2025-04-02 Nr. AB-5764-3-62-3-00327-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-425-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00327-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Z. M., I. D. ir K. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Z. M., I. D. ir K. K. skundą atsakovui Šakių rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai Z. M., I. D. ir K. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Šakių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. T-316 „Dėl Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema koregavimo patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjai taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti detaliojo plano, patvirtinto Šakių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T-284 „Dėl žemės sklypo, esančio Šakiuose, (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“, koregavimo procedūrą (Nr. K-VT-84-24-1430).

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai prašo panaikinti Tarybos Sprendimą, kuriuo, be kita ko, patvirtintas Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema, patvirtinto Tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-106 „Dėl Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema tvirtinimo“, koregavimas, parengtas Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinėje sistemoje TPS „Vartai“ www.planuojustatau.lt (buv. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS) (parengto TPD Nr. K-VT-84-23-934). Šiuo Sprendimu patvirtintas Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema koregavimas.

Teismas pažymėjo, kad sprendimas, kuriuo atliekamas atitinkamo bendrojo plano (jo sprendinių) koregavimas, laikytinas norminiu administraciniu aktu, o norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo specifika pasireiškia tuo, jog ne bet kuris suinteresuotas asmuo, o tik ABTĮ 112 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai gali inicijuoti norminio administracinio akto teisėtumo patikrą administraciniame teisme, t. y. kreipimosi teisę dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo turi ribotas subjektų ratas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal ABTĮ 113 straipsnį prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Individualioje byloje nagrinėjant ginčą pareiškėjai turi teisę prašyti, kad šią bylą nagrinėjantis teismas, esant pagrįstų abejonių dėl norminio akto nuostatų teisėtumo, ABTĮ nustatyta tvarka kreiptųsi į administracinį teismą su motyvuotu prašymu ištirti atitinkamo norminio administracinio akto atitiktį aukštesnės galios teisės aktams. Individualią bylą nagrinėjantis teismas šiuo klausimu į administracinį teismą gali kreiptis ir nesant konkretaus proceso dalyvio prašymo.

Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra nagrinėjama individuali byla, kurioje būtų sprendžiama dėl pareiškėjų teisių gynimo vienu iš ABTĮ nustatytų būdų. Pareiškėjai neskundžia jokių jiems adresuotų viešojo administravimo subjekto sprendimų ir (ar) veiksmų, susijusių su jų teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimu. Taigi šiuo atveju pareiškėjai neinicijuoja individualios bylos.

Teismas sprendė, kad pareiškėjai, pateikdami skundą, negali inicijuoti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo pagal ABTĮ 113 straipsnio 1 dalį. Taip pat pareiškėjai nepatenka į ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo, ratą. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai, prašydami panaikinti Sprendimą, prašo panaikinti norminį administracinį aktą, o pagal ABTĮ nuostatas jie neturi teisės inicijuoti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo, teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis.

Teismas, nepriėmęs nagrinėti pareiškėjų skundo, nesprendė klausimo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai nurodo, kad jie gina ne viešą, o privatų interesą, todėl turi teisę ginčyti norminio pobūdžio Tarybos priimtus administracinius aktus (pareiškėjai cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus administracinėse bylose Nr. eAS-263-602/2024 ir Nr. eAS-581-525/2024). Teismas nepagrįstai riboja pareiškėjų teisę kreiptis į teismą ir ginti jų teisėtus interesus. Pareiškėjai teigia kreipęsi į ABTĮ 112 straipsnyje nurodytus subjektus, kuriems suteikta teisė kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi, todėl pareiškėjai savo pažeistas teises turi ginti patys.

Pareiškėjai pažymi, kad jie siekia inicijuoti administracinį ginčą dėl jų, kaip Šakių miesto (duomenys neskelbtini) esančių gyvenamųjų namų gyventojų, teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, nes Tarybos priimtas Sprendimas pažeidžia jų teises bei teisėtus lūkesčius į saugią, sveiką ir švarią aplinką. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai negali inicijuoti dar kokios nors atskiros individualios bylos dėl Tarybos Sprendimo teisėtumo tyrimo, nes pareiškėjų teisės teritorijų planavime yra itin ribotos.

Pareiškėjų teigimu, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįsigilino į ginčo esmę, į pareiškėjų skundo motyvus ir įrodymu, todėl nepagrįstai atsisakė priimti skundą ir tokiu būdu užkirto pareiškėjams galimybę apginti savo pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 13 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai siekia ginčyti Šakių rajono savivaldybės tarybos 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. T-316 „Dėl Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema koregavimo patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistemos, patvirtintos Tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-106 „Dėl Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema tvirtinimo“, koregavimas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundo reikalavimą panaikinti Tarybos Sprendimą, motyvuodamas tuo, kad Sprendimas yra norminis teisės aktas, o pareiškėjai nėra vieni iš ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, turinčių teisę su abstrakčiu prašymu inicijuoti bylą dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo, taip pat teisme nėra nagrinėjama individuali byla, kurioje būtų keliamas klausimas dėl norminio akto nuostatų teisėtumo (ABTĮ 113 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjai su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde teigia, kad jie, ginčydami Sprendimą, siekia ginti privatų interesą, nes Tarybos priimtas Sprendimas pažeidžia jų teises bei teisėtus lūkesčius į saugią, sveiką ir švarią aplinką. Pareiškėjai nurodo kreipęsi į ABTĮ 112 straipsnyje nurodytus subjektus, kuriems suteikta teisė kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjų siekiamas ginčyti Tarybos Sprendimas yra norminis teisės aktas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinius ginčus dėl teritorijų planavimo, ne kartą yra pasisakęs, kad bendrasis teritorijos planas atitinka norminio teisės akto požymius, todėl laikytinas norminiu administraciniu teisės aktu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-298/2009, 2011 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-360/2011 ir kt.).

Pažymėtina, kad teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-678/2010, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-116-858/2015, 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-680-756/2020).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, kreipdamiesi į administracinį teismą dėl Tarybos Sprendimo panaikinimo, siekia inicijuoti bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo (atitikties aukštesnės galios teisės aktams) tyrimo. Pareiškėjai prašo teismo padėti jiems realizuoti savo teises, nes Tarybos Sprendimas pažeidžia jų (pareiškėjų) teises bei teisėtus lūkesčius į saugią, sveiką ir švarią aplinką, Sprendimu pakeista nedidelės Šakių miesto teritorijos, esančios tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, naudojimo paskirtis, jog galėtų būti statomas didelis prekybos centras.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjų skundo ir atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad teisė inicijuoti norminių administracinių aktų tyrimą administraciniame teisme įstatymų leidėjo yra apribota. Pareiškimų (prašymų) ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą nagrinėjimą reguliuoja ABTĮ II dalies II skyriaus pirmojo skirsnio normos, kurios nustato dvi norminių teisės aktų kontrolės rūšis: abstrakčią (ABTĮ 112 straipsnis) ir konkrečią, t. y. susijusią su individualia byla (ABTĮ 113 straipsnis). Priklausomai nuo norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo rūšies skiriasi subjektų, galinčių inicijuoti tokį procesą, ratas. Abstraktų pareiškimą ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę paduoti Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas, o dėl savivaldybių administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto (ar jo dalies) atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui – ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai. Kiti asmenys tiesiogiai kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą negali, todėl tokio pobūdžio jų prašymus teismas atsisako priimti, tačiau šie asmenys gali prašyti, kad individualią bylą nagrinėjantis teismas arba pats pradėtų norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą (jeigu atitinkama kompetencija šiam teismui yra priskirta), arba kreiptųsi į kompetentingą administracinį teismą dėl tokio tyrimo.

Pagal ABTĮ 113 straipsnio 1 dalį, prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas formuluotę „nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo“, pabrėžė, kad tam, jog būtų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi būti nustatyta, kad šis norminis teisės aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu būdu nulėmė tikrą ar tariamą asmens teisių pažeidimą. Pažymėtina, jog galimas, hipotetinis pareiškėjo teisių pažeidimas ir ginčijamo akto pritaikymas ateityje nesudaro pagrindo konstatuoti, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra susijęs su asmens teisių ar saugomų interesų pažeidimu. Administracinio teismo jurisdikcijos pripažinimas tokiu atveju kaip šis reikštų nukrypimą nuo norminio administracinio akto teisėtumo patikra siekiamo tikslo ir tai, kad būtų nepaisoma kitų sąlygų, kurios suponuoja, jog turi egzistuoti individualus ginčas (o ne ginčas dėl norminio akto), kurio išsprendimui yra reikalinga ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-91-146/2017, 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-587-575/2019).

Kaip matyti iš ABTĮ 112 straipsnio ir 113 straipsnio 1 dalyje nustatyto subjektų, turinčių teisę su prašymu kreiptis į administracinį teismą, kad būtų ištirtas norminio administracinio akto teisėtumas, sąrašo, pareiškėjai, kurie į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu kreipėsi, kaip į siekiamu ginčyti savivaldybės bendruoju planu suplanuotą teritoriją patenkančių žemės sklypų valdytojai, nagrinėjamu atveju nepatenka į expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įvardytų tokią teisę turinčių subjektų ratą. Be to, nėra duomenų, kad teisme būtų nagrinėjama konkreti byla dėl pareiškėjų teisių pažeidimo, kurios nagrinėjimo metu iškilo abejonės dėl joje taikytino norminio administracinio akto teisėtumo. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai neturi teisės kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo.

Pareiškėjų atskirajame skunde nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-263-602/2023 ir 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-581-525/2024 pateikti išaiškinimai nėra aktualūs šiai nagrinėjamai bylai, nes yra susiję su skirtingais ginčijamais administraciniais aktais ir taikytinomis teisės aktų nuostatomis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pareiškėjai šioje byloje nesiekia inicijuoti konkretaus administracinio ginčo, todėl pareiškėjams nėra užkirstas kelias ginti savo pažeistas teises pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, pareiškiant konkrečius reikalavimus subjektams, kurie pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, t. y. inicijuoti individualią bylą ir teikti prašymą pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjai nekelia administracinio ginčo, kurį būtų galima laikyti individualiu, ir jie nėra specialūs subjektai, įgalioti pateikti abstraktų prašymą dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjų skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Atsižvelgus į tai, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų Z. M., I. D. ir K. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė