2023-03-01 Nr. AB-4640-3-62-3-00479-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-100-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00479-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijas 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. R., J. R., A. B., V. K., S. B., J. A. B., V. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai K. R., J. R., A. B., V. K., S. B., J. A. B., V. M. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Alytaus skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 2VĮ-965-(14.2.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 2VĮ-853-(14.2.2.) „Dėl Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ pripažinimo negaliojančiu“ (toliau – ir Įsakymas), NŽT direktoriaus 2020 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 1T-4-(7.5) „Dėl K. R., A. B., V. K., J. A. B., S. B., V. M. ir J. R. skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą nuosavybės teisių atkūrimo procedūras įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjų (pretendentų) pasirinktu nuosavybės teisių atkūrimo būdu, sudarant galimybę susirinkime pasirinkti neatlygintinai nuosavybėn perduodamą žemės sklypą iš grąžintinų žemės sklypų.

2. Pareiškėjai skunde ir jų atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

3. Pareiškėjai nurodė, kad kolektyviniu pilietiniu tapęs ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo tarp Alytaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė), NŽT Alytaus skyriaus ir pareiškėjų tęsiasi jau seniai. Skundžiamų sprendimų neteisėtumą ir nepagrįstumą patvirtina skunde išdėstytų įvykių ir faktų laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2019 m. spalio 29 d. chronologija. Pareiškėjai dėl Savivaldybės administracijos suformuotų, bet galimai nusikalstamai neperduotų nuosavybės teisių atkūrimui skirtų žemės sklypų kreipėsi į įvairias institucijas, Seimo kontrolierių, kurie nustatė pareiškėjų teisių pažeidimus dėl sklypų neperdavimo. Pareiškėjai NŽT Alytaus skyriaus vedėjai 2019 m. spalio 6 d. pateikė kolektyvinį skundą, nes daugiau nei 50 žemės sklypų iš 2019 m. balandžio 26 d. jos priimtu įsakymu įtrauktų į Sąrašą ir pateiktų rinktis buvo nesutvarkyti ir neparengti nuosavybės teisių atkūrimui. Šias faktines aplinkybes 2019 m. birželio 3 d. konstatavo antstolis. Tik pareiškėjų ir kitų suinteresuotų asmenų aktyviais veiksmais buvo pasiekta, jog Savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. rugpjūčio 23 d. perdavė papildomų žemės sklypų bylas NŽT Alytaus skyriui, dėl to NŽT Alytaus skyriaus vedėja priėmė teisėtą ir pagrįstą 2019 m. spalio 9 d. įsakymą, kurio pripažinimui negaliojančiu administracine tvarka nebuvo teisėto pagrindo. NŽT savo 2019 m. spalio 17 d. išvadoje Kauno apygardos prokuratūrai pateikė formalų atsakymą, padarydama faktinėms aplinkybėms prieštaraujančias paviršutiniškas išvadas.

4. Pareiškėjai teigė, kad Įsakyme nenurodyti aiškūs motyvai, kurių pagrindu yra pripažįstamas negaliojančiu NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. 2VĮ-853-(14.2.2.), tik nurodyta, kad toks sprendimas priimtas vykdant NŽT direktoriaus 2019 m. spalio 29 d. pavedimą. Minėtu pavedimu, neatsižvelgiant į ginčo klausimui esminę reikšmę turinčias aplinkybes, NŽT direktoriui pavaldus asmuo (Alytaus skyriaus vedėja) įpareigota vykdyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Įgyvendinimo tvarka) nurodytas procedūras atliekant šiems teisės aktams, jų paskirčiai bei tikslams prieštaraujančius veiksmus, paneigiant piliečių konstitucinę teisė į nuosavybės teisių atkūrimą ir iš esmės paties Alytaus skyriaus (vedėjos) atliekamas nuosavybės atkūrimo procedūras. Įsakymas buvo priimtas vykdant nepagrįstą NŽT direktoriaus pavedimą, siekiant, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas būtų baigtas pagal Vyriausybės programą dar šiais metais. NŽT direktoriaus pavedimas yra susijęs su politinės valios, o ne su nuosavybės teisių atkūrimo proceso įgyvendinimu. NŽT direktorius minėtu pavedimu iš esmės įpareigojo NŽT Alytaus skyriaus vedėją pažeisti piliečių konstitucinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, Atkūrimo įstatymo, Įgyvendinimo tvarkos sąlygas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, nesivadovauti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, teismų suformuota praktika.

5. Pareiškėjai pažymėjo, kad Sprendime nenurodyti motyvai, kuriais remdamasis NŽT direktorius nusprendė, kad pareiškėjų ikiteismine tvarka pateiktas skundas yra nepagrįstas. NŽT direktoriaus pareiškėjų skundas ikiteismine tvarka buvo nagrinėtas formaliai, šališkai, paviršutiniškai ir tendencingai siekiant pareiškėjams nepalankaus galutinio rezultato. Sprendimo motyvai yra deklaratyvūs, formalūs, neatitinka VAĮ 3 straipsnyje išvardytų principų. Sprendime išvados padarytos nevertinant ir ignoruojant pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes bei kartu su skundu pateiktus įrodymus. Skundžiamas Įsakymas neaiškus, nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis, todėl neatitinka konstitucinių bei bendrųjų teisės principų, VAĮ reikalavimų.

6. Pareiškėjai tvirtino, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (VAĮ 3 str.). NŽT Alytaus skyriaus vedėja, Įsakymu panaikindama savo pačios prieš tai priimtą įsakymą, pažeidė VAĮ reikalavimus, konstitucinius ir bendruosius principus, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje pateiktus išaiškinimus, todėl toks sprendimas negali būti laikomas teisingu, teisėtu ir pagrįstu.

7. Pareiškėjai paaiškino, kad NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 9 d. įsakymas, kuris Įsakymu panaikintas, buvo priimtas kaip padarinys to, jog 2019 m. rugpjūčio 23 d. Savivaldybės administracija NŽT Alytaus skyriui perdavė 20 naujų žemės sklypų, kurie buvo naujai suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui ir nuo 2018 m. Savivaldybės neperduodami, nors to nuolat reikalavo ir NŽT Alytaus skyrius, ir Žemės ūkio ministerija, ir piliečiai. Tai, kad žemės sklypai buvo neteisėtai Savivaldybės laikomi, pripažino ir pati Savivaldybės administracija, konstatavo dėl to sudarytos komisijos.

8. Pareiškėjai laikėsi pozicijos, kad priimant skundžiamus sprendimus nebuvo tirta, vertinta ir atsižvelgta į tai, kad NŽT Alytaus skyrius jau 2018 m. birželio 12 d. raštu informavo Savivaldybės administracijos direktorių apie apleistoje teritorijoje formuojamus netvarkingus žemės sklypus. Dėl minėtų žemės sklypų trūkumų NŽT Alytaus skyrius įsakymu negalėjo jų įtraukti į grąžintinų sklypų sąrašą bei pateikti juos pasirinkti pretendentams iki 2019 m. birželio 4 d. susirinkimo. Pateikti nauji žemės sklypai po minėto susirinkimo turėjo būti įtraukti į piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašą ir nuosavybės teisių atkūrimo procedūros turėjo būti tęsiamos teisėto ir pagrįsto NŽT vedėjo 2019 m. spalio 9 d. įsakymo pagrindu.

9. Skundžiami sprendimai priimti pažeidžiant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, prieštarauja Atkūrimo įstatymo, Įgyvendinimo tvarkos, VAĮ nuostatoms, pažeidžia pareiškėjų teisėtus interesus ir lūkesčius.

10. Atsakovas NŽT atsiliepime ir jo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje su skundu nesutiko.

11. Atsakovas nurodė, kad NŽT Alytaus skyriaus vedėjas Įsakymu pripažino negaliojančiu 2019 m. spalio 9 d. įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Alytaus mieste sąrašas ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Alytaus mieste, sąrašas. Minėtas įsakymas buvo priimtas pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies, Įgyvendinimo tvarkos 38 punkto nuostatas, nes piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Alytaus mieste, sąraše buvo įrašyti 35 piliečiai, o siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąraše buvo įrašyti 68 nauji žemės sklypai (iš jų – 18 naujų žemės sklypų, kuriuos Savivaldybės administracija NŽT Alytaus skyriui perdavė 2019 m. rugpjūčio 24 d. raštu).

12. Atsakovas pažymėjo, kad Įsakymas buvo priimtas vykdant NŽT direktoriaus 2019 m. spalio 25 d. pavedimą Nr. 1PAV-207-(1.8 E.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, kuriuo NŽT gavus Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2019 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. 2. VJ-10 „Reikalauti spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo“ NŽT Alytaus skyriaus vedėjui buvo pavesta pripažinti negaliojančiu 2019 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 2VĮ-853-(14.2.2.) ir šiuo įsakymu patvirtintus Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Alytaus mieste sąrašą ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Alytaus mieste, sąrašą.

13. Atsakovas teigė, kad Įsakymas atitiko VAĮ 8 straipsnyje nustatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, buvo priimtas teisėtu pagrindu vykdant NŽT direktoriaus 2019 m. spalio 25 d. pavedimą, pagrįstas teisės aktais ir objektyviais duomenimis. Priimant skundžiamą Įsakymą buvo vadovautasi VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintais viešojo administravimo principais. Įsakyme nurodyta apskundimo tvarka, kuria pareiškėjai pasinaudojo. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjų 2019 m. lapkričio 20 d. skundą dėl Įsakymo panaikinimo, šioje byloje skundžiamu Sprendimu pagrįstai ir teisėtai jį atmetė, konstatavusi, jog nauji žemės sklypai, kurių dokumentai perduoti Savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu, negalėjo būti naudojami nuosavybės teisėms atkurti, kadangi 2019 m. birželio 4 d. vykusio susirinkimo metu naujų žemės sklypų pakako visiems, įrašytiems į Piliečių eilę, nes po šio skirstymo liko dar nepaskirstyta 50 naujų žemės sklypų.

14. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjų reikalavimas dėl įpareigojimo nuosavybės teisių atkūrimo procedūras įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjų (pretendentų) pasirinktu nuosavybės teisių atkūrimo būdu, sudarant galimybę susirinkime pasirinkti neatlygintinai nuosavybėn perduodamą žemės sklypą iš grąžintinų žemės sklypų sąrašo jau yra pareikštas kitose administracinėse bylose: Nr. eI3-3383-554/2020, Nr. eI3-3384-554/2020, Nr. eI3-3385-554/2020.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies ir panaikino skundžiamus Įsakymą ir Sprendimą, kitą skundo reikalavimų dalį atmetė, priteisė iš atsakovo pareiškėjams kiekvienam po 183,14 Eur.

16. Teismas nurodė, kad skundžiami sprendimai priimti nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje. Nėra ginčo, jog pareiškėjai yra pretendentai (jų teisių perėmėjai) į nuosavybės teisių atkūrimą. Taip pat nėra ginčo dėl jų valios ir būdo atkurti nuosavybės teises (suteikiant naują žemės sklypą).

17. Teismas nustatė, kad NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2019 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 2VĮ-131-(14.2.2.) „Dėl Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai Alytaus mieste, eilės patvirtinimo“ buvo patvirtinta Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai Alytaus mieste, eilė, į kurią įrašyti 72 piliečiai naujiems žemės sklypams gauti. Minėtu įsakymu į Piliečių eilę įrašyti ir pareiškėjai (kaip pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą ir jų teisių perėmėjai).

NŽT Alytaus skyriaus vedėjas 2019 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 2VĮ-345-(14.2.2.) „Dėl Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Alytaus mieste sąrašą ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Alytaus mieste, sąrašą. Pareiškėjai (jų įgalioti atstovai) 2019 m. balandžio-gegužės mėnesiais buvo kviečiami atvykti į NŽT Alytaus skyriuje 2019 m. birželio 4 d. vyksiantį Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdį, sudarant galimybę jiems išreikšti valią dėl konkretaus naujo žemės sklypo pasirinkimo Alytaus mieste, tačiau į 2019 m. birželio 4 d.

NŽT Alytaus skyriaus organizuotą susirinkimą neatvyko ir nepasirinko siūlomų sklypų iš esmės dėl jų suformavimo ir netinkamumo naudotis. Alytaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. SD-7000(6.83E) „Dėl duomenų perdavimo“ papildomai perdavė 20 naujų žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. SD-7000(6.83E) perduoti sklypai buvo įtraukti į NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 2VĮ-853-(14.2.2.) patvirtintą Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašą, į kurį pasiūlyta įrašyti ir pareiškėjus.

Kauno apygardos prokuratūroje 2019 m. rugsėjo 9 d. buvo gautas Alytaus miesto savivaldybės mero prašymas „Dėl viešojo intereso gynimo“, kuriame nurodyta, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius nepagrįstai ir neteisėtai 2019 m. rugpjūčio 23d. raštu Nr. SD-7000(6.83E) „Dėl duomenų perdavimo“ perdavė NŽT Alytaus skyriui 20 žemės sklypų kadastro duomenų bylų siekiant įgyvendinti Alytaus mieste nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Alytaus mero nuomone, pasibaigus nuosavybės teisių atkūrimo procesui, teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti didesni kaip 0,1 ha žemės sklypai turėtų būti parduoti viešame aukcione, o ne grąžinti natūra nuosavybės teisių atkūrimui, nes dėl to suprojektuoti visi numatomi žemės sklypai jau buvo perduoti ir jų pakako nuosavybės teisių atkūrimui.

Alytaus meras prašė prokuroro užkirsti kelią grąžintinų didesnių nei 0,1 ha žemės sklypų neteisėtai pradėtai nuosavybės teisių atkūrimo procedūrai. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2019 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. (AP-24212) buvo konstatuoti viešo intereso pažeidimai, nurodyta, jog pagal NŽT Alytaus skyriaus vedėjo įsakymais patvirtintus naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai sąrašus buvo įrašyti 72 piliečiai nuosavybės teisių atkūrimui Alytaus mieste, o siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąraše buvo įrašyti 82 nauji žemės sklypai, todėl pakako žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui ir nebuvo pagrindo Savivaldybės administracijai 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu perduoti papildomai 20 naujų žemės sklypų.

Minėtu prokurorės nutarimu buvo pareikalauta iš NŽT spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą.

18. Teismas nurodė, kad skundžiamas Įsakymas, kuriuo NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 9 d. įsakymas pripažintas negaliojančiu, priimtas atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus bei vykdant NŽT direktoriaus 2019 m. spalio 25 d. pavedimą, kuriuo pavesta NŽT Alytaus skyriaus vedėjui 2019 m. spalio 9 d. įsakymą pripažinti negaliojančiu ir užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą, pareiškėjams jas atkuriant pinigais. Pavedimas priimtas vykdant prokurorės reikalavimu taikyti viešojo intereso gynimo priemones. NŽT buvo priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises pareiškėjams pinigais, kurių teisėtumas ginčijamas kitose administracinėse bylose pagal jų skundus. Ginčijamame Įsakyme nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 7 punktu, Įgyvendinimo tvarkos 34, 37, 38 ir 106 punktų nuostatomis bei vykdant NŽT direktoriaus 2019 m. spalio 25 d. pavedimą Nr. 1PAV-207-(1.8).

19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, apžvelgęs Žemės reformos įstatymo (toliau – ir ŽRĮ) 18 straipsnio 9 punkte, 18 straipsnio 9 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju buvo vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo procedūra ne sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo metu, o dar prieš juos priimant, be to, dėl Įsakymo panaikinimo kilo ginčas iš pareiškėjų pusės, nes ginčijamas Sprendimas jiems sukėlė materialines teisines pasekmes, todėl šiuo teisiniu pagrindu administracine tvarka NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 9 d. įsakymas negalėjo būti panaikintas.

20. Teismas pažymėjo, kad konkrečiu atveju skundžiamu Įsakymu prieš tai priimto administracinio akto panaikinimą lėmė prokuroro nustatyti viešojo intereso pažeidimai, konstatuoti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2019 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. (AP-24212). Valstybinės žemės patikėtinės NŽT kompetenciją apibrėžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir ŽĮ) 32 straipsnio nuostatos, pagal kurias NŽT, kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl NŽT arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo. Tais atvejais, kai viešasis interesas pažeistas dėl NŽT arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, NŽT dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą (3 dalies 15 punktas). Pagal Prokuratūros įstatymo nuostatas, prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, be kita ko, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu dėl administracinių aktų panaikinimo (19 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

21. Teismas pažymėjo, kad ginčijamame Įsakyme yra nurodytas jo priėmimo pagrindas – teisės aktų nuostatos, reguliuojančios nuosavybės teisių atkūrimo procesą, tačiau jos nenumato galimybės tam pačiam subjektui keisti savo anksčiau priimtą administracinį aktą, kuriuo pirmiau priimtas sprendimas dėl pareiškėjų siūlymo įtraukti į sąrašus žemės sklypams gauti pripažintas netekusiu galios. Įsakyme nėra nurodytas teisinis pagrindas, apibrėžiantis atsakovui suteiktą kompetenciją panaikinti savo paties administracinį aktą. Jame nurodytas NŽT direktoriaus pavedimas panaikinti administracinį aktą negali būti laikomas teisėtu pagrindu administracinio akto panaikinimui, nes priimtas NŽT vadovui pažeidžiant įstatymo suteiktą kompetenciją, todėl skundžiamas Įsakymas priimtas iš esmės neturint tokiam sprendimui priimti teisės aktuose įtvirtintų įgaliojimų, todėl jis neatitinka teisėtumo principo reikalavimų ir tai sudaro pagrindą skundžiamą Įsakymą panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 2 p., 2 d.)).

22. Teismas vertino, kad nagrinėjant pareiškėjų 2019 m. lapkričio 20 d. skundą NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (ŽRĮ 18 str. 3 d.) pirmiau nurodyti teisės aktų pažeidimai nebuvo pašalinti, skunde nurodytos aplinkybės dėl atsakovo kompetencijos panaikinti savo paties priimtą administracinį aktą NŽT vadovo neišnagrinėtos, faktinis ir teisinis įvertinimas pateiktas tik dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 7 punkto, Įgyvendinimo tvarkos 34, 37, 38 ir 106 punktų požiūriu, todėl NŽT direktoriaus 2020 m. sausio 23 d. sprendimas taip pat negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu ir panaikintinas.

23. Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimas ir administracinių aktų priėmimas jas įgyvendinant yra viešojo administravimo subjekto prerogatyva, todėl, panaikinus skundžiamus aktus, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimo, įpareigojant atsakovą nuosavybės teisių atkūrimo procedūras įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjų (pretendentų) pasirinktu nuosavybės teisių atkūrimo būdu, sudarant galimybę susirinkime pasirinkti neatlygintinai nuosavybėn perduodamą žemės sklypą iš grąžintinų žemės sklypų. Šis skundo reikalavimas yra išankstinio pobūdžio, todėl atmestinas.

24. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 41 straipsniu, įvertinęs pareiškėjų pateiktus atstovavimo išlaidų apskaičiavimą bei sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjų skundas patenkintas iš dalies (patenkinti du iš trijų reikalavimai), sprendė, kad iš NŽT pareiškėjams lygiomis dalimis turi būti priteista 1 266,67 Eur išlaidų suma, taip pat pareiškėjams iš atsakovo lygiomis dalimis priteistina 15,33 Eur žyminio mokesčio išlaidų suma. Iš viso pareiškėjams iš atsakovo priteistina 1 282 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje reikalavimus reiškė septyni pareiškėjai, todėl jiems priteistina iš atsakovo lygiomis dalimis po 183,14 Eur.

III. 25. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 21 d. sprendimą ir pareiškėjų skundą atmesti.

26. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja faktinėms aplinkybėms bei teismo šioje byloje priimtiems procesiniams sprendimams (nutartys dėl bylos sustabdymo, dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo). Sustabdydamas bylą teismas konstatavo, kad Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.e2YT-10888-285/2020 priimtas galutinis procesinis sprendimas turės tiesioginę prejudicinę įtaką procesiniam sprendimui šioje administracinėje byloje ir pareiškėjų teisių gynimo apimčiai.

27. Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad NŽT direktoriaus 2019 m. spalio 25 d. pavedimas, kuriuo pavesta NŽT Alytaus skyriaus vedėjui 2019 m. spalio 9 d. įsakymą pripažinti negaliojančiu ir užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą, pareiškėjams jas atkuriant pinigais ir kuris buvo priimtas vykdant prokurorės reikalavimu taikyti viešojo intereso gynimo priemones, priimtas pažeidžiant VAĮ reikalavimus ir neturint tam įgaliojimų. Kadangi pats teismas rėmėsi teismų praktika, kurioje sakoma, kad <...>Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Taigi teisės pakeisti (panaikinti) savo priimtą sprendimą, nustačiusį asmenims teises (jų apimtį, ribas), suteikimas viešojo administravimo institucijai reikalauja teisinio reguliavimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017 ir kt.). <...>.

28. Atsakovas paaiškina, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2019 m. spalio 24 d. nutarimu buvo konstatuoti viešo intereso pažeidimai, nurodyta, jog pagal NŽT Alytaus skyriaus vedėjo įsakymais patvirtintus naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai sąrašus buvo įrašyti 72 piliečiai nuosavybės teisių atkūrimui Alytaus mieste, o siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąraše buvo įrašyti 82 nauji žemės sklypai, todėl pakako žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui ir nebuvo pagrindo Savivaldybės administracijai 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu perduoti papildomai 20 naujų žemės sklypų. Minėtu prokurorės nutarimu buvo pareikalauta iš NŽT spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą.

29. Atsakovo teigimu, skundžiamas Įsakymas priimtas atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus bei vykdant NŽT direktoriaus 2019 m. spalio 25 d. pavedimą, kuriuo pavesta NŽT Alytaus skyriaus vedėjui 2019 m. spalio 9 d. įsakymą pripažinti negaliojančiu ir užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą, pareiškėjams jas atkuriant pinigais. Pavedimas priimtas, vykdant prokurorės reikalavimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Įsakyme yra nurodytas jo priėmimo pagrindas – teisės aktų nuostatos, reguliuojančios nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir direktoriaus pavedimas, kuriame buvo nurodyti teisės aktai ir prokuratūros nutarimas.

30. Atsakovas pažymi, kad pritarimo teismo pozicijai atveju NŽT pati turėjo kreiptis į teismą dėl savo pačios įsakymo panaikinimo, o tai reiškia, kad NŽT procesiškai byloje turėtų būti ir pareiškėjas ir atsakovas.

31. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu pagal paliktą galioti NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 9 d. įsakymą neteisėtai priimti nauji žemės sklypai beveik visi jau parduoti aukcione (teismas netaikė reikalavimo užtikrinimo priemonių). Palikus galioti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą, neaišku kaip jis turėtų būti vykdomas.

32. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

33. Pareiškėjai akcentuoja, kad atsakovas netinkamai aiškina ginčo teisinį santykį reguliuojančias teisės normas. Teismas pagrįstai sprendė, kad NŽT Alytaus skyriaus vedėja savo pačios priimto įsakymo ŽRĮ 18 straipsnio 9 dalies kontekste pasinaikinti jame nurodytais pagrindais negalėjo, o ginčo aplinkybėmis NŽT direktoriaus pavedimas panaikinti administracinį aktą negali būti laikomas teisėtu pagrindu administracinio akto panaikinimui. Teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad Įsakymas nebuvo galutinis sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir dėl ginčo situacijos jau buvo kilę ginčai. Įsakyme 2019 m. spalio 24 d. prokuratūros nutarimas nebuvo nurodytas, t. y. nebuvo Įsakymo sudėtinė dalis. Taip pat kartu su Įsakymu pareiškėjams nebuvo pateiktas ir NŽT direktoriaus 2019 m. spalio 25 d. pavedimas, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad Įsakymas nėra tinkamai pagrįstas.

34. Pareiškėjai nurodo, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad Įsakymo priėmimui neturėtų įtakos prokuratūros 2019 m. spalio 24 d. nutarimo priėmimas ar panaikinimas, nes NŽT pozicija principinė – pasiūlytų sklypų kiekis atitiko pretendentų skaičių. Tokiu būdu NŽT vertino išimtinai tik kiekybinį, bet ne kokybinį, aspektą. NŽT, teikdama prokuratūrai išvadą dėl Savivaldybės administracijos papildomo naujų žemės sklypų perdavimo teisėtumo, neužsiminė apie gautus skundus dėl sklypų, suformuotų apleistose teritorijose, netinkamumo nuosavybės teisių atkūrimui. Šią aplinkybę patvirtino ir Seimo kontrolieriai 2019 m. lapkričio 17 d. išvadoje, nustatę, kad NŽT pažeidė viešojo administravimo subjektui privalomą objektyvumo principą. Su tokiu vertinimu sutiko ir prokuratūra, ką pagrindžia jos 2020 m. lapkričio 23 d. rašte Savivaldybės merui nurodytos aplinkybės, be kita ko, nurodant, kad aplinkybės dėl Savivaldybės administracijos NŽT perduotų apleistose teritorijose suformuotų sklypų netinkamumo nebuvo tiriamos prokuratūroje.

35. Pareiškėjai akcentuoja, kad prokuratūra mano, kad pareiškėjų interesas ginčo klausimu yra privatus, tačiau, ištyrusi sklypų netinkamumo (kokybinio kriterijaus) klausimą, nustatė viešojo intereso pažeidimus ir 2021 m. sausio 28 d. nutarimu pareikalavo Savivaldybės administraciją imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti. Viešojo intereso pažeidimą pagal kompetenciją gali konstatuoti tik teismas teismo sprendimu. Prokuroro nutarime nurodyti galimi pažeidimai yra prokuroro subjektyvus vertinimas, kuris neturi prejudicijos ir nėra prilyginamas teismo sprendimui.

36. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad bylos duomenys bei atsakovo paaiškinimai pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtina, kad atsakovas buvo priverstas skubėti iki 2019 m. gruodžio 31 d. užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, nes toks buvo Vyriausybės pasirinktas kursas. Tačiau, pareiškėjų teigimu, tai buvo vykdoma formaliai, nepaisant nustatytų privalomų procedūrų. NŽT suklaidino prokuratūrą ir jai pateikė išvadą, joje nurodydama tik selektyviai atrinktą ir fragmentišką informaciją tik dėl sklypų matematinio skaičiaus. Prokuratūra nebuvo informuota apie tyrimui reikšmingas aplinkybes dėl nuosavybės teisių atkūrimui perduotų žemės sklypų netinkamumo. NŽT nepagrįstai nusprendė, kad už Savivaldybės administracijos bei NŽT padarytus pažeidimus turi atsakyti pareiškėjai.

37. Pareiškėjų teigimu, atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas ir nepagrįstai nesiėmė teisės aktais jam suteiktų priemonių dėl teisės pažeidimų pašalinimo bei pažeisto viešojo intereso gynimo. Atsakovas neginčija, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese NŽT ir Savivaldybės administracija pažeidė teisės aktų reikalavimus ir viešąjį interesą. Apeliaciniame skunde tik kelia klausimą dėl savo pareigos kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo procesinių aspektų. Tačiau atsakovo išsakytos abejonės dėl savo pareigos kreiptis į teismą realizavimo tariamai esant proceso šalių pareiškėjo ir atsakovo sutapčiai yra nesuderinamos su ŽĮ 32 straipsnio 3 dalies 15 punkte nustatytu reglamentavimu. Atsakovas žinojo apie sistemingus Savivaldybės administracijos viešojo intereso pažeidimus nuosavybės teisių atkūrimo Alytaus mieste proceso metu, tačiau ŽĮ nustatytų pareigų nevykdė, į teismą nesikreipė. Taip pat nesiėmė jokių kitų efektyvių veiksmų Savivaldybės administracijos daromiems teisės pažeidimams sustabdyti ar ginti pažeidžiamą viešąjį interesą.

38. Pareiškėjai, atsižvelgdami į tai, kad NŽT nei į teismą, nei į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo nesikreipė, o prokuratūros vertinimu pareiškėjų interesas yra išimtinai privatus ir prokuratūra atsisakė pareiškėjų prašymą dėl viešojo intereso gynimo tenkinti, prašo apeliacinės instancijos teismo išaiškinti, ar ginčo byloje pareiškėjų ginamas interesas laikytinas tik privačiu, ar toks interesas atitinka viešojo intereso turinį ir prokuratūros turi būti ginamas, net jei dėl jo pažeidimo gynimo į prokuratūrą nesikreipė NŽT, o tik patys pareiškėjai.

39. Pareiškėjai pažymi, kad atsakovo argumentai, neva teismams nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ginčo žemės sklypai beveik visi jau yra parduoti aukcione, ir nėra aišku, kaip reikėtų įvykdyti teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą, yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Atsakovas, kol sprendimas neįvykdytas, gali prašyti teismą išaiškinti priimtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl dviejų atsakovo NŽT aktų (Įsakymo ir Sprendimo), kurie sukėlė materialines teisines pasekmes pareiškėjams kaip pretendentams baigti atkurti nuosavybės teises naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai suteikimo būdu, teisėtumo ir pagrįstumo.

41. Ginčo esmę sudaro klausimas, ar teisėtu ir pagrįstu laikytinas nuosavybės teisių atkūrimo baigiamosiose procedūrose priimto administracinio akto panaikinimas jį priėmusio viešojo administravimo subjekto priimtu nauju administraciniu aktu, kuris grindžiamas aukštesniojo viešojo administravimo pareigūno pavedimu, kuris priimtas vykdant prokuroro, ginančio viešąjį interesą, reikalavimu. Ginčo dalyku nėra klausimas, ar pareiškėjų nepasirinkti jiems 2019 m. birželio 4 d. siūlyti sklypai buvo tinkami naudotis.

42. Bylos duomenimis, pareiškėjai, kaip pretendentai atkurti nuosavybės teises ir jų teisių perėmėjai, įrašyti į 2019 m. vasario 18 d. patvirtintą Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai Alytaus mieste, eilę. Tuo remiantis, pareiškėjai taip pat įrašyti į NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 26 d. patvirtintą Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Alytaus mieste, sąrašą, kuris patvirtintas kartu su Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Alytaus mieste sąrašu. Pareiškėjai nepasirinko siūlomų sklypų dėl jų suformavimo ir netinkamumo naudotis, pagal kvietimą neatvykdami į NŽT Alytaus skyriuje 2019 m. birželio 4 d. vykusį Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdį. Nepaisant to, pareiškėjai buvo įtraukti į NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 9 d. įsakymu patvirtintą Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Alytaus mieste, sąrašą, kuris patvirtintas kartu su tokiu Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Alytaus mieste sąrašu, kuriame įtraukti nauji žemės sklypai, kuriuos (jų kadastro duomenų byla) perdavė Alytaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu. Alytaus mero prašymu Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorei 2019 m. spalio 24 d. nutarimu konstatavus, kad nebuvo pagrindo Savivaldybės administracijai 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu perduoti papildomai 20 naujų žemės sklypų, ir pareikalavus, kad NŽT spręstų dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti bei per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuotų prokuratūrą, NŽT direktorius 2019 m. spalio 25 d. pavedė NŽT Alytaus skyriaus vedėjui panaikinti jo 2019 m. spalio 9 d. priimtą įsakymą (abiejų jame nurodytų minėtų sąrašų apimtyje), kas buvo padaryta šio viešojo administravimo subjekto 2019 m. spalio 31 d. Įsakymu, kurį pareiškėjai skundė NŽT direktoriui, tačiau jis 2020 m. sausio 23 d. Sprendimu skundą pripažino netinkamu ir jo netenkino.

43. Pareiškėjų skundo pirmosios instancijos teismui pozicija iš esmės buvo grindžiama argumentais, kad daugiau nei 50 žemės sklypų, įtrauktų į Sąrašą ir pateiktų rinktis, buvo nesutvarkyti ir neparengti individualiai statybai ar kitai paskirčiai kaip nuosavybės teisių atkūrimui, todėl teisėtas ir pagrįstas atsakovo administracinis aktas dėl papildomų naujų žemės sklypų įtraukimo į Sąrašą, kurio papildymo tas viešojo administravimo subjektas vėliau negali panaikinti, vykdydamas aukštesnio administravimo subjekto pavedimą ir siekdamas, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas būtų baigtas pagal Vyriausybės programą atitinkamais metais, jeigu tokia vėlesnio panaikinimo galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose.

44. Atsakovo pozicija iš esmės buvo grindžiama argumentais, kad 20 papildomų naujų žemės sklypų, kurių dokumentai perduoti 2019 m. rugpjūčio 23 d., negalėjo būti naudojami nuosavybės teisėms atkurti, kadangi 2019 m. birželio 4 d. vykusio susirinkimo metu naujų žemės sklypų pakako visiems, įrašytiems į Piliečių eilę, nes po šio skirstymo liko dar nepaskirstyta 50 naujų žemės sklypų, todėl pagal Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės reikalavimą spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti ir NŽT direktorius 2019 m. spalio 25 d. pavedimą NŽT Alytaus skyriaus vedėjas panaikino jo išleistą administracinį aktą dėl papildomų naujų žemės sklypų įtraukimo į Sąrašą.

45. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjų skundą iš dalies, t. y. panaikino Įsakymą ir Sprendimą ir atmetė reikalavimą įpareigoti atsakovą įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras teisės aktų nustatyta tvarka pretendentų pasirinktu nuosavybės teisių atkūrimo būdu, pažymėdamas, kad NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 9 d. įsakymas negalėjo būti panaikintas administracine tvarka, ir nurodydamas, kad pagal Prokuratūros įstatymo nuostatas prokurorai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu dėl administracinių aktų panaikinimo.

46. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriame, jo nuomone, daroma nepagrįsta išvada, kad Įsakymas ir Sprendimas priimti neturint tam reikiamų įgaliojimų ir pažeidžiant VAĮ reikalavimus. Šie administraciniai aktai esą priimti atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus bei vykdant NŽT direktoriaus 2019 m. spalio 25 d. pavedimą, kuris priimtas vykdant prokurorės reikalavimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

47. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

48. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutarime išplėtotas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, kad teisėkūros subjektai, reguliuodami su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu susijusius santykius, turi atsižvelgti ne vien į konstitucinius nuosavybės apsaugos principus – jie yra saistomi ir iš Konstitucijos kylančio teisėtų lūkesčių apsaugos, kaip teisinės valstybės principo elemento, imperatyvo. Vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga; pagal Konstituciją santykiuose su valstybe yra saugomi ir ginami tik tie asmens lūkesčiai, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar iš įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai; tik tokie asmens lūkesčiai santykiuose su valstybe laikomi teisėtais. Konstatuota ir tai, kad Konstitucija apskritai neužkerta kelio tam tikrais ypatingais atvejais saugoti bei ginti ir asmens įgytas teises, kylančias iš teisės aktų, vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai (poįstatyminių aktų – prieštaraujančiais Konstitucijai ir (arba) įstatymams), kurių neapgynus ir neapsaugojus šis asmuo, kiti asmenys, visuomenė arba valstybė patirtų didesnę žalą, negu toji, kurią šis asmuo, kiti asmenys, visuomenė arba valstybė patirtų, jeigu minėtos teisės būtų visiškai arba iš dalies apsaugotos ir apgintos. Tai, kad valstybė nutarė, kad paneigtos nuosavybės teisės turi būti atkurtos, taip pat tai, kad buvo priimtas restitucijos santykius reguliuojantis įstatymas ir pradėtas įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimas, asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, sukūrė teisėtą lūkestį, kad jie galės įstatymo nustatytais būdais, sąlygomis, tvarka ir terminais įgyvendinti šią savo teisę. Minėtą teisėtą lūkestį saugo ir gina Konstitucija. Kartu valstybei atsirado pareiga nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą įstatymais reguliuoti taip, kad minėtas teisėtas lūkestis būtų realiai įgyvendintas.

49. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus šios Nutarties 6 punkte nurodyto pareiškėjų argumento kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčui aktualūs atsakovo veiklą reglamentuojantys Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 patvirtinti jo (atsakovo) nuostatai, su vėlesniais jų pakeitimais, galiojusiais priimant pareiškėjų skundžiamą Įsakymą ir Sprendimą, nenumato galimybės administracine tvarka panaikinti savo (savo pareigūnų arba teritorinių padalinių) priimtą individualų teisės aktą.

Tokios atsakovo teisės tiesiogiai nenustato ir kiti atsakovo veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Todėl, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atsakovo apeliacinį skundą, būtina vadovautis atitinkama administracinių teismų praktika, kurioje yra aptarta viešo administravimo subjekto teisė panaikinti jo paties priimtus individualius administracinius sprendimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjekto veiksmai naikinant ar keičiant savo priimtą sprendimą yra susiję su įstatymų viršenybės ir teisėtumo principų įgyvendinimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas. Šis principas, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose. Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu.

Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (žr., pvz., 2016 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4506-438/2016; 2014 m. spalio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A624-1563/2014; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014; 2012 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-227/2012; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-151/2012; 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-2104/2012).

50. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime daroma išvada, kad teisės aktų nuostatos, reguliuojančios nuosavybės teisių atkūrimo procesą, nenumato galimybės tam pačiam subjektui keisti savo anksčiau priimtą administracinį aktą, kuriuo pirmiau priimtas sprendimas, sukeliantis pretendentams atkurti nuosavybės teises atitinkamus svarbius padarinius, pripažintas netekusiu galios.

51. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ginčo atveju prokurorai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu dėl administracinių aktų panaikinimo.

52. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjai gina savo teises siekdami teisėto intereso – atkurti nuosavybės teises į naujus žemės sklypus iš didesnės sutvarkytų ir parengtų individualiai statybai ar kitai paskirčiai naujų žemės sklypų pasiūlos.

53. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai neturi esminės svarbos, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

54. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atsakovo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurie galėtų sudaryti pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

55. Teisėjų kolegija dėl pareiškėjų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodo, kad pareiškėjai nepateikė apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų prašymas dėl šių išlaidų priteisimo netenkinamas (ABTĮ 41 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis