2017-09-06 Nr. AB-16261-3-61-3-02023-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-641-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02023-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo asociacijos „EEPA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „EEPA“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl raštų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas asociacija „EEPA“ (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. birželio 16 d. elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė teismui skundą, kuriame prašė atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2015 m. gegužės 14 d. raštą Nr. (15.11)-A4-5265 „Dėl įspėjimų apie galimą licencijų galiojimo sustabdymą”, 2015 m. liepos 17 d. raštą Nr. (15.11)-A4-7809 „Dėl laidavimo draudimo raštų ir įspėjimų apie galimą licencijų galiojimo sustabdymą” ir 2015 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr. (15.11)-A4-9998 „Dėl įspėjimo ir licencijų panaikinimo” (toliau kartu – ir Įspėjimai). Be to, pareiškėjas prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Nutarčiai įsiteisėjus, nurodė 22,50 Eur žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad Įspėjimuose buvo nurodyta, jog jie nėra skundžiami administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat buvo išaiškinęs, kad Agentūros raštas įspėti pareiškėją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą yra vienas iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kuriuo atliekamas aplinkybių tyrimas, o toks dokumentas pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie aktų, kurie gali būti ginčo administraciniame teisme dalykas, taigi pareiškėjas negalėjo ABTĮ nustatytais terminais ir tvarka apskųsti šiuo atveju ginčijamų Įspėjimų. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2017 m. gegužės 30 d. nutarime nurodė, kad įspėjimas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą licencijos turėtojui sukelia teisines pasekmes, todėl gali būti skundžiamas teisme.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pasikeitusi teismų praktika nelaikytina objektyvia aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą. Teismas atkreipė dėmesį, jog Konstitucinio Teismo nutarimų galia nukreipta į ateitį, todėl tokia tvarka, kai įspėjimai gali būti skundžiami kaip savarankiški dokumentai, o ne kaip sprendimo dėl licencijos panaikinimo sudedamoji dalis, taikytina tik po 2017 m. gegužės 30 d. priimtiems įspėjimams. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti netenkintinas.

Be to, teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo reikalavimas panaikinti Agentūros sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotas elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencijas Nr. 001 ir 003, įformintas 2015 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (15.11)-A4-9998 „Dėl įspėjimo ir licencijų panaikinimo“, kuris buvo priimtas nagrinėjamu atveju skundžiamų Įspėjimų pagrindu, buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4132-244/2016. Minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, dėl jo yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-629-492/2017 Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis buvo sustabdęs minėtą bylą, kol Konstituciniame Teisme bus išnagrinėta byla Nr. 8/2016 pagal pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą Nr. 1B-12/2016. Išnagrinėjęs minėtą Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą, Konstitucinis Teismas priėmė 2017 m. gegužės 30 d. nutarimą, kuriame pateikė kitokį įspėjimų apskundimo tvarkos išaiškinimą. Taigi pareiškėjo skundžiamų Įspėjimų teisėtumas ir pagrįstumas turėtų būti vertinamas būtent minėtose administracinėse bylose.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, terminas skundui paduoti neatnaujintas, todėl pareiškėjo skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III. Pareiškėjas asociacija „EEPA“ padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirajame skunde pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. KT6-N5/2017 išaiškino, kad įspėjimas apie galimą licencijos sustabdymą yra savarankiška poveikio priemonė, kuri gali būti skundžiama teisme. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad įspėjimų teisėtumas ir pagrįstumas turėtų būti vertinamas kitoje administracinėje byloje (administracinės bylos Nr. eI-4132-244/2016), nes toje byloje teismas dėl Įspėjimų teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakė, nurodydamas tik kad pažeidimai, nustatyti Įspėjimuose, buvo pašalinti. Dėl Įspėjimų (kaip atskirų dokumentų) teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakys ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuriam byla apskųsta, nes įspėjimas, kaip dokumentas, negalėjo būti ginčo administraciniame teisme dalykas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties, kuria neatnaujintas terminas skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas asociacija „EEPA“ 2017 m. birželio 16 d. elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė teismui skundą, kuriame prašė atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti atsakovo Agentūros 2015 m. gegužės 14 d. raštą Nr. (15.11)-A4-5265 „Dėl įspėjimų apie galimą licencijų galiojimo sustabdymą”, 2015 m. liepos 17 d. raštą Nr. (15.11)-A4-7809 „Dėl laidavimo draudimo raštų ir įspėjimų apie galimą licencijų galiojimo sustabdymą” ir 2015 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr. (15.11)-A4-9998 „Dėl įspėjimo ir licencijų panaikinimo”.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Nutarčiai įsiteisėjus, nurodė 22,50 Eur žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartis priimta remiantis ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, kuriame numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visą pareiškėjo skundą atsisakė priimti remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo reikalavimas panaikinti Agentūros sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotas elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencijas Nr. 001 ir 003, įformintas 2015 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (15.11)-A4-9998 „Dėl įspėjimo ir licencijų panaikinimo“, kuris buvo priimtas nagrinėjamu atveju skundžiamų Įspėjimų pagrindu, išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4132-244/2016. Minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, dėl jo yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-629-492/2017 Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme. Taigi vienas iš pareiškėjo skunde išdėstytų reikalavimų (panaikinti Agentūros 2015 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr. (15.11)-A4-9998) yra priimtas nagrinėti teisme ir byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nustatęs aptartas aplinkybes, jog skundas paduotas pakartotinai, pirmosios instancijos teismas neturėjo spręsti termino skundui dėl Agentūros 2015 m. rugsėjo 9 d. rašto Nr. (15.11)-A4-9998 panaikinimo atnaujinimo klausimo, tačiau atsisakyti priimti šį skundo reikalavimą remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas, į teismą kreipęsis 2017 m. birželio 16 d., praleido terminą Agentūros 2015 m. gegužės 14 d. ir 2015 m. liepos 17 d. raštams apskųsti.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. gegužės 30 d. priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriame, be kita ko, konstatuota, kad įspėjimas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą gali būti skundžiamas teisme, nes sukelia licencijos turėtojui teisines pasekmes.

Pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu vertino, jog nėra pagrindo atsižvelgti į Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarimą. Padaręs šią išvadą, teismas nutarė, kad skundžiami Agentūros 2015 m. gegužės 14 d. ir 2015 m. liepos 17 d. raštai negali būti savarankišku skundo administraciniam teismui objektu. Be to, nurodė, jog minėti raštai turi būti vertinami kitoje administracinėje byloje (Nr. eI-4132-244/2016), kurioje nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl Agentūros 2015 m. rugsėjo 9 d. rašto Nr. (15.11)-A4-9998 teisėtumo.

Taigi pirmosios instancijos teismas padarė prieštaringas išvadas dėl Agentūros 2015 m. gegužės 14 d. ir 2015 m. liepos 17 d. raštų apskundimo galimybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Agentūros 2015 m. gegužės 14 d. ir 2015 m. liepos 17 d. raštų teisėtumas gali būti vertinamas šioje administracinėje prieš tai įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl termino skundui paduoti atnaujinimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-673-556/2017).

Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarimo priėmimą, kaip į svarbią aplinkybę sprendžiant skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartis, kuria neatnaujintas terminas skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo asociacijos „EEPA“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan