f6c6d933-a02f-402c-b481-e7d4d74d3985 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-133-1100/2022 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00030-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2; 3.1.4; 21.10.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. balandžio 20 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, sekretoriaujant Gražinai PuÅ¡karovaitei, dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui A. R., jo atstovei advokatei Deimantei DrÄ sutavičienei, suinteresuotam asmeniui J. R., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Galinai Matačino, Daivai Čerbauskienei, vieÅ¡uose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka (nuotoliniu bÅ«du per programÄ â€žZoom“) iÅ¡nagrinėjo A.

R. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės Deimantės DrÄ sutavičienės skundÄ dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės Galinos Matačino 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ . Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės Institucijos vyriausioji specialistė G.

Matačino 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 punktu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), nutraukė administracinio nusižengimo bylos teisenÄ dėl A. R. atstovės advokatės D. DrÄ sutavičienės praÅ¡ymo pradėti J. R. administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį ir 80 straipsnio 1 dalį, nes J. R. neužtikrino, kad sÅ«nus D. R. lankytų mokyklÄ , taip pat neužtikrino, kad bÅ«tų kreiptasi dėl bÅ«tinos specialistų pagalbos dėl sÅ«naus D.

R. elgesio (kreiptis į Vaiko raidos centrÄ ). Skundžiamame nutarime konstatuota, kad nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, jog J. R. netinkamai atlieka savo pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje, nustatytÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnyje.

Taip pat nėra duomenų iš gydymo įstaigų, kad D. R. būtina skubi specialistų pagalba, o Skyriaus specialistų rekomendacijų nevykdymas neužtraukia administracinės atsakomybės. Bylos nagrinėjimo metu nepavyko pašalinti A. R. ir J. R. parodymuose esančių prieštaravimų dėl, jų nuomone, vaikų nuteikimo prieš juos ir, atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, nes šiuo atveju nėra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, požymių.

J. R. veikoje galimai yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 80 straipsnio 1 dalyje, požymiai, nes nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 18 d. ji neleido sÅ«naus į mokyklÄ , tačiau atsižvelgiant į tai, kad ji seniai turėjo nupirktÄ kelionę į TurkijÄ , galvojo, kad galimai negreitai turės tokiÄ galimybę praleisti su vaiku atostogas, jos veiksmuose nėra tyčios padaryti administracinį nusižengimÄ , tik noras praleisti su vaiku kuo daugiau laiko. Taip pat lapkričio 23–24 dienomis D. R. nenuėjo į mokyklÄ , nes visos knygos ir daiktai liko tėvo namuose ir tiek vaikas, tiek ji bijojo, kad tėvas nuveÅ¡ vaikÄ Ä¯ Vaiko raidos centrÄ .

J. R. pripažino, kad netinkamai pasielgė, atitraukdama sÅ«nų nuo mokymosi proceso ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Skundžiamame nutarime pažymėta, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tent kaltės klausimas yra lemiamas sprendžiant dėl atsakomybės padarius ANK 80 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ veikÄ , kuri pasireiÅ¡kia sÄ moningais, tyčiniais veiksmais, tačiau J. R. veiksmuose nėra tyčios, todėl Å¡i administracinio nusižengimo bylos teisena, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalyje, nutraukiama. II.

Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai A. R. atstovė advokatė D. DrÄ sutavičienė Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Institucijos vyriausiosios specialistės G. Matačino 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimÄ nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ ir paskirti J. R. administracines nuobaudas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį ir 80 straipsnio 1 dalį. Skunde nurodoma, kad Institucija nutarime nurodo, jog tyrimo metu nei iÅ¡ gydymo, nei iÅ¡ ugdymo įstaigų nebuvo gauta objektyvių duomenų, kad D.

R. turi diagnozuotÄ elgesio ar emocijų sutrikimÄ ir kad jam reikalinga skubi specialistų pagalba. Nutarime taip pat teigiama, kad mokykla nenurodė, kad D. R. elgesys yra netinkamas – prieÅ¡ingai, teigia, kad D. R. yra draugiÅ¡kas, smalsus, linksmas, atviras, drÄ siai reiÅ¡kiantis savo nuomonę, linkęs bendradarbiauti. Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad Institucijos rekomendacijos yra rekomendacinio pobÅ«džio, jų nevykdymas neužtraukia atsakomybės. Nei vaiko tėvas, nei motina nesikreipė į Å¡eimos gydytojÄ gauti siuntimÄ iÅ¡tirti vaikÄ Vaiko raidos centre.

Institucijos teigimu, prieÅ¡ taikydama valstybės prievartos priemones kaip administracinę atsakomybę, privalo iÅ¡naudoti visas kitas alternatyvias pagalbos Å¡eimai galimybes, t. y. vaikui ir Å¡eimai turi bÅ«ti užtikrinama nuosekli, individuali, planinga prevencinė ir kompleksinė pagalba, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir Å¡eimos gyvenimo bÅ«dÄ bei elgsenÄ , nes tik tėvų veiksmų visuma sudaro pagrindÄ vertinti, ar tinkamai panaudojama tėvų valdžia nepilnamečiam vaikui. Remiantis tuo, pareiÅ¡kėjo atstovės teigimu, Institucija darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nebuvo gauta objektyvių duomenų, jog J.

R. netinkamai atlieka savo pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje, nustatytÄ CK 3.155 straipsnyje. PareiÅ¡kėjo atstovės teigimu, A. R. su tokiais nutarime nurodytais argumentais nesutinka dėl Å¡ių priežasčių: Pirma, pareiÅ¡kėjo sÅ«naus D. R. elgesys jau tam tikrÄ laikÄ yra nesuderinamas su geriausiais interesais ir įprastomis elgesio bei moralės normomis, jo elgesys ne visais atvejais yra adekvatus ir akivaizdžiai keliantis grėsmę artimųjų žmonių ir galimai kitų asmenų sveikatai (elgesio pavyzdžiai plačiau aptarti skundo 22 punkte).

Skunde nurodyta, kad Å¡ios aplinkybės Institucijai buvo ir yra žinomos, tačiau akivaizdžiai buvo nevertinamos. Akivaizdu, kad sÅ«nui D. R. yra reikalinga specialisto – psichiatro pagalba siekiant nustatyti tokio elgesio priežastis ir atitinkamai suteikti jam reikalingÄ pagalba, kartu siekiant iÅ¡vengti neigiamų pasekmių ateityje ir užtikrinti geriausius jo interesus. PareiÅ¡kėjo atstovė teigia, kad skunde detaliau nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys neginčijamai patvirtina, jog J. R. akivaizdžiai, veikdama prieÅ¡ingai D.

R. interesams, t. y. žinodama, kad D. R. yra reikalingas sveikatos iÅ¡tyrimas tam, kad bÅ«tų galima suteikti tinkamÄ pagalbÄ , neužtikrino to ir iki Å¡ios dienos neužtikrina, kartu pažeisdama ir kitas D. R. teises (teisę į mokslÄ ), sÄ moningai ėmėsi veiksmų siekdama iÅ¡vengti D. R. nuvežimo pas specialistus. Antra, nutarime nurodytos aplinkybės, kad nebuvo gauta objektyvių duomenų apie tai, kad D. R. turi diagnozuotÄ elgesio ar emocijų sutrikimÄ ir jam reikalinga skubi specialistų pagalba, yra nelogiÅ¡kos.

Skunde nurodoma, kad Institucija negalėjo gauti duomenų iÅ¡ gydymo įstaigos apie diagnozuotÄ elgesio ar emocijų sutrikimÄ , nes D. R. dėl J. R. veikimo prieÅ¡ingai vaiko interesams iki Å¡ios dienos nėra nuvedamas pas atitinkamus specialistus iÅ¡tyrimui, atitinkamai ir nėra jokių duomenų – įrašų. Pažymėtina, kad visais bÅ«dais siekiama iÅ¡vengti D. R. nuvežimo pas specialistus. Vien ta aplinkybė, kad mokykla nenurodė, jog D. R. elgesys yra netinkamas, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad J.

R. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 73 straipsnyje, požymių. Skunde atstovė atkreipia dėmesį į tai, kad Institucijos žinioje esantys duomenys ir informacija patvirtina netinkamÄ D. R. elgesį, dėl to pačios Institucijos specialistai nurodė priemones dėl bÅ«tinumo iÅ¡tirti D. R. Vaiko raidos centre. D. R. sveikata dėl J. R. tyčinio neveikimo iki Å¡ios dienos nėra tinkamai pasirÅ«pinta ir taip nesudaromos galimybės vaikui savo laiku gauti specialistų rekomendacijas dėl pagalbos priemonių ir pačiÄ pagalbÄ .

Trečia, Institucija nustatė D. R. teisių pažeidimÄ ir surašė Vaiko situacijos vertinimo anketÄ , kurios 16 punkte pažymėjo, kad nustatyta bÅ«tinybė vertinti pagalbos D. R. ir (ar) Å¡eimai poreikį. 17 punkte nurodyta, kad reikalinga neatidėliotina pagalba vaikui. Taigi, pareiÅ¡kėjo atstovės teigimu, Institucija nustatė priemones (bÅ«dus), kuriomis bÅ«tų siekiama užkirsti keliÄ vaiko teisių pažeidimams ir (ar) juos užtikrinti, apsaugoti. Remiantis tuo, Vaiko situacijos vertinimo anketoje buvo nurodyta bÅ«tinybė iÅ¡tirti D.

R. Vaiko raidos centre siekiant gauti iÅ¡samias psichologo ir psichiatro iÅ¡vadas apie vaiko psichologinę bÅ«klę, kuri nebuvo jokia rekomendacija, o aiÅ¡ki priemonė, kuriÄ Ä¯gyvendinus, bÅ«tų galima imtis tolimesnių veiksmų siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teises ir interesus. Tačiau, kaip pažymima skunde, J. R. tyčia ignoravo Institucijos nustatytas priemones ir jų sÄ moningai nevykdė, siekė iÅ¡vengti jų įvykdymo. Todėl J. R., tyčia neveždama D. R. į Vaiko raidos centrÄ ir (ar) pas kitus specialistus esant poreikiui, taip pat sÄ moningai siekdama iÅ¡vengti D.

R. nuvežimo pas specialistus, pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPÄ®) 3 straipsnio 4 punktÄ , 4 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktų, 6 straipsnio 1 punkto nuostatas, nes neužtikrino D. R. teisės į gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, pažeidė vaiko teisę į sveikatÄ , kartu neatliko savo, kaip motinos, pareigos, nustatytos CK 3.155 straipsnio 2 dalyje. Todėl, pareiÅ¡kėjo atstovės teigimu, J.

R. taikytina atsakomybė, nustatyta ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Taip pat skunde nurodomi argumentai dėl nesutikimo su skundžiamu nutarimu atsisakyti taikyti J. R. administracinę atsakomybę pagal ANK 80 straipsnio 1 dalį. Pirma, su skundu pateikti dokumentai apie J. R. kelionės rezervacijÄ paneigia nutarime nurodytas aplinkybes dėl J. R. kaltės nebuvimo. Kadangi J. R. seniai turėjo nupirktÄ kelionę i TurkijÄ , ji kelionės rezervacijÄ atliko tik 2021 m. spalio 6 d., o į kelionę iÅ¡vyko 2021 m. spalio 11 d., t. y. tik po 5 dienų nuo kelionės rezervavimo.

Tai rodo, kad J. R. jokių iš ankstinių planų neturėjo. Pareiškėjo atstovės teigimu, Institucija nesiėmė jokių veiksmų siekdama nustatyti, ar šios J. R. nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę. Priešingai, nei nurodoma skundžiamame nutarime, J. R. žinojo ir suprato, kad vykstant į kelionę ugdymo proceso metu bus sutrikdytas D. R. mokymasis, ypač, kai mokslai jam blogai sekasi, tačiau šių aplinkybių nepaisė ir į pastabas vykti į kelionę per vaikų rudens atostogas nereagavo.

PareiÅ¡kėjo A. R. įsitikinimu, nebuvo jokios bÅ«tinybės vykti į kelionę ugdymo proceso metu ir taip sutrikdyti D. R. mokymosi procesÄ . J. R. buvo ir yra žinoma, kada vyksta ugdymo procesas ir kad ugdymo procesas yra nepertraukiamas. J. R. turėjo pareigÄ atsakingai rinktis ir planuoti atostogų laikÄ ir nekliudyti vaiko teisės mokytis. Antra, Institucijos nutarimas nepradėti J. R. administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 80 straipsnio 1 dalį dėl D. R. nebuvimo mokykloje 2021 m. lapkričio 21–23 d. yra grindžiamas iÅ¡imtinai J.

R. nurodytomis aplinkybėmis, kurios neatitinka tikrovės. Skunde pažymima, kad mokyklos raÅ¡te nurodyta, jog „lapkričio 21 d. mama skambino klasės auklėtojai, norėjo informuoti, kad nuo lapkričio 22 d. visÄ savaitę neatvyks į mokyklÄ , mokysis kontaktiniu bÅ«du, nes minėjo, kad bijo, jog tėtis pasiims ir iÅ¡veÅ¡ vaikÄ Ä¯ SantariÅ¡kių psichiatrijos ligoninę (iÅ¡siaiÅ¡kinus mokyklai, tai yra SantariÅ¡kių raidos centras)“. Kaip matyti, J. R. nurodytos aplinkybės, kad sÅ«nus neis į mokyklÄ , nes neturi knygų, kurios tariamai visos buvo likę pas A.

R., neatitinka tikrovės. Tuo metu pas pareiÅ¡kėjÄ A. R. buvo likę tik keletas D. R. daiktų, kuriuos jis bet kada galėjo atvykti pasiimti ir tas jam buvo nurodyta, tačiau pats D. R. nevyko teigdamas, kad A. R. nuveÅ¡ jį pas psichiatrÄ . Mokyklos 2021 m. gruodžio 8 d. ir 2021 m. lapkričio 23 d. raÅ¡tuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad D. R. 2021 m. lapkričio 22–23 d. nelankė mokyklos tik dėl to, kad J. R. sÄ moningai neleido D. R. į mokyklÄ . Skunde pažymima, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog sÅ«nus nėjo į mokyklÄ , nes neturėjo knygų, todėl J.

R., siekdama iÅ¡vengti Institucijos nustatytų priemonių įgyvendinimo, pažeidė ne tik D. R. teises į sveikatÄ , bet ir kliudė mokytis. Todėl, pareiÅ¡kėjo atstovės teigimu, J. R. veikė tiesiogine tyčia ir padarė ANK 80 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ administracinį nusižengimÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atstovės teigimu, nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ yra nepagrįstas ir nesuderinamas su nepilnamečių vaikų teisių ir interesų užtikrinimu bei įgyvendinimu (1 t., b. l. 4–7).

Institucijos vedėjas G. B. atsiliepime į A. R. atstovės skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad Institucijoje 2021 m. lapkričio 15 d. buvo gautas J. R. praneÅ¡imas apie tai, kad jos vaikų tėvas A. R. draudžia vaikams bendrauti su ja, todėl ji negali susisiekti telefonu su dukra, o sÅ«nus skambina tik, kai Å¡alia nieko nebÅ«na. Vaikų tėvas ir jo sugyventinė blogai kalba apie jÄ , nuteikinėja vaikus nebendrauti. SÅ«nus nenori grįžti pas tėvÄ , nes namuose nesijaučia saugus, jaučiasi engiamas. 2021 m. spalio 22 d. vaikų tėvas iÅ¡skraidino vaikus nežinia kur, dėl to jie nebuvo mokykloje.

Pagal Institucijos nuostatus, Institucija vertina vaiko situacijÄ , priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų, inicijuoja atvejo nagrinėjimÄ , dalyvauja atvejo vadybos procese. Vaiko teisių apsaugos specialistų pagrindinė funkcija – teikti pagalbÄ , stengtis motyvuoti vaiko atstovus pagal įstatymÄ priimti vaiko geriausius interesus atitinkančius sprendimus, užkirsti keliÄ galimiems vaiko teisių pažeidimams, motyvuoti, inicijuoti psichologinių ar kt. paslaugų teikimÄ , neperžengiant kompetencijos ribų ir nepažeidžiant nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų reikalavimų.

Specialistai, reaguodami į J. R. praneÅ¡imÄ , iÅ¡klausė nepilnamečių nuomonių, susitiko su tėvais, vertindami vaikų situacijÄ , nustatė, kad yra pagrindas nustatyti bÅ«tinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) Å¡eimai poreikį, t. y. nustatė galimus rizikos veiksnius. Specialistai D. R. nustatė rizikos veiksnį, susijusį su vaiko atstovais pagal įstatymÄ , t. y. vaiko atstovai pagal įstatymÄ santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu galimai daro neigiamÄ Ä¯takÄ vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymÄ .

D. R. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 3VSV-1417 17.1 punkte specialistė nurodė „Vaikui būtinas ištyrimas vaiko raidos centre siekiant gauti išsamias psichologo ir psichiatro išvadas apie vaiko psichologinę būklę, rekomendacijas dėl pagalbos vaiko būklę gerinti. Vaikui reikalinga psichologinė parama, pagalba bei pastiprinimas.“. Atsiliepime atkreiptinas dėmesys, kad Institucija nėra paslaugų teikėjas ir jos rekomendacijos dėl pagalbos būtinumo yra skirtos savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos atvejo vadybininkui dėl tinkamos pagalbos formos pasirinkimo.

Atsižvelgdami į VTAPĮ ir Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 (toliau – ir Aprašas), nuostatas, specialistai pateikė A. R. ir D. R. Vaiko situacijos vertinimo anketas ir kitus dokumentus VšĮ Vilniaus socialinės paramos centro bei VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ atvejo vadybininkams. Atsiliepime nurodoma, kad 2021 m. lapkričio 19 d. Institucijoje gautas pareiškėjo A.

R. atstovės advokatės praneÅ¡imas, kad J. R. nuteikinėja sÅ«nų prieÅ¡ tėvÄ ; D. R. reikalinga skubi specialistų pagalba, tačiau dėl J. R. veikimo prieÅ¡ingai vaiko interesams ir nesikooperavimo A. R. neturi galimybės padėti sÅ«nui. Taip pat prašė pradėti J. R. administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, nes ji nuteikinėja vaikus prieÅ¡ tėvÄ ir neužtikrina sÅ«nui bÅ«tinos specialistų pagalbos dėl jo elgesio. 2021 m. lapkričio 30 d. pareiÅ¡kėjo atstovei buvo parengtas atsakymas, kad Institucija atliko teisės aktuose nurodytus veiksmus dėl reagavimo į praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ , įvertinusi vaikų situacijÄ , nustatė bÅ«tinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) Å¡eimai poreikį, vaikų situacijos vertinimo anketos buvo pateiktos Å¡eimos atvejo vadybos procesÄ kuruojančiai atvejo vadybininkei, kuri nuo 2021 m. vasario 15 d. teikia Å¡eimai palaikymo ir (ar) atkÅ«rimo paslaugas.

Taip pat pagal pareiÅ¡kėjo atstovės praÅ¡ymÄ ir mokyklos raÅ¡tus buvo pradėtas administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 73 straipsnio l dalyje, 80 straipsnio 1 dalyje, tyrimas. Institucija, vertindama surinktus įrodymus, vadovavosi VTAPÄ® 12 straipsnio 2 punktu, 29 straipsnio 2, 4 dalimis, kurie nurodo, kad už vaiko teisių pažeidimus asmuo traukiamas atsakomybėn ANK, CK ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Atsiliepime pažymima, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė argumentų ir įrodymų, kad pažeista vaiko teisė fiziÅ¡kai ir protiÅ¡kai vystytis bei kokios dėl to atsirado pasekmės. Taip pat nepateikė jokių argumentų ar duomenų, kad vaikas patiria žalingÄ socialinės aplinkos poveikį.

Atliekant tyrimÄ , buvo įvertinti visi duomenys, t. y. iÅ¡ gydymo ir ugdymo įstaigų, tėvų nuomonės iÅ¡klausytos apklausos metu, tačiau informacijÄ apie netinkamÄ sÅ«naus elgesį teikia tik A. R., kuris, kaip vaiko tėvas, taip pat turi pareigÄ tinkamai auklėti, prižiÅ«rėti ir rÅ«pintis sÅ«numi, todėl pastebint vaiko netinkamÄ elgesį privalo jį koreguoti, nustatyti ribas, kreiptis pagalbos į specialistus, kad gautų rekomendacijas kaip elgtis ir auklėti tokio amžiaus vaikÄ . Institucijos atstovo teigimu, atsakomybė pagal ANK 73 straipsnį galima tėvams tik tuo atveju, kai jie tyčia nepanaudoja tėvų valdžios ar sÄ moningai nieko neveikia vaikų interesais (pavyzdžiui, nesirÅ«pina vaikais, palieka vaikus be priežiÅ«ros, visiÅ¡kai vaikų neauklėja).

Sprendžiant klausimÄ dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnį, bÅ«tina įvertinti sÄ vokos „tėvų valdžia“ turinį (kurį apibrėžia CK 3.155 straipsnio 2 dalis), nes su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. ANK 73 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje.

Å iuo atveju, nebuvo gauta duomenų nei iÅ¡ gydymo, nei iÅ¡ ugdymo įstaigų ar iÅ¡ trečiųjų asmenų, kad J. R. neprižiÅ«ri savo vaikų, neiÅ¡laiko jų, nesirÅ«pina jų sveikata ar nesudaro tinkamų, vaikų poreikius atitinkančių, gyvenimo sÄ lygų. Tokių duomenų neteikė ir A. R.. Be to, J. R. veiksmai buvo vertinami ir bendrame tarp jos ir jos sutuoktinio susidariusios konfliktinės situacijos kontekste. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pareiÅ¡kėjo iÅ¡vardytos VTAPÄ® straipsnių nuostatos (3 straipsnio 4 punktas, 4 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktai, 6 straipsnio 1 punktas) neatitinka situacijos, nes nepriežiÅ«ra yra viena iÅ¡ smurto formų ir užtraukia ne administracinę, o baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 163 straipsnį.

Institucija negavo jokių objektyvių duomenų, kad J. R. vaikui susirgus nesikreipia į gydytojus, neduoda jam gydytojų iÅ¡raÅ¡ytų vaistų, nevykdo gydytojų rekomendacijų, draudžia atlikti vaikui bÅ«tinus skiepus ar tyrimus, t. y. kad pažeidžia vaiko teisę sveikai vystytis. Tokių duomenų nepateikė ir A. R.. Taip pat nebuvo gauta duomenų, kad J. R. neužtikrina vaiko teisės į tinkamas gyvenimo sÄ lygas, prieÅ¡ingai, į civilinę bylÄ dėl A. R. ir J. R. santuokos nutraukimo buvo pateikta Institucijos iÅ¡vada ir Å eimos aplinkos sÄ lygų tyrimo aktas, kad J.

R. gyvenamojoje vietoje vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos. Institucijos atstovo teigimu, J. R. veika buvo nukreipta ne į vengimÄ ar draudimÄ vaikui lankyti mokyklÄ , tačiau į esamÄ Å¡eimos situacijÄ , kad vaikai jau gyveno su tėvu, kuris pasikreipė į teismÄ dėl vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymu su juo, ir motinos nuogÄ stavimus, kad ji negreitai turės galimybę praleisti su vaikais atostogas. Jos veiksmuose nėra tyčios padaryti administracinį nusižengimÄ , tik noras praleisti su vaiku kuo daugiau laiko.

Taip pat dėl lapkričio 23, 24 d. įvykio J. R. pripažino, kad netinkamai pasielgė, atitraukdama sÅ«nų nuo mokymosi proceso, ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. J. R. kaltės nebuvimas dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 80 straipsnyje, nepriklauso nuo to, kada ji suplanavo iÅ¡vykti su vaikais atostogų. PareiÅ¡kėjo argumentas, kad tėvo namuose buvo tik keli vaiko daiktai, abejotinas, nes vaikas iki 2021 m. lapkričio 18 d. gyveno pas tėvÄ , vadinasi, tėvo namuose turėjo bÅ«ti visi vaiko daiktai, mokymosi priemonės, taip pat pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis iki lapkričio 23 d. nuvežė vaikui bÅ«tinus daiktus.

Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas nutyli aplinkybę, jog vaikai, gyvendami pas jį, spalio 22–26 d. taip pat nelankė mokyklos. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinus tėvų lygiateisiÅ¡kumÄ , J. R. administracinis tyrimas pagal ANK 80 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas, o A. R. administracinio nusižengimo pagal ANK 80 straipsnio 1 dalį teisena pradėta nebuvo (1 t., b. l. 81–87). III. Teismo iÅ¡vados PareiÅ¡kėjo A. R. atstovės advokatės D. DrÄ sutavičienės skundas netenkinamas.

PareiÅ¡kėjas A. R. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo grįžę po atostogų, tai buvo lapkričio mėnuo ir su juo susisiekusi D. B. pasakė, kad yra pareiÅ¡kimas iÅ¡ vaikų motinos dėl vaikų nepriežiÅ«ros. Tuomet jį iÅ¡sikvietė ir klausė, kada galės atvykti su abiem vaikais. Pasakė, kad bet kada, ir susitarė kitÄ dienÄ , nes ji nori pasikalbėti su vaikais dėl nepriežiÅ«ros. Pasiėmęs vaikus iÅ¡ mokyklos juos nusivežė pas D. B.. Dėl vaiko nevalgymo pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad tai buvo iÅ¡kelta sÅ«naus sÄ lyga, jog turi nuvežti jį dar pavalgyti.

Pasakius sÅ«nui, kad nespės, Å¡is pasakė, kad tada niekur nevažiuos. Tada jie nuvyko į vaikų teises, kur pirmÄ sÅ«nų apklausinėjo. Ten pasakė, kad vaikui reikia pagalbos, kad jis keikiasi, nutarė, kad jis turi bÅ«ti vežamas į Vaiko raidos centrÄ , pati specialistė susisiekė su Vaiko raidos centru ir jie laukė centre, bet jam nepavyko sÅ«naus nuvežti, nes Å¡is pabėgo. Vaiko raidos centras sÅ«nų labai gÄ sdino. Paskui susitarė su sÅ«numi, kad jis važiuos, atsiprašė, pasakė, kad gali atvažiuoti pasiimti jį iÅ¡ mokyklos.

Tačiau iÅ¡ mokyklos sÅ«nus neišėjo, greičiausiai motina buvo jį pasiėmusi, nes ji prieÅ¡taravo bet kokiam apsilankymui pas psichologÄ ir važiavimui į Vaiko raidos centrÄ . Pasak pareiÅ¡kėjo, jei abu bÅ«tų sakę, kad reikia važiuoti, sÅ«nus bÅ«tų važiavęs. Po pokalbio su D. B. Å¡i sakė, kad pagalbos reikia ne vaikui, o motinai, nes ji nuteikinėja vaikus. Ji pasiÅ«lė tirti vaiko elgesį, tai nebuvo jo paties sugalvota. Sutarė nuvykimÄ , tačiau nepavyko nuvažiuoti.

KitÄ dienÄ motina nenuvežė sÅ«naus, paskui jis nenuvežė ir gavo kaltinimÄ smurtavimu. Net Å¡iandien su sÅ«numi nebendrauja, nes sÅ«nus vengia bendrauti. Pasak pareiÅ¡kėjo, jis buvo prieÅ¡ iÅ¡vežimÄ Ä¯ TurkijÄ mokslo metų laikotarpiu, bet J. R. sakė, kad važiuos taip ir ne kitaip. Tad iÅ¡vežė sÅ«nų, o jis nesimoko visiÅ¡kai. SÅ«nus du kartus buvo atostogose spalio ir lapkričio mėn., nes buvo nupirkęs iÅ¡vykÄ per rudens atostogas, bet ji padarė dar kitas atostogas prieÅ¡ jo kelionę.

Vaikai tuo metu gyveno su juo, nors painioja, spalio mėnesį gal dar jie negyveno su juo. Nuo 2019 m. vyksta skyrybos su J. R.. Tuo metu praktiÅ¡kai sunkiai bendravo, nesutarė su ja. Vaikas elgiasi kaip motina liepia elgtis, jei sako, kad negalima, tai motina sako, kad galima, jei jis nuveža vaikÄ Ä¯ stovyklÄ , motina iÅ¡ jos paima. PareiÅ¡kėjo teigimu, ji kerÅ¡ija jam per vaikÄ . Vaikas paimtas kaip įrankis, įkaitas, visiÅ¡kai įtrauktas į skyrybas, tėvas yra prieÅ¡as. Bandė su juo kalbėtis, bet neranda bendros kalbos, jis kariauja prieÅ¡ tėvÄ .

Bandė įrodyti vaikų teisėms, bet jie nežiÅ«ri vaiko interesų. Jis gyvena su dukra, nes sÅ«nus skriaudžia jÄ . Jei dukra pasirinko su tėvu gyventi, vadinasi, kažkas negerai su motina. RekomenduotinÄ apsilankymÄ Vaiko raidos centre jis suprato kaip bÅ«tinÄ ir nedelsiant. Jis nežinojo, kas yra Vaikų raidos centras, samdydavo psichologus. Bet kai iÅ¡skrenda į darbÄ , suorganizuoja taksi ir sÅ«nus niekur nevažiuoja, motina tam pritaria, kad nereikia psichologų. Suprato, kad Vaiko raidos centras buvo privalomas, bet motina pasiėmė vaikÄ iÅ¡ jo.

Neturi žinių, ar jį nuvežė į Vaiko raidos centrÄ . Tai buvo motinos pažadas, kad jį nuveÅ¡. Vaiko teisių skyrimas buvo privalomas, bet kai vaikas bėga. Bandė stabdyti, bet nepavyko. Skambino ir rašė J. R., nes reikia vaikÄ gelbėti, jam užeina „bangomis“. Kol su motina nesusitinka, tai viskas gerai. Grįžo po atostogų buvo viskas gerai, bet nuvažiavo pas motinÄ , paskambino lauke apsiverkęs, sakė „nepyk tėti“ ir dingo. Kaip suprato, sÅ«nus nusprendė, kad bus pas motinÄ .

J. R. sakė, kad tai jam reikia važiuoti į Vaiko raidos centrÄ , o ne vaikui. Girdėjo, kad neleido vaiko į mokyklÄ , nes vaikas buvo pas senelius į kaimÄ iÅ¡vežtas. SÅ«nus bijojo eiti į mokyklÄ , nes bijojo jo, kad jį uždarys į psichiatrinę ligoninę. SÅ«nus turi labai iÅ¡keltas sÄ lygas, penkių žvaigždučių vieÅ¡butyje jam nebuvo kÄ valgyti, jis valgo tik traÅ¡kučius ir hamburgerius. Jis, bÅ«damas namuose, atidaro Å¡aldytuvÄ ir daro nuotraukas, nors perka nuolat valgyti.

Negali pritarti tam, kad jis valgytų nesveikÄ maistÄ . Motina jo bijo, jis grasino jÄ užmuÅ¡ti, seniau ji jį muÅ¡davo, dabar jis jau gal jÄ muÅ¡a, seneliai taip norėjo, kad taip bÅ«tų. Nežino dėl ko buvo atvykusi policija. Jam leido susirinkti daiktus, sakė atvažiuoti ir susirinkti, buvo likę keli jo drabužiai ir kompiuteris, daiktų su mokslu susijusių nebuvo. SÅ«nus nesineÅ¡a knygų namo, mokslams niekas netrukdė. Kaip suprato, pareigÅ«nai atvyko pasiimti daiktų, tÄ patį galėjo padaryti be policijos, niekas nedraudė.

Suinteresuotas asmuo J. R. teismo posėdžio metu parodė, kad visų pirma, tiek ji, tiek vaikai yra labai pavargę nuo skyrybų, todėl nusprendė pabÅ«ti su vaikais ir užsakė kelionę dar prieÅ¡ karantinÄ , buvo sumokėtas depozitas. Norėjo tiesiog pabÅ«ti su vaikais, kadangi daug dirba, neturi atostogų. Antra, vaikas neturi jokių sutrikimų, nėra nustatyta privalomo nuvežimo, siuntimo į Vaiko raidos centrÄ , tiesiog išėjo konfliktas, todėl iÅ¡siuntė sÅ«nų nuvykti į šį centrÄ .

Vaikas nėra užregistruotas jokiame centre. Nebuvo paraÅ¡ytas nurodymas atvykti į Vaiko raidos centrÄ . Paskambinusi atstovė pasakė vežti į Vaiko raidos centrÄ . Ji neprivalėjo to daryti, nebuvo pateikta jokio dokumento. Jeigu reikės, tai vaikus visur nuveÅ¡, bet Å¡iuo atveju to neprivalėjo daryti, nebuvo jokio raÅ¡to. Trečia, vaikas pats atėjo pas jÄ Ä¯ namus, yra užfiksuoti policijos skambučiai, kad tėvas negrÄ Å¾ino daiktų ir knygų. Tuo metu mokymosi priemonės buvo pas tėvÄ , o vaikas gyveno pas jÄ , sakė, kad jei su tėvu susitiks, jam tėvas kerÅ¡ys.

Mokytoja buvo įspėta, kad vaikas bijo ir kad jis buvo mokykloje be knygų. Prašė leisti prijungti sÅ«nų nuotoliniu bÅ«du. Jos teigimu, pati yra suinteresuota, kad vaikas lankytų mokyklÄ , kiekvienÄ vakarÄ sėdi kartu ir daro pamokas. Nebuvo atvejų, kad vaikas nenueitų be pateisinamų priežasčių į mokyklÄ , tik kartÄ , kai pramiegojo ir atėjo į antrÄ pamokÄ , tačiau piktybiÅ¡kų atvejų nebuvo. Å ioje situacijoje tėvas visur raÅ¡o pareiÅ¡kimus. Nuo 2020 m. rugsėjo mėn. tarp jos ir sutuoktinio vyksta skyrybos.

SÅ«nus anksčiau gyveno pas vyrÄ , o nuo lapkričio 18 d. gyvena su ja. SÅ«naus santykiai su tėvu yra blogi, jie nesutaria, nes vaikas turi savo priežasčių pykti ant tėvo dėl Å¡io elgesio. Ä® TurkijÄ iÅ¡vyko mokslo metų laikotarpiu. Žino, kad vaikas privalo lankyti mokyklÄ , tai buvo toks pirmas atvejis, nes nežinojo, kada turės galimybę keliauti, moraliÅ¡kai su vaikais buvo iÅ¡sekusi. Po kelionės buvo tarpsnis, kad sÅ«nus gyveno su tėvu. J. R. teigimu, sÅ«nus Å¡iek tiek tingi mokytis, todėl ji kreipėsi į mokytojÄ , kad vaikams padėtų geriau mokytis.

Å iuo metu sÅ«nus motyvuotas, mokosi, gauna pagyrimus. Liudytoja D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad labai seniai buvo Å¡is įvykis. Ji turėjo pavedimÄ , į skyrių buvo atvykęs tėvas su vaikais, bendravo su jais. Kiek atsimena, berniukas elgėsi kaip vaikas, buvo auklėjimo stoka. Jis labai pasitiki savimi, arogantiÅ¡kas, verkė ir juokėsi, visko buvo. Buvo užpildytas praneÅ¡imas vaiko situacijos vertinimo (toliau – ir VSV). VSV yra neatidėliotina pagalba ne tik tėvams, bet ir atvejo vadybininkui.

Å iai Å¡eimai buvo paskirtas atvejo vadybininkas, daugumai Å¡eimų, kai vyksta skyrybos, vaiko teisės kreipiasi dėl atvejo vadybos proceso. Po to, kai jie suraÅ¡o vaiko situacijos vertinimÄ ir, jei Å¡eimai paskirtas atvejo vadybininkas, tada perduoda atvejo vadybininkui informacijÄ , viskas sudėliojama ir sprendžiama toliau. VSV yra rekomendacinio pobÅ«džio ir skirta atvejo vadybininkui, o ne tėvams, jiems nebuvo duotas joks įpareigojimas, visi specialistai sprendžia, kokia paslauga reikalinga, ir tėvai dalyvauja, o, kad nurodyta bÅ«tina, tai gal bÅ«tinybė vertinti.

Liudytojos teigimu, ji automatiÅ¡kai ir parašė, kad bÅ«tina. Jie negali ir neturi teisės įpareigoti ar nurodyti, čia jau tėvai sprendžia. Nurodymo ji negalėjo duoti, siÅ«lymas buvo ir tėvas pats skambino. Pasakė jam telefono numerį, kad pasiskambintų ir paklaustų, ar yra vieta. Jei tėvai skiriasi, vaiko teisės visÄ laikÄ rekomenduoja tėvams, kurie sako, kad vaikui reikalinga psichologo pagalba. Jų įstaiga negali nurodinėti, tik rekomenduoja. Jeigu tėvai nieko nedaro dėl rekomendacijos, tai tėvų atsakomybė už vaikÄ , vaikas nepilnametis ir atstovai pagal įstatymÄ yra tėvai.

Kiek atsimena dėl Å¡io atvejo, tėvas atvežė vaikus, o su motina buvo bendrauta telefonu, nes ji labai daug dirba ir tuo metu ji buvo medicinos darbuotoja, negalėjo atvykti. Negali dabar pasakyti, kÄ pasakojo tėvas, ji daugiau bendravo su vaiku, o tėvas nedalyvavo. Buvo keista, kad iÅ¡ pradžių prieÅ¡ vaikÄ smurtavo mama ir jis norėjo gyventi su tėvu, po to vaikas pasakė, kad jo lÅ«kesčiai nepasitvirtino ir jis norėtų gyventi su motina, kad tėvas smurtavo. Dėl paraÅ¡ymo „poreikis iÅ¡tyrimui raidos centre“ liudytoja paaiÅ¡kino, kad vaikui nebÅ«dinga, kai jis atvyksta į įstaigÄ ir iÅ¡ pradžių buvo gerai nusiteikęs, juokėsi.

Bandė paaiÅ¡kinti vaikui dėl teismo nutarties, bet vaikas pasakė, kad vis tiek gyvens su motina, kad tėvas jam neduoda valgyti ir pradėjo verkti. Sakė vaikui, kad taip negali bÅ«ti ir jis turi gyventi su tėvu. Tada jis pasakė, kad tėvas smurtavo, po to pasakė vaikui, kad jis gyvens su motinÄ . Tada vaikas nusikeikė ir iÅ¡bėgo iÅ¡ kabineto. Tai tėvų auklėjimo stoka. Po tos dienos, kai vaikas iÅ¡bėgo, neteko bendrauti su vaiku. Su vaiko motina bendravo apie jos paraÅ¡ytÄ skundÄ ir, kad vaikui rekomenduotina psichologų pagalba, tai buvo pasakyta motinai po situacijos įvertinimo.

Motina susipažino su dokumentais, pasakė, kad vaikas lanko psichologÄ . Tėvas sakė, kad vaiko motina nenori jo vesti pas psichologÄ , tai pasakė jam, kad jis kaip tėvas atsako už vaikÄ ir gali nuvežti jį dabar. (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 17 d. raÅ¡te nurodyta, kad mokinys D. R. Å¡iais mokslo metais yra praleidęs 59 pamokas, pamokos pateisintos mamos ir tėčio (dėl ligos, kitų priežasčių). Buvo pažeistas mokinio ugdymo procesas, nes vaikas su mama ir tėčiu nurodytais laikotarpiais buvo iÅ¡vykęs atostogauti, dėl to buvo praleistos pamokos (2021 m. spalio 11–18 d. mokinys buvo iÅ¡vykęs atostogauti su mama, o 2021 m. spalio 22–26 d. buvo iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini) su tėčiu).

Atsižvelgiant į ugdymo poreikius, nuo Å¡. m. sausio mėnesio mokinys mokosi pagal pritaikytas bendrÄ sias pagrindinio ugdymo programas. Mokymosi pasiekimų lygis yra vidutinis, vidurkis 6,25 (1 t., b. l. 119) Byloje pateikti Bendrajame pagalbos centre fiksuoti 6 garso įraÅ¡ai iÅ¡ J. R. telefono numerio (1 t., b. l. 122–124). UAB „Kelionių panorama“ 2022 m. vasario 23 d. pateiktame raÅ¡te apie J. R. kelionę nurodyta, kad kelionė buvo rezervuota 2019 m. spalio 16 d., kelionės data 2020 m. spalio 12–19 d.

Avansas buvo sumokėtas 2019 m. spalio 18 d. Dėl pandeminės situacijos ir atÅ¡auktų skrydžių 2020 m. spalio 6 d. kelionės iÅ¡vykimo datos buvo perkeltos į 2021 m. spalio 11–18 d. 2020 m. spalio 6 d. patvirtinus kelionės datų keitimÄ Ä¯ 2021 m. spalio 11–18 d., daugiau keitimų nebuvo, klientai iÅ¡vyko į kelionę (1 t., b. l. 130–145). Byloje esančiuose policijos įvykių registro iÅ¡raÅ¡uose užfiksuoti J. R. kvietimai, be kita ko, 2021 m. lapkričio 21 d. 16.42 val. kvietimas dėl to, kad A.

R. neatiduoda vaiko mokymosi priemonių, neįsileidžia į namus (1 t., b. l. 146–156). Byloje pateikti Institucijos papildomi dokumentai: 2021 m. rugsėjo 21 d. Vaiko laikino apgyvendinimo akto kopija, kuriame nurodyta, kad dėl galimo vaiko teisių pažeidimo 2021 m. rugpjūčio 31 d. D. R. paimamas iÅ¡ nesaugios aplinkos adresu (duomenys neskelbtini), ir laikinai apgyvendinamas pas fizinį asmenį I. K.; informacija dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo metu; susitikimo protokolas, 2021 m. spalio 26 d. pagalbos planas (1 t., b. l. 160–173). 2022 m. kovo 8 d. prokurorės nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius, kad bÅ«tų padaryta veika, turinti nusikaltimo, nustatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje, požymių (2 t., b. l. 1–13).

Teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 straipsnis). Nutarimas yra teisėtas, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta arba administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta pagal įstatymus. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, surinkti jas patvirtinantys objektyvÅ«s duomenys. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Pažymėtina, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ , bÅ«tina iÅ¡tirti ir vertinti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (ANK 563 straipsnis), įrodymus vertinti laikantis 569 straipsnio, kuriame nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu reikalavimų (5 dalis). Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra iÅ¡skirtinė teismo ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančių institucijų (pareigÅ«nų) teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo ar pareigÅ«no atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto sprendimo priėmimÄ .

Nagrinėjamu atveju A. R. atstovė pateikė skundÄ dėl Institucijos vyriausiosios specialistės G. Matačino 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimo, kuriuo konstatuota, kad nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad J. R. padarė administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 73 straipsnio 1 dalyje ir 80 straipsnio 1 dalyje. Teismas visų pirma atkreipia dėmesį, kad A. R. atstovės skunde ydingai teismui suformuluotas praÅ¡ymas – paskirti J. R. administracines nuobaudas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį ir 80 straipsnio 1 dalį.

Tokio pobÅ«džio procesinio sprendimo nenustato ANK 642 straipsnio 1 dalis. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas vertina, ar Institucija teisėtai ir pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo bylos teisenÄ dėl J. R., ar ne. Konstatavus, kad administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta nepagrįstai, galimas vienintelis procesinis sprendimas – grÄ Å¾inti bylÄ institucijai, kurios pareigÅ«nai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Taigi teismas vertins skundžiamo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ minėtais aspektais. Dėl galimo administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymo ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimÄ arba panaudojimÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

A. R. atstovė skunde nurodo, kad Institucijos vyriausioji specialistė G. Matačino 2021 m. gruodžio 21 d. nutarime nepagrįstai konstatavo, kad J. R., kaip D. R. motina, neturėjo pareigos užtikrinti, kad sÅ«nus bÅ«tų nuvežtas į Vaiko raidos centrÄ dėl savo elgesio, kaip buvo nurodyta Institucijos darbuotojos. Atsižvelgiant į tai, skundžiamame nutarime padaryta neteisinga iÅ¡vada, kad nėra duomenų, jog J. R. netinkamai panaudojo savo valdžiÄ sÅ«naus interesais, o tai sudaro pagrindÄ spręsti dėl jos administracinės atsakomybės pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį.

Å ioje byloje nustatyta, kad Institucijos darbuotoja D. B. surašė 2021 m. lapkričio 19 d. Vaiko situacijos vertinimo anketÄ Nr. 3VSV-1419 dėl D. R., kurios 17.1. punkte pavadinimu „Reikalinga neatidėliotina pagalba (pildoma, jei nustatyta bÅ«tinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) Å¡eimai poreikį)“ nurodyta, kad vaikui bÅ«tinas iÅ¡tyrimas Vaiko raidos centre siekiant gauti iÅ¡samias psichologo ir psichiatro iÅ¡vadas apie vaiko psichologinę bÅ«klę, rekomendacijas dėl pagalbos vaiko bÅ«klę gerinti.

Vaikui reikalinga psichologinė parama, pagalba ir pastiprinimas (1 t., b. l. 20 (antra pusė)–24). Pagrindinis klausimas, iÅ¡kilęs Å¡ioje byloje, ar tai buvo privalomas nurodymas J. R., ar ne. BylÄ nagrinėjant teisme liudytoja buvo apklausta minėtÄ Vaiko situacijos vertinimo anketÄ suraÅ¡iusi D. B., kuri vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė, kad Institucijos darbuotojai pagal savo kompetencijÄ negali duoti privalomų nurodymų tėvams. Å iuo atveju poreikis dėl D. R. apsilankymo Vaiko raidos centre buvo rekomendacinio pobÅ«džio.

Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas manyti, kad D. B. yra suinteresuota duoti melagingus parodymus. Pažymėtina, kad VTAPÄ® 50 straipsnis reglamentuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos kompetencijÄ vaiko teisių apsaugos srityje. Å iame straipsnyje nenustatyta, kad Å¡ios tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių darbuotojai turi teisę duoti privalomus nurodymus tėvams, kai iÅ¡kyla bÅ«tinybė vertinti pagalbos vaikui (ir) ar Å¡eimai poreikį.

ApraÅ¡e, reglamentuojančiame Vaiko situacijos vertinimo tvarkÄ , taip pat nenustatyta vaiko teisių institucijos ir jos skyrių darbuotojų teisė duoti privalomus nurodymus, kai iÅ¡kyla bÅ«tinybė vertinti pagalbos vaikui (ir) ar Å¡eimai poreikį. To nenustato nei ApraÅ¡o nuostatos, reglamentuojančios Vaiko situacijos vertinimo tvarkÄ (ApraÅ¡o 14–28 punktai), nei kitos ApraÅ¡o nuostatos, iÅ¡ jų ir nuostatos, susijusios su bÅ«tinybe vertinti pagalbos vaikui ir (ar) Å¡eimai poreikį nustatymu (ApraÅ¡o 34–36).

Taigi vien 2021 m. lapkričio 19 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 3VSV-1419 įvardijamas kaip bÅ«tinas D. R. iÅ¡tyrimas Vaiko raidos centre siekiant gauti iÅ¡samias psichologo ir psichiatro iÅ¡vadas apie vaiko psichologinę bÅ«klę savaime nereiÅ¡kia, kad toks veiksmas buvo privalus J. R.. Dokumento tekstas turi bÅ«ti vertinamas ne tik gramatiÅ¡kai, bet ir sistemiÅ¡kai jį analizuojant su teisės aktų nuostatomis. Analizuojant galiojantį reglamentavimÄ , vien 2021 m. lapkričio 19 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje pavartotas žodis „bÅ«tinas“ aptariamame kontekste nelaikytinas pareiga.

Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad šios anketos 16 punkte, kaip nurodoma A. R. atstovės skunde, pažymėta būtinybė vertinti pagalbos D. R. ir (ar) šeimai poreikį. Vien pareiškėjo atstovės skunde daromos priešingos išvados neleidžia daryti priešingas išvadas. Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad J. R. nebuvo surašytas joks dokumentas, iš kurio aiškiai ir nedviprasmiškai būtų galima suprasti, kad privaloma ištirti sūnų Vaiko raidos centre, per kokį konkretų D.

R. turi bÅ«ti pristatytas į šį centrÄ , kokas teisės aktas reglamentuoja atsakomybę už tokio nurodymo nevykdymÄ . Taigi negalima teigti, kad J. R. kilo aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka teisinė pareiga, kad D. R. bÅ«tų pristatytas į Vaiko raidos centrÄ . A. R. teismo posėdžio metu iÅ¡sakytas teiginys, kad Institucijos darbuotoja nurodė, jog jo sÅ«nui bÅ«tina kreiptis į minėtÄ centrÄ , todėl suprato, kad tai privalu daryti, savaime nelaikytinas pakankamu pagrindu pripažinti, kad J. R. privalėjo elgtis tokiu bÅ«du.

PareiÅ¡kėjo subjektyvaus pobÅ«džio suvokimas apie poreikį sÅ«nui apsilankyti Vaiko raidos centre negali lemti kito asmens patraukimÄ administracinėn atsakomybėn už tokį neveikimÄ . A. R. atstovės skunde iÅ¡dėstyti detalÅ«s motyvai su konkrečiais pavyzdžiais apie realų poreikį D. R. apsilankyti minėtame centre dėl jo elgesio nelaikytini pakankamu pagrindu spręsti, kad J. R. galimai padarė administracinį nusižengimÄ , nustatytÄ ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju vertinamas ne D.

R. elgesys (atitinka jis visuomenėje nustatytas elgesio normas ar ne), o ar J. R. turėjo pareigÄ kreiptis dėl sÅ«naus į Vaiko raidos centrÄ . Tokios pareigos nenustačius, D. R. elgesys, akcentuojamas A. R. atstovės skunde, nėra pakankamas spręsti klausimÄ dėl J. R. administracinės atsakomybės pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Byloje nenustatyta, kad D. R., prižiÅ«rimas J. R., elgtųsi taip, kad bÅ«tų pakankamas pagrindas pripažinti, kad ji, kaip motina, netinkamai augina savo nepilnametį sÅ«nų.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, pripažįsta, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, jog J. R. nepanaudojo savo valdžios ar panaudojo prieÅ¡ingai sÅ«naus D. R. interesams. Vien pareiÅ¡kėjo ir jo atstovės nesutikimas su tuo savaime nereiÅ¡kia, kad Institucijos vyriausioji specialistė G. Matačino 2021 m. gruodžio 21 d. nutarime padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad J. R. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, požymių. A.

R. atstovės skunde nurodyti galimi J. R. padaryti VTAPÄ® 3 straipsnio 4 punkto, 4 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktų, 6 straipsnio 1 punkto, taip pat CK 3.155 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimai yra nepagrįsti. Dėl galimų administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymo ANK 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už tėvų (globėjų, rÅ«pintojų) vengimÄ leisti į mokyklÄ vaikÄ iki 16 metų arba kliudymÄ vaikui iki 16 metų mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas.

Nagrinėjamu atveju A. R. atstovė skunde nurodo, kad J. R. turėjo bÅ«ti patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 80 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji neleido sÅ«naus D. R. į mokyklÄ 2021 m. spalio 11–15 d., 18 d. ir 2021 m. lapkričio 22–23 d. Skundžiamu nutarimu nepadarius to, J. R. nepagrįstai iÅ¡vengė administracinės atsakomybės. Teismas pažymi, kad padaryta veika, kad ji bÅ«tų laikoma administraciniu nusižengimu, turi ne tik formaliai atitikti ANK 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį, bet ir bÅ«ti pavojinga.

Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinio nusižengimo pavojingumas skiriasi nuo nusikalstamos veikos pavojingumo ir negali būti su juo tapatinamas. Nusikalstama veika paprastai pasižymi didesniu nei administracinis nusižengimas pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu ir tai yra vienas iš pagrindinių kriterijų atskiriant šiuos skirtingus teisės pažeidimus. Tačiau tai nereiškia, kad administraciniam nusižengimui neturi būti būdingas atitinkamas pavojingumo laipsnis ir pobūdis. Tiek administracinės atsakomybės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai asmens elgesys, tik formaliai atitinkantis administracinio nusižengimo požymį, nesant jo pavojingumui, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas.

Sprendžiant, ar asmens veika yra pasiekusi administraciniam nusižengimui bÅ«dingÄ pavojingumÄ , atsižvelgiama į tokios veikos objektyviuosius (jos mastÄ , pobÅ«dį, padarinius, grėsmę saugomiems teisiniams gėriams ir pan.), subjektyviuosius (kaltės laipsnį, tyčios kryptingumÄ , veikos motyvus, tikslus, asmens socialinę brandÄ ir pan.) požymius. Å iuo atveju gali bÅ«ti vertinama ir pati situacija, kuriai esant buvo padaryta veika. J. R. teismo posėdžio metu pripažino, kad sÅ«nus D. R. nėjo į mokyklÄ 2021 m. spalio 11–15 d., 18 d., nes jie buvo poilsinėje kelionėje Turkijoje.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kelionė buvo rezervuota 2019 m. spalio 16 d., kelionės data 2020 m. spalio 12–19 d. Avansas buvo sumokėtas 2019 m. spalio 18 d. Dėl pandeminės situacijos ir atÅ¡auktų skrydžių 2020 m. spalio 6 d. kelionės iÅ¡vykimo datos buvo perkeltos į 2021 m. spalio 11–18 d. 2020 m. spalio 6 d. patvirtinus kelionės datų keitimÄ Ä¯ 2021 m. spalio 11–18 d., daugiau keitimų nebuvo, klientai iÅ¡vyko į kelionę (1 t., b. l. 130–145). Nagrinėjamu atveju vien tai, kad D.

R. nėjo į mokyklÄ Å¡iek tiek daugiau kaip savaitę nelaikytina pakankamu pagrindu tvirtinti, kad J. R. vengė leisti savo nepilnametį sÅ«nų mokytis. Nenustatyta, kad J. R. tyčia piktybiÅ¡kai, sistemiÅ¡kai ar ilgesnį laikÄ neleido D. R. į mokyklÄ . J. R. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad tiek ji, tiek vaikai yra labai pavargę nuo skyrybų, todėl nusprendė pabÅ«ti su vaikais ir užsakė kelionę dar prieÅ¡ karantinÄ , buvo sumokėtas depozitas. Žino, kad vaikas privalo lankyti mokyklÄ , tai buvo toks pirmas atvejis, nes nežinojo, kada turės galimybę keliauti.

J. R. nurodė priežastis, dėl kurių sÅ«nus nėjo į mokyklÄ . Ä®vertinus situacijÄ Å¡eimoje (skyrybų procesÄ , konfliktinius santykius tarp tėvų), negalima teigti, kad J. R. nurodytos sÅ«naus nėjimo į mokyklÄ priežastys bÅ«tų visiÅ¡kai nepateisinamos. Teismas kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kad iÅ¡siaiÅ¡kintų, ar Å¡iek tiek daugiau kaip savaitės nėjimas į mokyklÄ nulėmė D. R. mokymosi rezultatų suprastėjimÄ . Minėta ugdymo įstaiga 2022 m. vasario 17 d. raÅ¡te nenurodė, kad mokinio D.

R. mokymosi rezultatai dėl kelionės iÅ¡ esmės suprastėjo (1 t., b. l. 119). A. R. atstovė skunde taip pat nenurodė, kaip dėl poilsinės kelionės į TurkijÄ sutriko D. R. ugdymo procesas, t. y. nepateikė duomenų, kad jo mokymosi rezultatai suprastėjo ir pan. Akivaizdu, kad mokykloje nebuvęs ir grįžęs iÅ¡ kelionės D. R. (kaip ir kiekvienas mokinys) vėliau turi pareigÄ atsiskaityti už praleistas užduotis. Taigi nenustatyta, kad atsirado kokių nors neigiamų pasekmių dėl D.

R. nėjimo į mokyklÄ minėtu laikotarpiu. Tokios iÅ¡vados nepaneigia, kad administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 80 straipsnio 1 dalyje, yra apraÅ¡ytas formaliÄ ja sudėtimi. Å iame kontekste pažymėtina, kad D. R. buvo iÅ¡vykęs į kelionę ir su pačiu pareiÅ¡kėju ugdymosi proceso laiku. Teismas taip pat nenustatė, kad iki tol J. R. be pateisinamų priežasčių neleido sÅ«naus mokytis, jai buvo pateiktos kokios nors pastabos dėl tokio elgesio. Taigi nenustatyta, kad J. R. padaryti veiksmai yra tokio pavojingumo laipsnio, kad juos galima bÅ«tų vertinti kaip administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 80 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ .

Teismo vertinimu, ANK 80 straipsnio 1 dalis negali bÅ«ti taikoma formaliai. Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar J. R. veiksmuose yra Å¡io administracinio nusižengimo požymių, neturi esminės reikÅ¡mės, kada J. R. atliko kelionės rezervacijÄ . Byloje taip pat nustatyta, kad D. R. nėjo į mokyklÄ 2021 m. lapkričio 22–23 d. J. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad sÅ«nus minėtomis dienomis nėjo į mokyklÄ , nes A. R. turėjo sÅ«naus mokymosi priemones ir jis bijojo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo atsiimti mokymosi priemones.

J. R., apklausiama Institucijoje, nurodė tokias pačias aplinkybes, taip pat papildė, kad ji bijojo, jog A. R. nuveÅ¡ sÅ«nų į Vaiko raidos centrÄ (1 t., b. l. 36 (antra pusė)–37). J. R. nurodyta aplinkybė, kad D. R. mokymosi priemonės buvo likusios pas pareiÅ¡kėjÄ , nėra paneigta. BylÄ nagrinėjant teisme, buvo perklausyti garso įraÅ¡ai ir peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡ai, kuriuose užfiksuota, kad J. R. kelia pretenzijas A. R. dėl tos pačios priežasties. Tai, kad, pasak A. R. atstovės, D.

R. galėjo atvykti pas tėvÄ atsiimti likusių daiktų, neturi esminės reikÅ¡mės vertinant, ar J. R. veikoje yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 80 straipsnio 1 dalyje, požymių. Byloje taip pat nustatyta, kad tarp pareiÅ¡kėjo ir J. R. yra nesutarimas, ar reikia sÅ«nui apsilankyti Vaiko raidos centre, ar ne. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad J. R., nesutikdama dėl sÅ«naus apsilankymo Vaiko raidos centre, galėjo turėti baimės dėl D. R.. Kita vertus, įvertinus laikÄ , kurį nėjo D.

R. į mokyklÄ (dvi dienos), Å¡iuo atveju jo nesilankymo ugdymo įstaigoje priežastis nėra esminė sprendžiant dėl J. R. traukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 80 straipsnio 1 dalį. Vien tam tikri J. R. nurodyti priežasčių, dėl kurių sÅ«nus nėjo į mokyklÄ , neatitikimai nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismo vertinimu, ir Å¡iuo atveju vien D. R. nėjimas į mokyklÄ dvi dienas nelaikytinas pakankamu pagrindu tvirtinti, kad J.

R. vengė leisti savo nepilnametį sÅ«nų mokytis. Nenustatyta, kad J. R. tyčia piktybiÅ¡kai, sistemiÅ¡kai ar ilgesnį laikÄ neleido D. R. į mokyklÄ . Å iuo atveju akivaizdu, kad D. R. nėjimas į mokyklÄ minėtu laikotarpiu buvo nulemtas jo tėvų tarpusavio konfliktinių santykių ir nesutarimų (skyrybų procesas), D. R. ir tėvo įtemptų santykių. Akivaizdu, kad, jei D. R. tėvų, jo ir pareiÅ¡kėjo santykiai bÅ«tų įprasti, D. R. bÅ«tų lankęsis mokykloje 2021 m. lapkričio 22–23 d. (duomenys neskelbtini) nepateikė duomenų, kad mokinio D.

R. dvi dienas nesilankymas mokykloje lėmė jo mokymosi rezultatų esminį suprastėjimÄ . A. R. atstovė skunde taip pat nenurodė, kaip dėl nebuvimo minėtu laikotarpiu mokykloje sutriko D. R. ugdymo procesas, t. y. nepateikė duomenų, kad jo mokymosi rezultatai suprastėjo ir pan. Taigi nenustatyta, kad atsirado kokių nors neigiamų pasekmių dėl D. R. nėjimo į mokyklÄ minėtu laikotarpiu. Apibendrinus pripažintina, kad J. R. padaryta veika nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad juos galima bÅ«tų vertinti kaip administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 80 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ .

Teismo vertinimu, ANK 80 straipsnio 1 dalis negali bÅ«ti taikoma formaliai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, pripažįsta, kad Å¡iais dviem konkrečiais atvejais nėra pagrindo J. R. traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 80 straipsnio 1 dalį. Vien pareiÅ¡kėjo ir jo atstovės nesutikimas su tuo savaime nereiÅ¡kia, kad Institucijos vyriausioji specialistė G. Matačino 2021 m. gruodžio 21 d. nutarime neteisingai įvertino J. R. veikas pagal aptariamÄ ANK straipsnį. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Institucijos vyriausiosios specialistės G.

Matačino 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimas priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktus duomenis, todėl naikinti šį procesinį sprendimÄ A. R. atstovės skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Galinos Matačino 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimÄ nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ palikti nepakeistÄ ir pareiÅ¡kėjo A.

R. atstovės advokatės Deimantės DrÄ sutavičienės skundo netenkinti. Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Darius Lukaitis