f6cf74b0-978e-46c2-a1bf-1deca6de031c · Vilniaus apygardos teismas

Pranešeja Daiva Pranyte–Zalieckiene                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-600/2010Teiseja Daiva Kazlauskiene                                                             Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.25.4.1.; 2.1.7.4.; 1.1.8.1.1.; 2.1.15.3.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2010 m. lapkricio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Daivos Pranytes - Zalieckienes,teiseju Virginijos Pakalnytes – Tamošiunaites, Stasio Punio, sekretoriaujant Daivai Sutkaitienei, Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorams Daivai Baliukonienei, Kestuciui Bieliauskui, gynejui adv.

Drasuciui Zagreckui,nuteistajam M. S. ,nukentejusiajai B. M. ,nukentejusios atstovui advokatui Audriui Biguzui,             viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo M. S. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda.             Nukentejusiajai B. M. pripažinta teise i civilinio ieškinio iš M.

S. patenkinima, jo dydi paliekant spresti civilinio proceso tvarka.Teiseju kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla, n u s t a t e: M. S. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas keliu transporto priemone, pažeide keliu eismo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, del kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o butent:jis 2009-03-24, apie 12 val. 58 min. Vilniuje, vairuodamas automobili Toyota 4 Runner, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš teritorijos i Vilniaus gatve bei sukdamas i dešine, pažeide Keliu eismo taisykliu 34 ir 106 punktu reikalavimus, tai yra išvažiuodamas iš teritorijos i kelia, t.y. iš požemines automobiliu stovejimo aikšteles ties Vilniaus gatves pastatu Nr. 9, neisitikino, kad tai daryti yra saugu, sukdamas i dešine i Vilniaus gatve, laiku nestabde vairuojamojo automobilio tam, kad duotu kelia pesciajai B.

M. , gim. (duomenys neskelbtini), kurios judejimo krypti jis kirto, del ko ja partrenke, ko pasekoje B. M. patyre nesunku sveikatos sutrikdyma. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendi ir jo atžvilgiu byla nutraukti. Apelianto nuomone, skundžiamas nuosprendis priimtas remiantis prielaidomis ir prieštarauja LR BK 2 str. 4 d. nuostatoms, del to jis negali buti vertinamas kaip pagristas ir teisetas.Apelianto teigimu, byloje pateikta šališka specialisto išvada.

Teismas vadovavosi specialisto prielaidomis ir padare nepagrista išvada, kad jis kaltas del užvažiavimo ant pesciojo. Specialistas išvadoje nurodo, kad eismo ivykio mechanizmas, del kurio jis buvo apkaltintas, yra tiketinas, t.y. specialisto išvada paremta prielaidomis, o ne faktiniais duomenimis. Teismas, vertindamas išvada, pažeide viena iš nekaltumo prezumpcijos principu, kad visos abejones vertinamos traukiamo atsakomyben asmens naudai, o taip pat teises teorijoje itvirtinta nuostata, kad išvados paremtos prielaidomis, negali buti irodinejimo priemonemis.Nukentejusioji tyrimo metu užeme pozicija, kad ji nieko neprisimena.

Apelianto nuomone, tokia pozicija buvo pasirinkta kaip gynybine taktika. Nors nukentejusioji nurodo, kad ji ejo šaligatviu ir daugiau nieko neprisimena, ivykio liudininkai nurode, kad partrenkimas ivyko ne ant šaligatvio, o važiuojamojoje dalyje. Liudytoju parodymai prieštarauja specialisto padarytoms išvadoms, taciau teismas šiu prieštaravimu nepašalino.Apeliantas atkreipia demesi i tai, kad jam inkriminuotas Keliu eismo taisykliu 34 punkto pažeidimas, kuriame imperatyviai nustatyta, kad ivažiuodamas i kelia iš esanciu šalia teritoriju, išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pesciaji, kurio judejimo krypti jis kerta.

Teismas jam inkriminavo ir šio punkto antra dali, taciau tai nepagrista, nes ivykis ivyko ne sankryžoje. Priešingai nei teigia teismas, bylos nagrinejimo metu buvo irodyta, kad jis ivykde KET 34 punkto reikalavimus. Tai patvirtina liudytojos E. V. parodymai, kuri nurode, kad jo automobilis jau buvo pravažiaves šaligatvi ir ji mate pro jo automobilio gala ateinancia pesciaja. Tokiu budu pescioji betarpiškai nebuvo priartejusi prie išvažiavimo iš požemines aikšteles ir jis jos nepartrenke, kirsdamas jos judejimo krypti.

Atsižvelgiant i tai, apelianto isitikinimu, jis KET 34 punkto reikalavimu nepažeide. Teismas jam inkriminavo ir KET 106 punkto reikalavimu pažeidima, kuriame nustatyta, kad prieš pradedamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas i kaire ar kitaip keisdamas važiavimo krypti, vairuotojas privalo isitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelia (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Teismas konstatuodamas, kad jis pažeide šio keliu eismo taisykliu punkto reikalavimus, nepasisake kuo pasireiške jo neisitikinimas.

Apelianto nuomone, vien fakto konstatavimas, kad jis pervažiavo pesciaja, nepakankamas, nes pesciosios, jam išvažiavus i važiuojamaja dali, nebuvo prieš automobili, o pradejus važiuoti, jis ja pamate staiga ir, neturedamas galimybes staigiai sustabdyti, atsižvelgiant i reakcijos laika, jis ja partrenke, del aplinkybiu nepriklausanciu nuo jo valios.Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad teisminio nagrinejimo metu buvo irodinejama tik jo kalte ir niekas nenagrinejo pesciosios elgesio eismo saugumo ir Keliu eismo taisykliu laikymosi aspektu, ar pati pescioji nepažeide keliu eismo taisykliu, nors jo gynejas praše tai ištirti.Apelianto nuomone, nagrinejamu atveju jo kalte besalygiškai neirodyta, kaltinimai paremti prielaidomis, o ne faktais.

Teismas, kaip institucija vykdanti teisinguma, nesieme visu galimu priemoniu, kad butu pašalintos visos abejones ir prieštaravimai atsirade tyrimo bei teisminio nagrinejimo metu. Nagrinejamu atveju jis neturejo galimybes, o ir negalejo numatyti, kad pescioji elgsis nelogiškai ir neadekvaciai susiklosciusiai situacijai ir sugalvos apeiti automobili iš priekio, sukeldama savo sveikatai ir gyvybei pavoju. Tokiu budu, apelianto isitikinimu, jis patrauktas baudžiamojon atsakomyben už pesciosios neteisetus veiksmus.Teismo posedžio metu nuteistasis ir jo gynejas praše skunda tenkinti, prokuroras, nukentejusioji ir jos atstovas praše skunda atmesti.Nuteistojo skundas atmestinas.Byla apeliacine tvarka nagrinejanti teiseju kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiamu nuosprendžiu, daro išvada, jog apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip neatitinkantys byloje nustatytu aplinkybiu ir vertintini kaip apelianto siekis išvengti baudžiamosios atsakomybes už jam inkriminuota nusikaltima.

Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso 20 str., 301 str. reikalavimu, ištyre byloje esancius irodymus, teisingai juos ivertino ir pagristai M. S. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apelianto kalte, padarius jam inkriminuota nusikalstama veika, skundžiamame nuosprendyje grindžiama baudžiamojoje byloje surinktu ir teisiamojo posedžio metu ištirtu irodymu visuma.Nors apeliantas neprisipažista padares jam inkriminuojama nusikalstama veika, taciau net iš jo paties parodymu seka, kad jis pažeide Keliu eismo taisykles, nebuvo pakankamai atsargus, atidus, išvažiuodamas iš požemines automobiliu stovejimo aikšteles, neisitikino, kad tai daryti yra saugu, nesustojo, ko pasekoje buvo petrenkta ir sužalota nukentejusioji.

Byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme apeliantas parode, kad jis kartu su broliu, kuris sedejo priekineje keleivio sedyneje, važiavo iš požemines automobiliu stovejimo aikšteles, esancios Vilniaus g., Vilniuje. Išvažiuojant iš aikšteles yra ikalne, pesciuju nebuvo. Jis užvažiavo ant tako, pažiurejo i kaire, ten žmoniu nebuvo, tada atsisuko i dešine ir pamate žmogaus silueta, kuri pervažiavo ir sustojo. Važiuodamas iš požemines automobiliu stovejimo aikšteles jis nebuvo sustojes, letai judejo i prieki, nes nemate kliuciu.

Letai judedamas jis žiurejo i kaire puse ar nera automobiliu, o dešine puse jis mate kai žiurejo tiesiai. Taip žiurint, apelianto teigimu, matosi ir šonuose. Prieš ivyki jis visiškai sustojes nebuvo (b.t. 2, b.l. 44, 46). Analogiškus parodymus M. S. dave ir ikiteisminio tyrimo metu. Jis parode, jog išvažiavus i Vilniaus g., jiems reikejo sukti i dešine link Žaliojo tilto. Nuo stovejimo vietos jis judejo labai letai, apie 10 km/h greiciu. Priartejus prie išvažiavimo i Vilniaus g., t.y. prie pagrindinio kelio, jis dar labiau pristabde savo vairuojama automobili ir pradejo žiureti i šona.

Prieš žiurint i kaire, pesciuju kelyje nebuvo. Žiuredamas i kaire, jis labai letai judejo, isitikines, kad jam iš kaires nearteja transporto priemones, jis atsisuko ir pastebejo žmogaus silueta, kuris jau krito po automobiliu (b.t. 1, b.l. 69-70). Taigi, iš aukšciau išdestytu apelianto parodymu seka, jog jis, išvažiuodamas iš požemines automobiliu stovejimo aikšteles ir neisitikino, kad tai daryti yra saugu, ne tik kad nepasižiurejo i dešine puse, bet žiuredamas i kaire puse pastoviai judejo, ko pasekoje ir buvo partrenkta bei sužalota nukentejusioji.Aplinkybes, jog apeliantas, išvažiuodamas iš požemines automobiliu stovejimo aikšteles, iš tikruju nepasižiurejo i dešine puse, stebejo tik, ar iš kaires puses nera kliuciu, jog apeliantas, išvažiuodamas iš požemines automobiliu stovejimo aikšteles, iki ivykio visiškai nebuvo sustojes, patvirtina ir kartu su M.

S. važiavusio jo brolio parodymai. Iš R. S. teisiamojo posedžio metu duotu parodymu seka, jog išvažiuojant iš požemines automobiliu stovejimo aikšteles, esancios Vilniaus g., žmoniu nebuvo. Jie pakilo i kalna ir abu pasižiurejo i kaire puse, žmoniu nebuvo, paskui kliude moteri. Nukentejusiaja jis pamate tik tuomet, kai ja partrenke važiuojamojoje kelio dalyje. Prieš ivažiuojant i Vilniaus gatve, brolis nebuvo visiškai sustojes (b.t. 2, b.l. 45-46). Gi iš liudytojos L. Š. teisiamojo posedžio metu duotu parodymu seka, jog iš ivykio situacijos atrode, kad vairuotojas nukentejusiosios nemate, pervažiavo jai koja ir mašina iš karto sustojo (b.t. 2, b.l. 34).

Iš teisiamojo posedžio metu, vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 1 p., pagarsintu liudytojos E. V. parodymu seka, jog ji mate kaip iš požemines automobiliu stovejimo aikšteles išvažiavo „Džip” automobilis, kuris ruošesi sukti i dešine link Žaliojo tilto. Minetas automobilis, išvažiaves iš požemines stovejimo aikšteles, sustojo kelio važiuojamojoje dalyje, kad dar karta isitikintu, kad jam iš kaires nevažiuoja automobilis. Kol vairuotojas žiurejo i kaire puse, Vilniaus g. dešiniu šaligatviu pagal automobilio judejimo krypti, link Gedimino pr. ejo pescioji.

Priartejus prie to automobilio, ji nusprende automobili apeiti iš priekio. Automobilio vairuotojas pesciaja pastebejo smugio metu. Liudytoja taip pat nurode ir tai, kad po stabtelejimo automobilis labai letai judejo, o jo vairuotojas žiurejo i kaire, kad neartetu automobiliai iš kaires (b.t. 1, b.l. 31-32).Nepagristai apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje pateikta specialisto išvada paremta prielaidomis, o ne faktiniais duomenimis. Atkreiptinas demesys i tai, kad tyrimas atliktas ir specialisto išvada pateikta užduotyje nurodytu aplinkybiu bei baudžiamojoje byloje surinktu duomenu pagrindu, tuo tarpu tai, jog apelianto netenkina specialisto padarytos išvados, dar nereiškia, kad ji yra šališka ir neobjektyvi.

Juolab, kad pateikta specialisto išvada, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, neprieštarauja kitiems baudžiamojoje byloje surinktiems irodymams. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) kategoriškai konstatuota, jog šioje kelio situacijoje automobilio „Toyota 4Runner“ vairuotojo veiksmai, - ivažiuodamas i kelia iš šalia esancios teritorijos laiku nestabde vairuojamo automobilio, kad duoti kelia pesciajai, kurios judejimo krypti jis kerta, - techniniu požiuriu buvo pagrindine salyga šiam eismo ivykiui kilti.

Šioje kelio situacijoje automobilio „Toyota 4Runner“ vairuotojas, iškilus gresmei eismo saugumui (i važiuojamaja dali ižengus pesciajai), privalejo stabdyti automobili. Automobilio „Toyota 4Runner“ vairuotojas M. S. , važiuodamas jo paties nurodytu apie 10 km/h greiciu, turejo technine galimybe išvengti pesciosios pertrenkimo, laiku stabdydamas vairuojama automobili. Tiketinas toks šio eismo ivykio mechanizmas: M. S. , vairuodamas automobili „Toyota 4Runner“, išvažiuodamas iš Vilniaus g. dešineje puseje esancios požemines automobiliu stovejimo aikšteles ir sukdamas i dešine, i Vilniaus g., prieš ta vieta, kurioje užfiksuota deme panaši i krauja, žiurint automobilio judejimo kryptimi, automobilio priekines dalies kairiuoju kampu pertrenke kelio važiuojamaja dalimi automobilio atžvilgiu iš dešines ejusia pesciaja B.

M. ir po pertrenkimo pavažiaves i prieki ir i dešine sustojo padetyje, užfiksuotoje eismo ivykio vietos plane. Tuo paciu atkreiptinas demesys i tai, kad siekiant pašalinti apeliantui iškilusias abejones, susijusias su byloje pateikta specialisto išvada, byla nagrinejant apeliacines instancijos teisme, buvo atliktas dalinis irodymu tyrimas ir iškviestas tyrima atlikes bei specialisto išvada pateikes specialistas H. V. . Teismo posedžio metu specialistas patvirtino savo duota išvada ir dar karta papildomai paaiškino, jog nagrinejamu atveju, butent, vairuotojo veiksmai techniniu požiuriu nuleme šio eismo ivykio kilima.Teiseju kolegija pažymi, jog nagrinejamu atveju byloje ištirtu irodymu pagrindu nepavyko tiksliai nustatyti nukentejusiosios judejimo trajektorijos iki pertrenkimo vietos (ar B.

M. apeidinejo automobili „Toyota 4Runner“ ar kirto kelio važiuojamaja dali), kurioje tiksliai vietoje ivyko nukentejusiosios partrenkimas. Nei pats apeliantas, nei byloje apklausti liudytojai R. S. , L. Š. negalejo nurodyti kaip tiksliai judejo nukentejusioji prieš pat partrenkima, iki partrenkimo vietos, nes nemate. Liudytoja E. V. parode, jog iš požemines automobiliu stovejimo aikšteles išvažiavo automobilis, kuris ruošesi sukti i dešine link Žaliojo tilto. Automobilis, išvažiaves iš požemines automobiliu stovejimo aikšteles, sustojo kelio važiuojamojoje dalyje, kad dar karta isitikintu, jog jam iš kaires nevažiuoja automobilis.

Kol vairuotojas išvažiaves iš požemines automobiliu stovejimo aikšteles, žiurejo i kaire, Vilniaus g. dešiniu šaligatviu pagal automobilio judejimo krypti, link Gedimino pr. ejo pescioji. Priartejus prie to automobilio, ji nusprende automobili apeiti iš priekio, nors pakankamai buvo vietos automobili apeiti iš galo. Kaip i kelio važiuojamaja dali iženge pescioji, liudytoja nurodyti negalejo, nes nemate. Liudytoja negalejo nurodyti ir, kokiu tempu pescioji judejo, nes automobilis buvo aukštas ir užstojo jai matomuma.

Pati nukentejusioji aplinkybiu prieš pat ivyki bei ivykio metu neprisimena. Tuo tarpu specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog eismo ivykio vietoje nera užfiksuota jokiu objektyviu duomenu (stiklo šukiu ar kitu daiktu, ibrežimu kelio dangoje, automobilio judejimo pedsaku), nustatanciu pesciosios pertrenkimo vieta, todel iš objektyviu duomenu tiksliai nustatyti, kurioje vietoje ivyko pesciosios B. M. pertrenkimas, negalima. Be to, nurodyta, kad medžiagoje nera duomenu apie tai, kaip iki kontakto su automobiliu „Toyota 4Runner“ judejo pescioji, kokiu tempu, režimu, kokia trajektorija.

Pažymetina tai, jog baudžiamojoje byloje nera nustatyta, kad nagrinejamu atveju nukentejusioji butu pažeidusi kokius nors Keliu eismo taisykliu punktus, kurie butu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su autoivykio pasekmemis. Be to, atkreiptinas demesys i tai, kad iš apeliacines instancijos teisme apklausto specialisto H. V. paaiškinimu seka, jog nustacius tokius nukentejusiosios veiksmus - automobilio apejimas iš jo priekio, ižengimas i kelio važiuojamaja dali, sudarant automobiliui kliuti, susidariusioje kelio situacijoje nors ir galejo buti priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo ivykiu, taciau nenuleme eismo ivykio kilimo.  Taigi, teiseju kolegija, ivertinusi aukšciau išdestytu aplinkybiu visuma, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padare pagrista išvada, jog apeliantas pažeide Keliu eismo taisykliu 34 ir 106 punktu reikalavimus, tai yra išvažiuodamas iš teritorijos i kelia, t.y. iš požemines automobiliu stovejimo aikšteles ties Vilniaus gatves pastatu Nr. 9, neisitikino, kad tai daryti yra saugu, sukdamas i dešine i Vilniaus gatve, laiku nestabde vairuojamojo automobilio tam, kad duotu kelia pesciajai B.

M. , kurios judejimo krypti jis kirto, del ko nukentejusiaja pertrenke, ko pasekoje pastaroji patyre nesunku sveikatos sutrikdyma. Apelianto padaryti Keliu eismo taisykliu pažeidimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmemis.Tuo paciu pažymetina ir tai, kad teisingai skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta ir bausme. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apeliantui skirtinos bausmes ruši ir jos dydi, Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje itvirtintu bausme siekiamu tikslu ir BK 54 straipsnyje nustatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide, atsižvelge i jo padarytos nusikalstamos veikos pobudi, pavojingumo laipsni (apeliantas padare nusikalstama veika, kuri pagal LR BK 16 str. nuostatas priskiriama prie neatsargiu nusikaltimu), i tai, kad nusikalstama veika yra baigta, i kilusias pasekmes – nukentejusiajai nesunkiai sutrikdyta sveikata, nenustatyta apelianto atsakomybe nei lengvinanciu, nei sunkinanciu aplinkybiu, ivertino apelianto asmenybe (M.

S. yra jauno amžiaus, anksciau neteistas, baustas administracine tvarka už Keliu eismo taisykliu pažeidimus, i narkologine iskaita neirašytas, psichiatrineje ligonineje negydytas, dirba R. S. II komercijos direktoriumi). Teiseju kolegijos vertinimu, apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme nei savo rušimi, nei dydžiu nera aiškiai per griežta.Tuo paciu, teiseju kolegija pažymi, kad nepagristai pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nusprende nukentejusiajai B. M. pripažinti teise i civilinio ieškinio patenkinima, jo dydi paliekant spresti civilinio proceso tvarka.

Nukentejusioji B. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme iki irodymu tyrimo pradžios nepateike civilinio ieškinio, kuriuo iš apelianto butu prašiusi priteisti del nusikalstamos veikos patirta turtine ir (ar) neturtine žala, ji gi byloje nebuvo pripažinta ir civiline ieškove. Tuo tarpu, pripažinimas civiliniam ieškovui teises i ieškinio patenkinima, klausima del ieškinio dydžio perduodant nagrineti civilinio proceso tvarka, yra vienas iš baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo budu (LR BPK 115 str.).

Taigi, esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas šioje dalyje. Be to pažymetina, jog nukentejusysis, nepareiškes civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teise pareikšti ieškini civilinio proceso tvarka (LR BPK 112 str. 1 d.). Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., n u t a r i a : nuteistojo M. S. apeliacini skunda atmesti.Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendi.Panaikinti nuosprendžio dali, kuria nukentejusiajai B.

M. pripažinta teise i civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡ M. S. patenkinima, jo dydi paliekant spresti civilinio proceso tvarka. Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista. Kolegijos pirmininke                                                 Daiva Pranyte-Zalieckiene                                      Teisejai                                                                          Virginija Pakalnyte - TamoÅ¡iunaite                                                                              Stasys Punys             Â