Legislator Case Law & Legislation
2021-05-19 Nr. AB-10744-3-61-3-03916-2019-4 AI generated

2021-05-19 Nr. AB-10744-3-61-3-03916-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-05-19 Nr. AB-10744-3-61-3-03916-2019-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Sprendimas

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2021-05-19 Nr. AB-10744-3-61-3-03916-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas P. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2019 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 51S-79 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. D.“ (toliau – ir Sprendimas), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-1300-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03916-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2019 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 51S-79 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. D.“ (toliau – ir Sprendimas), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam 2000 metais buvo pripažinta teisė į nuosavybės atkūrimą į jo tėvui iki nacionalizacijos priklausiusį 3 ha ploto žemės sklypą. Ši teisė buvo patvirtinta 2000 m. rugsėjo 5 d. išvada Nr. 129 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, sudaryta Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Išvada). Dalis žemės buvo gražinta ir iki šiol liko negrąžintas 1 ha žemės plotas. 2019 metų vasario mėn. gavo NŽT Elektrėnų skyriaus raštą, kuriame nurodoma, jog jis nenurodė kadastro vietovės, kurioje pageidauja gauti miško sklypą, lygiavertį turėtam žemės sklypui. Todėl jam buvo suteiktas 30 dienų terminas pasirinkti kadastro vietovę, kurioje jis pageidautų gauti miško sklypą. Nuvykęs į NŽT Elektrėnų skyrių išreiškė nesutikimą su nuosavybės atkūrimo būdo pakeitimu. Jam buvo pasakyta, kad laisvos žemės nėra ir jis turi rinktis miško sklypą. Su jo nuosavybės atkūrimo bylą tvarkančia darbuotoja J. N. vyko apžiūrėti jam siūlyto miško sklypo. Kadangi siūlomas miško sklypas buvo menkavertis (krūmynai), jis atsisakė jam siūlomo miško sklypo ir išsakė savo nusistatymą gauti žemę. Jam buvo pažadėta pranešti apie perduodamus nuosavybėn žemės sklypus. Tačiau jokių pasiūlymų negavo.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 metų spalio 23 d. gavo NŽT Elektrėnų skyriaus raštą, kuriame nurodoma, jog jis turi atvykti atsiimti sprendimo, kuriuo jam nuosavybės teisė į žemę atkuriama pinigais. Nuvykus į vietą, jam buvo įteiktas Sprendimas, kuriuo jam vietoje 1,0395 ha žemės nuspręsta sumokėti piniginę 1 387 Eur dydžio kompensaciją. Pareiškėjo netenkina toks nuosavybės atkūrimo būdas, nes jo duomenimis, dar yra laisvos žemės, kur galima suformuoti grąžintinus sklypus.

4. Pareiškėjas teigė, kad dar iki skundžiamo Sprendimo atsakovas 2019 m. rugsėjo 20 d. priėmė įsakymą Nr. 51 VĮ-264-(14.51.2.) „Dėl Vilniaus apskrities 2000 m. rugsėjo 5 d. išvados Nr. 129 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ parengtos P. D. vardu panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo nuspręsta panaikinti Išvadą, kartu nurodant, kad Įsakymas gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Su šiuo Įsakymu jis nebuvo supažindintas ir jam nebuvo pateiktas jo nuorašas, taip pat negavo atsakovo 2019 m. spalio 1 d. pranešimo apie 2019 m. spalio 18 d. rengtą pasėdį dėl Sprendimo svarstymo.

5. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad atsakovas iš esmės pažeidė nuosavybės atkūrimo tvarką, neinformuodamas pareiškėjo apie jo atžvilgiu priimtą skundžiamą administracinį aktą, kuriuo buvo pakeistas nuosavybės atkūrimo būdas, ir kuris tapo pagrindu priimti baigiamąjį sprendimą nuosavybės atkūrimo procese. Toks atsakovo neteisėtas neveikimas, turint omenyje pretendentui į nuosavybės atkūrimą skundžiamo administracinio akto nepateikimas, daro po to sekusius viešojo administravimo subjekto veiksmus neteisėtais ir nesukeliančiais tokiam asmeniui teisinių pasekmių, nes buvo pažeista imperatyvi įstatymo nuostata apie asmeniui suteiktiną teisę skųsti administracinį aktą. Aptariamo Įsakymo nepateikimas negali būti laikomas formaliu pažeidimu, nelėmusiu galutinio sprendimo priėmimo, nes, nepriėmus įsakymo dėl išvados panaikinimo, negalimas sprendimas dėl atlyginimo pinigais už turėtą nekilnojamąjį turtą, o be to, toks sprendimas neatitinka pareiškėjo valios dėl nuosavybės atkūrimo būdo ir pareiškėjas turi pakankamai teisinių ir faktinių argumentų, jog atsakovas be teisėto pagrindo pakeitė nuosavybės atkūrimą į žemę ne žeme, o mišku, o galiausiai į piniginę kompensaciją. Tačiau šie klausimai yra ginčo dėl Įsakymo teisėtumo dalykas, kuris būtų nagrinėjamas iš pradžių neteismine tvarka, o paskui, galimai, ir teismine.

6. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad iš NŽT Elektrėnų skyriuje esančių dokumentų nustatyta, jog P. D. tuometei Trakų rajono Vievio agrarinės reformos tarnybai 1991 m. spalio 3 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko D. A., S. iki nacionalizacijos Trakų apskrities, Vievio valsčiaus, (duomenys neskelbtini) kaimuose valdytą žemę. Šiame prašyme P. D. išreiškė valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, ir pageidavo individualiai ūkininkauti. Išvadoje, parengtoje P. D. vardu, nurodyta, kad P. D. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3 ha už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę. Išvadoje kadastro vietovė nėra nurodyta. Iki ginčijamo Sprendimo P. D. už mieste turėtą žemę nuosavybės teisė atkurta į 2,2605 ha žemės, liko neatkurta 1,0395 ha žemės.

8. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas ne kartą buvo kviečiamas dalyvauti pretendentų susirinkimuose, kuriuose buvo projektuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai žemės (miško) sklypai iš laisvos valstybinės žemės fondo, tačiau pareiškėjas arba neatvykdavo, arba atvykęs sklypų nesiprojektuodavo. NŽT Elektrėnų skyrius 2019 m. vasario 19 d. raštu Nr. 51 SD-390-(14.51.38.) „Dėl kadastro vietovės pasirinkimo“ registruotais laiškais (RE067293703LT; RE067293751LT) informavo pareiškėją, kad jis nėra nurodęs kadastro vietovės, kurioje pageidauja gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą, ir prašė pasirinkti šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kadastro vietovę ir apie tai informuoti Elektrėnų skyrių, papildomai informuodamas, kad nenurodžius kadastro vietovės arba nurodžius kadastro vietovę, kurioje pagal NŽT interneto svetainėje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai lygiavertį žemės, miško sklypą, nuosavybės teisės į žemę, mišką bus atkuriamos atlyginant pinigais. Siuntos pareiškėjui įteiktos. Pareiškėjas per nurodytą terminą prašymo nepateikė. NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjas Įsakymu panaikino Išvadą. NŽT Elektrėnų skyrius 2019 m. spalio 1 d. raštu Nr. 51SD-2463-(14.51.92.) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“ registruotais laiškais (RE017728455LT; RE017728478LT) informavo pareiškėją, kad NŽT Elektrėnų skyrius parengė pareiškėjo vardu sprendimą atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais ir kvietė pareiškėją atvykti 2019 m. spalio 18 d., 10 val. susipažinti su parengtu sprendimo projektu, papildomai informuodamas, kad neatvykus sprendimas bus priimtas pareiškėjui nedalyvaujant. Pareiškėjui siuntos įteiktos.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į 2019 m. spalio 18 d., 10 val. vykusį posėdį neatvyko. NŽT 2019 m. spalio 21 d. priėmė skundžiamą Sprendimą atkurti P. D. nuosavybės teises į tenkančią nekilnojamojo turto dalį, už 1,0395 ha atlyginti pinigais. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjui buvo pasakyta, kad laisvos žemės nėra, ir jis turi rinktis miško sklypą, kad su darbuotoja vyko apžiūrėti jam siūlomą miško sklypą laikytinos nepagrįstomis, melagingomis ir išgalvotomis. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjui buvo siūloma rinktis miško sklypą, kad darbuotoja kartu su pareiškėju vyko apžiūrėti miško sklypo.

10. Atsakovas pažymėjo, kad pagal teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, nuostatas kiekvienas pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, teisiniuose santykiuose, susijusiuose su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę, turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą pilietį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisėms į žemę atkurti.

11. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo Įsakymas pareiškėjui nesukuria jokių teisinių pasekmių, nes pagrindas NŽT atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais buvo ne Išvados panaikinimas, bet pareiškėjo neveikimas, taip kaip numato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), 29 punktas.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo P. D. skundą tenkino ir panaikino skundžiamą Sprendimą bei priteisė pareiškėjui iš atsakovo 623 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13. Teismas iš skundo argumentų nustatė, kad iš esmės pareiškėjas nesutinka su atsakovo sprendimu atkurti nuosavybės teises jam už 1,0395 ha žemės plotą, atlyginant pinigais, teigiant, kad buvo pažeista imperatyvi nuostata, nes jam nebuvo pranešta apie Įsakymą, kuriuo buvo panaikinta Išvada, dėl ko buvo užkirstas kelias ginčyti Įsakymą ir priimtas neteisėtas skundžiamas Sprendimas.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjo vardu 2000 m. rugsėjo 5 d. buvo parengta Išvada, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3 ha už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjui už mieste turėtą žemę nuosavybės teisė atkurta 2004 m. birželio 10 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. ir 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimais iš viso į 2,2605 ha žemės. Iki ginčijamo Sprendimo priėmimo buvo likusi neatkurta nuosavybės teisė į 1,0395 ha žemės. NŽT Elektrėnų skyrius 2012 m., 2013 m., 2017 m. pranešimais pareiškėją kvietė dalyvauti pretendentų susirinkimuose, kuriuose buvo projektuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai žemės (miško) sklypai iš laisvos valstybinės žemės fondo. Tačiau, kaip nurodė atsakovas, nors pareiškėjui šie pranešimai buvo įteikti, pareiškėjas arba neatvykdavo, arba atvykęs sklypų nesiprojektuodavo.

15. Teismas, akcentuodamas Tvarkos 29 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nurodė, kad NŽT Elektrėnų skyrius 2019 m. vasario 19 d. raštu Nr. 51 SD-390-(14.51.38.) „Dėl kadastro vietovės pasirinkimo“ informavo pareiškėją, kad jis nėra nurodęs kadastro vietovės, kurioje pageidauja gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą, ir prašė ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos pasirinkti šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kadastro vietovę ir apie tai informuoti Elektrėnų skyrių, informavo, kad nenurodžius kadastro vietovės arba nurodžius kadastro vietovę, kurioje pagal NŽT interneto svetainėje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai lygiavertį žemės, miško sklypą, nuosavybės teisės į žemę, mišką jam bus atkuriamos atlyginant pinigais. Teismas nustatė, kad šis pranešimas buvo įteiktas pareiškėjui registruota siunta RE067293703LT ir RE067293751LT 2019 m. vasario 21 d. ir 2019 m. kovo 4 d.

16. Teismas pažymėjo, kad atsakovo duomenimis pareiškėjas per nurodytą terminą prašymo, nurodydamas jame kadastro vietovę, kurioje pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą, nepateikė. Pareiškėjas skunde priešingai nurodė, kad buvo nuvykęs į NŽT Elektrėnų skyrių ir išreiškė nesutikimą su nuosavybės atkūrimo būdo pakeitimu. Pareiškėjas teigia, kad su jo bylą tvarkančia darbuotoja J. N. vyko apžiūrėti jam siūlomo miško sklypo, tačiau dėl miško menkavertiškumo atsisakė siūlomo sklypo. Pareiškėjo teigimu, jam buvo pažadėta, jog bus pranešta apie perduodamus nuosavybėn žemės sklypus.

17. Teismas, apžvelgęs Tvarkos 103 ir 1051 punktuose, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nustatė, kad NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjas Įsakymu panaikino Išvadą. Įsakyme yra nurodyta jo apskundimo tvarka. Pareiškėjas į 2019 m. spalio 18 d., 10.00 val. vykusį posėdį, kuriame buvo pristatomas Sprendimo projektas, neatvyko. NŽT 2019 m. spalio 21 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į tenkančią nekilnojamojo turto dalį, už 1,0395 ha atlyginant 1 387 Eur suma.

18. Teismas akcentavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad Įsakymas pareiškėjui buvo siunčiamas ir įteiktas, kad jam buvo pranešta apie šio administracinio akto priėmimą. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad Įsakymas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nes atkuriant nuosavybės teises, kuomet atlyginama pinigais, būtina panaikinti Išvadą pagal Tvarkos 1051 punktą ir kad pagrindas NŽT priimti Sprendimą buvo ne Išvados panaikinimas, bet pareiškėjo neveikimas, kaip numato Tvarkos 29 punktas.

19. Teismas pabrėžė, kad Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma, kad NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, yra imperatyvi.

20. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepagrindė savo pasyvaus elgesio nuosavybės teisių atkūrimo procese, t. y. nenurodė objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kas atsakovo vertinimu sudarė pagrindą priimti skundžiamą Sprendimą. Atsakovas nepaneigė, jog buvo pažeista imperatyvi nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą reglamentuojanti norma, užkertant pareiškėjui realią galimybę ginčyti NŽT Elektrėnų skyriaus Įsakymą, kuriuo buvo panaikinta Išvada. Šis imperatyvaus reikalavimo pažeidimas daro Sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu.

21. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad NŽT būtų siekusi savo veiksmais pranešti pareiškėjui apie Įsakymą ar supažindinti su jo turiniu. Pareiškėjas neneigia gavęs 2019 m. vasario 19 d. NŽT raštą, teigia, kad buvo nuvykęs į NŽT Elektrėnų skyrių ir bylą tvarkančiai darbuotojai išreiškęs savo poziciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, laukė, kol bus pasiūlyti perduodami nuosavybėn žemės sklypai. Be to, pareiškėjas nurodė, kad nėra gavęs 2019 m. spalio 1 d. pranešimo apie posėdį, kuriame turėjo būti svarstomas Sprendimo projektas. Bylos įrodymų visuma vienareikšmiškai nepatvirtina, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos. Neaišku, kodėl NŽT, išsiuntusi pareiškėjui pranešimą 2019 m. vasario 19 d. pagal Tvarkos 29 punktą, Įsakymą dėl Išvados panaikinimo priėmė tik 2019 m. rugsėjo 20 d., kai tuo tarpu yra numatytas konkretus terminas, kuriam suėjus turi būti imamasi tolimesnių veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese. Be to, neaišku, kodėl su Įsakymu nebuvo supažindintas pareiškėjas.

22. Teismas, pareiškėjui priteistinų 623 Eur bylinėjimosi išlaidų klausimą išsprendė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo.

III. 23. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, sumažinti jam priteistas bylinėjimosi išlaidas.

24. Atsakovo teigimu, byla išnagrinėta tinkamai, objektyviai ir visapusiškai neištyrus bei nenustačius visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių. Teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, nesivadovavo teisingumo ir sąžiningumo principais, buvo neobjektyvus.

25. Atsakovas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 6 dalyje, Tvarkos 29 ir 1051, 112–113 punktuose įtirtintą teisinį reglamentavimą, pabrėžia, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje įmperatyviai nurodyta, kad jeigu pretendentas Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais ir jokio kito atlyginimo būdo negali būti.

26. Atsakovas pažymi, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie tai, kad jam veikiant pasyviai, t. y. nepatikslinus (nenurodžius) kadastro vietovės, arba nepasirinkus žemės sklypo, nuosavybės teisės bus atkurtos atlyginant pinigais. Teismas neįvertino, kad NŽT Elektrėnų skyriaus 2019 m. vasario 19 d. raštas, kuris buvo siųstas registruotais laiškais, pareiškėjui buvo įteiktas, o vadovavosi pareiškėjo argumentais, jog pareiškėjas buvo nuvykęs į NŽT Elektrėnų skyrių ir išreiškė nesutikimą, kurie nėra įrodyti.

27. Atsakovas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu tenka ir patiems pretendentams, kontekste pabrėžia, kad pareiškėjas per nurodytą terminą prašymo, nurodydamas jame kadastro vietovę, kurioje pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą, nepateikė. Pareiškėjo pasyvus elgesys sudarė prielaidą, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais.

28. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Tvarkos 1051 punkte nėra reglamentuota, jog įsakymas dėl išvados panaikinimo turi būti teikiamas pretendentui susipažinimui. Be to, Išvados panaikinimas pareiškėjui nesukuria jokių teisinių pasekmių, nes pagrindas NŽT atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais buvo ne Išvados panaikinimas, bet pareiškėjo neveikimas, taip kaip numato Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 punktas ir Tvarkos 29 punktas. Įsakymas dėl Išvados panaikinimo yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas, kuris nekeičia nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

29. Atsakovas akcentuoja, kad ginčijamas teismo sprendimas jokių teisinių pasekmių nesukuria, nes net ir po ginčijamo teismo sprendimo atsakovas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, jokio kito nuosavybės teisių atkūrimo budo pareiškėjui taikyti negali, o tik atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais.

30. Atsakovas nurodo, kad nors pareiškėjo pirmosios instancijos teismo prašytos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, tačiau šios išlaidos turi būti įvertintos protingumo ir sąžiningumo principų kontekste. Byla nėra sudėtina, byloje nereikia analizuoti didelio kiekio dokumentų, pareiškėjo skundą sudaro tik 3 lapai, byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl laiko ir darbo sąnaudos buvo mažesnės.

31. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jam iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

32. Pareiškėjas teigia, kad apeliacinio skundo argumentai patvirtina, jog atsakovas apie priimtą Įsakymą, kuriuo buvo panaikinta Išvada, pareiškėjo neinformavo. Šis Įsakymas pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį yra skundžiamas NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kas ir nurodyta Įsakyme. Atsakovo nurodoma Tvarka yra poįstatyminis aktas, o jos 1051 punkte nurodyti veiksmai yra išvestiniai iš teisėtai ir pagrįstai atliktos Išvados dėl žemės grąžinimo natūrą panaikinimo procedūros. Šios procedūros teisėtumo absoliučiu elementu yra pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą informavimas apie jo atžvilgiu priimtą administracinį aktą, pateikiant jo kopiją bei išaiškinant jo apskundimo tvarką. Pretendentui apskundus tokį sprendimą ir patenkinus jo skundą, NŽT specialistai negalės taikyti Tvarkos 1051 punkto ir atlikti jame nurodytų veiksmų dėl nuosavybės atkūrimo formos pakeitimo – nuosavybės teises atkuriant pinigine kompensacija.

33. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo argumentai, susiję su pareiškėjo kvietimu į posėdį NŽT, neturi teisinės reikšmės. Be to, teismas išvadą apie 2010 m. spalio 1 d. pranešimo dėl pareiškėjo kvietimo į posėdį NŽT negavimo grindė byloje nustatytų aplinkybių ir esančių įrodymų visuma.

34. Pareiškėjo teigimu, valstybės įmonės Lietuvos pašto, kuri neatlieka viešojo administravimo funkcijų, į bylą pateikti duomenis apie registruotų siuntų įteikimą neturi prejudicinės reikšmės. Be to, atsakovas, įrodinėdamas, kad jo siųsti pranešimai pareiškėjui registruotu paštu buvo įteikti asmeniškai, pasirašytinai, galėjo išreikalauti iš pašto tokius įrodymus ir juos pateikti teismui. Atsakovui nepateikus neginčytinų įrodymų apie registruotų laiškų įteikimą, o pareiškėjui teigiant negavus tokių laiškų, nėra pagrindo vienareikšmei išvadai, jog pareiškėjas iš tikrųjų gavo iš NŽT išsiųstus laiškus.

35. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas, siekdamas paneigti pareiškėjo informaciją apie tai, kad NŽT Elektrėnų skyriaus specialistė J. N., tvarkanti pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo bylą, asmeniškai vyko su pareiškėju rodyti jam siūlomą mišką vietoje žemės laikotarpiu tarp 2019 m. vasario mėnesio ir rugsėjo mėnesio, galėjo atlikti tarnybinį tyrimą dėl nurodomo fakto ir gauti rašytinį savo darbuotojos paaiškinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Sprendimo, kuriuo pareiškėjui P. D. nuosavybės teisės už 1,0395 ha žemės plotą atkurtos pinigais (1 387 Eur), pagrįstumo ir teisėtumo.

37. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui nebuvo pranešta apie NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. 51 VĮ-264-(14.51.2.) „Dėl Vilniaus apskrities 2000 m. rugsėjo 5 d. išvados Nr. 129 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ parengtos P. D. vardu panaikinimo“, kuris gali būti skundžiamas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka, pripažino, kad tokiu būdu pareiškėjui buvo užkirstas kelias ginčyti šį Įsakymą ir tai sąlygojo neteisėto skundžiamo Sprendimo priėmimą.

38. Nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

39. Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo Tvarkos 29 punktas nustato, kad kai pilietis, pageidaujantis atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nėra nurodęs kadastro vietovės, kurioje pageidautų gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, arba šios tvarkos 105 punkte nustatyta tvarka rengiant išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ar žemėtvarkos skyriaus vedėjui įvertinus gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn paaiškėja, kad piliečiui, pateikusiam prašymą jo pageidaujamoje kadastro vietovėje gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, lygiavertį turėtajam, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę laisvos žemės fondo žemės nepakanka, žemėtvarkos skyrius raštu (registruotu laišku) informuoja pilietį, kad jis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo laiško gavimo dienos žemėtvarkos skyriui turi pateikti prašymą, nurodydamas jame kadastro vietovę, kurioje pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį <...>. Per nurodytą terminą nepateikus žemėtvarkos skyriui prašymo arba prašyme nurodžius kadastro vietovę, kurioje pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

40. Iš bylos duomenų matyti, kad NŽT Elektrėnų skyrius 2012 m., 2013 m., 2017 m. pranešimais pareiškėją kvietė dalyvauti pretendentų susirinkimuose, kuriuose buvo projektuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai žemės (miško) sklypai iš laisvos valstybinės žemės fondo. Vadovaujantis Tvarkos 29 punktu, NŽT Elektrėnų skyriuje 2019 m. vasario 19 d. buvo parengtas raštas Nr. 51SD-390-(14.51.38.), kuriuo pareiškėjas P. D. registruotomis pašto siuntomis (RE067293703LT ir RE067293751LT) 2019 m. vasario 21 d. ir 2019 m. kovo 4 d. buvo informuotas, kad jo vardu yra parengta ir Vilniaus apskrities viršininko Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo patvirtinta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 129, tačiau pagal NŽT Elektrėnų skyriuje esančius dokumentus P. D. nenurodė kadastro vietovės, kurioje pageidauja gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą. Šiuo raštu pareiškėjo prašoma ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos pasirinkti šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kadastro vietovę ir apie tai informuoti Elektrėnų skyrių. Taip pat nurodoma, kad nenurodžius kadastro vietovės arba nurodžius kadastro vietovę, kurioje pagal NŽT interneto svetainėje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai lygiavertį žemės, miško sklypą, nuosavybės teisės į žemę, mišką jam bus atkuriamos atlyginant pinigais.

41. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas per NŽT Elektrėnų skyriaus rašte nurodytą terminą būtų pateikęs prašymą, nurodydamas kadastro vietovę, kurioje pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą. Pareiškėjas aplinkybės, kad tokio pobūdžio prašymo neteikė, neginčija, ką patvirtina ir pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad nuvykdamas į NŽT Elektrėnų skyrių išreiškė nesutikimą su nuosavybės atkūrimo būdo pakeitimu. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių raštu pareiškėjo pareikštą prieštaravimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais. Kita vertus, pareiškėjui minėtu raštu Tvarkos 29 punkto pagrindu buvo išaiškinta, kad nepatikslinus kadastro vietovės arba nepasirinkus žemės sklypo, nuosavybės teisės be išlygų bus atkurtos pinigais.

42. Nagrinėjamos situacijos kontekste pažymėtina, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu, taigi ir domėtis bei gauti informaciją apie galimą susigrąžinti turtą, tenka patiems pretendentams. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkūrimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-530/2014).

43. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kuris buvo kviečiamas dalyvauti pretendentų susirinkimuose bei tinkamai informuotas NŽT Elektrėnų skyriaus 2019 m. vasario 19 d. raštu Nr. 51SD-390-(14.51.38.) apie reikalingumą pasirinkti kadastro vietovę ir apie tai informuoti Elektrėnų skyrių, nepateikė duomenų apie pasirinktą kadastro vietovę, todėl egzistavo Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje ir Tvarkos 29 punkte įtvirtintas teisinis pagrindas atkurti pareiškėjui nuosavybės teises pinigais.

44. Tvarkos 1051 punkte nurodyta, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį atlyginant pinigais šios tvarkos 103 ir 105 punktuose nustatytais atvejais, laikomasi šios tvarkos: Žemėtvarkos skyrius pateikia nuosavybės teisių atkūrimo bylą žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiam specialistui, kuris per mėnesį nuo šios bylos gavimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką apskaičiuoja valstybės išperkamo turto vertę, parengia kitus dokumentus, reikalingus sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais priimti, ir pateikia juos žemėtvarkos skyriaus vedėjui. Tuo atveju, jei išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn parengta: žemėtvarkos skyriaus vedėjas įsakymu panaikina išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn arba ją patikslina (jeigu nuosavybės teisės atkurtos į dalį išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodyto žemės, miško ar vandens telkinio ploto); žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo priėmimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką perskaičiuoja valstybės išperkamos žemės vertę (jeigu šios žemės vertė buvo apskaičiuota pagal Žemės įvertinimo metodiką) ir parengia kitus dokumentus, reikalingus sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais priimti.

45. Vadovaujantis nurodytu Tvarkos 1051 punktu, NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 51 VĮ-264-(14.51.2.) buvo panaikinta Vilniaus apskrities 2000 m. rugsėjo 05 d. išvada Nr. 129 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ parengta P. D. vardu. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino, kad pareiškėjas nepagrindė savo pasyvaus elgesio nuosavybės teisių atkūrimo procese, t. y. nenurodė objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, tačiau sprendė, kad nesupažindinus pareiškėjo su šiuo Įsakymu, buvo pažeista imperatyvi nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą reglamentuojanti norma (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis), užkertant pareiškėjui galimybę ginčyti NŽT Elektrėnų skyriaus Įsakymą, o toks imperatyvaus reikalavimo pažeidimas daro ginčijamą Sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu.

46. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad dėl pareiškėjo pasyvaus elgesio egzistavo Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje ir Tvarkos 29 punkte įtvirtintas teisinis pagrindas atkurti jam nuosavybės teises pinigais, darytina išvada, kad pareiškėjo pasinaudojimas teisine galimybe ikiteismine tvarka ginčyti minėtą Išvadą, kaip tarpinį procedūros dokumentą, neturi reikšmės nusprendžiant dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Be to, aplinkybė, kad Išvada nebuvo ginčijama, nesutrukdė pareiškėjui kreiptis į teismą su skundu dėl Sprendimo panaikinimo. Tokiu atveju nagrinėjant reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo turi būti įvertintas ir Išvados panaikinimo teisėtumas. Byloje nėra nurodyta savarankiškų argumentų, kuriais būtų išimtinai kvestionuojamas Išvados panaikinimo teisėtumas. Pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas Įsakymo dėl Išvados apskundimo procedūros pažeidimą, neatsižvelgė į jos panaikinimo iš esmės formalią reikšmę priimant Sprendimą. Taigi Sprendimo panaikinimas nagrinėjamu atveju nulemia tik nepagrįstą nuosavybės teisių atkūrimo procedūros trukmės pailginimą, bet negali turėti įtakos jos galutiniam materialiniam teisiniam rezultatui. Todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad nėra pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo nurodytos nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančios teisės normos pažeidimo ir atitinkamai ginčijamo Sprendimo neteisėtumo aptariamu aspektu.

47. Tvarkos 112 punkte nustatyta, kad šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytos sprendimus priimančios institucijos ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio, kuriame priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, raštu (registruotu laišku) praneša piliečiui posėdžio vietą ir laiką. Pagal Tvarkos 113 punktą šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytos sprendimus priimančios institucijos, pranešusios apie posėdį pagal šios tvarkos 112 punktą, dalyvaujant piliečiui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, priima sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atvykęs į posėdį, sutikimą su priimamu sprendimu pilietis patvirtina parašu. Piliečiui neatvykus į posėdį, sprendimas priimamas jam nedalyvaujant. Aptartos Tvarkos taisyklių nuostatos yra skirtos užtikrinti nuosavybės teises atkuriančio piliečio teisę dalyvauti priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pateikti savo paaiškinimus dėl priimamo sprendimo ir priimti objektyvų sprendimą.

48. Bylos duomenys patvirtina, kad registruotomis pašto siuntomis (RE017728478LT ir RE017728455LT) pareiškėjui 2019 m. spalio 3 d. ir 2019 m. spalio 8 d. buvo įteiktas NŽT Elektrėnų skyriaus 2019 m. spalio 1 d. raštas Nr. 51SD-2463-(14.51.92.), kuriuo pareiškėjas informuojamas apie tai, kad NŽT Elektrėnų skyrius parengė sprendimą atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais projektą ir posėdis, kuriame bus svarstomas minėto sprendimo priėmimo klausimas, įvyks 2019 m. spalio 18 d., 10.00 val. NŽT Elektrėnų skyriuje. Šiuo raštu pareiškėjas kviečiamas atvykti susipažinti su parengto sprendimo projektu ir turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir pranešama, kad neatvykus, Sprendimas bus priimtas pareiškėjui nedalyvaujant. Akcentuotina, kad pranešimo apie posėdį įteikimo pareiškėjui aplinkybę patvirtina ir kartu su skundu pirmosios instancijos teismui pateiktas aptariamas NŽT Elektrėnų skyriaus 2019 m. spalio 1 d. raštas. Pareiškėjas į 2019 m. spalio 18 d. 10.00 val. NŽT Elektrėnų skyriuje vykusį posėdį neatvyko.

49. Pirmosios instancijos netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo informavimu apie nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, neatsižvelgė į Išvados panaikinimo iš esmės formalią reikšmę Sprendimo priėmimo procese, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir panaikino iš esmės teisėtą atsakovo Sprendimą (ABTĮ 146 str. 1 d., 56 str. 1 d., 147 str.).

50. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas priimant naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Atmetus pareiškėjo skundą, pareiškėjas neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo P. D. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė