Legislator Case Law & Legislation
f6cde7f0-1809-4e68-8e35-aef4157e66fd AI generated

f6cde7f0-1809-4e68-8e35-aef4157e66fd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number f6cde7f0-1809-4e68-8e35-aef4157e66fd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A525-2274/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01835-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 11.5.3; 11.6.4; 11.12 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 20 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),sekretoriaujant AuÅ¡rai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui E. L., atsakovo atstovui Tomui Petrikui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. A.

Legislator headnote

AI generated

f6cde7f0-1809-4e68-8e35-aef4157e66fd · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Tuo tarpu teismui patenkinus pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstytus praÅ¡ymus, susidarytų situacija, kada tas pats asmuo gautų iÅ¡ valstybės dvigubÄ kompensacijÄ . Jeigu O. P. norėjo gauti kompensacijÄ pagal AtkÅ«rimo įstatymÄ (įgyjant ekvivalentinį turtÄ arba kitokiu bÅ«du-vertybiniais popieriais ar kt.), tai neturėjo naudotis teise lengvatine tvarka įsigyti nuosavybėn ginčo butÄ . Tuo tarpu kitÄ gyvenamojo pastato dalį – 23,06 kv. m ploto vieno kambario butÄ su bendro naudojimo patalpomis, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 1994 m. gruodžio 19 d. sutartimi nuosavybėn įsigijo (privatizavo) G.

Keywords

AI generated
private assets living expenses single-family housing patrimonial rights access to property marital standard of living
AI generated
3c3bb0f1-e633-4f95-ba24-35bc446ebef7
?Administracinė byla Nr.
ac738811-00d6-48b1-a5ec-01d70ee34612
proporcingumo reikalavimo iÅ¡laikymÄ tarp nepilnamečio vaiko poreikių bei jo tėvų turtinės padėties; abiejų tėvų proporcingo jų turtinei padėčiai indėlio į nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymÄ užtikrinimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje aiÅ¡kindamas CK 3.192 str. normų turinį yra nurodęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiÅ¡kia, jog vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydį, turi bÅ«ti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 str.1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus.
36a5f70f-1053-41dd-9c5b-d52b121d55fa
pripažinti, kad ieškovas L.
4524703f-bffa-48bb-b987-216cf805861a
B., K. B. dėl žalos atlyginimo, iÅ¡keldinimo. Teismas nustatė: IeÅ¡kovas SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kininiu reikalavimu: priteisti iÅ¡ atsakovų padarytÄ Å¾alÄ , juos iÅ¡keldinti. Nurodo, kad atsakovai gyvena (duomenys neskelbtini), neturi nuomos sutarties ar kitų įrodymų, kad teisėtai gyvena užėmę savivaldybei priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovai nemoka nuomos mokesčio, todėl atsakovai užėmę patalpas ir nemokėdami nuomos mokesčio padarė ieÅ¡kovui žalÄ 3250,90 litų sumai.
60bbdbf0-4052-4d85-8890-e56a106d23b9
raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ praÅ¡ymÄ atsakovei E.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A525-2274/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01835-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 11.5.3; 11.6.4; 11.12 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 20 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),sekretoriaujant AuÅ¡rai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui E. L., atsakovo atstovui Tomui Petrikui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. A.

M.–B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos E. A. M.–B. skundÄ atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. PareiÅ¡kėja E. A. M.–B. skundu (b.l. 1–2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2010 m. gegužės 18 d.

įsakymo Nr. 30-1148 „Dėl nuosavybės teisių pilietei O. P. atkÅ«rimo“ (toliau – ir Ä®sakymas) 2 punktÄ , kuriuo atsisakyta atkurti nuosavybės teises O. P. po mirties (a. k. (duomenys neskelbtini)) į gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį – patalpas, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), 1/2 patalpų a-2 ir a-1 dalis, kurių bendras plotas – 32,36 kv. m (toliau – ir Patalpos), ir įpareigoti atkurti nuosavybės teises į Patalpas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos.Nurodė, kad pagal Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro 2009 m. kovo 18 d. iÅ¡duotÄ liudijimÄ ji yra vienintelė mirusios O.

P. įpėdinė. Ä®sakymo 1 punktu buvo atkurtos nuosavybės O. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po mirties į gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)dalį - patalpas, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), 1/2 patalpų a-2 ir a-1 dalis, kurių bendrasis plotas yra 23,06 kv. m, o Ä®sakymo 2 punktu, Administracijos direktorius atsisakė atkurti nuosavybės teises O. P. po mirties į Patalpas. Remdamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, 2 straipsniu, pažymėjo, jog Ä®sakymo 2 punktas yra nepagrįstas, nes prieÅ¡tarauja teisės normoms, be kita ko, nustatančioms, kad nuosavybės teisės atkuriamos ir į tÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris 1991 m. rugpjūčio 1 d. buvo iÅ¡likęs, tačiau po to jo neliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų.Atsakovas Administracija atsiliepimu į skundÄ (b.l. 13–17) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos nurodytas teisinis pagrindas netaikytinas, nagrinėjant kilusį ginÄÄ , nes nuosavybės teises į pastato dalį, nurodomÄ Ä®sakymo 2 punkte, atsisakyta atkurti vadovaujantis kitais teisiniais pagrindais.

Ä®sakymu nuosavybės teisės O. P. buvo atkurtos, laikantis AtkÅ«rimo įstatyme nustatytos tvarkos ir pagrindų ir į tÄ nekilnojamojo turto dalį, į kuriÄ atkurti nuosavybės teises buvo teisinis pagrindas. Ginčo pastatas (visas pastatas) nėra iÅ¡likęs, t. y. nuosavybės teisės O. P. atkurtos į neiÅ¡likusio pastato dalį, tačiau tik į tÄ dalį, į kuriÄ buvo teisinis pagrindas nuosavybės teisėms atkurti. Namai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo nacionalizuoti 1941 m. sausio 9 d. namo nacionalizavimo aktu Nr. 1375 (buvę adresai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje).

Pagal Nacionalizuojamojo namo žinias ir 1991 m. spalio 15 d. Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), namai nuosavybės teise priklausė K. P. 1942 m. kovo 25 d. notaro patvirtintu testamentu tokius nacionalizuotus namus K. P. užrašė pilnon ir iÅ¡imtinon nuosavybėn savo brolvaikiui J. P. (P., P.). Tuo tarpu 1954 m. vasario 7 d. sutuoktuvių liudijimas patvirtina, kad J. P. (P.) sutuoktinė yra O. P. 1991 m. rugsėjo 25 d.

O. P. Vilniaus miesto valdybai pateikė praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į du pastatus: gyvenamÄ jį namÄ ir pirtį, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grÄ Å¾inant juos natÅ«ra. Vilniaus miesto valdybos 1994 m. spalio 16 d. potvarkiu Nr. 1990V pagal tuo metu galiojusius įstatymus nustatyta, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Vilniuje, O. P. negrÄ Å¾inamas natÅ«ra, bet leidžiama Å¡io namo nuomininkams (ir O. P.) privatizuoti jų nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. 1995 m. balandžio 28 d. sutartimi ji įsigijo nuosavybėn (privatizavo) minėto gyvenamojo dalį – vieno kambario butÄ su bendro naudojimo patalpomis (32,36 kv. m ploto), (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Vėliau šį butÄ O. P. testamentu paliko trečiajam asmeniui – N. T. Pažymėjo, jog 2008 m. gruodžio 22 d. mirusios O. P. įpėdinė E. A. M.– B. Vilniaus miesto savivaldybei pateikė praÅ¡ymÄ atkurti O. P. vardu nuosavybės teises į pastatus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jos įpėdiniui. Nurodė, jog pagal Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro 2009 m. kovo 15 d. iÅ¡duotÄ liudijimÄ , mirusios O. P. ir jos brolio S. M. vienintelė įpėdinė yra E. A. M.–B..

Remiantis AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Administracijos direktoriaus 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu O. P. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės jos įpėdiniui į negyvenamÄ jį pastatÄ (sandėlį) (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu Ä®sakymu buvo siekiama užbaigti nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pažymėjo, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo du butai su bendrojo naudojimo patalpomis, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Atkreipė dėmesį į tai, kad į namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 1- Ä jį butÄ atkurti nuosavybės teises O. P. nėra teisinio pagrindo, nes ji buvo gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomininkė, o 1995 m. balandžio 28 d. sutartimi ji įsigijo nuosavybėn (privatizavo) minėto gyvenamojo dalį – vieno kambario butÄ su bendro naudojimo patalpomis (32,36 kv. m ploto), (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pabrėžė, jog, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir AtkÅ«rimo tvarka) 86 punkto 1 dalimi, O.

P., kaip gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkei ir kartu nuomininkei, ginčo patalpos bÅ«tų buvusios perduotos nuosavybėn (jei ji bÅ«tų pageidavusi atkurti nuosavybės teises į ginčo turtÄ natÅ«ra), taip įgyvendinant jos teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ . Tačiau nagrinėjamu atveju O. P. jau 1995 m. balandžio 28 d. įsigijo ginčo gyvenamÄ sias patalpas nuosavybėn, vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nuostatomis, t. y. lengvatine tvarka.

O. P. sumokėjo valstybei už ginčo patalpas 185,40 Lt. Todėl vienintelė kompensacija, į kuriÄ galėtų pretenduoti pareiÅ¡kėja, bÅ«tų kompensavimas lėšų (atitinkamai perskaičiavus sumokėtų lėšų dydį Å¡iai dienai), kurias O. P. sumokėjo valstybei, įsigydama dalį pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , 1995 m. balandžio 28 d. privatizavimo sutartimi. Pažymėjo, jog Butų privatizavimo įstatymo paskirtis – suteikti galimybę gyvenamųjų patalpų nuomininkams lengvatine tvarka, t. y. už lengvatinę kainÄ ir supaprastinta tvarka įsigyti privačion nuosavybėn vieÅ¡ojoje nuosavybėje tuo metu buvusį objektÄ .

Tuo tarpu teismui patenkinus pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstytus praÅ¡ymus, susidarytų situacija, kada tas pats asmuo gautų iÅ¡ valstybės dvigubÄ kompensacijÄ . Jeigu O. P. norėjo gauti kompensacijÄ pagal AtkÅ«rimo įstatymÄ (įgyjant ekvivalentinį turtÄ arba kitokiu bÅ«du-vertybiniais popieriais ar kt.), tai neturėjo naudotis teise lengvatine tvarka įsigyti nuosavybėn ginčo butÄ . Tuo tarpu kitÄ gyvenamojo pastato dalį – 23,06 kv. m ploto vieno kambario butÄ su bendro naudojimo patalpomis, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 1994 m. gruodžio 19 d. sutartimi nuosavybėn įsigijo (privatizavo) G.

K., todėl vadovaujantis AtkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 10 dalies 7 punktu ir atsižvelgiant į 2010 m. gegužės 13 d. O. P. paveldėtojos praÅ¡ymÄ , gyvenamoji patalpa – vieno kambario butas su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (23,06 kv. m ploto), buvo priskirta prie valstybės iÅ¡perkamo ir už jį atlyginama vertybiniais popieriais (akcijomis). Nurodė, jog remiantis VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. gegužės 12 d. turto vertės nustatymo pažyma, kurioje nurodyta gyvenamojo pastato lAl/m (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis-patalpos plane pažymėtos (duomenys neskelbtini), 1/2 patalpų a-2 ir a-1 dalis, kurių bendrasis plotas – 23,06 kv. m, nustatyta rinkos vertė yra 46 000 Lt, pareiÅ¡kėjai už valstybės iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ buvo kompensuota vertybiniais popieriais.

Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėja jau 2010 m. gegužės 13 d. buvo informuota apie tai, kad jai nuosavybės teisės bus atkuriamos ne į visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , buvusį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau tik į jo dalį (23,6 kv. m ploto patalpas). Apie tokias aplinkybes pareiÅ¡kėja buvo informuota Administracijos 2010 m. gegužės 12 d. raÅ¡tu, po kurio atsakovas gavo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , kuriame buvo nurodyta, kokios rūšies kompensacijÄ ji pageidauja gauti už nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. kad pageidauja kompensacijos vertybiniais popieriais.

Padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja sutiko su faktu, kad kompensacija jai bÅ«tų mokama už dalį nekilnojamojo turto, buvusio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. už 23,6 kv. m ploto pastato dalį. PareiÅ¡kėja, gavusi minėtÄ Administracijos raÅ¡tÄ , nesikreipė į teismÄ per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) nustatytÄ terminÄ ir jo neskundė, todėl pareiÅ¡kėja praleido įstatymų nustatytÄ terminÄ skundui pateikti. Pažymėjo ir tai, kad teismui patenkinus pareiÅ¡kėjos skundÄ ir įpareigojus atsakovÄ atkurti nuosavybės teises į neiÅ¡likusio pastato dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«tų pažeistas vieÅ¡asis interesas, nes asmuo jau vienÄ kartÄ pasinaudojęs valstybės suteikta galimybe lengvatine tvarka įsigyti nuosavybėn gyvenamojo pastato dalį, siekia antrÄ kartÄ už tÄ patį turtÄ gauti kompensacijÄ iÅ¡ valstybės. Tokios galimybės nenumato joks Lietuvos Respublikoje galiojantis teisės aktas, taip pat tokio skundo patenkinimas prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir kitiems teisėje veikiantiems principams.

Patenkinus pareiÅ¡kėjos skundÄ bÅ«tų sukurtas ydingas precedentas, kurio pagrindu atsirastų daugiau piliečių, kurie siektų teismo keliu gauti kompensacijas už turtÄ , kurį jau anksčiau buvo įsigiję nuosavybėn, tik kitu pagrindu. Pabrėžė, jog Ä®sakymo dalies naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, nes nėra nei vieno iÅ¡ teisės akto naikinimo pagrindų. II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu (b.l. 53–56) skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .Nustatė, kad E. A.

M.–B. yra vienintelė O. P. turėto turto pavedėtoja. Namai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo nacionalizuoti 1941 m. sausio 9 d. namo nacionalizavimo aktu Nr. 1375 (buvę adresai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje). Remiantis Nacionalizuojamojo namo žiniomis ir 1991 m. spalio 15 d. Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), namai nuosavybės teise priklausė K.

P. 1942 m. kovo 25 d. notaro patvirtintu testamentu minėtus nacionalizuotus namus K. P. (P.) užrašė pilnon ir iÅ¡imtinon nuosavybėn savo brolvaikiui J. P. (P., P.). Vadovaujantis 1954 m. vasario 7 d. sutuoktuvių liudijimu, J. P. (P.) sutuoktine buvo O. P. , kuri 1991 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto valdybai pateikė praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į du pastatus: gyvenamÄ jį namÄ ir pirtį, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grÄ Å¾inant juos natÅ«ra.

Vilniaus miesto valdyba 1994 m. spalio 16 d. potvarkiu Nr. 1990V nustatė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Vilniuje, O. P. negrÄ Å¾inamas, bet nuomininkams leidžiama privatizuoti jų nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad O. P. bÅ«tų ginčijusi tokį potvarkį ir/arba jis bÅ«tų teismine tvarka pripažintas neteisėtu. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjos atstovas teismo posėdyje taip pat negalėjo atsakyti, ar O.

P. potvarkio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka ir terminais buvo ginčijusi. Nurodė, jog kaip matyti iÅ¡ 1995 m. balandžio 28 d. sutarties, O. P. įsigijo nuosavybėn (privatizavo) minėto gyvenamojo dalį – vieno kambario butÄ su bendro naudojimo patalpomis (32,36 kv. m ploto), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį testamentu paliko N. T. . Nustatė, kad 2008 m. gruodžio 22 d. mirusios O. P. įpėdinė E. A. M.–B. su praÅ¡ymu „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, kuriame prašė atsakyti, kada mirusios O.

P. vardu bus atkurtos nuosavybės teisės į pastatus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Administracija 2010 m. gegužės 12 d. raÅ¡tu Nr. A51-10558 (2.13.1.3-TD6) „Dėl nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje atkÅ«rimo“ E. L. (pareiÅ¡kėjos atstovÄ ) informavo, kad nuosavybės teisės pilietei O. P. gali bÅ«ti atkurtos tik į gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį, kuri nuo 1994 m. gruodžio 19 d. priklausė G.

K. Tokiam asmeniui priklausė patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje (23,6 kv. m). KitÄ namo dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (32, 36 kv. m) 1995 m. balandžio 28 d. sutartimi nuosavybėn įsigijo O. P. Taip pat paaiÅ¡kino, kad O. P. 1991 m. rugsėjo 25 d. praÅ¡yme atkurti nuosavybės teises nurodė, kad ji pageidauja atkurti nuosavybės teises natÅ«ra. Todėl nėra teisinio pagrindo atkurti nuosavybės teises natÅ«ra į nekilnojamÄ jį turtÄ . Taip pat praÅ¡yta kuo skubiau praneÅ¡ti atsakovui, iÅ¡reiÅ¡kiant valiÄ raÅ¡tu, kokiu AtkÅ«rimo įstatyme nustatytu bÅ«du pageidauja, kad valstybė kompensuotų už iÅ¡perkamÄ gyvenamojo namo dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

PareiÅ¡kėja Administracijai 2010 m. gegužės 13 d. pateikė praÅ¡ymÄ â€žDėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo“, kuriame pareiÅ¡kė, kad ji pageidauja gauti kompensacijÄ vertybiniais popieriais už nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausiusį pilietei O. P. Administracijos direktorius 2010 m. gegužės 18 d. priėmė skundžiamÄ Ä®sakymÄ , kuriuo atkÅ«rė nuosavybės teises O. P. po mirties (a. k. (duomenys neskelbtini)) į gyvenamojo pastato lAl/m (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį – patalpas, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), 1/2 patalpų a-2 ir a-1 dalis, kurių bendrasis plotas – 23, 06 kv. m. (1 p.) ir atsisakė atkurti nuosavybės teises O.

P. po mirties (a. k. (duomenys neskelbtini)) į gyvenamojo pastato lAl/m (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, patalpas plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), 1/2 patalpų a-1 ir a-2 dalis, kurių bendrasis plotas 32,36 kv. m. (2 p.), bei nustatė, kad nuosavybės teisės į Å¡io Ä®sakymo 1 punkte nurodytÄ gyvenamųjų patalpų dalį atkuriamos, valstybei iÅ¡perkant šį nekilnojamÄ jį turtÄ ir kompensuojant už jį vertybiniais popieriais (akcijomis); iÅ¡perkamojo nekilnojamojo turto rinkos vertė pagal VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. gegužės 12 d.

Turto vertės nustatymo pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) yra 46 000 Lt.Remdamasis AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, 8 straipsniu, 10 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsniu, AtkÅ«rimo tvarkos 2.2, 3, 76, 81 punktais, pabrėžė, jog Å¡ių teisės normų sisteminė analizė ir iÅ¡tirtų bylos raÅ¡ytinių įrodymų visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , kad atsakovas veikė teisėtai ir pagrįstai bei padarė teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai, O. P. įpėdinei, nėra jokio teisinio pagrindo atkurti nuosavybės teises į namo dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes O.

P. buvo gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomininkė, o 1995 m. balandžio 28 d. sutartimi ji jas pagal tuo metu galiojusias teisės aktų normas įsigijo nuosavybėn (privatizavo), t. y. ji įsigijo vieno kambario butÄ su bendro naudojimo patalpomis (32,36 kv. m ploto), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pažymėjo, kad gyvenamojo pastato dalį, t. y. 23,06 kv. m ploto vieno kambario butÄ su bendro naudojimo patalpomis, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 1994 m. gruodžio 19 d. sutartimi nuosavybėn įsigijo (privatizavo) G.

K. Pabrėžė, jog pati pareiÅ¡kėja 2010 m. gegužės 13 d. atsakovui pateiktame praÅ¡yme aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do, t. y. kad už patalpas bÅ«tų atlyginta vertybiniais popieriais (akcijomis). Konstatavo, jog atsakovas, priimdamas Ä®sakymÄ , nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, nevirÅ¡ijo kompetencijos, jo priimtas aktas (veika) neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių jis buvo įsteigtas ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Sprendė, kad Ä®sakymas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jo, vadovaujantis ABTÄ® 89 straipsnio nuostatomis, naikinti ir įpareigoti AdministracijÄ atkurti nuosavybės teises į Patalpas per 30 dienų nuo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos, nurodytais motyvais bei kitais motyvais nėra nei jokio faktinio, nei teisinio pagrindo. III. PareiÅ¡kėja pateikė apeliacinį skundÄ (b.l. 58–59), kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ panaikinti Ä®sakymo 2 punktÄ .

Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:1. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad Vilniaus miesto valdyba 1994 m. spalio 16 d. potvarkiu Nr. 1990V nustatė, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Vilniuje, O. P. negrÄ Å¾inamas, bet nuomininkams leidžiama privatizuoti jų nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, o byloje nėra duomenų, kad O.

P. bÅ«tų ginčijusi tokį potvarkį ir/arba jis bÅ«tų teismine tvarka pripažintas neteisėtu, nepagrįstas. Pažymi, jog jame kalbama tik apie negalimumÄ grÄ Å¾inti (atkurti nuosavybės teises) patalpas natÅ«ra, tačiau tai neužkerta kelio atkurti nuosavybės teises kitais AtkÅ«rimo įstatyme numatytais bÅ«dais, įskaitant, bet neapsiribojant nuosavybės teisių atkÅ«rimu vertybiniais popieriais (akcijomis).

2. Nurodo, jog O. P. atitiko tiek Butų privatizavimo įstatyme, tiek ir AtkÅ«rimo įstatyme įtvirtintus reikalavimus (ginčo patalpų privatizavimui ir atitinkamai nuosavybės teisių atkÅ«rimui), todėl teisėtai galėjo pasinaudoti abiejų tokių įstatymų suteikiamomis galimybėmis. Be to, nei viename iÅ¡ tokių teisės aktų nėra numatyta, jog pasinaudojus viena galimybe (privatizavus butÄ ), negalima pasinaudoti kita galimybe (atkurti nuosavybės teises į turtÄ ).Atsakovas Administracija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l. 63–66) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundÄ pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:1. Nurodo, jog pareiÅ¡kėja, kaip mirusios O. P. įpėdinė (paveldėtoja), negali perimti daugiau teisių, negu palikėja galėjo perduoti. Kadangi O. P. dar iki savo mirties, bÅ«dama buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininke, nebeturėjo teisės praÅ¡yti atkurti nuosavybės teises į tokį butÄ , tokios teisės negalėjo įgyti ir pareiÅ¡kėja.

2. Priėmus sprendimÄ atkurti nuosavybės teises į ginčo butÄ , bÅ«tų iÅ¡ esmės pakeista mirusios O. P. testamentu iÅ¡reikÅ¡ta valia, nes testamentu ji nustatė, kad buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininke po jos mirties turi tapti N. T., o ne jos įpėdinė E. A. M. – B., tuo tarpu testamentas pareiÅ¡kėjos nebuvo nuginčytas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo atsisakymo atkurti nuosavybės teises O.

P. po mirties į gyvenamojo pastato 1A1/m (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį – patalpas, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), ½ patalpų a-1 ir a-2 dalis, kurių bendras plotas – 32,36 kv. m. Byloje nustatyta, kad mirusioji pretendentė į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į gyvenamÄ jį pastatÄ (duomenys neskelbtini) Vilniuje pateikė 1991m. rugsėjo 25d. (b.l. 34). Byloje taip pat nustatyta, kad pretendentės praÅ¡ymas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į pastatÄ (duomenys neskelbtini) Vilniuje buvo iÅ¡spręstas Vilniaus miesto valdybos 1994m. spalio 6 d. potvarkiu Nr. 1990v, kuriuo nuspręsta pretendentei O.

P. Å¡io pastato negrÄ Å¾inti (b.l. 35). Å is potvarkis iki Å¡ios dienos nėra pakeistas ar panaikintas, todėl jis yra galiojantis ir juo privalu vadovautis. O tai reiÅ¡kia, kad mirusios pretendentės O. P. 1991m. rugsėjo 25d. praÅ¡ymas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į pastatÄ (duomenys neskelbtini) Vilniuje yra iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės, nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas pagal šį praÅ¡ymÄ yra baigtas. Sprendžiant klausimÄ ar O. P. 1991m. rugsėjo 25d. praÅ¡ymas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į pastatÄ (duomenys neskelbtini) Vilniuje galėjo bÅ«ti nagrinėjamas pakartotinai, bÅ«tina pažymėti, kad Ä®statymas dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų, galiojęs iki 1997 metų, numatė žymiai siauresnį asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ ratÄ , nei nuo 1997m.

įsigaliojęs ir Å¡iuo metu galiojantis Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusįjį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas. Dėl nurodyto įstatymų pasikeitimo tapo galimos situacijos, kai pretendentų į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ praÅ¡ymai, iÅ¡spręsti pagal Ä®statymo dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų nuostatas, buvo atmetami, tačiau tų pačių pretendentų praÅ¡ymai, iÅ¡spręsti pagal nuo 1997m.

įsigaliojusio Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusįjį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nuostatas, buvo tenkinami.Tokiose teisinėse situacijose sprendžiant klausimus susijusius su piliečių teise į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, pagrįstos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusįjį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taip pat LR Vyriausybės 1997m. rugsėjo 29d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 5 punkto 2 dalies nuostatomis (administracinė byla A11-831/2003).

Remiantis minėtomis normomis sprendžiama, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusįjį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nuostatas sprendžiami tik tie Ä®statymo dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų nustatytais terminais pateikti piliečių praÅ¡ymai, kurie nebuvo iÅ¡nagrinėti iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įsigaliojimo.

Taigi, nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės pakartotinai svarstyti piliečių praÅ¡ymus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, jei toks praÅ¡ymas jau yra iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės. Todėl tais atvejais, kai piliečio praÅ¡ymas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo paduotas Ä®statymo dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų nustatytais terminais, yra iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės, o pilietis siekia pasinaudoti platesnėmis Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusįjį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo numatytomis galimybėmis atkurti nuosavybės teises, toks pilietis privalo pateikti naujÄ praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo.

Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad pretendentės O. P. 1991m. rugsėjo 25d. praÅ¡ymas buvo iÅ¡spręstas Vilniaus miesto valdybos 1994m. spalio 6d. potvarkiu Nr. 1990v, t.y. iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įsigaliojimo, todėl pagrindo nagrinėti šį praÅ¡ymÄ pakartotinai nėra. Pretendentė ar jos teisių paveldėtojai, siekdami kad nuosavybės teisių grÄ Å¾inimo klausimas bÅ«tų iÅ¡spręstas pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusįjį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nuostatas, privalėjo pateikti naujÄ praÅ¡ymÄ .Byloje nustatyta, kad naujÄ praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje mirusiosios O.

P. vardu pateikė pareiÅ¡kėja 2008m. gruodžio 22d. (b.l. 39).Tačiau Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusįjį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuosavybės teisės atkuriamos tik tiems piliečiams, kurių praÅ¡ymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų" nustatytais terminais ir Å¡io įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d..

Taigi, praÅ¡ymas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo galėjo bÅ«ti paduotas tik iki 2001m.greuodžio 31d. Nagrinėjamoje byloje kaip jau konstatuota, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pateikė 2008m. gruodžio 22d., t.y. praleidusi įstatymu nustatytÄ praÅ¡ymo padavimo terminÄ . Duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjai bÅ«tų buvęs atnaujintas praÅ¡ymo padavimo terminas, byloje nėra, todėl pareiÅ¡kėjos 2008m. gruodžio 22d. praÅ¡ymas negali bÅ«ti patenkintas, nes paduotas praleidus įstatymo nustatytÄ terminÄ .Pirmosios instancijos teismo sprendimas bei atsakovo sprendimas, kuriuo atsisakyta atkurti nuosavybės teises, nors ir pagrįsti kitais motyvais, tačiau ir esmės yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti pagrindo nėra.

Byloje nebuvo keliamas ginčas dėl atsakovo sprendimo dalies, kuria O. P. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės, todėl kolegija dėl Å¡ios atsakovo sprendimo dalies nepasisako.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a pareiÅ¡kėjos E. A. M. –B. apeliacinio skundo netenkinti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėjai                                                                 Laimutis Alechnavičius                                                                  Irmantas Jarukaitis                                                                  Virginija Volskienė