2019-05-22 Nr. AB-11652-3-61-3-02354-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1145-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02354-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.14.3; 12.19

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauvita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauvita“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tauvita“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2017 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. S-133(7-93/2017); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 69-30; 3) Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2017 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. (6.5)FR0682-36.

2. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Tauvita“ direktorius ir akcininkas V. V. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 220 ir 222 straipsnius. Tauragės rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 2 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-760/2015. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-277-255/2015 V. V. pripažino kaltu padarius baudžiamąsias veikas, numatytas BK 189 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, tuo pačiu jam paskirta galutinė 200 MGL (7 532 Eur) bauda. Pareiškėjas teigė, kad VMI buvo pripažinta civiliniu ieškovu šioje baudžiamojoje byloje ir reiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti valstybei 138 676 Lt žalos atlyginimą pagal 2013 m. birželio 4 d. specialisto išvadą. Klaipėdos apygardos teismas šį ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė 18 797,87 Eur žalos atlyginimą. Nuosprendžiu buvo pilnai išspręstas atlyginimo valstybei klausimas (tuo pačiu ir dėl nesumokėto pelno mokesčio). Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs ir įgijęs res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią. VMI Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio neskundė kasacine tvarka, todėl sutiko su priteistu žalos atlyginimu. Klaipėdos apygardos teismas, priteisdamas 18 797,87 Eur žalos atlyginimą, šios sumos nedetalizavo, todėl pareiškėjas manė, kad mokesčių administratorius, papildomai priskaičiuodamas mokesčius už laikotarpį, dėl kurio jau buvo sprendžiamas civilinis ieškinys ir dėl kurio priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, akivaizdžiai pažeidė teisingumo, lygiateisiškumo, protingumo principus.

3. Tuo pačiu pareiškėjas nurodė, kad mokesčių administratorius nesivadovavo VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d įsakymu Nr. VA-103 patvirtintomis Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), nebandė išsiaiškinti pareiškėjo patirtų sąnaudų, jų neatėmė iš pelno, pelno mokestį apskaičiavo nuo tariamos pajamų sumos, nors pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnio 1 dalies nuostatą jis privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Pareiškėjas manė, kad nerealu parduoti bet kokias prekes jų nenusipirkus, o pats sumokėjimas už prekes, prekių laikymas, sandėliavimas, transportavimas yra išlaidos.

4. Atsakovas VMI pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo patikrinimas atliktas vadovaujantis baudžiamosios bylos duomenimis, t. y. remiantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2013 m. birželio 4 d. specialisto išvada Nr. 5-3/50 dėl Bendrovės ūkinės finansinės veiklos (toliau – ir Specialisto išvada), Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – ir Centras) 2014 m. lapkričio 26 d. ekspertizės aktu Nr. 11-1412(14) (toliau – ir Ekspertizės aktas), Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d išteisinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-8-760/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-277-255/2015 (toliau – ir Nuosprendis), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2P-1140/2015.

6. Atsakovas vadovavosi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodė, kad mokesčių administratorius, užtikrindamas, kad būtų tinkamai mokami mokesčiai, ir nustatydamas mokestinių prievolių atsiradimui reikšmingas aplinkybes, gali naudoti visas prieinamas įrodinėjimo priemones, kurių naudojimo įstatymai nedraudžia. Nei MAĮ, nei kiti įstatymai nenustato tokio ribojimo, kuris neleistų mokesčių administratoriui remtis ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais duomenimis. Šie duomenys yra tiriami ir vertinami ne baudžiamojo proceso požiūriu, o pagal administracinio proceso įrodinėjimo taisykles, kaip ir bet kurie kiti administraciniame procese pateikti įrodymai. Baudžiamoji atsakomybė ir mokestinė atsakomybė yra dvi skirtingos atsakomybės rūšys, atsirandančios skirtingais pagrindais, todėl net ir priėmus išteisinamąjį nuosprendį pareiškėjo / pareiškėjo darbuotojų atžvilgiu, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju neturi būti vertinama kaip šalinanti pareiškėjo mokestinę atsakomybę.

7. Specialisto išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. nepagrindė apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė 460 963,99 Lt gautų pajamų už parduotas automobilių detales, neapskaičiavo ir nesumokėjo 80 512 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) ir 58 164 Lt pelno mokesčio (toliau – ir PM). Dėl Specialisto išvadoje nustatytų duomenų pagrįstumo Tauragės rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi kreipėsi į Centrą dėl pareiškėjo laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. ekonominės (buhalterinės–finansų) ekspertizės atlikimo. Ekspertizės akte nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 262 442,28 Lt pajamų už automobilių detalių pardavimą, taip pat neįtraukė į apskaitą ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 64 905,14 Lt PVM. Toks skirtumas tarp sumų susidarė todėl, kad atliekant ekspertizę pareiškėjo atstovai pateikė papildomų dokumentų, kuriuos įvertinus Specialisto išvadoje nurodyta suma sumažėjo. Klaipėdos apygardos teismas, įvertinęs Ekspertizės aktą, nustatė kad jame pateikti duomenys yra tikslesni ir iš esmės teisingi, kadangi atliekant ekonominę (buhalterinę–finansų) ekspertizę pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus, ir VMI civilinį ieškinį patenkino tik Ekspertizės akto pagrindu, kuriame nesumokėtas PM nenustatytas, o pagal patikrinimo aktą papildomai buvo paskaičiuota 7 738,07 Eur pelno mokesčio. Atsakovas manė, kad prioritetas turi būti teikiamas mokesčių administratoriaus priimtam sprendimui, nes pagal MAĮ 66 straipsnio nuostatas, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį turi apskaičiuoti bei sumokėti pats mokesčių mokėtojas, o jam šios pareigos neįvykdžius arba įvykdžius netinkamai, teisė apskaičiuoti mokėtinus mokesčius atsiranda mokesčių administratoriui.

8. Atsakovas nurodė, kad neskundė Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio kasacine tvarka, nes tokia teise pasinaudojo pareiškėjo direktorius V. V., tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2P-1140/2015 kasacinio skundo nepriėmė. Tuo pačiu nurodė, kad VMI, vadovaudamasi įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo patvirtinta, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. neapskaitė 262 442,28 Lt pajamų už automobilių detalių pardavimą, nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. VMI patikrinimo metu 2016 m. balandžio 11 d. nurodymu Nr. FR0706-4604 nurodė pareiškėjui pateikti apskaitos dokumentus ir duomenis apie jo patirtas sąnaudas 262 442,28 Lt pajamoms gauti, tačiau pareiškėjas teigė, kad jis sąnaudų nepatyrė, nes laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. 262 442,28 Lt pajamų negavo. Vadovaudamasi Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi ir įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, VMI konstatavo, kad pareiškėjas gavo 262 442,28 Lt pajamų, o jam nepateikus sąnaudas pagrindžiančių dokumentų, padaryta išvada, jog pareiškėjas nepatyrė sąnaudų 262 442,28 Lt į apskaitą neįtrauktoms pajamoms gauti. Vadovaudamasis MAĮ 72 straipsniu, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjo PM bazė – 262 442,28 Lt ir pagal Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnį, įvertinęs pareiškėjo deklaruotą nuostolį už 2007–2009 m., priskaičiavo pareiškėjui už 2011 m. – 16 833 Lt, 2011, už 2012 m. – 9 885 Lt (viso – 26 718 Lt (t. y. 7 738,07 Eur) papildomai mokėtino PM.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Tauvita“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl PM apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo nuo pareiškėjo neįtrauktų į apskaitą 262 442,28 Lt pajamų už automobilių detalių pardavimą. Ši aplinkybė nustatyta įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-277-255/2015.

11. Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjo pelno mokesčio už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. ir pridėtinės vertės mokesčio už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1d. iki 2012 m. liepos 1 d. bei nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir 2016 m. spalio 13 d. patikrinimo akte Nr. FR0680-637 (toliau – ir Patikrinimo aktas) apskaičiavo pareiškėjui papildomai 7 738,07 Eur PM (Komisijos byla, b. l. 45–60). Klaipėdos AVMI 2017 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. (6.5) FR0682-36 patvirtino Patikrinimo aktą (Komisijos byla, b. l. 72–75). Pareiškėjo skundą dėl minėto Klaipėdos AVMI sprendimo išnagrinėjusi VMI 2017 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 69-30 patvirtino Klaipėdos AVMI 2017 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. (6.5) FR0682-36 (Komisijos byla, b. l. 6–8). Nesutikdamas su minėtu VMI sprendimu, pareiškėjas jį apskundė Komisijai, kuri 2017 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. S-133(7-93/2017) patvirtino VMI 2017 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 69-30 (Komisijos byla, b. l. 225–233).

12. Iš Patikrinimo akto matyti, kad mokestinio tyrimo metu mokesčių administratorius, už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. apskaičiuodamas pareiškėjo PM nepriemoką, rėmėsi įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-277-255/2015, kurioje pareiškėjo direktorius ir akcininkas V. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, bei Skyriaus 2013 m. birželio 4 d. specialisto išvados Nr. 5-3/50 „Dėl UAB „Tauvita“ ūkinės finansinės veiklos“ už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-1-00211-12 duomenimis (Komisijos byla, b. l. 45–60, 85–111). Klaipėdos apygardos teismas minėtame nuosprendyje konstatavo, kad UAB „Tauvita“ laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 262 442,28 Lt pajamų už automobilių detalių pardavimą bei neįtraukė į apskaitą ir nesumokėjo 64 905,14 Lt PVM. Tuo pačiu teismas minėtame nuosprendyje konstatavo, kad ekspertė nenustatė neapskaičiuoto ir nesumokėto PM sumos už ginčo laikotarpį, nes baudžiamosios bylos medžiagoje nėra UAB „Tauvita“ pirminių dokumentų, kuriais remiantis galima apskaičiuoti pareiškėjo patirtas išlaidas 262 442,28 Lt pajamoms gauti. Taigi, iš nuosprendyje išdėstytų motyvų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo Klaipėdos AVMI priteista 18 797,87 Eur (64 905,28 Lt) žala valstybės biudžetui yra pareiškėjo nesumokėtas PVM. Todėl pareiškėjo argumentai, kad Klaipėdos apygardos teismas nedetalizavo civilinio ieškinio sumos ir apskaičiavo visus pareiškėjo nesumokėtus mokesčius, atmesti kaip nepagrįsti.

13. Teismas vadovavosi MAĮ 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir pažymėjo, kad šiuo atveju pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokesčių administratorius neprivalo. Vadovaudamasis Pelno mokesčio įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, teismas pažymėjo, kad patikrinimo metu Klaipėdos AVMI 2016 m. balandžio 11 d. mokesčių administratoriaus nurodymu Nr. FR0706-4604, be kita ko, įpareigojo pareiškėją pateikti didžiąją knygą už metus pagal mėnesius ir pirminius apskaitos dokumentus ir duomenis apie patirtas išlaidas ir sąnaudas apskaitoje neapskaitytoms 262 442 Lt pajamoms, kurios nurodytos Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendyje, gauti už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d., detalizuojant pagal metus (Komisijos byla, b. l. 38–39). Pareiškėjas mokesčių administratoriaus prašomų duomenų nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepatyrė sąnaudų neapskaitytoms 262 442,28 Lt pajamoms gauti, ir, vadovaudamasis Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, nuo neapskaitytų pajamų priskaičiavo pareiškėjui 7 738,07 Eur (26 718 Lt) PM.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas mokesčių administratoriui prašomų duomenų apie patirtas sąnaudas nepateikė, todėl pareiškėjo argumentai, kad mokesčių administratorius nebandė išsiaiškinti pareiškėjo patirtų sąnaudų, atmesti kaip nepagrįsti.

15. Teismas akcentavo, kad ginčijamuose sprendimuose nurodyti jų priėmimo pagrindai, įvertintos tiek pareiškėjo nurodytos aplinkybės, tiek mokesčių administratoriaus surinkti duomenys, nurodyti motyvai, dėl kurių atsakovas nesutiko su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ginčijami sprendimai priimti šių institucijų kompetencijos ribose, neprieštarauja jų tikslams bei uždaviniams, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių jie turėtų būti panaikinti. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas dėl jame išdėstytų argumentų laikytas nepagrįstu, todėl atmestas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

III. 16. Pareiškėjas UAB „Tauvita“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Mokesčių administratorius yra viešojo administravimo subjektas, todėl jo priimami sprendimai negali būti grindžiami prielaidomis ir spėjimais. Šiuo atveju VMI, atlikusi skundo tyrimą, formaliai perrašė tas pačias išvadas, kuriomis rėmėsi teritorinė mokesčių inspekcija, o Komisija iš esmės su šiomis išvadomis sutiko ir nesigilino į skunduose keliamus klausimus.

16.2. Priteisdamas 18 797,87 Eur žalos atlyginimą, Klaipėdos apygardos teismas nedetalizavo nei PM, nei PVM dydžio priteistoje sumoje. Todėl neaišku, kokiu būdu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad minėta priteista suma yra pareiškėjo nesumokėtas PVM, o ne bendrai padaryta žala. Nors PVM tarifas keitėsi, net už visą laikotarpį skaičiuojant 21 proc. bazinio tarifo normą nuo 262 442,28 Lt gautų pajamų, PVM sudarytų 55 112,88 Lt (15 961,79 Eur). Akivaizdu, jog Klaipėdos apygardos teismas, tik iš dalies patenkindamas civilinį ieškinį ir priteisdamas 18 797,87 Eur žalos atlyginimą (nors buvo prašoma priteisti 138 676 Lt), pilnai išsprendė klausimą dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio (be kita ko, ir nesumokėto pelno mokesčio), rezoliucinėje dalyje nurodė, jog civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-277-255/2015 yra įsiteisėjęs ir įgijęs res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią. VMI įstatymo nustatyta tvarka Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio neginčijo. Pareiškėjas vadovaujasi ABTĮ 86 straipsnio nuostatomis ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nuo 262 442,28 Lt pajamų PVM sudaro 18 797,87 Eur (64 905,28 Lt), nepagrindė to jokiais įrodymais, todėl mano, jog teismo sprendimas yra be motyvų.

16.3. Vadovaudamasis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 4, 6.3, 28 punktais, pareiškėjas akcentuoja, kad mokesčių administratorius, apskaičiuodamas PM, apskritai nesivadovavo minėtomis taisyklėmis, nebandė išsiaiškinti, kokias sąnaudas turėjo ir patyrė pareiškėjas, o aklai apskaičiavo pelną nuo tariamos pajamų sumos, nors pagal MAĮ 67 straipsnį jis privalo pagrįsti pareiškėjui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Nagrinėjamu atveju, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pelno nebuvo atimtos sąnaudos. Anot pareiškėjo, atitinkami dokumentai negalėjo būti pateikti, nes įmonės direktorius buvo nuteistas už dokumentų neišsaugojimą, tačiau tai nėra pagrindas teigti, jog įmonė neturėjo išlaidų ir nepatyrė sąnaudų atitinkamoms pajamoms gauti.

17. Atsakovas VMI pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti.

18. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo patikrinimas atliktas vadovaujantis baudžiamosios bylos duomenimis. Mokesčių administratorius gali naudoti visas prieinamas įrodinėjimo priemones, kurių nedraudžia įstatymai. Draudimo remtis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis nėra. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė ir mokestinė atsakomybė yra dvi skirtingos atsakomybės rūšys, atsirandančios skirtingais pagrindais. Net priėmus išteisinamąjį nuosprendį pareiškėjo / pareiškėjo darbuotojų atžvilgiu, ši aplinkybė neturi būti vertinama kaip šalinanti pareiškėjo mokestinę atsakomybę. Šiuo atveju Klaipėdos apygardos teismas iš dalies patenkino civilinį ieškinį, ieškinys buvo patenkintas tik Ekspertizės akto pagrindu – 18 797,87 Eur, o minėta suma atitinka nesumokėto PVM pagal Ekspertizės aktą dydį. Atliekant ekspertizę, pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus, todėl minėta suma neatitinka Specialisto išvadoje nurodytos sumos. Baudžiamosios bylos medžiagoje nebuvo pareiškėjo pirminių dokumentų, remiantis kuriais būtų galima apskaičiuoti, kiek išlaidų patyrė pareiškėjas neapskaitytoms pajamoms gauti, todėl ekspertas nenustatinėjo neapskaičiuoto ir nesumokėto PM sumos. Taigi ginčo situacijoje nėra pagrindo konstatuoti res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principo pažeidimą, nes Klaipėdos AVMI neatliko kitokio nuosprendyje konstatuotų aplinkybių vertinimo, patikrinimo metu rėmėsi nuosprendyje konstatuotomis aplinkybėmis ir nesumokėto PVM, dėl kurio tenkintas civilinis ieškinys, neapskaičiavo.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos AVMI pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20. Atsiliepime nurodo, kad mokesčių administratorius, apskaičiuodamas pareiškėjo PM nepriemoką, rėmėsi įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendžiu ir baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis. Klaipėdos AVMI 2016 m. balandžio 11 d. įpareigojo pareiškėją pateikti didžiąją knygą už metus pagal mėnesius ir pirminius apskaitos dokumentus bei duomenis apie patirtas išlaidas ir sąnaudas apskaitoje neapskaitytoms 262 442 Lt pajamoms gauti. Kadangi pareiškėjas prašomų duomenų nepateikė, mokesčių administratorius konstatavo, jog pareiškėjas nepatyrė sąnaudų neapskaitytoms 262 442 Lt pajamoms gauti. Todėl pareiškėjo argumentai, jog mokesčių administratorius nebandė išsiaiškinti pareiškėjo patirtų sąnaudų, atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos AVMI 2017 m. sausio 24 d. sprendimo, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, taip pat dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą priimtų VMI 2017 m. kovo 24 d. ir Komisijos 2017 m. birželio 9 d. sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Tauvita“ skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, jog Klaipėdos apygardos teismas nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-277-255/2015 pažymėjo, kad ekspertė nenustatė neapskaičiuoto ir nesumokėto pelno mokesčio sumos už ginčo laikotarpį, nes baudžiamosios bylos medžiagoje nebuvo UAB „Tauvita“ pirminių dokumentų, kuriais remiantis galima apskaičiuoti pareiškėjo patirtas išlaidas 262 442,28 Lt pajamoms gauti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas mokesčių administratoriaus prašomų duomenų nepateikė, vertino, jog pareiškėjas nepatyrė sąnaudų neapskaitytoms 262 442,28 Lt pajamoms gauti, ir, vadovaudamasis Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, nuo neapskaitytų pajamų priskaičiavo pareiškėjui 7 738,07 Eur (26 718 Lt) PM.

23. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pirmiausia teigia, jog Klaipėdos apygardos teismas, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-277-255/2015 tik iš dalies patenkindamas civilinį ieškinį ir priteisdamas 18 797,87 Eur žalos atlyginimą (nors buvo prašoma priteisti 138 676 Lt (40 163,35 Eur), pilnai išsprendė klausimą dėl priteistino žalos atlyginimo valstybei. Anot pareiškėjo, nuosprendis baudžiamojoje byloje yra įsiteisėjęs ir įgijęs res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią.

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-277-255/2015 pareiškėjo direktorių ir akcininką V. V. pripažino kaltu padarius BK 189 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys – Klaipėdos AVMI prašė priteisti 138 676,00 Lt valstybės biudžetui padarytai žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog UAB „Tauvita“ laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 460 962,99 Lt už parduotus automobilius, neapskaičiavo ir neužregistravo 80 5120 Lt PVM ir 58 164 Lt PM ir dėl tokių neteisėtų veiksmų valstybė patyrė 138 676 Lt turtinės žalos. Teismas Klaipėdos AVMI pateiktą civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir Klaipėdos AVMI priteisė 18 797,87 Eur (64 905,28 Lt) žalos atlyginimo. Pareiškėjo direktorius V. V. pateikė kasacinį skundą dėl minėto Nuosprendžio, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2P-1140/2015 kasacinio skundo nepriėmė.

26. Nustatyta, kad Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjo pelno mokesčio už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. ir pridėtinės vertės mokesčio už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. bei nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir 2016 m. spalio 13 d. patikrinimo akte Nr. FR0680-637 apskaičiavo pareiškėjui papildomai 7 738,07 Eur PM. Klaipėdos AVMI 2017 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. (6.5) FR0682-36 patvirtino Patikrinimo aktą. Pareiškėjo skundą dėl minėto Klaipėdos AVMI sprendimo išnagrinėjusi VMI 2017 m. kovo 24 d. sprendimu patvirtino Klaipėdos AVMI 2017 m. sausio 24 d. sprendimą. Nesutikdamas su minėtu VMI sprendimu, pareiškėjas jį apskundė Komisijai, kuri 2017 m. birželio 9 d. sprendimu patvirtino VMI 2017 m. kovo 24 d. sprendimą.

27. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinė procedūra dėl žalos, padarytos valstybės biudžetui, išieškojimo pagal Klaipėdos AVMI pareikštą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje yra užbaigta, nes Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-277-255/2015, kuriuo ir buvo iš dalies patenkintas Klaipėdos AVMI civilinis ieškinys, yra įsiteisėjęs. Minėtas nuosprendis yra priimtas dėl pareiškėjo direktoriaus ir akcininko V. V. ir nagrinėjamoje situacijoje reiškia, jog pareiga įvykdyti pareiškėjo mokestines prievoles dėl nesumokėtų PVM ir PM buvo perkelta kitam asmeniui – V. V. (dėl pareigos įvykdyti mokestinę prievolę perkėlimo kitam asmeniui pagal analogiją žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-517-442/2017).

28. Pareiškėjo padaryti mokesčių teisės pažeidimai įvertinti įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje. Teisė paneigti nuosprendžio privalomumą gali būti įgyvendinta tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka kreipiantis dėl nuosprendžio peržiūrėjimo instancine tvarka (šia tvarka buvo pasinaudota apskundžiant Tauragės apylinkės teismo nuosprendį) arba dėl proceso atnaujinimo, šia tvarka nuosprendžio privalomumas nėra paneigtas, todėl jo kvestionuoti negali nei Klaipėdos AVMI, nei pareiškėjas, nei kiti asmenys ar institucijos. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 str. 1 d.). Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui (nuosprendžiui), administracinė procedūra dėl to paties dalyko, t. y. tų pačių mokesčių už tą patį laikotarpį, išieškojimo iš pareiškėjo negalima. Šiuo atveju Klaipėdos AVMI po minėto nuosprendžio įsiteisėjimo pareiškėjo atžvilgiu vykdė mokestinį patikrinimą ir Patikrinimo akte, kurį vėliau patvirtino, apskaičiavo ir nurodė pareiškėjui sumokėti PM, PM baudą ir delspinigius, t. y. mokestį ir su juo susijusias sumas, dėl kurių buvo nagrinėta ir pasisakyta įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje. Tokiu būdu viešojo administravimo subjektas ne tik pažeidė aptartas taisykles, bet ir viršijo savo kompetenciją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Komisijos 2017 m. birželio 9 d. sprendimą, VMI 2017 m. kovo 24 d. sprendimą, Klaipėdos AVMI 2017 m. sausio 24 d. sprendimą.

29. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė šiai bylai aktualias materialiosios ir proceso teisės normas. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą tenkinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauvita“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauvita“ skundą tenkinti. Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. S-133(7-93/2017), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 69-30, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. (6.5)FR0682-36.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius