2022-07-28 Nr. AB-19488-3-61-3-01681-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3387-463/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01681-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. A. A. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 22S1908 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini), vėliau persikėlė į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kaip vieną išvykimo iš kilmės šalies priežasčių nurodė baimę, kilusią dėl susipriešinimo su (duomenys neskelbtini) grupuote, kuri, pareiškėjui siekiant suartėti su (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo motina – (duomenys neskelbtini)), grasino jam susidorojimu. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis priklauso LGBT bendruomenei, pabrėžė, jog jo seksualinės orientacijos žmonės susiduria su jų teisių pažeidimais, nepakantumu, susidariusiomis sąlygomis jiems gali kilti persekiojimo pavojus ar net susidorojimo grėsmė. Išsigandęs persekiojimų (kaip LGBT asmuo), pareiškėjas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad šalis randasi vidaus karinio konflikto teritorijoje (šalyje, o taip pat ir (duomenys neskelbtini)provincijose savo agresyvią veiklą tebevykdo teroristinė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) grupuotė), kas sąlygojo ir kriminogeninės situacijos pablogėjimą. Įvardintos aplinkybės, pareiškėjo vertinimu, sudaro realią grėsmę ir jam, kaip LGBT mažumos atstovui, todėl jis nusprendė palikti (duomenys neskelbtini) valstybę ir išvykti į Europą.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad visiškai nesutinka su atsakovo argumentais, kuriais jis remiasi atsisakydamas pripažinti pareiškėją esant LGBT mažumos atstovu, (tuo pačiu nepripažįstant pareiškėjo padidintos grėsmės rizikos asmeniu), bei tais pagrindais atsisakyti suteikti prieglobstį. Pareiškėjas tvirtino, kad prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nurodė konkrečias aplinkybes, kurios leidžia padaryti išvadą, jog jam realiai grėsė persekiojimo ir / ar susidorojimo pavojus, o įvertinus ir dabartinę situaciją šalyje, toks pavojus tebegresia ir iki šiol. Pareiškėjo teigimu, būtina išsiaiškinti ne tik visas reikšmingas su pareiškėjo aplinka jo kilmės šalyje sietinas aplinkybes, ir jas įvertinti ne tik individualiai, bet ir sistemiškai, be to, jų galimos raidos artimiausioje perspektyvoje aspektu. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, vertindamas situaciją (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjui kylančią ir tos situacijos sąlygojamą pavojų bei tuo pagrindu atsirandančią pareiškėjo baimę, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, siaurai interpretavo jų prasmę, nesilaikė tyrimui keliamų visapusiškumo ir išsamumo reikalavimų.

4. Pareiškėjas teigė, kad Sprendime, nenurodydamas pakankamai konkrečių argumentų ir aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje atmetimo motyvus, atsakovas padarė hipotetinę, grindžiamą prielaidomis, išvadą, jog pareiškėjui galimai kilsianti persekiojimo grėsmė yra nepakankamai motyvuota, todėl ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą Sprendimą.

5. Paaiškino, kad atsakovas, darydamas išvadas apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), t. y. kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, rėmėsi iš esmės Europos prieglobsčio paramos biuro (dabar – Europos sąjungos paramos agentūra (toliau – ir ESPA) ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymus iš tam tikros kilmės šalies, valstybės narės, iš tikrųjų, raginamos atsižvelgti į bendrą analizę ir rekomendacijas, tačiau jos nėra privalomos. Be to, ESPA ataskaitoje nurodyta, kad bendros analizės ir gairės neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą. Atsakovui akivaizdžiai neatlikus šios pareigos, laikytina, kad pareiškėjo skunde pateikiami duomenys patvirtina apie pareiškėjui gresiantį individualų pavojų, todėl atsakovo Sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos atmestinas kaip nepagrįstas.

6. Pareiškėjas nurodė, kad sprendimai uždrausti atvykti ir jį išsiųsti yra išvestiniai iš sprendimo nesuteikti prieglobsčio, tad, panaikinus Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis, naikintini ir pastarieji atsakovo sprendimai, kuriais pareiškėjui taikytas draudimas atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, nutarta jį išsiųsti. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies priėmus jam nepalankų sprendimą nesuteikti prieglobsčio. Išskirtinai tai, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko neteisėtai, sieną kirto neleistinoje vietoje, prieglobsčio prašė pristatytas į užkardą (tai buvo pirmasis jo kontaktas Lietuvoje ir pareiškėjas tinkamai ir korektiškai pasielgė pateikęs prašymą pareigūnams, iki to laiko jis tiesiog objektyviai neturėjo, kam įteikti prašymo) nesudaro pagrindo laikyti, jog yra aplinkybės, pagrįstos ir objektyvios, kad jis savo noru iš Lietuvos neišvyktų. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sprendimą išsiųsti pareiškėją, nesudarius jam galimybės pačiam išvykti, yra skubotas ir neproporcingai sąlygojantis iš to sekantį draudimo atvykti taikymą. Be to, draudimas atvykti maksimaliam terminui nėra proporcingas. Pareiškėjas teikė tikrovę atitinkančią informaciją, jo nurodytos aplinkybės paremtos komplikuota kilmės valstybės padėtimi. Pareiškėjas nepiktnaudžiavimo procesu, siekė saugumo, todėl jo atžvilgiu taikyti maksimalų draudimą atvykti nėra nei teisinga, nei proporcinga. Draudimas pareiškėjui atvykti sudarytų nepagrįstas ir griežtas pasekmes, kuomet, pablogėjus situacijai, pareiškėjui būtų uždrausta atvykti ir prašyti prieglobsčio. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjui prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai, išsamiai bei individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie kilmės valstybę, netinkamai vadovavosi ir formaliai vertino ESPA gaires, nesivadovavo skunde cituotu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) sprendimu, nepagrįstai taikė maksimalų draudimo atvykti terminą.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas išnagrinėjo pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas dėl jam kilmės valstybėje kylančios grėsmės nebuvo patvirtintas objektyviais įrodymais ar kilmės valstybės informacija. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas ir pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė jam tariamai kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo įvertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu Migracijos departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Įvertinęs surinktą kilmės valstybės informaciją, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo kilmės valstybėje beatodairiško smurto lygis nėra toks aukštas, jog pareiškėjui galėtų kilti reali rimta žala. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas informaciją apie tai, jog yra homoseksualus asmuo, Migracijos departamentui pirmą kartą pateikė tik 2022 m. sausio 7 d. išsiųstame elektroniniame laiške, dėl ko 2022 m. sausio 25 d. buvo įvykdyta pakartotinė pareiškėjo apklausa. Nei savo prieglobsčio prašyme, nei 2021 m. spalio 11 d. Migracijos departamento vykdytos pareiškėjo apklausos metu pareiškėjas neįvardijo, kad jam kilmės valstybėje kyla grėsmė dėl jo lytinės orientacijos bei nenurodė, jog yra homoseksualus asmuo (pareiškėjas teigė bijojęs, kad Lietuva taip pat nepaiso LGBT teisių, nes Lietuvos Respublikoje homoseksualių asmenų santuoka nėra įteisinta).

Pareiškėjas apklausos metu iš pradžių teigė, kad (duomenys neskelbtini) romantinių santykių nemezgė, o partnerį susirado tik Lietuvoje, tačiau vėliau apklausos metu jis pasakojo apie mokyklos draugą „dėl kurio jam grasino išmesti iš mokyklos“. Pareiškėjas apie šį etapą pasakojo nenuosekliai ir prieštaravo savo paties teiginiams, kad romantinių santykių (duomenys neskelbtini) nemezgė. Išlieka neaišku, ar jo draugas buvo tik draugas, ar romantinis ryšys. Kaip vystėsi šių vaikinų santykiai ir kokia buvo jų reikšmė, pareiškėjas nuosekliai papasakoti negebėjo, į detales neišsiplėtė.

Pareiškėjas teigė, kad suprato apie savo seksualumą „nuo pat ankstyvos vaikystės“, nes „labiau mėgo berniukus nei mergaites“. Atsižvelgiant į tai, įvertinus pareiškėjo pasakojimą „kitoniškumo“ kontekste, nustatyta, kad šis pasakojimas buvo itin nenuoseklus, nedetalus, o pareiškėjas kalbėjo vienu su kitu nesusijusiais teiginiais. Šis pasakojimas buvo bendro pobūdžio, galimai paremtas nuogirdomis ir stereotipais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) LGBT asmenimis būti yra nelegalu ir jiems kyla problemų, tačiau neišsiplėtė, kokių.

Jis taip pat pasakojo istoriją, kai jo vos neišmetė iš mokyklos, tačiau pareiškėjo pasakojimas apie šį įvykį buvo itin nenuoseklus ir neaiškus, o detalių pareiškėjas patvirtinti nesugebėjo. Iš jo pasakojimo yra neaišku, už ką pareiškėją norėjo iš mokyklos išmesti ir, ar jo pasakojama istorija apie problemas mokykloje yra susijusi su jo homoseksualumu. Pareiškėjas teigė, kad apie jo seksualinę orientaciją (duomenys neskelbtini) niekas nežinojo, o šeima apie ją nujautė ir prašydavo būti „vyriškesniu“. Kadangi apie pareiškėjo orientaciją nežinojo niekas, o šeima apie ją tik nujautė, žalos dėl to, jog asmuo yra homoseksualus, būti negalėjo.

Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas šioje dalyje buvo bendro pobūdžio, nenuoseklus ir stereotipinis. Atsižvelgęs į pareiškėjo pasakojimo trūkumus (pasakojimas abstraktus, bendro pobūdžio, neišsamus), Migracijos departamentas nusprendė, jog labai tikėtina, kad pareiškėjo istorija yra pramanyta bei neatskleidžia tikrųjų prieglobsčio prašytojo išvykimo iš kilmės šalies motyvų, todėl jo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu jam tariamai kilusios grėsmės realumą.

10. Atsakovas teigė, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nenustatyta, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjas skunde nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šias išvadas. Migracijos departamentas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų, taip pat įvertino, ar egzistuoja reali grėsmė, kad pareiškėjas patirs neteisėtus veiksmus, nurodytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, o deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, t. y. iš esmės vien pareiškėjo nesutikimas su Sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti šį sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė nesutinkantis su Sprendimo dalimi, kuria pareiškėjas išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę ir nustatytas draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei kitas Šengeno erdvės valstybes.

11. Migracijos departamentas paaiškino, kad pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, Migracijos departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjui maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo teigimu, Migracijos departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, vertindamas, ar prieglobsčio prašymas yra pagrįstas, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, Sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatyme numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies nurodytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, sumažindamas jį nuo 5 metų iki 3 metų, o likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

13. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2021 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 21S31425, kuriuo nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio status ir papildomos apsaugos), išsiuntė pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvedė į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pareiškėjas nesutiko su priimtu sprendimu ir jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo apklausti pareiškėją ir išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2021 m. spalio 11 d. ir 2022 m. sausio 25 d. vykusių apklausų metu pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini), vėliau persikėlė į (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas kaip vieną išvykimo iš kilmės šalies priežasčių nurodė baimę, kilusią dėl susipriešinimo su (duomenys neskelbtini) grupuote, kuri, pareiškėjui siekiant suartėti su (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo motina – (duomenys neskelbtini)), grasino jam susidorojimu. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis priklauso LGBT bendruomenei, pabrėžė, jog jo seksualinės orientacijos žmonės susiduria su jų teisių pažeidimais, nepakantumu, susidariusiomis sąlygomis jiems gali kilti persekiojimo pavojus ar net susidorojimo grėsmė.

Išsigandęs persekiojimų (kaip LGBT asmuo), pareiškėjas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad šalis randasi vidaus karinio konflikto teritorijoje (šalyje, o taip pat ir (duomenys neskelbtini) provincijose savo agresyvią veiklą tebevykdo teroristinė (duomenys neskelbtini) grupuotė), kas sąlygojo ir kriminogeninės situacijos pablogėjimą. Įvardintos aplinkybės, pareiškėjo vertinimu, sudaro realią grėsmę ir jam, kaip LGBT mažumos atstovui, todėl jis nusprendė palikti (duomenys neskelbtini) valstybę ir išvykti į Europą. Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu nusprendė:

1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos);

2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini);

3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C. SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

14. Apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, teismas nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas apie tariamai patirtą persekiojimą ir persekiojimo priežastis yra nepatikimas. Pasakojimas nėra detalus, nuoseklus ir patvirtintas patikimais įrodymais. Remiantis surinkta informacija, teismas nustatė, kad pareiškėjas Migracijos departamente, atsakinėdamas į patikslinančius klausimus, informacijos nepatikslino. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) LGBT asmenimis būti yra nelegalu ir jiems kyla problemų, tačiau neišsiplėtė, kokių problemų jiems kyla. Pareiškėjas taip pat pasakojo istoriją, kai jo vos neišmetė iš mokyklos, tačiau pareiškėjo pasakojimas apie šį įvykį buvo itin nenuoseklus ir neaiškus, o detalių patvirtinti nesugebėjo. Atsižvelgus į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį. Taigi, teismas pabrėžė, kad net ir pagal pareiškėjo pasakojimą jokių Konvenciją atitinkančių grėsmių, išskyrus subjektyvų vertinimą, pareiškėjas nenurodė ir neįrodė.

15. Teismo įsitikinimu, Migracijos departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti Migracijos departamento pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti Migracijos departamento padarytos išvados. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjo atžvilgiu bus imtasi persekiojimo veiksmų, o jo baimė dėl gyvybės yra nulemta tik jo subjektyvaus situacijos vertinimo bei prielaidų. Taigi, atsakovas nustatė, kad pareiškėjo baimė nėra visiškai pagrįsta, kilmės valstybėje jam negresia kankinimai ar mirtis, todėl jis neatitiko pabėgėlio statuso reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktus, apsiribodavo bendro pobūdžio teiginiais, grindžiamais plačiai žinoma informacija, o ne asmenine patirtimi. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį šalyje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindė realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Todėl, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimo formos ir turinio trūkumus, atsižvelgęs į surinktą kilmės valstybės informaciją, teismas nusprendė, kad nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog prieglobsčio prašytojui reikia suteikti tarptautinę apsaugą. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti teismo įvertinta kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikyta visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai Sprendimu jam nesuteikė pabėgėlio statuso.

16. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas pagrįstai atmestas kaip akivaizdžiai nepagrįstas, todėl, įvertinęs pareiškėjo atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (į Lietuvą atvyko neteisėtai kirtęs Lietuvos ir Baltarusijos sieną hibridinės atakos metu, prieglobsčio prašymą pateikė sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų ir pristatytas į užkardą), teismas padarė išvadą, kad ir ši Sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta. Teismo įsitikinimu, Migracijos departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog užsienietis slėpsis (jo tikslas niekada nebuvo Lietuva), ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.

17. Teismas, atsižvelgęs į Migracijos departamento nurodytus pagrindus, dėl kurių pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nurodė, kad nustatytas 5 metų uždraudimo atvykti terminas yra nemotyvuotas ir neproporcingas. Įvertinęs įstatymu nustatytą maksimalų 5 metų draudimo atvykti terminą, teismas nurodė, kad Migracijos departamento nustatytas 5 metų terminas laikytinas neadekvačiu ir neproporcingu, neatitinkančiu Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakyme Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarka) įtvirtintų kriterijų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas formaliai ir neargumentuotai taikė Tvarkos nuostatas bei nepagrįstai uždraudė pareiškėjui 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsižvelgiant į tai, Sprendimo dalį teismas pakeitė, uždraudžiant pareiškėjui į Lietuvos Respubliką atvykti 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

18. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas tinkamai ištyrė prieglobsčio prašymo tyrimo metu surinktą medžiagą ir padarė teisingas išvadas, jog pareiškėjo pateikti argumentai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais bei Konvencijoje nurodomomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis. Teismas taip pat sutiko su Migracijos departamento išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių situaciją jo kilmės šalyje, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą. Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatavo, kad Sprendimo dalys dėl prieglobsčio nesuteikimo, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, perspėjimo įvedimo į C.SIS II sistemą yra pagrįstos ir teisėtos, nėra pagrindo jų keisti arba panaikinti remiantis pareiškėjo skundo ar kitais argumentais, tačiau teismas pakeitė 5 metų uždraudimo atvykti terminą, uždraudžiant į Lietuvos Respubliką atvykti 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas taip pat nurodė, kad nepatenkinus pagrindinio reikalavimo, negali būti patenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo, nenustačius jokių aplinkybių, nepateikus papildomų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog atsakovas iš naujo nagrinėdamas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo priimtų kitokį sprendimą.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

20. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai vertino jo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus.

21. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl priklausymo LGBT bendruomenei. Pareiškėjas taip pat nesutinka su atsakovo argumentais, kuriais jis remiasi atsisakydamas pripažinti pareiškėją esant LGBT mažumos atstovu (ir nepripažįstant pareiškėjo padidintos rizikos asmeniu), bei tais pagrindais atsisakyti suteikti prieglobstį. Pareiškėjas tvirtina, kad prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje jis nurodė konkrečias aplinkybes, kurios leidžia padaryti išvadą, jog jam realiai grėsė persekiojimo ir / ar susidorojimo pavojus, o, įvertinus ir dabartinę situaciją šalyje, toks pavojus tebegresia iki šiol. Būtina išsiaiškinti ne tik visas reikšmingas su pareiškėjo aplinka jo kilmės šalyje sietinas aplinkybes, ir jas įvertinti ne tik individualiai, bet ir sistemiškai, be to, jų galimos raidos artimiausioje perspektyvoje aspektu. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, vertindamas situaciją (duomenys neskelbtini) bei kylančią iš tos situacijos sąlygojamą pavojų bei, be kita ko, tuo pagrindu atsirandančią pareiškėjo baimę, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, siaurai interpretavo jų prasmę, nesilaikė tyrimui keliamų visapusiškumo ir išsamumo reikalavimų.

22. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas Sprendime padarė hipotetinę, grindžiamą prielaidomis išvadą, jog pareiškėjui galimai kilsianti persekiojimo grėsmė yra nepakankamai motyvuota, todėl ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą Sprendimą.

23. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad tiek iš jo pasakojimo, tiek iš Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos galima pagrįstai daryti išvadą, jog pareiškėjui jo kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo priklausymo tam tikrai socialinei grupei, kuri yra persekiojama valstybinio subjekto. Taigi, pareiškėjo deklaruojama baimė laikytina visiškai pagrįsta ir pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Be to, pareiškėjo pasakojimas dėl Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių yra pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma.

24. Taigi, pareiškėjas apibendrina, kad jam prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

25. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovas teigia, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų, taip pat įvertino, ar egzistuoja reali grėsmė, kad pareiškėjas patirs neteisėtus veiksmus, nurodytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, o deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, t. y. iš esmės vien pareiškėjo nesutikimas su Migracijos departamento priimtu sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti šį sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Pareiškėjas A. S. A. A. apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Kitų tokį prašymą pagrindžiančių aplinkybių pareiškėjas nenurodo.

28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Todėl pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

V. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti jam pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), tačiau parinko nepagrįstą laikotarpį uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytą draudimo atvykti laikotarpį iki trijų metų, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, akcentuoja, jog jis negali pasilikti kilmės šalyje dėl priklausymo LGBT bendruomenei, todėl prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

32. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

33. Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose įtvirtintos nuostatos reglamentuoja teisinius santykius dėl prašomo prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.

34. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015).

36. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

37. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

38. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik tais aspektais, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas.

39. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad jam kilmės valstybėje kyla grėsmė, nes pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) ir jis negali laisvai praktikuoti savo religijos, pareiškėjas bijo (duomenys neskelbtini)grupuotės ((duomenys neskelbtini)), kuri įsitvirtinusi (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas pakartotinėje apklausoje teigė, jog yra homoseksualus.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus jį apklausiant, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje ir surinktos informacijos kontekste atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumo tyrimą. Migracijos departamentas pareiškėjo paaiškinimo patikimumą vertino remdamasis DSSH (kitoniškumas, stigma, gėda, žala) modeliu ir Sprendime konstatavo, kad, įvertinus prieglobsčio prašytojo dalį apie jo orientaciją, pasakojimas nėra pakankamai nuoseklus ir detalus, kad būtų laikymas patikimu ir atitinkančiu tikrovę. Migracijos departamentas nustatė, kad: pareiškėjas iš pradžių teigė, jog (duomenys neskelbtini) romantinių santykių nemezgė, o partnerį susirado tik Lietuvoje, tačiau vėliau apklausos metu papasakojo apie mokyklos draugą „dėl kurio jam grasino išmesti iš mokyklos“ (kaip vystėsi šių vaikinų santykiai ir kokia buvo jų reikšmė pareiškėjas pasakoti negebėjo); pareiškėjas savo pasakokime teigė, kad „jo šeima jau seniai žinojo, kad pareiškėjas kitoks“, prašydavo pareiškėją kalbėti rimčiau ir vyriškiau, tačiau Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas neužsiminė apie konfliktus su šeimos nariais ar visuomene. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas nėra pakankamai patikimas, jog būtų galima teigti, kad priklauso padidintos rizikos asmenų profiliui pagal du kriterijus, t. y. LGBT asmuo ir (duomenys neskelbtini) (pareiškėjas taip pat nėra pažeidžiamas asmuo).

41. Taigi, įvertinęs pareiškėjo pateiktas aplinkybes tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių bei pagrįstų prielaidų kontekste, atsakovas pagrįstai priėjo išvadą, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui kyla reali persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata neįvykdyta, Migracijos departamentas padarė išvadą, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteikė pabėgėlio statuso.

42. Taip pat pareiškėjo apklausos transkripcija patvirtina, jog jo pateikta informacija apie LGBT priklausančius asmenis neišeina už paviršutiniškumo ir stereotipinio suvokimo ribų. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas patyrė kokį nors (t. y. iš valstybinių organizacijų ar iš kitų nevalstybinių subjektų) persekiojimą ar diskriminaciją. Byloje nesant jokių kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, abstraktūs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami pripažinti, jog pareiškėjo baimė patirti persekiojimą ir / ar diskriminaciją yra pagrįsta. Pareiškėjo paaiškinimas apie jo individualią situaciją (lytinę orientaciją) stokoja konkretumo, detalumo, tikslumo, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti Migracijos departamento, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir prieitas išvadas dėl pareiškėjo paaiškinimų nepatikimumo ir nepagrįstos baimės grįžti į kilmės valstybę. Šių išvadų nepaneigia ir kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai.

43. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę yra nepagrįsta (Įstatymo 86 str. 1 d.). Tais pačiais pagrindais teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui ir papildomą apsaugą (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Nors šiuo atveju pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamentas nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją. Pažymėtina, kad ne Migracijos departamentas, o pareiškėjas turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad Migracijos departamentas turi surinkti ne tik bendrą informaciją apie kilmės valstybę, bet ir informaciją, pagrindžiančią individualias aplinkybes, yra nepagrįstas. Dėl to, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas įvertino racionaliai, visapusiškai, objektyviai ir pagrįstai sprendė dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo pareiškėjui.

45. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Ričardas Piličiauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė