėmis, dar nebuvo suėjęs, o ieÅ¡kovė buvo pradelsusi tik du susitarime nurodytus mokėjimus už 27 ir 28 savaites. Susitarimas dėl atsiskaitymo buvo sudarytas jau pasibaigus darbo santykiams, todėl, ieÅ¡kovės nuomone, jam taikomos bendrosios civilinės teisės normos ir ieÅ¡kovė įgijo teisę iki atsakovo inicijuoto ginčo iÅ¡sprendimo dienos sulaikyti likusius mokėjimus pagal susitarimÄ .

Taip pat pažymi, kad nagrinėjant ginÄÄ darbo ginčų komisijoje, ieÅ¡kovė atliko du mokėjimus atsakovui – 2021 m. rugpjūčio 3 d. ir 2021 m. rugpjūčio 16 d., taigi Å¡alių ginčo nagrinėjimo komisijoje dienÄ â€“ 2021 m. rugpjūčio 25 d., buvo skolinga atsakovui tik 388,24 EUR. Nors Darbo ginčų komisijai buvo pateikti mokėjimus atsakovui patvirtinantys dokumentai, tačiau komisija ignoravo 2021 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimÄ 200 EUR sumai ir priteisė atsakovui 588,24 EUR.

IeÅ¡kovė neneigia, kad vėlavo atsiskaityti su atsakovu, tačiau vėlavimÄ lėmė objektyvios priežastys, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi įmonei iÅ¡kelta ir nagrinėjama restruktÅ«rizavimo byla. 2020 m. vasario 3 d. nutartimi Å¡ioje byloje patvirtinta RUAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktÅ«rizavimo planas, kuriame numatytas kreditorių reikalavimų 9 233 694,94 EUR sumai tenkinimas. Be to, įmonė patyrė papildomų finansinių sunkumų dėl COVID-19 infekcijos ir jos pasėkoje paskelbtų karantinų, nes jų laikotarpiu bendrovė faktiÅ¡kai neveikė ir po to pardavimai nebegrįžo į prieÅ¡karantininį lygį, o Valstybinė mokesčių inspekcija atsisakė įraÅ¡yti bendrovę į juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sÄ raÅ¡Ä .

Valstybinė mokesčių inspekcija ir Sodra taiko įmonei priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo priemones ir visi darbo užmokesčio mokėjimai Å¡iuo metu derinami su Sodra, kuri nustato, kokiÄ sumÄ galima mokėti iÅ¡ areÅ¡tuotų bendrovės lėšų. Taigi, ieÅ¡kovė neturėjo ir Å¡iuo metu neturi objektyvių galimybių iÅ¡ karto pilnai atsiskaityti su atsakovu ir jo interesai, nors ir yra absoliučiai teisėti, negali bÅ«ti laikomi svarbesniais nei kitų kreditorių analogiÅ¡ki teisėti interesai.

Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, ieÅ¡kovės nuomone, darbo ginčų komisija, priteisdama atsakovui 70 EUR netesybų, kurios sudaro penktadalį likusios skolos sumos, tinkamai neįvertino skolos atsakovui dydžio, neatsiskaitymo su atsakovu priežasčių, Å¡alių sutartų mokėjimų terminų ir paties atsakovo veiksmų. Posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas palaikė ieÅ¡kinį jame iÅ¡dėstytais motyvais ir papildomai paaiÅ¡kino, kad įmonės finansinė padėtis neleidžia laiku atsiskaityti su atsakovu, vykdomi priverstiniai iÅ¡ieÅ¡kojimai, areÅ¡tuotos sÄ skaitos.

Atsakovui po jo kreipimosi į darbo ginčų komisijÄ nemokėjo pagal susitarimÄ , nes pasinaudojo sulaikymo teise, be to, neturėjo galimybės mokėti sutartais terminais. 2021 m. rugpjūčio mėnesį buvo atlikti du mokėjimai po 200 EUR, nes atsirado tokia galimybė. Yra keli atleisti darbuotojai, su kuriais neatsiskaityta, ir tų, su kuriais yra ginčas, reikalavimams taiko sulaikymo teisę, geranoriÅ¡kai nemoka, iÅ¡ieÅ¡ko antstoliai tokiais atvejais. Å iuo atveju viskas užsitęsė, bandė tartis taikiai, bet nepavyko, po to antstolis pradėjo vykdymÄ ir vyko jau diskusijos su antstoliu.

Kadangi atsakovas inicijavo ginÄÄ , iÅ¡ieÅ¡kojimas perduotas antstoliui, jam daugiau nieko ir nemokėjo, moka tik tiems, su kuriais ginčo nėra. Å iuo metu sprendžiami klausimai dėl įmonės turto realizavimo, kai bus realizuotas, antstolis galės iÅ¡ieÅ¡koti. Savo, kaip advokato, atlygio už teisines paslaugas komentuoti negali, kadangi tai yra susitarimo su klientu paslaptis, be to, nepraÅ¡o Å¡ioje byloje bylinėjimosi iÅ¡laidų. Gali tik pažymėti, kad iÅ¡ RUAB „(duomenys neskelbtini)“ seniai nėra gavęs jokių mokėjimų.

Dėl į bylÄ pateikto praÅ¡ymo Sodrai iÅ¡mokėti darbo užmokestį, buhalterė jį informavo, kad praÅ¡ymas buvo patenkintas visa apimtimi ir leista iÅ¡mokėti visiems pagal sÄ raÅ¡Ä . Atsakovas į šį sÄ raÅ¡Ä neįtrauktas, kadangi su juo vyksta ginčas. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ , kuriame su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Nurodė, kad sutinka, jog iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina darbo užmokesčio suma yra ne 588,24 EUR, o 388,24 EUR. Tačiau praÅ¡o palikti priteistas netesybas ir priteisti papildomai uždelstas nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d.

Taip pat praÅ¡o sprendimÄ vykdyti nuo sprendimo įsiteisėjimo. Posėdžio metu atsakovas papildomai paaiÅ¡kino, kad apie du mėnesius dirbo RUAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje pardavėju, iÅ¡ darbo išėjo savo noru dėl asmeninių priežasčių. Po atleidimo su juo nebuvo visiÅ¡kai atsiskaityta, o po kurio laiko gavo pasiÅ«lymÄ dėl jam priklausančios sumos mokėjimo iÅ¡dėstymo 4 savaitėms. Su pateiktu pasiÅ«lymu sutiko, tačiau įmonė nesilaikė jame nurodytų terminų, todėl iÅ¡sigandęs, kad negaus nieko, kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ .

Žinojo, kokia yra situacija įmonėje, bijojo negauti savo algos. Dar bandė tartis taikiai, skambino administracijai, tačiau ten jam leido suprasti, kad pinigų neturi ir reikia kreiptis į komisijÄ . Nagrinėjant ginÄÄ darbo ginčų komisijoje, nebuvo bandyta tartis taikiai, kadangi jam niekas neskambino, jis irgi daugiau nebeskambino. Darbo ginčų komisijos posėdyje nedalyvavo, kadangi jam paaiÅ¡kino, kad nebÅ«tina. Pirmų iÅ¡mokų pagal susitarimÄ sulaukė tik kai kreipėsi į komisijÄ . Kai ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį teismui, skambino advokatui, siÅ«lė tartis taikiai, kad atsisakys netesybų, jei jam bus iÅ¡ karto sumokėta likusi 388,24 EUR suma, bet advokatas nesutiko, siÅ«lė iÅ¡mokėti per mėnesį laiko.

PraÅ¡o priteisti papildomas netesybas nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d., kadangi nuo to laiko nėra sulaukęs jokių iÅ¡mokų. Antstolis taip pat nieko jo naudai neiÅ¡ieÅ¡kojo, informavo, kad sustabdytas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Pateikė sprendimÄ vykdymui, kadangi galvojo, kad jis teisingas, tik po to sutikrinęs sÄ skaitas, suprato, kad per didelė suma nurodyta. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė RUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovas L. Z. 2021 m. kovo 12 d. sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ atsakovas buvo priimtas dirbti į įmonę pardavėjo pareigose.

Darbo sutartimi Å¡alys susitarė, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui 697,53 EUR (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį, darbo užmokestį mokant vienÄ kartÄ per mėnesį. Taip pat Å¡alys sutartimi susitarė, kad darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo atveju darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su darbuotoju ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo dienos. Darbo sutartis nutraukta 2021 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. 2021 m. birželio 23 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovÄ su pasiÅ«lymu dėl atsiskaitymo, kuriuo siÅ«lė atsakovui jam mokėtinÄ darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas 788,24 EUR sumoje sumokėti jam pagal pasiÅ«lyme nurodytÄ atsiskaitymo grafikÄ , tai yra per 27-30 metų savaites, mokant kas savaitę po 200 EUR, o paskutinę savaitę – 188,27 EUR.

Atsakovas su pasiÅ«lymu sutiko. L. Z. 2021 m. liepos 22 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijÄ (toliau – ir Darbo ginčų komisija) su praÅ¡ymu iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės 788,24 EUR darbo užmokesčio ir netesybas. Darbo ginčų komisija 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo praÅ¡ymÄ patenkino iÅ¡ dalies, nuspręsdama iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ RUAB „(duomenys neskelbtini)“ jo naudai 588,24 EUR iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, 70 EUR netesybų už visÄ uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo darbo sutarties nutraukimo dienos 2021 m. birželio 9 d. iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos.

SprendimÄ dalyje dėl darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo L. Z. naudai iÅ¡ RUAB „(duomenys neskelbtini)“, nevirÅ¡ijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, tai yra 697,53 EUR, nurodė vykdyti skubiai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 231 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo ginčo Å¡aliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, ji turi teisę per vienÄ mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis.

Byloje kilo ginčas dėl galutinio atsiskaitymo su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju sumos, terminų ir netesybų. Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo pripažinti, jog RUAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga atsakovui 388,24 EUR darbo užmokesčio. Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja bÅ«damas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkcijÄ , o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos iÅ¡mokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent Å¡alys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų.

Darbo užmokesčio ar su juo susijusių iÅ¡mokų dalis, nevirÅ¡ijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi bÅ«ti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dienÄ , nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. DK 214 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organÄ dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui iÅ¡spręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami.

DK 148 straipsnyje numatyta darbdavio pareiga tvarkyti informacijÄ apie darbuotojo darbo užmokestį ir dirbtÄ laikÄ . DK 65 straipsnio 7 dalies ir DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatos įtvirtina darbdavio pareigÄ užtikrinti tinkamÄ darbo santykių pasibaigimo įforminimÄ ir atsiskaitymÄ su darbuotoju. Aptartos teisinio reguliavimo nuostatos lemia darbdavio pareigÄ užtikrinti tokius faktus (pavyzdžiui, atsiskaitymÄ su darbuotoju) patvirtinančių duomenų pakankamumÄ . Esant darbdavio ir darbuotojo ginčui dėl iÅ¡mokų, susijusių darbo santykiais sumokėjimo fakto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsniu ir DK 214 straipsnio 3 dalimi, darbdaviui (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei) tenka procesinė pareiga įrodyti, jog ji tinkamai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju (ieÅ¡kovu).

Byloje nustatyta, kad 2021 m. birželio 9 d. pasibaigus šalis siejantiems darbo santykiams, ieškovė liko skolinga atsakovui 788,24 EUR su darbo santykiais susijusių išmokų. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovė atsakovui 2021 m. rugpjūčio 3 d. pavedimu sumokėjo 200 EUR ir 2021 m. rugpjūčio 16 d. dar 200 EUR. Taigi nustatyta, kad ieškovė iš viso atsakovui yra sumokėjusi 400 EUR įsiskolinimo dalį. Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, jog Darbo ginčų komisijos 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo priėmimo momentui ieškovė buvo neišmokėjusi 388,24 EUR (788,24 – 200 – 200) su darbo santykiais susijusių išmokų.

Å io fakto taip pat neginčija atsakovas, kuris Å¡ioje dalyje su ieÅ¡kiniu sutiko, todėl teismas plačiau nepasisako. Taigi Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkintinas pripažįstant, kad ieÅ¡kovė atsakovui yra skolinga 388,24 EUR nesumokėto darbo užmokesčio. Dėl reikalavimų nepriteisti atsakovui netesybų bei atidėti skolos sumokėjimÄ per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos iÅ¡mokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent Å¡alys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų (DK 146 straipsnio 2 dalis).

Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių (DK 147 straipsnio 2 dalis). 2016 m. rugsėjo 14 d. buvo priimtas Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas Nr. XII-2603, kuriuo patvirtintas naujasis DK, įsigaliojęs nuo 2017 m. sausio 1 d.

Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio naujojo DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Minėtos įstatymo nuostatos suponuoja, jog pareiga mokėti netesybas – darbuotojo vidutinį darbo užmokestį per mėnesį – siejama su darbuotojo kaltės dėl vėluojančio atsiskaitymo nebuvimu. Å i įstatyminė nuostata, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d., pati savaime nebuvo nauja. Tokia darbdavio pareiga jau ir anksčiau buvo įtvirtinta iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 141 straipsnio, reglamentavusio atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarkÄ , 3 dalies nuostatose. 2016 m. rugsėjo 14 d.

įstatymu Nr. XII-2603 buvo naujai sureguliuoti tik iÅ¡mokos (įvardintos netesybomis) dydžio nustatymo klausimai, o sÄ lygos, kurioms esant kyla darbdavio pareiga mokėti nurodytÄ iÅ¡mokÄ , liko nepakeistos. Todėl kasacinio teismo praktika, suformuota aiÅ¡kinant ir taikant Å¡iuo metu nebegaliojančio DK 141 straipsnio nuostatas, tebėra aktuali taikant ir naujojo DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-665-212/2019, 43-44 punktai).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, Å¡i norma nustato kompensacinį mechanizmÄ , kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos. Pažymėtina, kad darbdavio pareiga iÅ¡mokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstÄ laikÄ neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas. Antra, Å¡i norma kartu nustato sankcijÄ darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiÅ¡kai neatsiskaito atleidimo dienÄ .

Å i sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis bÅ«tų adekvatus pažeidimo pobÅ«džiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų aspektas. Å ie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebÅ«tų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-701/2016).

IeÅ¡kovė šį savo reikalavimÄ motyvuoja tuo, kad įmonei iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, jos finansinė padėtis yra sunki, visi atsiskaitymai turi bÅ«ti derinami su Sodra ir kitais kreditoriais, darbo ginčų komisija, priteisdama atsakovui 70 EUR netesybų, kurios sudaro penktadalį likusios skolos sumos, tinkamai neįvertino skolos atsakovui dydžio, neatsiskaitymo su atsakovu priežasčių, Å¡alių sutartų mokėjimų terminų ir paties atsakovo veiksmų. Nagrinėjamu atveju atsakovė su ieÅ¡kovu iki darbo santykių pabaigos iki galo neatsiskaitė, todėl yra pagrindas skaičiuoti tam tikras netesybas.

Darbo sutartis buvo nutraukta 2021 m. birželio 9 d., byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui nebuvo iÅ¡mokėta 877,24 EUR su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų, uždelstos sumos 388,24 EUR dalis nesumokėta iki Å¡iol. Teismas laiko nepagrįstais ieÅ¡kovės motyvus, kad Å¡ioje byloje netesybos atsakovui neturėtų bÅ«ti priteistos apskritai. Ji praÅ¡o atsižvelgti ir įvertinti atsakovo veiksmus, tačiau teismas vertina ir pačios ieÅ¡kovės elgesį ir veiksmus (neveikimÄ ). Teismas sutinka, kad atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ nepasibaigus susitarime nurodyto galutinio atsiskaitymo termino, kuris turėjo baigtis 2021 m. liepos 31 d., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad toks atsakovo kreipimasis buvo sÄ lygotas pačios ieÅ¡kovės, kadangi ji nesilaikė susitarime nurodyto grafiko ir iki kreipimosi pradelsė sumokėti atsakovui 2 įmokas.

Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo paaiÅ¡kinimais, kad iki kreipimosi į Darbo ginčų komisijÄ jis kelis kartus buvo susisiekęs su ieÅ¡kovės administracija telefonu ir jam buvo atsakyta, kad pinigų nėra. Taigi, teismo vertinimu, ieÅ¡kovės Å¡iuo konkrečiu atveju neturėjo teisinio pagrindo pasinaudoti sulaikymo teise, kadangi pati nevykdė Å¡alių sudaryto susitarimo. Remiantis byloje esančia medžiaga atsakovo vidutinis darbo užmokestis buvo 697,53 EUR neatskaičius mokesčių, tai yra mažesnis, nei darbdavio uždelsta suma (877,24 EUR).

Net atsižvelgiant į Å¡alių sudarytÄ susitarimÄ , ieÅ¡kovė pradelsė sumokėti atsakovui jam priklausančiÄ sumÄ daugiau negu mėnesį laiko. Nors ieÅ¡kovė motyvavo tai ne tik tuo, kad pasinaudojo sulaikymo teise, kas teismo jau aptarta aukščiau, bet ir tuo, kad neturėjo finansinių galimybių vykdyti susitarimÄ , tačiau pažymėtina, kad ieÅ¡kovė privalėjo įvertinti savo finansines galimybes ir tai, ar galės tinkamai vykdyti susitarimÄ , prieÅ¡ iÅ¡siųsdama pasiÅ«lymÄ atsakovui.

Be to, į bylÄ pateikti duomenys ir to neneigė ieÅ¡kovės atstovas, kad visi duomenys apie reikalingÄ iÅ¡mokėti darbo užmokestį yra teikiami Sodrai ir, paprastai, Å¡is praÅ¡ymas tenkinamas pilnai, leidžiant iÅ¡ įmonės sÄ skaitos sumokėti darbuotojams priklausantį darbo užmokestį. IeÅ¡kovė nepaneigė, kad tuo atveju, jei į sÄ raÅ¡Ä bÅ«tų įtraukta atsakovui priklausanti suma pilnai ar dalimis, praÅ¡ymas ir atsakovui iÅ¡mokėtinos sumos dalyje bÅ«tų patenkintas. IeÅ¡kovės atstovas posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atsakovas į sÄ raÅ¡Ä nebuvo įtrauktas, kadangi vyksta ginčas ir tokias sumas ieÅ¡kovė iÅ¡moka tik antstoliui iÅ¡ieÅ¡kojus.

Tokiu bÅ«du nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių ieÅ¡kovė negalėjo bent iki Darbo ginčų komisijos sprendimo dienos pilnai atsiskaityti su atsakovu, juolab atsižvelgiant į įsiskolinimo sumÄ . Teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju Darbo ginčų komisijos priteistų 70 EUR netesybų dydis parinktas tinkamai, atsižvelgus į visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir tinkamai įvertinus darbuotojo dirbtÄ laikÄ , iÅ¡ieÅ¡kotinos sumos dydį, ieÅ¡kovės finansinę situacijÄ .

Toks netesybų dydis, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės elgesį, atsakovui priklausančių sumų neiÅ¡mokėjimo priežastis, yra adekvatus pažeidimo pobÅ«džiui ir jo padariniams, atitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus bei nereiÅ¡kia nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų tarp teisės pažeidimo ir sankcijos. Atsakovas atsiliepime ir posėdžio metu formulavo praÅ¡ymÄ priteisti papildomas netesybas už pradelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo dienos, tačiau jis nėra pareiÅ¡kęs reikalavimo byloje (pateikęs prieÅ¡ieÅ¡kinio), todėl teismas neturi pagrindo svarstyti tokio praÅ¡ymo, nes vadovaujantis CPK 417 straipsnio nuostatomis turi teisę virÅ¡yti tik pareikÅ¡tus reikalavimus byloje pagal darbuotojo ieÅ¡kinį.

Å iuo gi atveju atsakovas su Darbo ginčų komisijos sprendimu sutiko, ieÅ¡kinio teismui nereiÅ¡kė. IeÅ¡kovė taip pat prašė iÅ¡dėstyti 388,24 EUR skolos mokėjimÄ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ .

Teismo nuomone, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad nėra objektyvaus pagrindo tenkinti šį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , kadangi, kaip jau aptarta aukščiau, įsiskolinimo suma yra labai nedidelė, jos iÅ¡mokėjimas iÅ¡ esmės niekaip nepažeis kitų ieÅ¡kovės kreditorių teisių ir interesų, ieÅ¡kovė neįrodė neturinti galimybės atsiskaityti su atsakovu, atsakovas yra silpnesnė Å¡io santykio Å¡alis – darbuotojas. Todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo netenkintinas.

Pažymėtina, kad pagal naujojo DK (įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d.) nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys). Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies – Darbo ginčų komisija ginÄÄ nagrinėdama ikiteismine tvarka jį iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ dalies netinkamai, todėl teismas ginÄÄ iÅ¡nagrinėjęs iÅ¡ esmės sprendžia, kad yra pagrindas atsakovo reikalavimus tenkinti iÅ¡ dalies: priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės RUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo L.

Z. naudai 388,24 EUR nesumokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų, 70 EUR netesybų; kitoje dalyje ieškovės ieškinys atmestinas. Sutinkamai su CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl darbo užmokesčio priteisimo – sprendime nustatyta dalis neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Netenkinus ieškovės prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis buvo 697,53 EUR neatskaičius mokesčių, kas sudaro 500 EUR atskaičius mokesčius, priteista darbo užmokesčio suma yra 388,24 EUR, sprendimas dalyje dėl 388,24 EUR darbo užmokesčio išieškojimo vykdytinas skubiai.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies; jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas nepateikė į bylÄ duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir atlyginimo, nėra.

Nagrinėjamoje byloje procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos sudaro 1,89 EUR. Å i suma nepriteisiama, nes ji yra mažesnė už minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : ieškovės RUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį patenkinti iš dalies. Pripažinti, kad ieškovės reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), skola atsakovui L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudaro 388,24 EUR (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 24 ct) ir priteisti iš ieškovės reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo L.

Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 388,24 EUR (tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir 24 ct) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (suma nurodyta atskaičius mokesčius) bei 70 EUR (septyniasdeÅ¡imt eurų) netesybų už visÄ uždelstÄ atsiskaityti laikÄ (suma nurodyta neatskaičius mokesčių). IeÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo netenkinti. Teismo sprendimÄ dalyje dėl 388,24 EUR (trijų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų ir 24 ct) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio nukreipti skubiai vykdyti.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mus. Teisėja Ana KarÅ¡ul