f6c97f43-9e94-4173-936f-e4fb8bf895d9 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-784-567/2022 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00022-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.15; 3.1.7.6 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 17 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Å vedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės TikniÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų D.

B. ir G. L. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų D. B. ir G. L. ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai D. B. ir G. L. pateikė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) kiekvienam ieÅ¡kovui po 30 000  Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistas sumas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovai nurodė, kad jų motinai nebuvo suteikta bÅ«tinoji medicininė pagalba. IeÅ¡kovų motina D. L., gimusi (duomenys neskelbtini), sirgo (duomenys neskelbtini). 2019 m. (duomenys neskelbtini) D. L. pasijuto ypatingai blogai ir nedelsdama, lydima kartu su ja gyvenančio sÅ«naus D. B., atvyko į (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini) PSPC) registratÅ«rÄ , norėdami patekti pas Å¡eimos gydytojÄ (duomenys neskelbtini). Kadangi Å¡ios gydytojos darbo laikas buvo pasibaigęs, pacientę apžiÅ«rėjo gydytoja (duomenys neskelbtini), kuri, įvertinusi pacientės skundus, bendrÄ sveikatos bÅ«klę bei skubos tvarka atliktÄ bendrÄ kraujo tyrimÄ , esant kritiÅ¡kai pacientės bÅ«klei, nukreipė gydymui į stacionarÄ (2019 m. (duomenys neskelbtini) Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as / siuntimas forma Nr. 027/a).

3. Pacientei, lydimai D. B., su siuntimu nuvykus į (duomenys neskelbtini) Priėmimo-skubios pagalbos skyrių (toliau – Priėmimo skyrius), (duomenys neskelbtini), pacientei buvo liepta grįžti į (duomenys neskelbtini) PSPC, esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ten kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , nors pacientės bÅ«klė akivaizdžiai buvo bloga, ji kalbėjo silpnai ir neriÅ¡liai, pati nejudėjo. D. B., palikęs pacientę vežimėlyje, nuskubėjo atgal į (duomenys neskelbtini) PSPC pas gydytojÄ (duomenys neskelbtini).

Å i pacientės dokumentus perdavė (duomenys neskelbtini) PSPC (duomenys neskelbtini), kuris kartu su D. B. vėl grįžo į (duomenys neskelbtini) Priėmimo skyrių. (Duomenys neskelbtini) skambino į vieÅ¡osios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas (toliau – Santaros klinikos), budintis hematologas rekomendavo atlikti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Pacientė į ligoninės stacionarÄ gydymui nebuvo paguldyta, o buvo iÅ¡leista į namus, nurodant vykti kitÄ dienÄ daryti (duomenys neskelbtini), o po jos atvykti į ligoninės priimamÄ jį.

Pacientė, lydima D. B., grįžo namo, atsigulė ilsėtis. (duomenys neskelbtini) apie 7 val. ryto buvo rasta mirusi. TÄ pačiÄ dienÄ buvo iÅ¡raÅ¡ytas jos mirties liudijimas, kuriame nurodyta mirties priežastis – (duomenys neskelbtini).

4. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – Komisija) 2021 m. sausio 15 d. sprendime Nr. 56-2, registruotame 2021 m. sausio 25 d., konstatavo, kad pacientei D. L. nebuvo suteikta būtinoji medicinos pagalba, nebuvo imtasi visų galimų ir reikalingų priemonių pagelbėti pacientei, kuri buvo kritiškos sveikatos būklės. (duomenys neskelbtini) paslaugas teikę darbuotojai nebuvo tiek atidūs ir rūpestingi, kiek reikalauja profesionalaus sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo standartas.

Pacientė, atvykusi su siuntimu į (duomenys neskelbtini) Priėmimo skyrių, nebuvo registruota, nevertinta jos bÅ«klė, nepildyta medicininė dokumentacija ir nesuteikta skubi medicinos pagalba; yra visos keturios (duomenys neskelbtini) civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos. Komisijos manymu, D. B. ir G. L. nebuvo D. L. iÅ¡laikytiniai, todėl Komisija priėmė sprendimÄ : (1) žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas D. L. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta; (2) D. B. ir G. L. praÅ¡ymus dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui D. B. 2 600 Eur, ieÅ¡kovui G. L. 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, į valstybės biudžetÄ 96 Eur žyminio mokesčio.

6. Pacientei D. L. (ieÅ¡kovų motinai) atvykus į (duomenys neskelbtini) su iÅ¡duotu siuntimu gydymui į stacionarÄ , pacientei medicinos pagalba buvo bÅ«tina ir sveikatos priežiÅ«ros paslaugos turėjo bÅ«ti teikiamos stacionare, nes pacientė buvo kritiÅ¡kos sveikatos bÅ«klės. BÅ«tinoji medicinos pagalba D. L. ligoninėje nebuvo suteikta (prieinama). Pacientė net nebuvo užregistruota, jokia medicinos dokumentacija nepildyta, nesuteikta bÅ«tinoji pagalba, nors D. L. sveikatos bÅ«klė buvo indikacija bÅ«tinajai pagalbai teikti.

NežiÅ«rint į tai, kad (duomenys neskelbtini) iÅ¡duota licencija veiklai suteikė teisę teikti be kitų stacionarių paslaugų ir (duomenys neskelbtini) paslaugas, kurių bÅ«tinai reikėjo D. L. sveikatos bÅ«klei pagerinti, tačiau (duomenys neskelbtini) medicinos darbuotojai neatliko savo pareigų užtikrinant pacientei D. L. bÅ«tinosios medicinos pagalbos prieinamumÄ . MinėtÄ situacijÄ lėmė Priėmimo skyriaus darbo organizavimo kontrolės bei medicinos darbuotojų atsakomybės stoka.

