2019-04-02 Nr. AB-8235-3-61-3-00350-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-429-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00350-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija), dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir jo patikslinimu, kuriuo prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI), priteisti 21,12 Eur turtinės ir 1 999 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 30 Eur žyminį mokestį.

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad VDI 2016 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. SD-25-15843 neištyrė pareiškėjo 2016 m. lapkričio 30 d. prašyme išdėstytų aplinkybių, susijusių su darbo bylos Nr. APS-112-19171 nagrinėjimu. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai neatliko neplaninio patikrinimo ir darbo ginčų komisijos pirmininkams neskyrė nuobaudų dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, nors darbo bylos nagrinėjimo metu buvo leista dalyvauti asmeniui, kuris su pareiškėju elgėsi agresyviai, be to, bylą nagrinėjančios komisijos nariai buvo šališki, nes bičiuliavosi ir patarinėjo darbdaviui, priėmė į bylą dokumentus (darbo tvarkos taisykles), kurių pateikimo terminas jau buvo pasibaigęs, taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjo ir darbdavio pateiktos darbo sutartys skyrėsi (nebuvo antspaudo). Be to, ginčų komisijos nariai nebuvo pasirašę nešališkumo deklaracijų ir konfidencialumo pasižadėjimų. Ginčų komisija taip pat nepagrįstai leido posėdyje dalyvauti asmeniui, nesusijusiam su bylos nagrinėjimu, t. y. asmeniui iš VDI Alytaus skyriaus, nėra aišku, iš kur šis asmuo sužinojo apie darbo bylos Nr. APS-112-19171 nagrinėjimą. Posėdyje pareiškėjui buvo daromas spaudimas, neleidžiama užduoti klausimų darbdaviui, reikalaujama prisiminti su kita byla susijusias aplinkybes, nurodyti teisinį reglamentavimą (nors pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo). Visas šias aplinkybes VDI būtų nustačiusi, jeigu būtų atlikusi neplaninį patikrinimą. Dėl atsakovo neveikimo (tarnybinio patikrinimo neatlikimo) Alytaus darbo ginčų komisijoje neliko nešališko komisijos pirmininko, kuris būtų tinkamas nagrinėti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 20 d. prašymą dėl neteisėtos darbo sutarties sudarymo, vykdymo, pripažinimo negaliojančia ir nutraukimo ir šis pareiškėjo prašymas buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus darbo ginčų komisijai. Kadangi pareiškėjas gyvena Varėnos rajone, vykdamas į darbo ginčo nagrinėjimą Vilniaus darbo ginčų komisijoje, jis patyrė 21,12 Eur išlaidų degalams, t. y. turtinės žalos. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas visiškai netyrė pareiškėjo prašymo ir nesiėmė jokių priemonių, kad būtų nustatyti jo nurodyti pažeidimai bei uždrausta juos atlikti ateityje. Dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 1 999 Eur.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VDI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. VDI atsiliepime nurodė, kad darbo bylų posėdžiai yra vieši, todėl juose stebėtojo teisėmis gali dalyvauti visi asmenys, o uždaras posėdis gali būti rengiamas tik siekiant apsaugoti žmogaus asmeninį ar šeimyninį gyvenimo slaptumą ar kai yra tikimybė atskleisti profesinę paslaptį. Posėdžio metu stebėtojo teisėmis dalyvaujantys asmenys bylos nagrinėjimui netrukdė, todėl nebuvo pagrindo reikalauti jų pasišalinimo iš posėdžių salės ar kviesti policijos pareigūnus. Pareiškėjas yra pareiškęs nepasitikėjimą VDI Alytaus teritorinio skyriaus pirmininke ir ją pavaduojančiu inspektoriumi, todėl siekiant efektyvaus ir nešališko bylos nagrinėjimo, jis buvo vykdomas Vilniaus skyriuje. Duomenų, kad būtų pažeisti darbo ginčų komisijos veiklą reglamentuojantys aktai, dėl kurių būtų galimybė atlyginti pareiškėjo patirtas kelionės išlaidas, nėra. Pareiškėjo prašomas atlyginti žyminis mokestis turi būti grąžinamas pareiškėjui pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą, o ne išieškomas iš atsakovo. Nenustačius Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintų neturtinės žalos atlyginimo pagrindų ir atsakovo neteisėtų veiksmų, pagrindo atlyginti pareiškėjo prašomą neturtinę žalą nėra.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016 m. gruodžio 5 d. VDI gautas pareiškėjo 2016 m. lapkričio 30 d. prašymas „Dėl tarnybinio neplaninio patikrinimo“, kuriuo buvo prašoma atlikti patikrinimą dėl Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos narių šališkumo 2016 m. lapkričio 30 d. posėdyje nagrinėjant darbo bylą. VDI 2016 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. SD-25-15843 atsakė į pareiškėjo 2016 m. lapkričio 30 d. prašymą, nurodė, kad darbo ginčų komisijos sprendimai ir veiksmai darbo bylos nagrinėjimo metu buvo teisėti ir pagrįsti.

8. Teismas pažymėjo, jog 2016 m. lapkričio 30 d. vykusio darbo bylos nagrinėjimo garso įraše girdėti, kad bylos dalyviams posėdžio pradžioje buvo išaiškintos jų teisės ir pareigos, bylos dalyviai patvirtino, kad jos jiems yra suprantamos, pareiškėjo pateikti prašymai buvo vertinami, bylos nagrinėjimo metu pareiškėjui nebuvo grasinama. Darbo bylų posėdžiai yra vieši, todėl juose stebėtojo teisėmis gali dalyvauti visi asmenys, o uždaras posėdis gali būti rengiamas tik siekiant apsaugoti žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumą ar kai yra tikimybė atskleisti profesinę paslaptį. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nereglamentuoja darbo ginčų komisijos posėdžių, tačiau taikant įstatymo analogiją pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 9 straipsnio 1 dalį, darbo bylos nagrinėjamos viešuose posėdžiuose.

9. Įvertinęs VDI 2016 m. gruodžio 27 d. raštą Nr. SD-25-15843 ir jame išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jo prašymas buvo neišnagrinėtas. Minėtame rašte VDI pasisakė dėl komisijos nešališkumo, išdėstytų pareiškėjo teisių ir pareigų, byloje stebėtojo teisėmis dalyvavusio asmens ir išdėstytą poziciją pagrindė teisės aktų nuostatomis, todėl pagrindo teigti, kad VDI raštas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, nėra. Nenustačius jog VDI neįvykdė jai teisės aktais priskirtų funkcijų, veikė aplaidžiai ar kitaip atliekamais veiksmais pažeidė teisės aktų nuostatas, pagrindo atlyginti pareiškėjo prašomą neturtinę 1 999 Eur žalą nėra.

10. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti turtinės žalos atlyginimą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas yra pareiškęs nepasitikėjimą VDI Alytaus teritorinio skyriaus pirmininke ir ją pavaduojančiu inspektoriumi, todėl siekiant efektyvaus ir nešališko bylos nagrinėjimo, bylos nagrinėjimo posėdis buvo vykdomas Vilniaus skyriuje. Bylos nagrinėjimo perkėlimas į Vilniaus skyrių vyko teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nėra neteisėtų VDI veiksmų ir neegzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjo prašomą 21,12 Eur turtinės žalos atlyginimą.

11. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas pateiktu skundu prašė priteisti iš atsakovo 30 Eur žyminį mokestį, tačiau pareiškėjo skundas yra atmestas, todėl pagrindo tenkinti šį pareiškėjo prašymą nėra.

III. 12. Pareiškėjas S. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

13. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kurios bylai esminės reikšmės turinčios aplinkybės yra nustatytos, o kurios ne. Teismas visiškai nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad: VDI Alytaus skyriaus darbo ginčų komisijos nariai visą bylos medžiagą turėjo gauti likus ne mažiau nei 3 darbo dienoms iki darbo bylos Nr. APS-112-19171 nagrinėjimo, o papildomi dokumentai gali būti teikiami tik darbo bylos nagrinėjimo metu viešame posėdyje; darbo ginčų komisijos nariai posėdyje su pareiškėju elgėsi nemandagiai ir neužtikrino, kad posėdyje dalyvavę asmenys su pareiškėju elgtųsi pagarbiai; darbo ginčų komisijos nariai posėdyje negali tiesiogiai atstovauti ginčo šalių.

Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo advokatės prašymą išreikalauti VDI Alytaus skyriaus darbo ginčų komisijos narių pasirašytas nešališkumo deklaracijas ir konfidencialumo pasižadėjimus, nes šie įrodymai galėjo patvirtinti darbo ginčų komisijos neteisėtus veiksmus. Esą tinkamas darbo ginčų komisijos darbo organizavimas užtikrintų pareiškėjo pasitikėjimą VDI Alytaus skyriaus darbo ginčų komisijos pirmininkės bei ją pavaduojančio inspektoriaus veiksmais, o atsakovas išvengtų atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovo aplaidūs veiksmai, kurie apsiribojo pokalbiu su darbo ginčų komisijos pirmininke, lėmė turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjui. VDI Alytaus darbo ginčų komisijos pirmininkė, prašydama nušalinimo nuo bylos Nr. APS-112-19171 nagrinėjimo, pati pripažino savo neteisėtus veiksmus. Atsakovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie atliktą tyrimą ir jo metu nustatytas ar nenustatytas aplinkybes, kurias pareiškėjas prašė ištirti, t. y. jokių tyrimo veiksmų nesiėmė ir pareiškėjo prašyme nurodytų faktų netyrė.

Be to, pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė remdamasis ne teismo posėdyje surinktais ir ištirtais įrodymais, o 2016 m. gruodžio 27 d. VDI atsakyme Nr. SD-25-15843 nurodytais atsakovo argumentais. Pirmosios instancijos teismas taip pat neinformavo apie pasikeitusią teismo sudėtį ir jos pasikeitimo priežastis. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjui yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba ir kad dėl to pareiškėjas yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl nepagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjo sumokėto 30 Eur žyminio mokesčio grąžinimo.

14. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VDI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, apeliacinį skundą prašo atmesti. Papildomai pažymi, kad pareiškėjas savo reikalavimus iš esmės grindžia darbo ginčų komisijos veiksmais (neveikimu), bei tuo, kad VDI atsisakė vertinti atitinkamus darbo ginčų komisijos sprendimus ir procesinius veiksmus, tačiau tokių procesinių veiksmų ir priimtų sprendimų vertinimas yra išimtinė teismo, o ne VDI kompetencija. Pareiškėjo reikalavimas pateikti darbo ginčų komisijos narių nešališkumo deklaracijas yra perteklinis ir nepagrįstas, kadangi nėra susijęs su ginčo dalyku ir nepatvirtina jokių pareiškėjo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra VDI veiksmai tiriant pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, o ne darbo ginčų komisijos šališkumas, priimti sprendimai ir procesiniai veiksmai (neveikimas). Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, pareiškėjas vadovaujasi tik subjektyviais svarstymais.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Ginčas šioje byloje kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Turtinės ir neturtinės žalos jam atsiradimą pareiškėjas grindžia tuo, kad Valstybinė darbo inspekcija 2016 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. SD-25-15843 neištyrė jo 2016 m. lapkričio 30 d. prašyme nurodytų argumentų apie tai, kad 2016 m. lapkričio 30 d. vykusio darbo bylos nagrinėjimo posėdžio metu darbo ginčų komisija atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė teisėtus pareiškėjo interesus.

17. Teisėjų kolegija vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.) bei akcentuodama, jog pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis iš esmės sutinka, todėl iš naujo jų nekartoja.

18. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

19. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. K. 2016 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją su „prašymu dėl tarnybinio neplaninio patikrinimo“, kuriame išdėstė tam tikrus teiginius dėl, jo nuomone, galimo Alytaus darbo komisijos bei darbo inspekcijos tiesioginio suinteresuotumo bei sąsajų su Druskininkuose esančia komercine įmone UAB „Lorem“. Pareiškėjas teigė, kad jis dirbo UAB „Lorem“ (2016 m.) birželio ir liepos mėnesiais, darbdavys jį atšaukė iš komandiruotės, po to atleido ir nesumokėjo pagal sutartį žadėtų pinigų. Kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją bei Alytaus darbo inspekciją, tačiau šios institucijos jokių pažeidimų nenustatė. Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jis nepatenkintas Alytaus darbo ginčų komisijos darbo organizavimu ir 2016 m. liepos 27 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d. posėdžių eiga.

20. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas su ieškiniu kreipėsi į Druskininkų miesto apylinkės teismą, be kita ko, ir dėl darbo ginčų komisijos 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. DGKS-5370 dalies panaikinimo. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, o nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-181-403/2018) Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimą pakeitė, pareiškėjo ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė S. K. iš UAB „Lorem“ 91,78 Eur darbo užmokestį už 2016 m. liepos 2, 3 dienas, 34,94 Eur nedarbingumo išmoką už 2016 m. liepos 19, 20 dienas, 30,01 Eur dokumentų vertimo išlaidas ir 759,78 Eur darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką (iš viso 916,51 Eur). Kitą Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

21. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos uždavinius, funkcijas, struktūrą, Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių teises, pareigas, atsakomybę, inspektavimo tvarką nustato Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas. Nagrinėjamam ginčui aktualios redakcijos Įstatymo 6 straipsnio 15 punkte buvo nustatyta, kad Valstybinė darbo inspekcija tiria pareiškimus bei skundus Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos klausimais, užtikrina pareiškėjų konfidencialumą. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių (patvirtintų Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. EV-3) 115 punkte nurodyta, kad prašymas, pranešimas ar skundas laikomas išnagrinėtu pilnai ir kokybiškai, jei atsakyta į visus jame pateiktus klausimus pagal VDI kompetenciją, nepažeidžiant nustatytų nagrinėjimo terminų.

22. Priešingai, nei tvirtina pareiškėjas, Valstybinė darbo inspekcija 2016 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. SD-25-15843 išsamiai atsakė į pareiškėjo 2016 m. lapkričio 30 d. prašyme išdėstytas pastabas ir skundus dėl ginčų komisijos posėdžio eigos (komisijos narių šališkumo, bendradarbiavimo su darbdaviu, leidimo posėdyje dalyvauti asmeniui, nesusijusiam su bylos nagrinėjimu, ir kt.) bei pagrįstai nurodė, jog VDI nesuteikta teisė vertinti, keisti ar naikinti priimtus darbo ginčų komisijos sprendimus; šalys, nesutikdamos su darbo ginčų komisijos sprendimu (tiek dėl netinkamo teisės taikymo, tiek dėl procesinių pažeidimų ar darbo ginčų komisijos narių šališkumo), per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, gali pareikšti ieškinį teisme. Šia teise, kaip minėta, pareiškėjas pasinaudojo. Atsakydama į pareiškėjo prašyme nurodytus teiginius (prašymus) VDI savo pareigas vykdė teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose. Duomenų, patvirtinančių, kad Valstybinė darbo inspekcija ar jos darbuotojai būtų pažeidę kokias nors teisės normas, byloje nėra. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra CK 6.271 straipsnyje nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų turtinei ir/ar neturtinei žalai konstatuoti, visiškai pagrįsta.

23. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo advokatės prašymą išreikalauti VDI Alytaus skyriaus darbo ginčų komisijos narių pasirašytas nešališkumo deklaracijas ir konfidencialumo pasižadėjimus, nes šie įrodymai galėjo patvirtinti darbo ginčų komisijos neteisėtus veiksmus, teisėjų kolegija pabrėžia, kad ginčas šioje byloje nagrinėjamas ne dėl darbo ginčų komisijos neteisėtų veiksmų, kuriuos, kaip jau minėta, vertinti yra teismo prerogatyva nagrinėjant darbo ginčą bendrosios kompetencijos teisme (DK 296 str.). Be to, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus ir sprendimą priima pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių (turinčių reikšmės administracinėje byloje nagrinėjamam ginčui) viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip to norėtų pareiškėjas, nesuteikia pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo byloje nagrinėjamam ginčui neturinčių reikšmės duomenų, ar apskritai nevertino kai kurių byloje esančių įrodymų.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neinformavo apie pasikeitusią teismo sudėtį ir jos pasikeitimo priežastis. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotoja 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi sudarė tokią teisėjų kolegiją S. K. skundui nagrinėti: Bronius Januška (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irena Paulauskienė, Donatas Vansevičius (t. II, b. l. 83). Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkės 2017 m. birželio 14 d. nutartimi dėl teisėjų Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus atostogų anksčiau sudaryta teisėjų kolegija pakeista į šią: Bronius Januška (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska (t. II, b. l. 122). Šios nutartys yra byloje, taigi tiek pareiškėjas, tiek jį atstovaujanti advokatė Jūratė Tamulevičiūtė turėjo teisę ir realią galimybę su šiomis nutartimis susipažinti.

25. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui skundą teikė dėl žalos atlyginimo priteisimo, o tokie skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami (ABTĮ 36 str. 1 d. 10 p.), todėl pareiškėjo sumokėtas 30 Eur dydžio žyminis mokestis, jam turi būti grąžintas (ABTĮ 38 str. 1 d. 8 p.). Nors iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui aiškiai matyti, kad jis yra nepatenkintas VDI 2016 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. SD-25-15843, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2016 m. lapkričio 30 d. prašymą „dėl tarnybinio neplaninio patikrinimo“ ir būtent iš šio atsakymo kildina patirtą žalą, tačiau jokio reikalavimo dėl minėto rašto nesuformulavo.

26. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Grąžinti pareiškėjui S. K. 2017 m. sausio 30 d. mokėjimo pavedimu Nr. 289017 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per AB Šiaulių bankas Šiaulių filialas sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį (įmokos kodas 5660).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė