2023-05-24 Nr. BB-3909-1-01-1-01494-2021-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2529/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01494-2021-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Algimanto Valantino rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo T. K. kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 15 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorius T. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus, kuriais jis pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių BPK 20 straipsnio pažeidimų. Kasatoriaus nuomone, žemesnės instancijos teismai neteisingai vertino byloje esančius duomenis bei faktines aplinkybes, todėl padarė nepagrįstas ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, teismų sprendimuose išdėstyti argumentai dėl dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme nepagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir išnagrinėtais neginčijamais įrodymais.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008 ir paskesnės kasacinės nutartys, pavyzdžiui baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-75-511/2022).

Kasatorius T. K. neigia padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir tuo pačiu tvirtina, kad jo kaltė buvo grindžiama galimai netinkamai ištirtais ir įvertintais kito nuteistojo D. B. parodymais, kuris, pasak kasatoriaus, pats gyveno „depresinį gyvenimą“, rūkė „žolę“, todėl negalėjo nurodyti, kada ir kaip atsirado sumūryta siena pastate, dėl kurios jis (kasatorius) buvo atvykęs, ir paaiškinti, kaip ji buvo statoma, nuteistojo J. L. parodymais, kuris nematė, kad jis karpė „žolę“, taip pat kratos ir apžiūros protokolais, specialisto išvada, kuriuose nėra jokių duomenų, patvirtinančių jo dalyvavimą kanapių auginimo ir jų „karpymo“ procese. Be to, teigia, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu abiejų instancijų teismuose nebuvo nustatytas jo tariamai nuskintos narkotinės ir psichotropinės medžiagos kiekis, kuris yra esminė kaltinimo aplinkybė.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde atkartojami apeliacinio skundo argumentai, t. y. kasatorius žemesnės instancijos teismų sprendimus ginčija dėl galimai netinkamai įvertintų įrodymų ir netinkamai pritaikytų BK 260 straipsnio 3 dalies nuostatų.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus išnagrinėjo ir pateikė motyvuotas išvadas dėl T. K. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Kasatorius skunde neginčija, kad šie argumentai būtų neišnagrinėti ar į juos nebūtų atsakyta. Vertinti bylos įrodymus kitaip, t. y. kaip norėtų kasatorius, ir padaryti priešingas išvadas nei jas padarė žemesnės instancijos teismai, nėra kasacinės instancijos teismo kompetencija.

Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, kasacinės instancijos teismas atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, šis teismas gali tik tikrinti, ar anksčiau vykusiuose teismo proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir, ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniai skundai, kuriuose kaip kasacinis pagrindas nurodomas BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas, gali būti tenkinami ne tais atvejais, kai kasaciniame skunde dėstoma nuomonė, jog įrodymai netinkamai ištirti ir įvertinti, o tais atvejais, kai, vertinant įrodymus, nustatomos teisės taikymo klaidos.

Konstatuotina, kad teisinių argumentų, pagrindžiančių apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, skunde nesuformuluota.

Nuteistojo kasacinį skundą kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo T. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Alvydas Pikelis

Algimantas Valantinas