f6d20494-cbf6-4a70-8e6f-9409cfdf4e9e · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                                                 Administracinė byla Nr. I-298-414/2014                                                                                            Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01145-2013-1                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 74 (S)                                       KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                                      SPRENDIMAS                                    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                 2014 m. vasario 3 d.                                                               Kaunas              Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei adv. p. Ingai Žemantauskaitei, Kauno miesto savivaldybės atstovei Ramunei Butkienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB DK „PZU Lietuva“ skundÄ atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis suinteresuotas asmuo E. K.,              nustatė:

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo – Kauno miesto savivaldybės 473,66 Lt turtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atstovė paaiÅ¡kino, kad 2013-02-10 E. K., vairuodamas transporto priemonę Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas T.Masiulio g. Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančiÄ duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais.

Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. Apie eismo įvykį pareiÅ¡kėjo draudėjas informavo policijos pareigÅ«nus. Remiantis žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, pareiÅ¡kėjas 2013-02-22 iÅ¡mokėjo 473,66 Lt draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam asmeniui. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.

Vadovaujantis LR kelių įstatymo 4 str. 3 d., 11 str. 7 d. 1 – 3 p., LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p., LR vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155, patvirtinto Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o 12.1 p., T.Masiulio g. Kaune, nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl prižiÅ«rėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismÄ jam nuosavybės teise priklausančioje T.Masiulio g. privalo savininkas, t. y. atsakovas. Atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, todėl keliui esant netinkamos bÅ«klės buvo patirta turtinė žala, kuri neatlygnta, todėl priteistina.

Pažymėjo, jog CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Todėl, vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 dalimi, iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjui priteistinos 5 % dydžio metinės palÅ«kanos, už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Atsakovo atstovė su skundu nesutiko. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, todėl savivaldybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Be to, nėra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie pagrįstų realų žalos padarymo faktÄ , duobės buvimÄ , kelių nepriežiÅ«rÄ ir priežastinio ryÅ¡io egzistavimÄ . Atstovo nuomone, dėl eismo įvykio yra atsakingas pats vairuotojas, kuris neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, kelio bÅ«klę, nebuvo atidus ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, nestabdė transporto priemonės, ar neapvažiavo kliÅ«ties.

Vairuotojui turėjo bÅ«ti žinoma, kad Kauno gatvėse gali bÅ«ti duobių, kurių kiti vairuotojai iÅ¡vengia, todėl autoįvykį sÄ lygojo pačio vairuotojo veiksmai, o ne duobės buvimas. Pažymėjo, kad byloje nėra vienareikÅ¡miÅ¡kų įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryÅ¡io egzistavimÄ . IÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 38 ir 40 punktus pareiÅ¡kėjas, nenustatęs esminių bylos aplinkybių, savo rizika iÅ¡mokėjo apgadinto automobilio savininkui žalÄ ir nepagrįstai siekia Å¡ios žalos priteisimo regreso tvarka iÅ¡ atsakovo.

Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .E. K. prašė skundÄ patenkinti, nes iÅ¡ anksto duobės negalėjo pastebėti, nes ji nebuvo niekuo pažymėta, o iÅ¡ priekio važiuojantys automobiliai su Å¡viesomis akino.  Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui 473,66 Lt turtinę žalÄ dėl 2013-02-10 eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės dalių atkÅ«rimo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (pvz., žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui (subrogacijÄ ), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius.

Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492–3550/2011). Å ioje byloje analizuojant, ar yra vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – bÅ«tina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiÅ¡kėjo nurodomus veiksmus (neveikimÄ ), iÅ¡ kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Pažymėtina, kad Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX–1113 redakcija) 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1–3 punktus, kelio savininkas (valdytojas) privalo:

1) užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus;

2) organizuoti eismÄ ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiÅ«rÄ taip, kad ji atitiktų kelių priežiÅ«rÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus;

3) užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X–1722 redakcija) 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta, jog savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. įstatymo Nr. X–1337 redakcija) 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumÄ , rÅ«pinasi vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, transporto infrastruktÅ«ros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 15 straipsniu, kelių priežiÅ«ros tvarkÄ nustato Vyriausybė.

Tokia tvarka nustatyta Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, kuriuo patvirtintas Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡as. Vadovaujantis ApraÅ¡o 6 punktu, savivaldybės atlieka vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiÅ«ros darbų ir saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninę jų priežiÅ«rÄ . ApraÅ¡o 12.1 punkte reglamentuota, kad kelius prižiÅ«rintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasÄ , važiuojamÄ jÄ kelio dalį, kelkraščius, skiriamÄ jÄ kelio juostÄ , kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikÅ¡teles, poilsio aikÅ¡teles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo ir kitus kelio įrenginius su Å¡ių objektų užimama žeme, kad Å¡ie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

Vadovaujantis minėtų įstatymų ir ApraÅ¡o nuostatomis, Kauno miesto savivaldybė bylai reikÅ¡mingu metu turėjo pareigÄ užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ , kad jie bÅ«tų tinkami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus. Vis dėlto teismas kiekvienu atveju privalo iÅ¡tirti, ar yra ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodomos žalos.

Å io ryÅ¡io negalima vertinti abstrakčiai. Priežastinis ryÅ¡ys visada yra konkretus ir jo nustatymui reikia iÅ¡analizuoti visas įvykio aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-464/2007; 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A662-2956/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ABTÄ® 57 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz,. 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).Pažymėtina, kad byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog 2013-02-10 E. K., vairuodamas transporto priemonę priemonę Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas T.Masiulio g.

Kaune, kuri priklauso Kauno miesto savivaldybei, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančiÄ duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Å iÄ aplinkybę patvirtina 2013-02-10 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ ir liudytojo E. K. parodymai. Nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , patrulio D. R. tarnybiniame praneÅ¡ime, patrulio A. Å . nurodytuose papildomuose duomenyse apie eismo įvykį buvo nurodyta, jog eismo įvykyje buvo sugadinta: deÅ¡inės pusės priekinio rato ratlankis ir padanga (b.l. 25).

PareiÅ¡kėjas apskaičiavo, kad dėl eismo įvykio sugadintų transporto priemonės dalių atkÅ«rimo iÅ¡laidos, bÅ«tinos atkurti sugadintų transporto priemonės dalių rinkos vertę iki įvykio, sudaro 473,66 Lt, bei jas kompensavo iÅ¡mokėdamas draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ 2013-02-22 mokėjimo nurodymu Nr. 124014 (b.l. 20). IÅ¡ 2013-02-21 ekspertizės/sÄ matos Nr. 2013/02456 akivaizdu, jog buvo remiamasi „Audatex“ kompiuterinės sistemos atliktais skaičiavimais ir bÅ«tinas transporto priemonės dalių atkÅ«rimo iÅ¡laidas sudarė ratlankio remonto/dažymo darbai ir medžiagos 194,27 Lt (75,60+118,67) ir padangos vertė 273,91 Lt (b.l. 15, 17).

Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto iÅ¡laidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainÄ . Proceso Å¡alys privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTÄ® 57 str.). Taigi, atsakovo argumentai dėl žalos dydžio nepagrįsti.Teismo posėdžio metu neginčijamai buvo nustatyta, jog padangos vertė yra su PVM. Dėl to imama domėn ir tai, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 str., 27 str., 46 str., taip pat LVAT bei LAT suformuotos teismų praktikos analizė duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti suma mažintina PVM dalyje.

Pagal PVM įstatymo 3 str. 1 d. PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas Å¡ias sÄ lygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklÄ - t.y. veikdamas kaip toks. LAT 2006-06-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, taip pat 2008-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2008 ir kt., vertindamas, ar į minimalias iÅ¡laidas transporto priemonei suremontuoti (t. y. draudimo iÅ¡mokÄ ) turi bÅ«ti įtraukta PVM suma, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, kai automobilis neremontuojamas, prievolė apskaičiuoti ir mokėti į biudžetÄ PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, todėl tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM.

Ginčo atveju draudikas draudėjui PVM nepagrįstai iÅ¡mokėjo, nes administracinės bylos duomenys neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog transporto priemonė buvo realiai suremontuota. Teismui nebuvo pateiktos sÄ skaitos – faktÅ«ros, paslaugų pirkimo kvitai ir pan.. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ teismų praktikÄ formuoja ir LVAT ( LVAT 2012-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1997/2012, 2012-12-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2757/2012 ir kt.). Dėl paminėtų aplinkybių pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti suma mažintina PVM dalyje 57,52 Lt suma, o pareiÅ¡kėjo atstovo argumentai, jog PVM įtrauktas dėl to, kad padangos kaina apskaičiuota su didele nuolaida, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi.

Teismo posėdžio metu taip pat nustatyta, kad automobilis Opel Astra draudimo bendrovei apžiūrai nebuvo pateiktas, Transporto priemonės techninės apžiūros aktas nebuvo surašytas, o būtinas transporto priemonės dalių atkūrimo išlaidas pareiškėjas apskaičiavo remdamasis pateiktomis foto nuotraukomis (b.l.

18) ir medžiaga, gauta iÅ¡ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad deÅ¡inės pusės priekinio rato ratlankio ir padangos sugadinimo faktas buvo akivaizdus iÅ¡ 2013-02-10 nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , patrulio D. R. tarnybinio praneÅ¡imo, patrulio A. Å . papildomų duomenų apie eismo įvykį, teismas sprendžia, jog automobilio Opel Astra nepateikimas draudimo bendrovei apžiÅ«rai, nebuvo kliÅ«tis objektyviai įvertinti automobilio sugadinimus ir apskaičiuoti sugadintų transporto priemonės dalių atkÅ«rimo iÅ¡laidas.

Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina įvykio faktÄ , nes remiantis Å¡iais įrodymais galima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog E. K. įvažiavo bÅ«tent į nurodytÄ duobę T.Masiulio g., kuri priklauso Kauno miesto savivaldybei, kas sÄ lygojo automobilio apgadinimÄ . Teismas pažymi, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo tarp Å¡alių taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ .

Å iuo atveju vertintina, jog pareiÅ¡kėjas byloje įrodė priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos turtinės žalos, kuriÄ jis patyrė iÅ¡mokėdamas draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ už priekinę deÅ¡inės pusės padangÄ ir priekinį deÅ¡inės pusės ratlankio remontÄ . Pažymėtina, jog nagrinėjamo ginčo atveju vertintini ir automobilį vairavusio vairuotojo veiksmai, nulėmę žalos dydžio mažinimÄ . Visų pirma, eismo įvykis įvyko greta esančios duobės, pažymėtos apsaugine tvorele.

Vairuotojas E. K., bÅ«damas rÅ«pestingas ir apdairus, privalėjo pastebėti kelio dalyje esančiÄ kliÅ«tį, kuri nebuvo užpilta vandeniu, sulėtinti greitį ir sustoti, ar kitaip iÅ¡vengti kiÅ«ties, neįvažiuojant ant važiuojamojoje kelio dalyje esančios duobės. Antra, transporto priemonių vairuotojų pareiga vadovautis Kelių eismo taisyklėmis. Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punktuose, numatytos transporto priemonių vairuotojų pareigos ir jų veiksmai konkrečiose eismo situacijose, bÅ«tent, vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Trečia, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.259 straipsnyje įtvirtina bendra taisykle, numatančia tai, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų Å¡alių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali bÅ«ti sumažinta arba jis gali bÅ«ti visiÅ¡kai atleistas nuo atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad duobė, į kuriÄ Ä¯važiavo E. K., buvo iÅ¡ dalies užpilta skalda, todėl jos gylis buvo 0,08 m. Ä®vertinus nurodytus argumentus ir įvykio situacijos foto nuotraukÄ , kuri pateikta prie eismo įvykio medžiagos (b.l. 25), automobilio sugadinimo mastÄ , priteistina žala mažintina 50 procentų dėl automobilį vairavusio E. K. kaltės, kadangi vairuodamas transporto priemonę kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas nebuvo pakankamai atidus bei rÅ«pestingas, vykdydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Atsakovas nesutinka su žalos dydžiu, nurodydamas, jog paskaičiuota tik orientacinė patirto remonto kaina, kuri negali bÅ«ti laikoma realiu žalos atlyginimu. Tačiau Susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000-04-17 Nr.120/101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 10 punkte nustatyta, kad atkÅ«rimo (remonto) kaÅ¡tai - tai iÅ¡laidos apgadintos (sužalotos) transporto priemonės atstatymui iki buvusios prieÅ¡ apgadinimÄ techninės bÅ«klės bei eksploatacinių savybių bei įtvirtina atkuriamosios vertės (kaÅ¡tų) metodÄ , kurio pagrindas yra skaičiavimai. Transporto priemonių vertę nustato transporto priemonių vertintojai (15 punktas).

Automobiliui esant nesuremontuotam, turi bÅ«ti atlyginta suma, kuri reikalinga transporto priemonei suremontuoti. PareiÅ¡kėjui pagal Draudimo įstatymÄ suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimÄ , abejoti J. A. kompetencija atlikti Å¡io pobÅ«džio turto vertinimÄ nėra pagrindo, todėl 2013-02-21 ekspertizės/sÄ mata Nr. 2013/02456 pripažintina tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu bÅ«simo remonto iÅ¡laidas. Teismas atmeta atsakovo nurodytÄ aplinkybę, kad draudėjo sumokėta įmoka visiÅ¡kai padengia pareiÅ¡kėjo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , todėl žalos priteisimas draudimo bendrovei yra negalimas, nes toks aiÅ¡kinimas visiÅ¡kai paneigia subrogacijos instituto, įtvirtinto Lietuvos teisėje, taikymÄ .  Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tokio pobÅ«džio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos (pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012).

Todėl nagrinėjamu atveju, vadovaujantis CK 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, priteistina pareiÅ¡kėjo naudai iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo 2013 m. rugsėjo 23 d. teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. PraÅ¡ymas stabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl LR kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies, Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto LR Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 477, 3, 5.3 p. atitikties LR Konstitucijos 21, 29, 94 str. netenkintinas, nes praÅ¡ymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla.

  Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 5 p., teisėjas n u s p r e n d ž i a: SkundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjui UAB DK „PZU Lietuva“ iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteisti 208,07 Lt žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo 2013 m. rugsėjo 23 d. teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                          Rimantas Giedraitis