7. Ä®vertinęs ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimus, liudytojos A. V. parodymus, prie civilinės bylos pridėtÄ ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagÄ , teismas nustatė, kad D. L. kartu su lydinčiu asmeniu (ieÅ¡kovu D. B.) 2019 m. (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini) Priėmimo skyrių, su savimi turėjo (duomenys neskelbtini) PSPC gydytojos (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotÄ siuntimÄ stacionariam gydymui, apskaitos forma Nr. 027/a. Pacientė buvo nukreipta pas tuo metu skyriuje dirbusiÄ budinčiÄ gydytojÄ terapeutę (duomenys neskelbtini), kuri asmeniÅ¡kai priėmė pacientę D.

L., susipažino su (duomenys neskelbtini) PSPC gydytojos suraÅ¡ytu siuntimu, matė suraÅ¡ytus ligonės kraujo tyrimų rezultatus, kurie buvo blogi. Gydytoja (duomenys neskelbtini) dėl pacientės D. L. gydymo konsultavosi su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kuriai pateikė D. L. siuntimÄ stacionariam gydymui. Visi Å¡ie faktai patvirtina, kad D. L. kreipėsi aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai dėl bÅ«tinosios medicinos pagalbos suteikimo (prieinamumo). Pacientė, kuriai pagal siuntime nurodytus duomenis, esant kritiÅ¡kai ligonės bÅ«klei, buvo bÅ«tina skubi ir neatidėliotina medicinos pagalba, (duomenys neskelbtini) nebuvo hospitalizuota, bÅ«tinoji medicinos pagalba jai nebuvo suteikta (prieinama), nors tokiÄ pagalbÄ (duomenys neskelbtini) galėjo ir privalėjo suteikti.

Å ios aplinkybės rodo didelį nerÅ«pestingumÄ atsakovės, kuri, privalėdama teikti kvalifikuotÄ ir rÅ«pestingÄ medicinos pagalbÄ , dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, net neužtikrino elementarių rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi.

8. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį mirties atveju, esminę reikÅ¡mę turi ieÅ¡kovų ir asmens, kuris mirė, tarpusavio santykis. Po D. B. santuokos nutraukimo kartu su D. L. viename bute gyveno ieÅ¡kovas D. B., jo pergyvenimai neabejotinai reikÅ¡mingi, jis patyrė labai didelį dvasinį sukrėtimÄ , netekęs motinos, liko gyventi vienas po 11 metų gyvenimo kartu su motina. Ä®vertinęs pateiktÄ 2021 m. kovo 12 d. psichologo ataskaitÄ , teismas ieÅ¡kovui D. B. padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 2 600 Eur.

9. IeÅ¡kovas G. L. – jauniausias D. L. sÅ«nus, sukÅ«ręs savo Å¡eimÄ , auginantis dvi dukras ir gyvenantis skyrium su motina. Jis kasdien motina nesirÅ«pindavo, bet su ja palaikė artimÄ ryšį, dažnai susiskambindavo. IeÅ¡kovas G. L. lydėdavo motinÄ pas gydytojus į Vilnių, domėjosi jai taikomu gydymu, jo rezultatais, aiÅ¡kinosi su gydytojais, po procedÅ«rų su motina vykdavo apžiÅ«rėti įdomių Vilniaus vietų, pietaudavo restorane, kartu su ja ir kitais broliais Å¡ventė Å¡ventes. Å io ieÅ¡kovo iniciatyva buvo pradėtas, o vėliau nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Å iam ieÅ¡kovui padarytÄ neturtinę žalÄ teismas įvertino 600 Eur.

10. Teismas pažymėjo, kad papildomai sukėlė ieÅ¡kovams stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir tas faktas, kad atsakovė nurodė, jog 2019 m. (duomenys neskelbtini) D. L. ir jos sÅ«nus D. B. atsisakė gydymo ligoninėje, norėjo važiuoti tik į Santaros klinikas, nors tai neatitinka tikrovės. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. IeÅ¡kovai D. B. ir G. L. apeliaciniu skundu praÅ¡o iÅ¡ dalies pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės (duomenys neskelbtini) kiekvienam ieÅ¡kovui po 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistas sumas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 12.1. Teismas, nustatydamas padarytos ieškovams neturtinės žalos dydį ir priteisdamas ieškovui D. B. iš atsakovės 2 600 Eur, o G. L. – 600 Eur, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos panašaus pobūdžio bylose. Teismas nepagrįstai kiekvienam iš ieškovų nustatė skirtingus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Teismo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai neatitinka teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, patvirtinančioms, jog abiejų ieškovų tarpusavio santykiai su motina D.

L. buvo itin Å¡ilti, ryÅ¡ys su motina visÄ laikÄ iki jos mirties buvo ypač artimas ir glaudus. Nors ieÅ¡kovas D. B. ir gyveno viename bute su D. L., tačiau neteisinga vertinti, kad atskirai gyvenusio ieÅ¡kovo G. L. santykiai su motina buvo ne tokie artimi ir glaudÅ«s. G. L. su savo motina bendravo betarpiÅ¡kai bei ryÅ¡io priemonėmis, nuolat domėjosi jos sveikata, jÄ aplankydavo, su ja vaikščiojo, keliavo, padėdavo jai gauti reikiamÄ medicininę pagalbÄ , tarpininkaudamas jai gydymo įstaigose. Teisme iÅ¡tirti duomenys nedavė teismui pagrindo G.

L. patirtÄ dėl motinos mirties neturtinę žalÄ nustatyti 4,5 karto mažesnę negu ieÅ¡kovui D. B.. 12.2. Teismo priteistus ieÅ¡kovams pernelyg mažus neturtinės žalos atlyginimus negalima laikyti teisingais ir protingais. Pastebėtina, kad teismas net neiÅ¡dėstė bent kiek bylos duomenimis pagrįstų motyvų, kurie pagrįstų teismo priteistų neturtinės žalos atlyginimų dydžius. Teismas, parinkdamas ieÅ¡kovams piniginių kompensacijų dydžius, neatsižvelgė į teisės į gyvybę, kaip aukščiausios ir svarbiausios vertybės, absoliutumÄ , ryÅ¡io tarp motinos ir vaikų ypatingumÄ , iÅ¡skirtinumÄ ir nepakeičiamumÄ .

Tai duoda pagrindÄ taikyti žemÄ Ä¯rodinėjimo standartÄ â€“ didelės neturtinės žalos patyrimas tokiais atvejais iÅ¡ esmės gali bÅ«ti preziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-217-690/2018). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, netinkamai pritaikė įstatymÄ , neatsižvelgė į visas byloje nustatytas aplinkybes bei teismų praktikoje panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. 12.3.

Teismas nenustatė ieÅ¡kinyje praÅ¡ytų 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å ios palÅ«kanos priskirtinos prie kompensacinę funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų. Tuo atveju, jei teismo procesas jau prasidėjo, skolininkas turi bÅ«ti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Å ių palÅ«kanų paskirtis – skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieÅ¡koti bÅ«dų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki Å¡io kreipimosi į teismÄ ir taip iÅ¡vengti prievolės jas mokėti.

13. Atsakovė (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, pažeidus procesinės teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalį). Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 13.1. IeÅ¡kovų reikalaujama 30 000 Eur neturtinė žala kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovų, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, nesant įrodytos atsakovės kaltės dėl D.

L. mirties, yra akivaizdžiai per didelė ir nepagrįsta. Byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kad sirgusios sunkia liga D. L. mirtis sukėlė labai sunkius dvasinius iÅ¡gyvenimus ieÅ¡kovams, emocinius sukrėtimus, skaudžiai paveikė abiejų ieÅ¡kovų, artimai bendravusių su motina, gyvenimÄ , todėl apeliantų argumentas, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, netinkamai pritaikė ir iÅ¡aiÅ¡kino materialiosios teisės normas ir neatsižvelgė į nustatytas aplinkybes bei teismų praktikoje panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, yra nepagrįstas. 13.2.

Teismas pažymėjo, kad negalima kategoriÅ¡kai teigti, jog laiku ir tinkamai suteikus medicininę bÅ«tinÄ jÄ pagalbÄ pacientės gyvybė bÅ«tų iÅ¡gelbėta, nes pacientė sirgo sunkia (duomenys neskelbtini) liga, jos padėtis blogėjo, du metus buvo atliekama (duomenys neskelbtini. Tai dar kartÄ patvirtina, kad atsakovė nėra atsakinga už D. L. mirtį ir reikalavimas priteisti po 30 000 Eur neturtinę žalÄ kiekvienam ieÅ¡kovui nėra pagrįstas bylos duomenimis. IeÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų, o apeliacinio skundo pagrindÄ sudaro tik ieÅ¡kovų prielaidos, kurios neturi priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės veiksmų ir ieÅ¡kovų reikalaujamos galimai patirtos neturtinės žalos dydžio.

Prievolė atsakovei atlyginti žalÄ ieÅ¡kovams galėtų atsirasti tuo atveju, jei bÅ«tų nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos (neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryÅ¡ys tarp Å¡ių veikų ir neigiamų pasekmių, bei kaltė). IeÅ¡kovai nenurodė tokių sÄ lygų. 13.3. Deliktinės atsakomybės atveju tarp Å¡alių nėra kreditoriaus ir skolininko santykių, nes turtinės ir neturtinės žalos dydis nustatomas bylos proceso metu ir fiksuojamas teismo proceso baigiamajame akte, iÅ¡nagrinėjus bylÄ .

Atsakovė nesutinka su tuo, kad deliktinės atsakomybės atveju procesinės palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo ieškinio priėmimo teisme, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXII skyriaus trečiajame skirsnyje „Deliktinė atsakomybė“ nėra normos dėl procesinių palūkanų. Atsakovės nuomone, deliktinės atsakomybės atveju teisė reikalauti procesinių palūkanų galima, įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam konkretų padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį. 13.4.

Sprendimu ieškovui G. L. priteista 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 100  proc. visų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas G. L. ieškinyje prašė priteisti jam 30 000 Eur neturtinės žalos, o teismas sprendimu tenkino tik 6 procentus ieškovo reikalavimo. Taigi, ieškinį tenkinus iš dalies, šiam ieškovui galėjo būti priteista daugiausiai 6 procentai viso ieškinio reikalavimo, t. y. 108 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Sprendime nenurodyta, kad nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nukrypta CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindu, todėl akivaizdu, kad sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų keistinas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių 15. IeÅ¡kovų motina D. L., gimusi (duomenys neskelbtini), sirgo (duomenys neskelbtini). 2019 m. (duomenys neskelbtini) D. L. pasijuto prastai ir lydima kartu gyvenančio sÅ«naus D. B. atvyko į (duomenys neskelbtini) PSPC registratÅ«rÄ . Pacientę atžiÅ«rėjo gydytoja (duomenys neskelbtini), kuri, įvertinusi pacientės skundus, bendrÄ sveikatos bÅ«klę ir skubos tvarka atliktÄ bendrÄ kraujo tyrimÄ , esant kritiÅ¡kai pacientės bÅ«klei, nukreipė jÄ gydymui į stacionarÄ .

16. Pacientė, lydima sÅ«naus D. B., su siuntimu nuvyko į (duomenys neskelbtini) Priėmimo skyrių, tačiau į ligoninės stacionarÄ gydymui nebuvo paguldyta, ji buvo iÅ¡leista į namus, nurodant vykti kitÄ dienÄ daryti planinę (duomenys neskelbtini), o po jos atvykti į ligoninės Priėmimo skyrių.

17. Pacientė grįžo namo, atsigulė ilsėtis, o (duomenys neskelbtini) apie 7 val. ryto rasta mirusi. (duomenys neskelbtini) iÅ¡rašė pacientės medicininį mirties liudijÄ , kuriame nurodyta mirties priežastis – (duomenys neskelbtini).

18. IeÅ¡kovai 2020 m. sausio 20 d. su skundu kreipėsi į Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklos tarnybÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba), praÅ¡ydami įvertinti, ar jų motinai D. L. (duomenys neskelbtini) PSPC ir (duomenys neskelbtini) asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo suteiktos tinkamai.

19. Akreditavimo tarnybos 2020 m. rugsėjo 28 d. direktoriaus įsakymu „Dėl pacientei D. L. teiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Įsakymas) pripažinta, kad pacientei D. L. (duomenys neskelbtini) Priėmimo skyriuje bÅ«tinoji medicinos pagalba nebuvo suteikta (prieinama) – pacientė neužregistruota, jos bÅ«klė nevertinta, medicinos dokumentacija nepildyta, nesuteikta bÅ«tinoji pagalba, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , ir kitus Ä®sakymo 1.1. punkte nurodytus teisės aktus. (duomenys neskelbtini) taip pat neįvykdė Akreditavimo tarnybos reikalavimo pateikti 2019 m. sausio mėnesio medicinos personalo darbo ir budėjimų grafikų kopijų. Ä®sakymu (duomenys neskelbtini) įspėta dėl teisės pažeidimų.

20. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1826-872/2021 (duomenys neskelbtini) skundas dėl Ä®sakymo panaikinimo ir įpareigojimo Akreditavimo tarnybÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti G. L. ir D. B. 2020 m. sausio 20 d. skundÄ , buvo atmestas. Sprendimas įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 14 d.

21. D. B. ir G. L. 2020 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į KomisijÄ , praÅ¡ydami įpareigoti (duomenys neskelbtini) atlyginti kiekvienam po 30 000 Eur neturtinę žalÄ dėl jų motinai D. L. nesuteiktos bÅ«tinosios medicinos pagalbos, lėmusios jos mirtį.

22. Komisija 2021 m. sausio 15 d. sprendime Nr. 56-2, registruotame 2021 m. sausio 25 d., konstatavo, kad pacientei D. L. nebuvo suteikta bÅ«tinoji medicinos pagalba, nebuvo imtasi visų galimų ir reikalingų priemonių pagelbėti pacientei, kuri buvo kritiÅ¡kos sveikatos bÅ«klės. (duomenys neskelbtini) paslaugas teikę darbuotojai nebuvo tiek atidÅ«s ir rÅ«pestingi, kiek reikalauja profesionalaus sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikėjo standartas. Pacientė, atvykusi su siuntimu į (duomenys neskelbtini) Priėmimo skyrių, nebuvo registruota, nevertinta jos bÅ«klė, nepildyta medicininė dokumentacija ir nesuteikta skubi medicinos pagalba; yra visos keturios (duomenys neskelbtini) civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos. Komisija nustatė, kad D. B. ir G. L. nebuvo D. L. iÅ¡laikomi, todėl nepatenka į asmenų ratÄ , galinčių gauti neturtinės žalos atlyginimÄ ir dėl Å¡ios priežasties praÅ¡ymo atlyginti neturtinę žalÄ netenkino.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčas kilo dėl:

1) neturtinės žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, nustatymo kriterijų ir dydžio;

2) procesinių palūkanų priteisimo ir teisės į procesines palūkanas atsiradimo momento;

3) bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme (ne)pagrįstumo. Dėl neturtinės žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, nustatymo kriterijų ir dydžio 24. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos neturtinės žalos dydžiu. Nurodo, kad teismas nepagrįstai kiekvienam iš ieškovų nustatė skirtingus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, priteistas žalos dydis neatitinka teisingumo ir protingumo principų, kasacinio teismo praktikos panašiose byloje, skundžiamame sprendime nėra pateiktų motyvų, kurie pagrįstų priteistos žalos dydžius.

25. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ laikosi pozicijos, kad nėra priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės veiksmų ir ieÅ¡kovų reikalaujamos galimai patirtos neturtinės žalos dydžio, todėl prievolė atsakovei atlyginti žalÄ galėtų atsirasti tuo atveju, jei bÅ«tų nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos (neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryÅ¡ys tarp Å¡ių veikų ir neigiamų pasekmių, bei kaltė).

26. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.) 3 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno paciento teisė į kokybiÅ¡kas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. Pagal Å¡io įstatymo 2 straipsnio 8 dalį kokybiÅ¡kos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos apibrėžiamos kaip prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiÅ«ros specialistas ar sveikatos priežiÅ«ros specialistų komanda pagal Å¡iuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerÄ patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lÅ«kesčius, juos tenkindami ar virÅ¡ydami.

27. Pagal materialiųjų įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu taisyklę nagrinėjamoje byloje taikytinas ginčo sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo pacientei metu (2019 m. (duomenys neskelbtini)) galiojęs teisinis reglamentavimas. Aktualios nagrinėjamam ginčui Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcijos 2 straipsnio 2 dalyje atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala buvo apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos, t. y. buvo įtvirtinta kaltės pagrindu atsirandanti civilinė atsakomybė.

28. Taikant aptariamÄ teisinį reglamentavimÄ , teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytÄ Å¾alÄ pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai). Kalte grįstos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti bÅ«tinas sÄ lygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

Asmuo, pareiÅ¡kęs sveikatos priežiÅ«ros įstaigai ieÅ¡kinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktÄ ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). ŽalÄ padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl, siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę, sveikatos priežiÅ«ros įstaiga turi įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. kad, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jie buvo tiek rÅ«pestingi ir apdairÅ«s, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).

29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, vertinant, ar egzistuoja neteisėti veiksmai, kaip sveikatos priežiÅ«ros įstaigos civilinės atsakomybės sÄ lyga, turi bÅ«ti atsakyta į klausimÄ , ar individualiu atveju pacientui buvo suteiktos kokybiÅ¡kos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos. Sprendžiant dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, turi bÅ«ti įvertinta, ar sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikėjo veiksmai atitiko sÄ Å¾iningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartÄ ir maksimalių pastangų kriterijų.

Gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, bet ne rezultato aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015, 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020 ir kt.).

30. Nustatyta, kad Akreditavimo tarnyba, atlikusi asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų prieinamumÄ ir kokybės patikrinimo vertinimÄ (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 25 d. ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ataskaita) nurodė, kad 2019 m. (duomenys neskelbtini) pacientei D. L. (duomenys neskelbtini) Priėmimo skyriuje nebuvo suteikta (prieinama) bÅ«tinoji medicinos pagalba – pacientė neužregistruota, jos bÅ«klė nevertinta, medicinos dokumentacija nepildyta, nesuteikta bÅ«tinoji pagalba, taip pažeidžiant Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , BÅ«tinosios medicinos pagalbos ir bÅ«tinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d.

įsakymu Nr. V-208, nuostatas ir kitus teisės aktus. Ataskaita patvirtinta Akreditavimo tarnybos direktoriaus Įsakymu, vadovaujantis Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos neplaninių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimų ir galimai neteisėtos asmens sveikatos priežiūros veiklos patikinimų atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d.

įsakymu Nr. T1-136, 27 punktu. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1826-875/2021 Įsakymas ir Ataskaita pripažinti pagrįstais ir palikti galioti. Šis teismo sprendimas įsiteisėjęs. Taigi, atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) nustatyti administracinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje ir laikytini prejudiciniu faktu (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

31. Nustatyta, kad pacientė 2019 m. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) PSPC atvyko blogos sveikatos bÅ«klės, skundėsi (duomenys neskelbtini). Å eimos gydytoja (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rėjusi pacientę ir susipažinusi su skubos tvarka atliktais kraujo tyrimo rezultatais, D. L. bÅ«klę įvertino esant kritiÅ¡ka ir iÅ¡davė medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä / siuntimÄ stacionariam gydymui, apskaitos forma Nr. 027/a. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 7 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. DM 20(72)/2020 (01) (toliau – IÅ¡vada) nurodyta, kad Å¡eimos gydytoja (duomenys neskelbtini) tinkamai įvertino pacientės sveikatos bÅ«klę kaip kritinę dėl (duomenys neskelbtini) bei pagrįstai nukreipė pacientę į stacionarÄ .

Pagal pacientei (duomenys neskelbtini) atliko bendro kraujo tyrimo rodiklius buvo indikacija atlikti (duomenys neskelbtini) kaip įmanoma greičiau. Tačiau, nepaisant pacientės kritiÅ¡kos sveikatos bÅ«klės, pacientei (duomenys neskelbtini) Priėmimo skyriuje skubi bÅ«tinoji medicinos pagalba nebuvo suteikta (neprieinama), nors atsakovė tokiÄ pagalbÄ turėjo ir privalėjo suteikti. Nesant galimybės pacientę nedelsiant nuvežti į Santaros klinikas, ji nebuvo hospitalizuota (duomenys neskelbtini), neatliktos reikalingos procedÅ«ros, nepildyta dokumentacija.

Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovės darbuotojų veiksmai (neveikimas) neatitiko sÄ Å¾iningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standarto ir maksimalių pastangų kriterijaus, taip pat rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi.

32. Pacientė (duomenys neskelbtini) namuose buvo rasta mirusi. IÅ¡vadoje nurodyta, kad negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog 2019 m. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atlikus (duomenys neskelbtini) pacientė bÅ«tų iÅ¡gyvenusi ilgiau. Siuntimo į stacionarÄ metu pacientės bÅ«klė buvo kritinė ne tik dėl (duomenys neskelbtini), bet ir dėl (duomenys neskelbtini). Tai savaime nereiÅ¡kia, kad tarp pacientės mirties ir atsakovės veiksmų (neveikimo) nėra priežastinio ryÅ¡io.

33. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ civilinei atsakomybei kilti pakanka ir netiesioginio priežastinio ryÅ¡io, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iÅ¡ neteisėtų veiksmų, bet kai Å¡ie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės, kad kritinės sveikatos bÅ«klės pacientei Priėmimo skyriuje nebuvo suteikta (prieinama) bÅ«tinoji medicinos pagalba, pacientė nebuvo hospitalizuota (duomenys neskelbtini), o iÅ¡leista namo, nurodžius rytoj atlikti (duomenys neskelbtini) (planinę, atliekamÄ privačioje klinikoje) ir grįžti į (duomenys neskelbtini) Priėmimo skyrių, o jeigu (duomenys neskelbtini) pacientei nedarytų, atvykti tiesiai į Priėmimo skyrių, tačiau pacientė, praėjus apie 12 valandų po apsilankymo Priėmimo skyriuje, mirė, sudaro pagrindÄ teigti egzistavus pakankamam atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių padarinių teisiniam priežastiniam ryÅ¡iui.

35. Taigi, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad egzistuoja visos bÅ«tinos sÄ lygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246–6.248, 6.250 straipsniai), pripažįstant nepagrįstais atsakovės argumentus dėl visų civilinės atsakomybės sÄ lygų nebuvimo.

36. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , be kitų asmenų, turi ir mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai) bei pilnamečiai vaikai (įvaikiai), kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryÅ¡ys. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Å¡io įstatymo ir CK nustatyta tvarka.

37. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .

38. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.284 straipsnio 1 dalis negali bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad Å¡ioje materialiosios teisės normoje nustatytas baigtinis asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ dėl gyvybės atėmimo, sÄ raÅ¡as. Toks aiÅ¡kinimas, kad visi kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai įvardyti CK 6.284 straipsnio 1 dalyje, neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ , mirus fiziniam asmeniui, neatitiktų konstitucinio žalos atlyginimo principo ir CK 6.250 straipsnio 2 dalies, kuri nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta, be kita ko, dėl gyvybės atėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

39. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

40. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, gali būti vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Kita vertus, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis. Taigi, kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas atlygintinos žalos dydis nelaikytinas (nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

41. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir asmens, kuris mirė, santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Pažymėtina, kad, esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su asmeniu, kuris mirė, ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

42. Nustatyta, kad ieÅ¡kovai D. B. ir G. L. yra D. L. sÅ«nÅ«s. D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), su D. L., nutrÅ«kus ieÅ¡kovo santuokai, kartu gyveno vienuolika metų, kasdien rÅ«pinosi motina ir jos sveikata, jÄ globojo ir prižiÅ«rėjo. (duomenys neskelbtini), pastebėjęs naujų simptomų, vežė motinÄ pas medikus, gydymo įstaigoje lydėjo į gydytojų ir procedÅ«rų kabinetus. Po to, kai nebuvo motinai suteikta bÅ«tinoji medicinos pagalba, parsivežė jÄ Ä¯ namus, stebėjo jos bÅ«klę, o ryte rado jau mirusiÄ . IeÅ¡kovas pagal testamentÄ paveldėjo motinos buto dalį. IeÅ¡kovas laikėsi pozicijos, kad motina jį laikė mylimiausiu vaiku, motina jam buvo artimiausias asmuo.

43. IeÅ¡kovas G. L. yra jauniausias, gimęs (duomenys neskelbtini), D. L. sÅ«nus, sukÅ«ręs savo Å¡eimÄ , auginantis dvi dukras ir gyvenantis atskirai su Å¡eima. Jis kasdien motina nesirÅ«pino, bet su ja palaikė artimÄ ryšį, dažnai susiskambindavo. Kai reikėdavo, lydėjo motinÄ pas gydytojus į Vilnių, domėjosi jos sveikata, taikomu gydymu ir jo rezultatais. Po procedÅ«rų su motina vyko apžiÅ«rėti įdomių Vilniaus vietų, kartu su ja ir kitais broliais Å¡ventė Å¡ventes, kai motinos sveikatos bÅ«klė leisdavo, bendravo laisvadieniais, žinodamas sveikatos bÅ«klę, daugiau leido pabendrauti su anÅ«ke.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad abu ieÅ¡kovai palaikė artimus santykius su motina, juos siejo artimi, nuoÅ¡irdÅ«s ir emociÅ¡kai tvirti santykiai, todėl jos netektis abiem ieÅ¡kovams (sÅ«nums) sukėlė skaudžių iÅ¡gyvenimų. Tai, kad ieÅ¡kovas D. B. kartu su motina nepertraukiamai gyveno vienuolika metų ir kasdien ja rÅ«pinosi, motina jam buvo artimiausias žmogus, leidžia D. B. emocinį ryšį su motina laikyti labiau glaudesniu ir artimesniu, o dėl motinos netekties patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus – intensyvesniais, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ ieÅ¡kovų patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertinti skirtingais dydžiais.

45. Nebejotina, kad kiekvienÄ artimojo netektį lydi sudėtingi ir skaudÅ«s iÅ¡gyvenimai, tačiau neturtinės žalos atlyginimo atvejais iÅ¡ esmės nėra įmanomas padėties, sukėlusio neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, atkÅ«rimas, visiÅ¡ko neturtinės žalos atlyginimo principo įgyvendinimas.

46. Taigi, sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad ieÅ¡kovai jų motinos mirties metu buvo pilnamečiai asmenys, sulaukę brandaus amžiaus, turintys aiÅ¡kiÄ pasaulėžiÅ«rÄ bei galintys iÅ¡gyventi artimo žmogaus netektį.

47. Nustatyta, kad ieÅ¡kovų motina D. L. ilgÄ laikÄ sirgo (duomenys neskelbtini). Pacientei buvo atlikta (duomenys neskelbtini) ir daugiau kaip vienerius metus buvo atliekamos (duomenys neskelbtini). Pas Å¡eimos gydytojÄ 2019 m. (duomenys neskelbtini) pacientė atvyko iÅ¡sekusi, nepaėjo, jos sveikatos bÅ«klė buvo bloga. Pacientės mirties liudijime nurodyta mirties priežastis – (duomenys neskelbtini). Taigi, ieÅ¡kovų motinos liga ir kritinė sveikatos bÅ«klė atvykimo į Priėmimo skyrių metu nebuvo nulemta atsakovės veiksmų (neveikimo).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos IÅ¡vadoje nustatyta, kad Å¡iuo atveju negalima kategoriÅ¡kai teigti, jog atlikus pacientei (duomenys neskelbtini) ji bÅ«tų iÅ¡gyvenusi ilgiau. Teisėjų kolegijos vertinimu, pacientės liga ir jos progresavimas, diagnozuotos gretutinės ligos ir kritinė sveikatos bÅ«klė (duomenys neskelbtini) lėmė poreikį atvykti pas Å¡eimos gydytojÄ bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos nekategoriÅ¡ka iÅ¡vada dėl galimybės iÅ¡gelbėti pacientės gyvybę įvertinimo, yra reikÅ¡mingos, nustatant ieÅ¡kovų patirtos neturtinės žalos dydį.

48. IeÅ¡kovai žinojo, kad jų motina serga (duomenys neskelbtini) liga, taip pat turi gretutinių ligų, jos sveikatos bÅ«klė prastėjo. IeÅ¡kovas G. L. nurodė, kad, žinodamas motinos sveikatos bÅ«klę, siekė jai sudaryti galimybę dažniau bendrauti su anÅ«ke. Tai leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovams buvo žinoma apie jų motinos (duomenys neskelbtini) ir kitų gretutinių ligų progresavimÄ , jų gydymo rezultatus ir prognozes.

49. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai dėl motinos mirties būtų patyrę itin sunkius dvasinius išgyvenimus ir dėl to būtų pablogėjusi jų sveikata ir (ar) būtų kilusios kitos itin sunkios ir neigiamos pasekmės. Pateiktoje psichologės ataskaitoje nurodyta, kad ieškovas G. L. pas psichologę lankėsi du kartus, t. y. 2011 m. kovo 1 d. ir 2021 m. kovo 8 d., konsultacijų metu dalinosi (duomenys neskelbtini). Ieškovas D. B. psichologės konsultacijos metu (2021 m. kovo 5 d.), kalbėdamas (duomenys neskelbtini).

Aptariama psichologės ataskaita atskleidžia buvusius artimus santykius tarp ieškovų ir jų motinos, bet joje nėra nurodytų aplinkybių, liudijančių, jog ieškovai patyrė itin sunkius neigiamus dvasinius išgyvenimus. Ieškovai konsultavosi pas psichologę, praėjus daugiau nei dvejiems metams po motinos netekties, vykstant bylos nagrinėjimui. Duomenų, kad ieškovams ar vienam iš jų psichologinės konsultacijos būtų prireikę netrukus po motinos mirties, byloje nėra.

50. IeÅ¡kovams neturtinė žala nebuvo padaryta tyčia, todėl pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo pagrindÄ spręsti dėl mažesnės neturtinės žalos atlyginimo dydžių, negu galėtų bÅ«ti priteisiama, jeigu neturtinė žala bÅ«tų buvusi padaryta atsakovės tyčiniais veiksmais.

51. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir tinkamai taikė konkrečius neturtinės žalos dydį pagrindžiančius kriterijus. Priteistos neturtinės žalos dydis, įvertinus ginčui reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių visumÄ , yra adekvatus, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams neprieÅ¡tarauja. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo ieÅ¡kovų nurodomos kasacinio teismo praktikos, nes Å¡ios ir apeliaciniame skunde nurodytų bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos, be to, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir patirtos neturtinės žalos dydis nustatomas taip pat individuliai.

Taigi, pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neindividualizavo neturtinės žalos dydžio ar netinkamai jį nustatė, nėra. Dėl procesinių palūkanų priteisimo 52. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, nors toks reikalavimas buvo pareikštas ieškinyje. Apeliantai prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė teigia, kad deliktinės atsakomybės atveju procesinės palūkanos turi būti skaičiuojamos ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

53. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palÅ«kanas, vaisius ir kiti atvejai). Taigi, apeliantų reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas nėra naujas reikalavimas, todėl jis gali bÅ«ti iÅ¡spręstas apeliacinės instancijos teisme.

54. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å ioms palÅ«kanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas dydis.

55. Procesinės palÅ«kanos – kompensacinės, t. y. skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/201, 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018 ir kt.). Procesinės palÅ«kanos priteisiamos tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda iÅ¡ sutarties, tiek ir tais atvejais, kai žala kyla iÅ¡ delikto.

56. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.37 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad procesinėms palÅ«kanoms skaičiuoti ir priteisti bÅ«tinos dvi pagrindinės sÄ lygos: bylos iÅ¡kėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas. Å ios palÅ«kanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikÅ¡tas reikalavimas tokias palÅ«kanas skaičiuoti ir ieÅ¡kinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007, 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje Å¡ie du faktai egzistuoja, todėl yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo.

57. Atsakovė teigia, kad deliktinės atsakomybės atveju teisė reikalauti procesinių palūkanų galima įsiteisėjus teismo sprendimui, todėl procesinės palūkanos turėtų būti skaičiuojamos tik nuo teismo sprendimo, nustatančio konkrečius nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžius, įsiteisėjimo dienos. Atsakovė šiuos argumentus grindžia kasacinio teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234/2010 ir 2010 m. kovo 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2010 pateiktais išaiškinimais.

58. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais. Kaip minėta, procesinės palūkanos mokamos (skaičiuojamos) nuo bylos iškėlimo teisme dienos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti procesines palūkanas ir nenustato taisyklės išlygų – prievolės mokėti procesines palūkanas vykdymas nėra diferencijuojamas, priklausomai nuo materialiojo subjektinio reikalavimo, už kurį jo patenkinimo atveju yra skaičiuojamos šios palūkanos, pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

59. Atsakovės nurodytų kasacinio teismo nutarčių, priimtų baudžiamosiose bylose, iÅ¡aiÅ¡kinimai nagrinėjimam civiliniam ginčui netaikytini. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. plenarinė teisėjų kolegija baudžiamojoje byloje priimtoje nutartyje Nr. 2K-P-788/2019 iÅ¡aiÅ¡kino, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta procesinių palÅ«kanų skaičiavimo taisyklė baudžiamojoje byloje negali bÅ«ti įgyvendinta dėl baudžiamojo ir civilinio proceso skirtumų bei bÅ«tinybės užtikrinti nekaltumo prezumpcijÄ .

Taigi, vien tai, kad dėl baudžiamojo proceso skirtumų ir ypatumų procesinės palÅ«kanos, nagrinėjant baudžiamosiose bylose pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nėra pagrindas analogiÅ¡kÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę taikyti ir nagrinėjamo ginčo atveju. Pažymėtina, kad sprendžiamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo kilo civilinėje byloje, procesinių palÅ«kanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje.

Teisinis reguliavimas nenustato išimčių, kad deliktinės atsakomybės atveju procesinių palūkanų skaičiavimui būtų taikomos kitokios taisyklės, o teismų praktika šiuo klausimu yra nuosekli. Taigi, nėra teisinių prielaidų procesines palūkanas skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme 60. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Pažymi, kad ieškinys patenkintas tik iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstytos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, t. y. iš atsakovės turėtų būti priteista ne daugiau kaip 6 proc. bylinėjimosi išlaidų, kurios sudarytų 108 Eur.

61. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės argumentais.

62. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

63. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatyme nenustatyta bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklės byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡imčių. Dėl to teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo byloje, kurioje pareikÅ¡tas reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , klausimÄ , turi vadovaujantis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų ir ta, kad, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

Tam tikrais atvejais įstatymas suteikia teisę teismui nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Toks nukrypimas, jeigu egzistuoja tam tikros priežastys ir tai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, leistinas ir bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).

64. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju egzistavo prielaidos nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių. IeÅ¡kovų teisė dėl neturtinės žalos atlyginimo galėjo bÅ«ti apginta tik kreipiantis į teismÄ . Neturtinės žalos dydžio įvertinimas yra teismo prerogatyva (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovai, realizuodami teisę į teisminę gynybÄ , nepriklausomai nuo reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ dydžio, neiÅ¡vengiamai bÅ«tų patyrę iÅ¡laidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant ieÅ¡kovams byloje.

65. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas G. L. už advokato suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 1 800 Eur (500 Eur už ieÅ¡kinio parengimÄ , 500 Eur už dubliko parengimÄ ir 800 Eur už kitų procesinių dokumentų parengimÄ , pasiruoÅ¡imÄ ir atstovavimÄ teismo posėdžiuose (DOK-1129)). Å ios iÅ¡laidos yra daug mažesnės už Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalius dydžius. Atsakovės nurodytas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo bÅ«das ir jos dydis nagrinėjamo ginčo atveju neatitiktų teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, nes ieÅ¡kovo naudai priteistas neturtinės žalos atlyginimas nepadengtų jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

66. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nukrypimas nuo bendros bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tvarkos pateisinamas ir laikytinas sÄ Å¾iningu bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 4 dalis), todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos nemažinamos. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 67. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės civilinės atsakomybės ir neturtinės žalos dydžio, teisingai nustatė bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir iÅ¡ esmės pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti ar pakeisti pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo.

68. IeÅ¡kovų reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistas sumas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo tenkinamas, nes Å¡is reikalavimas nelaikomas nauju reikalavimu (buvo pareikÅ¡tas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme), yra neatsiejamai susijęs su jau pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir gali bÅ«ti iÅ¡spręstas apeliacinės instancijos teisme. Tai, kad procesinės palÅ«kanos yra priteisiamos tiesiogiai apeliacinės instancijos teisme, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ , atsižvelgiant į tai, kad toks iÅ¡vestinis reikalavimas gali bÅ«ti pareikÅ¡tas ne pirmosios instancijos teisme, bet apeliaciniame skunde, ir nebus laikomas nauju reikalavimu (CPK 312 straipsnis).

69. Apeliantai nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovė neįgijo pareigos jas atlyginti. Kadangi skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistus 2 600 Eur (du tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2021 m. vasario 24 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti ieÅ¡kovui G. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistus 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2021 m. vasario 24 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Teisėjos Dalia Kačinskienė Neringa Švedienė Agnė Tikniūtė