2013-08-21 Nr. AB-4266-3-62-3-00649-2013-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS502-773/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00649-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja L. M. 2013 m. birželio 20 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – VSDFV) 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (6.5.)I-3551 ir VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. (10.1)S-19286; 2) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių įskaityti į jos sutuoktinio L. M., mirusio 2010 m. spalio 24 d., valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą laikotarpį nuo 1946 m. kovo 11 d. iki 1947 m. rugpjūčio 6 d., kai jis mokėsi Vilniaus karininkų mokykloje, ir laikotarpį nuo 1950 m. rugsėjo 15 d. iki 1952 m. rugsėjo 1 d., kai jis mokėsi milicijos mokykloje, perskaičiuojant L. M. mokėtiną senatvės pensijos dalį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 24 d.; 3) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai neišmokėtą sutuoktinio L. M. valstybinės socialinio draudimo pensijos dalį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 24 d.; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV, 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 25 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundą dalyje dėl 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o kitus skundo reikalavimus atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

III. L. M. 2013 m. liepos 10 d. padavė Kauno apygardos administraciniam teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą VSDFV 2013 m. gegužės 28 d. sprendimui Nr. (6.5.)I-3551 apskųsti. Paaiškino, kad šį sprendimą gavo 2013 m. gegužės 30 d., o skundą teismui dėl jo pateikė kitą dieną po dvidešimties dienų apskundimo termino pabaigos. VšĮ Kauno klinikų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje 2013 m. birželio 18 d. jai buvo atlikta akių operacija. Po operacijos dvi dienas pareiškėja negalėjo nusiimti tvarsčių ir nieko nematė, todėl negalėjo perskaityti skundą ir jį pasirašyti laiku.

IV. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą (ABTĮ 34 str. 3 d.).

Teismas nurodė, kad pareiškėja pasinaudojo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių, tačiau praleido įstatymo nustatytą 20 dienų apskundimo terminą skundui paduoti. Iš medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėja buvo stacionarizuota planine tvarka operaciniam gydymui, hospitalizavimo ir išrašymo data yra 2013 m. birželio 18 d. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad pareiškėja apie pažeistas savo teises jau žinojo nuo 2013 m. gegužės 30 d., iki akių operacijos turėjo 17 dienų skundui parengti ir jį pateikti teismui. Tai nėra labai trumpas laiko tarpas, per kurį įmanoma apginti savo teises ir nesulaukti įstatyme numatytų teisinių pasekmių (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Kadangi pareiškėjos sveikatos pablogėjimas nebuvo netikėtas, operacinis gydymas buvo planinis, pareiškėja, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo ir galėjo savo pažeistomis teisėmis pasirūpinti pati arba per įgaliotus atstovus, tačiau tokių veiksmų neiniciavo.

V. Pareiškėja L. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti skundo padavimo terminą.

Paaiškina, kad prieš vykdama į ligoninę tikėjosi, jog bus išoperuota ir tą pačią dieną išleista namo. Pareiškėja negalėjo numanyti, kad dvi dienas po operacijos bus privesta nešioti tvarsčius. Be to, procesinę teisę kreiptis į teismą asmuo gali realizuoti pasirinktinai, t. y. įstatymo nustatyto termino pradžioje, viduryje ar pabaigoje. Šiuo atveju pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad nebus kliūčių skundą teismui paduoti paskutinę termino dieną – 2013 m. birželio 19 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Tikrinamos bylos duomenys rodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimus dėl VSDFV 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. (6.5.)I-3551, VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. (10.1)S-19286 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus kaip paduotus praleidus skundo padavimo terminą, kai pareiškėjas neprašo jo atnaujinti. L. M. nepasinaudojo ABTĮ 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiškėjo teise paduoti atskirąjį skundą dėl teisėjo nutarties atsisakyti priimti skundą, todėl minėta apimtimi 2013 m. birželio 25 d. nutartis įsiteisėjo. 2013 m. liepos 10 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas pareiškėjos 2013 m. liepos 9 d. prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, kurį teismas toje pačioje byloje išnagrinėjo 2013 m. liepos 17 d. nutartimi.

ABTĮ 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas. Šią nuostatą aiškindama ABTĮ 22 ir 23 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Išvada, ar pareiškėjas nepraleido skundo padavimo administraciniam teismui termino, daroma atsižvelgiant į aplinkybes, su kuriomis ABTĮ (32, 33 str.) sieja procesinio termino eigos pradžią, ir faktinį skundo padavimo teismui momentą. Todėl asmeniui nesilaikant ABTĮ nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, t. y. nepateikus ABTĮ 23, 24, 38 straipsnyje nurodytus reikalavimus atitinkančio skundo, prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą nagrinėjimas netenka teisinės prasmės, nes atnaujinęs šį terminą, teismas privalo išspręsti skundo priėmimo klausimą (ABTĮ 34 str. 4 d.), o atmetęs tokį prašymą – skundą atsisakyti priimi ir jį grąžinti pareiškėjui (ABTĮ 34 str. 3 d., 37 str. 2 d. 8 p.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nepasinaudojęs skundo trūkumų šalinimo institutu ir neišaiškinęs pareiškėjai naujos administracinės bylos iškėlimo teisme tvarkos, 2013 m. liepos 17 d. nutartimi nepagrįstai ėmėsi spręsti savarankišką prašymą dėl termino atnaujinimo, todėl netinkamas proceso teisės normų pritaikymas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti ginčo klausimą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartį ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė