f6c2c775-83c9-431c-9c8a-0ccd4d1e5fb3 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. N2-667-255/2013 (Proceso Nr. 2-06-3-12920-2012-0) Procesinio sprendimo kategorija 116.1.; 75.4.3; 2.1.17  (S)                                 KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 2 d. Klaipėda                      Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Regina Bertašienė, sekretoriaujant Vilmai Petraitienei, dalyvaujant ieškovui R. D., ieškovo atstovei advokatei Viktorijai Safošinai, atsakovei D.

D., atsakovės atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, trečiajam asmeniui R. N., institucijos, duodančios iÅ¡vadÄ byloje atstovei Z. Ž., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo R. D. ieÅ¡kinį atsakovei D. D., iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų AB „Citadele“ bankas, AB DNB bankas, AB „Swedbank“, AB bankas „Snoras“, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, R.

N., AB „Lietuvos dujos" UAB „Ūkio banko lizingas“ dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.                      IÅ¡nagrinėjęs bylÄ teismas n u s t a t ė:                ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė patikslintÄ ieÅ¡kinį (t.1, b.l. 134-159) kuriuo prašė: nutraukti R. D. ir D. K. D. santuokÄ , sudarytÄ 1993 m. gruodžio 29 d.

Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; sÅ«naus E. D., gimusio 1999 m. rugsėjo 18 d., gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su mama D. D.; R. D. po santuokos nutraukimo nuosavybės teise priteisti R. D. individualiÄ Ä¯monę „ATAPOLAS"; nustatyti, kad pagal bendras sutuoktinių prievoles esamiems kreditoriams abu sutuoktiniai atsako solidariai, o prievolė padengti turimus įsiskolinimus po santuokos nutraukimo lieka abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis.

Ieškovo teigimu bendros sutuoktinių prievolės yra tokios: prievolė AB „DNB Bankas" pagal 2006 m. kovo 2 d. kreditavimo sutartį Nr. 06/2303-40 kredito suma 40000 litų; 3701,44 Lt dydžio skola AB „Lietuvos dujos" už sunaudotas gamtines dujas; antstolio Jono Petriko vykdomas 255526,94 Lt išieškojimas iš R. D. vykdomojoje byloje Nr. 0172/1 1/01221 kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius naudai; antstolės M. T. vykdomas 75364,00 Lt išieškojimas iš R. D. vykdomojoje byloje Nr. 0108/10/01046 kreditorės R.

N. naudai; antstolės Vidos Daugirdienės vykdomas 16075,82 Lt išieškojimas iš R. D. vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/00723 kreditoriaus Swedbank AB naudai; antstolio Aleksandro Selezniovo vykdomas 12618,20 Lt išieškojimas iš R. D. vykdomojoje byloje Nr. 0010/10/05332 ir 189,50 Lt išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0010/10/05333 kreditoriaus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras naudai; 212,85 Lt išieškojimas iš R. D. vykdomojoje byloje Nr. 0010/11/01219 kreditoriaus Nordea bank Finiand Plc Lietuvos skyrius naudai.

Šias prievoles ieškovas po santuokos nutraukimo prašo padalinti jam ir buvusiai sutuoktinei lygiomis dalimis. Taip pat prašo nustatyti, kad ieškovo R. D. asmeninės prievolės yra šios: antstolio Gintaro Kairio žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0154/10/01426, išieškoma 5727,28 Lt skola kreditoriaus Citadele AB bankas naudai; antstolės M. T. žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0108/10/00650, išieškoma 3360,01 Lt skola kreditoriaus AB bankas „Snoras" naudai; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-10 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1687-637/2012, priteista 2679,98 Lt skola, 964,79 delspinigiai ir kt. kreditoriaus UAB Ūkio banko lizingas naudai.

Å ias prievoles ieÅ¡kovas įsipareigoja vykdyti pats. IeÅ¡kovas nurodo, jog sutinka, kad po santuokos nutraukimo atsakovei bÅ«tų palikta santuokoje turėta pavardė – D. bei praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.                      Atsakovė su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Atsiliepime į ieÅ¡kinį ji sutiko dėl santuokos nutraukimo, tačiau prašė nutraukti santuokÄ dėl kito sutuoktinio, t.y. ieÅ¡kovo R.

D. kaltės; prievoles kreditoriams R. N., AB „Bankas Snoras", Nordea Bank Finland Plc Lietuva, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, AB „Citadele bankui" prašė pripažinti asmeninėmis ieÅ¡kovo R. D. prievolėmis; prievolę AB „Nord/LB Lietuva" pagal Kredito sutartį Nr. 06/2303-40 pripažinti solidaria; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 1, b.l. 70-73).                      Trečiasis asmuo AB „Citadele“ bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, (t.1, b.l. 52-53), kuriame nurodo, kad antstolis Gintaras Kairys yra pradėjęs 5727,28 Lt įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡Â R.

D., bankas praÅ¡o nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolę toliau vykdys ieÅ¡kovas R. D.. Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepime (t.1, 59-66) nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu padalinti prievolę atsakovams lygiomis dalimis. Nurodo, kad abu kredito gavėjai prisiėmė atsakomybę už prievolių pagal minėtÄ sutartį įvykdymÄ , todėl privalo solidariai atsakyti bankui iki visiÅ¡ko skolinių įsipareigojimų įvykdymo, nekeičiant minėtos sutarties sÄ lygų. Trečiasis asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (t.1, b.l. 100-101) nurodė, kad tarp Banko ir ieÅ¡kovo R.

D. buvo sudaryta 2007-02-21 BÅ«sto kreditavimo sutartis Nr. BK 07/02/170L. Pagal 2007-02-21 laidavimo sutartį LBK 07/02/170L laidavo atsakovė D. D.. 2005-12-01 ir 2006-12-15 Bankas su R. D. taip pat buvo sudaręs PraÅ¡ymus – sutartis iÅ¡duoti mokėjimo kortelę, kurių pagrindu R. D. buvo iÅ¡duotos MasterCard kortelės su nustatytu limitu. Visos minėtos sutartys buvo nutrauktos, bankui įkeistas turtas parduotas, visi skoliniai įsipareigojimai bankui lieka solidariomis prievolėmis bankui. Nurodo, kad Bankas neprieÅ¡tarautų, jei sutuoktiniai tarpusavyje nusistatytų solidarių prievolių vykdymo bakui tvarkÄ , tačiau toks susitarimas neturi įtakos jų solidarių įsipareigojimų Bankui vykdymo.

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (t.1, b.l. 113), nurodo, kad neprieÅ¡tarauja, kad turimÄ Ä¯siskolinimÄ Biurui D. D. ir R. D. padengtų lygiomis dalimis. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos dujos“ neprieÅ¡tarauja, kad turimÄ Ä¯siskolinimÄ Biurui D. D. ir R. D. padengtų lygiomis dalimis, Kiti tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė. Trečiasis asmuo R. N. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo reikalavimÄ palaikė ir prašė pripažinti skolinį įsipareigojimÄ jai abiejų sutuoktinių solidaria prievole.

IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.  Dėl santuokos nutraukimo ir Å¡alių kaltės                      IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė ir teismui posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokinius ryÅ¡ius nutraukė 2009 metais, kartu negyvena, neveda bendro Å«kio. Å eima pateko į sunkiÄ finansinę padėtį, susijusiÄ su nekilnojamojo turto rinkos krize, ieÅ¡kovas prarado verslÄ , už skolas iÅ¡ varžytinių parduotas bendrai įgytas namas.

Nurodo, kad sunkiausiu metu iš sutuoktinės nesulaukė supratimo, palaikymo, sutuoktinė nebuvo lojali, todėl šeimoje pradėjo nesutarimai. Nurodo, kad atsakovė paliko jį, su vaikais išėjo iš namų.                      Atsakovė sutiko su ieškovo nuomone, kad nebėra galimybės išsaugoti šeimos, tačiau ji nurodė, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas elgėsi egoistiškai, mėgo švaistyti pinigus, nesitarė su ja nei dėl verslo, nei dėl pinigų, nei dėl vaikų auklėjimo.

Vertėsi verslu, susijusiu su nekilnojamuoju turtu, įtikino jÄ paimti paskolÄ namui pirkti, o vėliau namas buvo parduotas iÅ¡ varžytinių. Be to sutuoktinis gyvendamas su ja gyveno ir su kita moterimi, todėl ji su vaikais išėjo iÅ¡ namų ir apsigyveno pas savo tėvus. Å iuo metu ieÅ¡kovas su kita moterimi augina dviejų metukų dukrÄ . Ä®skaitant laikotarpį iki vaiko gimimo tai rodo, kad ieÅ¡kovas buvo neiÅ¡tikimas ilgÄ laikÄ . Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas jai nežinant yra prisiėmęs paskolų, mano, kad dalį paskolintų pinigų panaudojo savo naujosios Å¡eimos poreikių tenkinimui, sugyventinės buto įrengimui, nors iÅ¡ atsakovės atlyginimo teismo antstolis iÅ¡skaičiuoja už ieÅ¡kovo skolas.

                  Bylos medžiaga nustatyta, kad Å¡alys susituokė 1993 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (t.1, b.l. 32), santuokoje gimė du sÅ«nÅ«s: A. D. - 1994 m. vasario 15d. ir E. D. - 1999 m. rugsėjo 18 d. (t.1, b.l. 9-10).                    Civilinio kodekso 3.64 straipsnis numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t.y. teismas gali vieno sutuoktinio praÅ¡ymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ sutuoktiniams susitaikyti (Civilinio kodekso 3.64, 3.54 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Å¡alys skyrium gyvena nuo 2009 metų vasaros,  ieÅ¡kovas turi kitÄ faktinę Å¡eimÄ , joje augina dukrÄ , o tai rodo, kad Å¡alių Å¡eimos iÅ¡saugoti neįmanoma.                     IeÅ¡kovas praÅ¡o nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė praÅ¡o nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalis kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimÄ iÅ¡ esmės. Sutuoktinio pareigas numato Civilinio kodekso 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniai.

Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Teismas įvertinęs įrodymus, susijusius su ieškovo ir atsakovės įrodinėjamomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad nenutraukęs santuokos ir pradėdamas gyventi su kita moterimi, susilaukęs su ja dukros, ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Santykiai su kita moterimi nenutraukus santuokos vertinami kaip šeimos palikimas, todėl daroma išvada, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (Civilinio kodekso 3.60 straipsnis 3dalis).

Nutraukus santuokÄ sutuoktiniams paliktinos santuokinės pavardės D., D. (Civilinio kodekso 3.69 straipsnis 1 dalis). IÅ¡laikymo vienas kitam sutuoktiniai nereikalauja. Priteisti neturtinę žalÄ nepraÅ¡o. Dėl sÅ«naus gyvenamosios vietos ir iÅ¡laikymo IeÅ¡kovas ir atsakovė sutinka, kad nepilnamečio sÅ«naus E. D., gimusio 1999 m. rugsėjo 18 d., gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina, jos gyvenamoje vietoje. IeÅ¡kovo manymu gyvendamas kartu su mama E. yra jam įprastoje aplinkoje, jį su atsakove sieja glaudesnis psichologinis ryÅ¡ys.

Atsakovė nurodo, kad šeimai faktiškai iširus abu vaikai apsigyveno kartu su motina, teigia, kad nedaro ieškovui kliūčių bendrauti su sūnumi. Nei vienas iš tėvų neprašo, kad būtų nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarka. Nepilnamečio šalių sūnaus E. D. išlaikymo klausimas yra išspręstas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu (t.1, b.l. 21-24), kuriuo iš tėvo R. D. priteista kas mėnesi po 400,00 Lt sūnaus E. išlaikymui iki jo pilnametystės. Nei vienas iš šalių išlaikymo dydžio keisti nereikalauja, todėl išlaikymo klausimas šioje byloje nesvarstytinas.

Institucijos, duodančios iÅ¡vadÄ , atstovės manymu, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnamečio interesus.  Nesant ginčo tarp Å¡alių nepilnamečio E. D. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina su jo mama D. D. motinos gyvenamojoje vietoje. Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad bÅ«dami santuokoje jokių kitų dalintinų nekilnojamų bei kilnojamų daiktų neįgijo. Teismo posėdžio metu žodžiu paaiÅ¡kino, kad gyvendami santuokoje kelis kartus keitė blogesnį butÄ Ä¯ geresnį, buvo įgiję namÄ (duomenys neskelbtini) su žemės sklypu, jį remontavo, tačiau neįvykdžius skolinių įsipareigojimų bankui, namas buvo parduotas iÅ¡ varžytinių.

Å iuo metu turimus kilnojamus daiktus sudaro asmeniniai sutuoktinių daiktai ir nepilnamečio vaiko daiktai. R. D. vardu įregistruota individuali įmonė ,.ATAPOLAS", kurios veikla sustabdyta, įmonės vertė lygi nuliui, Å¡iÄ Ä¯monę ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti jam. Atsakovė nurodo, kad gyvendami santuokoje su ieÅ¡kovu jie buvo įgiję nekilnojamojo turto, tačiau Å¡iai dienai jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo santuokinio turto, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovo vardu registruotÄ individualiÄ Ä¯monę, neturi.

Ji neprieÅ¡tarauja, kad po santuokos nutraukimo Å¡i įmonė „ATAPOLAS" bÅ«tų priteista ieÅ¡kovui R. D., kompensacijos už Å¡iÄ Ä¯monę nepageidauja. IÅ¡ raÅ¡ytinės bylos medžiagos matyti, kad nei ieÅ¡kovas R. D., nei atsakovė D. D. registruojamo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi (t.1, b.l. 11-16). Žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, (duomenys neskelbtini), priklausiusio Å¡alims, pardavimo iÅ¡ varžytynių faktÄ Ä¯rodo protokolas (t.1, b.l. 41-44). IeÅ¡kovo vardu 1998 m. rugsėjo 2 d. yra registruota R.

D. individuali įmonė „ATAPOLAS", įmonės kodas 141725252, buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Ä®monės vardu nekilnojamųjų daiktų registruotų nėra, įmonė atleista nuo deklaracijų pateikimo (t.1, b.l. 17-19). Tarp Å¡alių nesant ginčo nėra jokio pagrindo netenkinti reikalavimo individualiÄ Ä¯monę pripažinti asmenine R. D. nuosavybe. Å alys pripažįsta, kad turi neįvykdytus įsipareigojimus pagal abiejų ar asmenines prievoles. Å alių skolinius įsipareigojimus patvirtina antstolių vykdomų skolinių įsipareigojimų sÄ raÅ¡as (t.1, b.l. 34-37).

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta Civilinio kodekso 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančiÄ medžiagÄ sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninį turtÄ (Civilinio kodekso 3.118 straipsnio 1 dalis). Å ios normos prasme turto sÄ voka apima tiek aktyvÄ (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvÄ (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Taigi, iÅ¡klausius Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir iÅ¡nagrinėjus pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus bei nustačius, kad Å¡alys turi tik prievolinius įsipareigojimus bei nesutaria dėl atsakomybės kreditoriams pagal prievoles, nustatytinas kiekvienos prievolės pobÅ«dis. Dėl skolos Reginai Nosirevai IeÅ¡kovas nurodo, kad antstolė M. T. vykdomojoje byloje vykdo 75364 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ R. D. kreditorės R. N., naudai. PraÅ¡o pripažinti, kad Å¡i prievolė yra solidari jo ir atsakovės prievolė bei padalinti Å¡iÄ prievolę jam ir buvusiai sutuoktinei lygiomis dalimis.

PaaiÅ¡kino, kad pinigus pasiskolino namo pirkimui bei remontui, tačiau negali konkretizuoti, kokias pinigų sumas ir kam iÅ¡leido. Dalį pinigų įnešė kaip iÅ¡ankstines įmokas bankui, tačiau tikslių sumų ir datų nurodyti negali. Atsakovė D. D. parodė, kad pinigų iÅ¡ R. N. nesiskolino, apie skolÄ sužinojo tik tada, kai R. N. atėjo ieÅ¡koti negrÄ Å¾intos skolos. Kiek jai žinoma ieÅ¡kovas ir R. N. dalyvavo bendrame nekilnojamojo turto versle, mano, kad paskolinti pinigai galėjo bÅ«ti panaudoti verslui ar asmeniniams ieÅ¡kovo reikalams, nes perkamam namui ir namo remontui pinigus skolinosi iÅ¡ banko.

Trečiasis asmuo R. N. praÅ¡o nustatyti, kad prievolė jai yra solidarioji abiejų sutuoktinių prievolė. Parodė, kad abu sutuoktinius pažinojo kaip puikiÄ Å¡eimÄ , jos sÅ«nus yra dirbęs nekilnojamojo turto srityje kartu su R. D.. Pinigus skolino ne pirmÄ kartÄ , R. grÄ Å¾indavo ir vėl pasiskolino, tačiau raÅ¡telių vienas kitam neraÅ¡ydavo, nes pasitikėjo. TÄ sumÄ , kuri yra negrÄ Å¾inta, paskolino abiem sutuoktiniams namo pirkimui. Žino, kad pinigai buvo panaudoti Å¡eimos reikalams: name buvo padarytas geras remontas, matė, kai buvo atėjusi į namus reikalauti skolos.

Kai skolos negrÄ Å¾ino, kreipėsi į teismÄ dėl skolos priteisimo, atsakovu nurodė tik R. D.. Teisme su R. D. sudarė taikos sutartį. Antstolė M. T. pagal teismo patvirtintÄ taikos sutartį vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimus.             RaÅ¡ytiniai dokumentai įrodo, kad 2010 m. balandžio 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens R. N. civilinėje byloje (t.1, b.l. 163). Sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais, su tuo susijusiais klausimais teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010.

Nutarime nurodoma, kad bendrÄ sias sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte iÅ¡skiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti Å¡eimos interesais. Pagal prievoles, kylančias iÅ¡ sandorių, bÅ«tinų iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kiui ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ bei Å¡vietimÄ , abu sutuoktiniai atsako solidariai.

Pagal Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolÄ ar perka prekių iÅ¡simokėtinai, jeigu tai nėra bÅ«tina bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti. Taigi paskolos sutartis gali bÅ«ti priskirta prie nurodytų antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu ji bÅ«tų sudaryta Å¡eimos interesais. Tokiu atveju sutuoktinis, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė bÅ«tų pripažinta bendrÄ ja sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turi procesinę pareigÄ Ä¯rodyti, jog paskolos sutartis buvo sudaryta Å¡eimos interesais (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje   Nr. 3K-P-186/2010).

Tokiu atveju ieÅ¡kovas, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė bÅ«tų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turėjo procesinę pareigÄ Ä¯rodyti, jog Å¡i paskolos sutartis buvo sudaryta Å¡eimos interesais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nepateikta jokių įrodymų, jog sandoris buvo sudarytas Å¡eimos interesais: nei ieÅ¡kovas, nei trečiasis asmuo nepateikė teismui duomenų, kada tiksliai atsirado tarp Å¡alių skoliniai santykiai, kokios sumos buvo skolinamos ir grÄ Å¾inamos, kada ir kokiems tikslams buvo pasiskolinta pakartotinai.

IeÅ¡kovas nurodė, jog paskolos dalį panaudojo kaip avansÄ namo pirkimui, tačiau teismui nepateikė preliminarios bÅ«sto pirkimo pardavimo sutarties, nei raÅ¡ytiniais įrodymais, nei liudytojų parodymais neįrodė, kokie darbai buvo atliekami pagerinant įsigytÄ bÅ«stÄ , kokios sumos ir iÅ¡ kur gautų pinigų buvo panaudoti tam reikalui. Vertinant tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens susiklosčiusius santykius atsižvelgiama į tÄ aplinkybę, jog trečiais asmuo R. N. kreipėsi į teismÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir skolininku nurodė tik R.

D. . Byloje sudarydama taikos sutartį, žinodama, kad R. D. yra santuokoje ir, kaip nurodo Å¡ios bylos nagrinėjimo metu, kreditÄ Ä¯gijo Å¡eimos poreikių tenkinimui, į bylÄ solidaria atsakove D. D. neįtraukė. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens reikalavimas prievolę kreditorei R. N. pripažinti solidaria, netenkintinas.                       Dėl kreditinių įsipareigojimų Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui                      IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti, kad skola Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui yra solidari abiejų sutuoktinių.

                     Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutinka, nurodo, kad prievolė bankui turėtų būti asmeninė ieškovo prievolė. Trečiasis asmuo bankas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius nurodo, kad abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai bankui. Nustatyta, kad tarp Banko ir ieškovo R. D. 2007-02-21 buvo sudaryta Būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 07/02/170L. Pagal 2007-02-21 laidavimo sutartį LBK 07/02/170L laidavo atsakovė D. D.. 2005-12-01 ir 2006-12-15 Bankas su R.

D. taip pat buvo sudaręs PraÅ¡ymus – sutartis iÅ¡duoti mokėjimo kortelę, kurių pagrindu R. D. buvo iÅ¡duotos MasterCard kortelės su nustatytu limitu (t.1, b.l. 100-101). Bankas nurodo, kad visos minėtos sutartys buvo nutrauktos, bankui įkeistas turtas parduotas, visi skoliniai įsipareigojimai bankui lieka solidariomis prievolėmis bankui. Atsakovė D. D. pati pripažįsta, kad važiavo su sutuoktiniu į bankÄ Nordea, pasirašė sutartyje. Už skolÄ Bankui buvo įkeistas sutuoktinių nekilnojamasis turtas, kuris pagal 2011 m. rugpjūčio 8 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį (t. 1, b.l. 39-40) buvo parduotas iÅ¡ varžytynių (t.1., b.l. 41-42). IÅ¡ paminėtų procesinių dokumentų ir vykdomosios bylos Nr. 0172/11/01221, vykdomos antstolio Jono Petriko, matyti, kad procese dalyvavo abu sutuoktiniai. Duomenų, kad atsakovė bÅ«tų ginčijusi kreditavimo sutartis ar skundusi teismo priimtus procesinius sprendimus ar antstolio vykdymo veiksmus, į bylÄ nepateikta. Esant Å¡ioms aplinkybėms skola bankui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui laikytina solidaria Å¡alių prievole bankui.

Atmestinas ieÅ¡kovo reikalavimas nustatyti, kad Å¡iÄ prievolę po santuokos nutraukimo abu sutuoktiniai turi vykdyti lygiomis dalimis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad solidarioji prievolė atsirado sutarties pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sutuoktiniai – bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sÄ skaita, todėl turi pasirinkti tokį turto padalijimo bÅ«dÄ ir nustatyti tokias sutuoktinių dalis, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų.

Kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, iÅ¡skyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas, o esant visų prievolės Å¡alių (sutuoktinių ir kreditorių) sutikimui solidariosios prievolės gali bÅ«ti modifikuojamos ir kitaip (2010 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2010).  Bankui nesutinkant tarp sutuoktinių padalinti neįvykdytÄ prievolę, abu sutuoktiniai ir po santuokos nutraukimo kreditoriui lieka solidariais skolininkais (Civilinio kodekso 6.6 straipsnis, Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡ 2010 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo (t. 1, b.l. 168) matyti, kad Å¡iuo sprendimu iÅ¡ R. D. buvo priteista 146,85 Lt skola bei 66,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų to paties kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus naudai. Å iuo sprendimo pagrindu iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas ir antstolio A. Selezniovo žinioje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0010/11/01219. IÅ¡ sprendimo ir vykdomosios bylos matyti, kad atsakovė į procesÄ dėl skolos priteisimo įtraukta nebuvo, paskoliniai santykiai tarp banko ir ieÅ¡kovo atsirado 2005 m. gegužės 16 d. sutarties dėl kreditinės kortelės iÅ¡davimo pagrindu. Konkrečių duomenų, kad paskola buvo naudojama Å¡eimos poreikiams tenkinti į bylÄ nepateikta, todėl skola bankui Å¡ioje dalyje laikytina asmenine R.

D. prievole (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 3 dalis).                      Dėl kreditinių įsipareigojimų AB „DNB Bankas"                      IeÅ¡kovas nurodo, kad skola AB „DNB Bankas" yra solidari abiejų sutuoktinių prievolė ir praÅ¡o Å¡iÄ prievolę padalinti lygiomis dalimis.                      Atsakovė su tokia pozicija nesutinka, nurodo, kad paskola bankas suteikė bÅ«stui įsigyti, prieÅ¡ bankÄ jie abu yra solidarÅ«s skolininkai.

Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu padalinti prievolę atsakovams lygiomis dalimis. Nurodo, kad abu kredito gavėjai prisiėmė atsakomybę už prievolių pagal minėtÄ sutartį įvykdymÄ , todėl privalo solidariai atsakyti bankui iki visiÅ¡ko skolinių įsipareigojimų įvykdymo, nekeičiant minėtos sutarties sÄ lygų. AB „DNB Bankas" pagal 2006 m. kovo 2 d. kreditavimo sutartį Nr. 06/2303-40 R. D. ir D. D. suteikė 40000 litų vartojimo kreditÄ (t.1, 59-66).

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju solidarioji skolininkų prievolė bankui atsirado Å¡alių susitarimu, sutartis su banku nepakeista.   Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloj Nr. 3K-P-186/2010 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimÄ , nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis), todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir nustatyti, kad Å¡i solidarioji prievolė bankui bÅ«tų vykdoma lygiomis dalimis.

Dėl skolos AB „Lietuvos dujos"    IeÅ¡kovas nurodo, kad pagal bendras sutuoktinių prievoles esamiems kreditoriams abu sutuoktiniai atsako solidariai, o prievolė padengti turimus įsiskolinimus po santuokos nutraukimo lieka abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis, todėl 3701,44 Lt dydžio skolÄ AB „Lietuvos dujos" už sunaudotas gamtines dujas jis praÅ¡o padalinti tarp sutuoktinių lygiomis dalimis. Atsakovė su Å¡iuo reikalavimu nesutinka, nurodo, kad skola AB „Lietuvos dujos" atsirado tuo metu, kai ji namuose, (duomenys neskelbtini), nebegyveno, o namÄ ieÅ¡kovas buvo iÅ¡nuomojęs nuomininkams, kurie privalėjo atsiskaityti už dujas, elektrÄ ir vandenį.

Trečiasis asmuo AB „Lietuvos dujos" nurodo (t.1, b.l. 181-182), kad gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis 2007 m. birželio 4 d. buvo sudaryta su R. D.. Skola atsirado už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 iki 2012 m. gegužės 11 d. ir buvo priteista iš R. D. 2012 m. lapkričio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu (t.1, b.l. 169). Abi šalys pripažįsta, kad tuo laikotarpiu, kai susidarė įsiskolinimas, atsakovė su vaikais namuose nebegyveno. 2011 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendime (t. 1, b.l. 21-24), konstatuojama, kad D.

D. su vaikais gyvena atskirai. Name skolos susidarymo metu negyveno ir ieškovas, tačiau iš preliminarios nuomos sutarties ( t.2, b.l.

7) matyti, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas buvo sudaręs namo nuomos sutartį pagal kuriÄ nuomininkai įsipareigojo sumokėti už sunaudotas dujas. Teismo procese dėl skolos priteisimo atsakovė taip pat nedalyvavo, į procesÄ nebuvo įtraukta nei atsakove, nei trečiuoju asmeniu. Esant Å¡ioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad skola už gamtines dujas susidarė tenkinant Å¡eimos poreikius, todėl nėra pagrindo įsiskolinimÄ laikyti solidaria prievole ir jÄ dalinti lygiomis dalimis, taip kaip praÅ¡o ieÅ¡kovas.

Dėl skolos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui IeÅ¡kovas mano, kad skola Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui yra solidarioji ir po santuokos nutraukimo tarp jo ir buvusios sutuoktinės turi bÅ«ti padalinta lygiomis dalimis. Nurodo, jog turėjo automobilį (duomenys neskelbtini), kurį pardavė kitam asmeniui maždaug prieÅ¡ deÅ¡imt metų, tačiau tinkamai neįformino pirkimo – pardavimo sutarties. Asmuo su jo vardu registruota transporto priemone sukėlė autoįvykį, todėl teismas žalÄ atlyginti priteisė ir iÅ¡ jo.

Mano, kad automobilis buvo Å¡eimos turtas, todėl sutuoktiniams atsirado solidari prievolė. Atsakovė nurodo, kad skola turi bÅ«ti pripažinta asmenine ieÅ¡kovo prievole. Ji nėra turėjusi automobilio, automobilio (duomenys neskelbtini) pirkime – pardavime nedalyvavo, apie vairuojant šį automobilį padarytÄ Å¾alÄ sužinojo tik tada, kai buvo pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas pas antstolį. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras neprieÅ¡tarauja, kad skola bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kota lygiomis dalimis (t. 1, b.l. 108).

IÅ¡ vykdomųjų bylų matyti, kad antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje vykdomas 12618,20 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ R. D. vykdomojoje byloje Nr. 0010/10/05332 ir 189,50 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomojoje byloje Nr. 0010/10/05333 kreditoriaus Lietuvos Respublikos  transporto priemonių draudikų biuras naudai. Vykdomosios bylos pradėtos pagal 2010 m. balandžio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimÄ , kuriuo solidariai iÅ¡ bendraatsakovių I. K. ir R. D. priteista 12618,20 Lt nuostolių atlyginimo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.

Ä® nagrinėjamÄ bylÄ nepateikta duomenų, kad atsakovė D. D. bÅ«tų įtraukta į procesÄ bendraatsakove ar bent informuota apie vykstantį procesÄ . Kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. liepos 3 d. iÅ¡plėstinės kolegijos nutartyje civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-242/2009, remiantis bendrosiomis prievolių teisės nuostatomis, solidarioji skolininkų pareiga nepreziumuojama. Taigi, tik nustačius bendruosius solidariosios prievolės atsiradimo pagrindus, nustatytus Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 1 dalyje (solidarioji skolininkų prievolė gali atsirasti arba pagal įstatymÄ , arba Å¡alių susitarimu, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus), galima konstatuoti prievolės solidarumÄ .

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sudarydamas pirkimo –pardavimo sandorį ieÅ¡kovas privalėjo jį tinkamai įforminti, iÅ¡registruoti transporto priemonę. Tinkamas jo pareigų neatlikimas Å¡iuo atveju sÄ lygojo žalos atsiradimÄ . Ä®statynmas numato, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos baudos už vieno iÅ¡ sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iÅ¡ sutuoktinių veiksmais (Civilinio kodekso 3.115 straipsnio 1 dalis). Prievolė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui laikytina jo asmenine prievole.

Dėl skolos AB „Svedbank“ IeÅ¡kovas nurodo, kad skola AB „Svedbank" yra solidari abiejų sutuoktinių prievolė ir praÅ¡o Å¡iÄ prievolę padalinti lygiomis dalimis. Atsakovė su ieÅ¡kovo reikalavimu nesutinka, nurodo, kad apie Å¡iÄ skolÄ kaip ir kitas ieÅ¡kovo skolas bankui nieko nežino. Trečiasis asmuo AB „Svedbank " atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. IÅ¡ Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo (t. 1, b.l. 167) matyti, kad 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimu AB „Swedbank“ iÅ¡ atsakovo R.

D. 15607,82 Lt skolos, 22,50 procentų dydžio palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ 13146,76 Lt dydžio kredito sumÄ , skaičiuojant nuo 2011-07-08 iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo bankui dienos, įstatymines 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos 15607,82 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2011-07-20 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 468 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Sprendime nurodoma, kad skola bankui atsirado 2010-02-12  vartojimo kredito sutarties Nr. 10-010518-GV, sudarytos tarp AB „Swedbank“ ir R.

D. pagrindu. Ä® nagrinėjamÄ bylÄ nepateikta duomenų, kad Å¡i sutartis buvo sudaryta turint atsakovės sutikimÄ ir gauti pinigai buvo panaudoti Å¡eimos poreikių tenkinimui, todėl prievolė AB „Svedbank " pripažintina asmenine R. D. prievole. Dėl kitų prievolių IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti, kad R. D. asmeninės prievolės yra Å¡ios: 5727,28 Lt skola kreditoriui Citadele AB bankas, kuri iÅ¡ieÅ¡koma antstolio Gintaro Kairio žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0154/10/01426; 3360,01 Lt skola kreditoriaus AB bankas „Snoras" naudai, kuri  iÅ¡ieÅ¡koma antstolės M.

T. žinioje esančioje  vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0108/10/00650, bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-10 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1687" 637/2012, išieškoma 2 679,98 Lt skola, 964,79 delspinigiai ir kt, kreditoriaus UAB Ūkio banko lizingas naudai. Atsakovė šiam reikalavimui neprieštarauja, nurodo, kad apie šias skolas nieko nežino. Tretieji asmenys dėl šių skolų atsiliepimų nepateikė, o iš pateiktų vykdomųjų bylų matyti, kad išieškojimai pradėti ir vykdomi pagal teismo priimtus procesinius dokumentus iš ieškovo R.

D.. Nesant ginčo tarp šalių ir kitokių reikalavimų, paminėti kreditiniai įsipareigojimais pripažįsytami asmeninėmis R. D. prievolėmis. Patenkinus ieškinį iš dalies, turėtos bylinėjimosi išlaidos šalims priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 2 dalis). Šalys turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: ieškovas sumokėjo 144,00 Lt žyminį mokestį (t. 1, b.l.

8) ir 1500,00 Lt (t.2, b.l. 5-6) advokatės atstovavimo iÅ¡laidas. Atsakovės advokatės atstovavimo iÅ¡laidos sudaro 2360,00 Lt (t. 1, b.l. 74). IeÅ¡kovo reikalavimai patenkinti 60 procentų,  iÅ¡  atsakovės ieÅ¡kovui priteistina  986,40 Lt, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei - 944,00 Lt. Atlikus įskaitymÄ iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistini 42,40 Lt. Siekiant netrukdyti iÅ¡ieÅ¡kojimų procesui, paskelbus sprendimÄ antstoliams grÄ Å¾intinos vykdomosios bylos, pareikalautos ir prijungtos prie nagrinėjamos bylos.

 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a:            ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nutraukti R. D. ir D. D. (iki santuokos Kaminskaitė) santuokÄ , sudarytÄ Â 1993 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje,  dėl sutuoktinio R. D. kaltės. Po santuokos nutraukimo buvusiems sutuoktiniams palikti pavardes – D., D. . SÅ«naus E. D., gimusio 1999 m. rugsėjo 18 d., gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina D.

D.; R. D. po santuokos nutraukimo nuosavybės teise priteisti R. D. individualiÄ Ä¯monę „ATAPOLAS" įmonės kodas 141725252. Nustatyti, kad pagal bendras sutuoktinių prievoles R. D. ir D. D. atsako solidariai Å¡iems kreditoriams: AB „DNB Bankas" pagal 2006 m. kovo 2 d. kreditavimo sutartį, kredito suma 40000 litų; Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui pagal 2007-02-21 BÅ«sto kreditavimo sutartį įsiskolinimo suma 255526,94 Lt. Nustatyti, kad  ieÅ¡kovo R. D. asmeninės prievolės yra Å¡ios: antstolės Marijos Trijonės vykdomas 75364,00 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ R.

D. vykdomojoje byloje Nr 0108/10/01046 kreditorės R. N. naudai; antstolio Aleksandro Selezniovo vykdomas 3812,44 Lt išieškojimas iš R. D. vykdomojoje byloje Nr. 0010/12/04066 AB „Lietuvos dujos" ; antstolės Vidos Daugirdienės vykdomas 16 075,82 Lt išieškojimas iš R. D. vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/00723 kreditoriaus Swedbank AB naudai; antstolio Aleksandro Selezniovo vykdomas 212,85 Lt išieškojimas iš R. D. vykdomojoje byloje Nr. 0010/11/01219 kreditoriaus Nordea bank Finiand Plc Lietuvos skyrius naudai; antstolio Aleksandro Selezniovo vykdomas 12618,20 Lt išieškojimas iš R.

D. vykdomojoje byloje Nr. 0010/10/05332 ir 189,50 Lt išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0010/10/05333 kreditoriaus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras naudai; antstolio Gintaro Kairio vykdomas 5727,98 Lt skolos išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0154/10/01426 kreditoriaus Citadele AB bankas naudai; antstolės Marijos Trijonės vykdomas  3360,01 Lt skolos išieškojimas kreditoriaus AB bankas „Snoras" naudai vykdomojoje byloje Nr. 0108/10/00650; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-10 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1687-637/2012 išieškoma skola ir delspinigiai, kreditoriaus UAB Ūkio banko lizingas naudai.

IÅ¡ D. D. R. D. priteisti 42,40 Lt proceso iÅ¡laidų. IÅ¡ D. D. priteiti 65.40 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei, iÅ¡ R. D. priteisti 44,10 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. Paskelbus sprendimÄ grÄ Å¾inti vykdomÄ sias bylas, iÅ¡reikalautas iÅ¡ antstolių, Å¡ios bylos nagrinėjimo metu.  Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant sprendimÄ Â priėmusiam teismui. Teisėja                                                                                                           Regina BertaÅ¡ienė Â