f6bdb8bb-a237-43ce-927e-f84fa5e61368 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-64-162/2012                                                                                   Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00813-2010-0                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 11.12; 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 29 d.

Klaipėda        Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Dalios Gumuliauskienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai M.K., pareiÅ¡kėjos M.K. bei trečiojo suinteresuoto asmens S.K. atstovei advokatei Jelenai PaliÅ¡aitienei, atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos bei trečiojo suinteresuotojo asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui, trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Minera“ atstovui advokatui Gyčiui Mekioniui, 2012 m. kovo 19 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos M.K. skundÄ atsakovams – Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės merui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijai, UAB „Minera“, R.J., K.P., A.P., G.P., Z.M., R.P., K.K., K.L.B., P.A., B.B., L.N., E.K., Z.B., F.B., P.B., P.B., A.B., M.V., J.V., D.D., L.R., D.M., A.V., D.G., A.V., O.B., A.B., A.B., N.S., S.S., E.M., A.V., S.K. dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010-09-30 sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos priteisimo.       Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :

       pareiÅ¡kėja skundu (t.1, b.l. 8-12) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama:

1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ Nr. T2-290 „Dėl pritarimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimui“;

2) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės merÄ per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti visus dokumentus (brėžinius) dėl naujų vieÅ¡bučių ir kitų objektų, pavadintų sanatorinių gydyklų kompleksu, teritorijoje (duomenys neskelbtini) statybos, 3) priteisti pareiÅ¡kėjai iÅ¡ Palangos miesto savivaldybės mero 1 Lt neturtinės žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, atlyginimÄ ;

4) priteisti iÅ¡ atsakovų Palangos miesto savivaldybės tarybos ir Palangos miesto savivaldybės mero bylinėjimosi iÅ¡laidas.       PareiÅ¡kėja skunde nurodo, jog ji yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į jai tenkantį buvusio savininko J.P. nuosavybės teisėmis valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 0,2393 ha žemės sklypÄ Palangos mieste, kuris užima ir dalį 7,0712 ha valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurį nuo 2010 m. liepos 1 d. patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.

Teigia, jog Å¡iuo metu 0,4859 ha užima nenaudojami ir fiziÅ¡kai pasenę buvusio JÅ«rininkų ligoninės reabilitacijos centro pastatai, o kitas žemės plotas – 6,5853 ha yra laisvas (neužstatytas), todėl Å¡i teritorija turi bÅ«ti grÄ Å¾inta buvusių savininkų J.P., P.A., J.V., J.V. V.G. (4-8 posesijos) nuosavybės teise valdytos žemės palikuonims, turėjusiems teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nuostatas.

IÅ¡ laikraščiuose perskaitytų straipsnių sužinojo, jog ginčo žemės sklype, į kurį pretenduoja atkurti nuosavybės teises, planuojamas gydyklų kompleksas su gyvenamosiomis patalpomis. Mano, jog ginčo teritorija neatitinka valstybės iÅ¡perkamos žemės požymių ir tam nėra visuomenės poreikio. Naujas sveikatingumo kompleksų statybas grÄ Å¾intinoje žemėje planuoja subjektas, siekiantis tenkinti verslininkų interesus, tačiau neatsižvelgia į žemės savininkų interesus. 2010 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės merÄ su praÅ¡ymu pateikti visų dokumentų, susijusių su sanatorinių gydyklų kompleksu, adresu (duomenys neskelbtini), patvirtintas kopijas.

Ä® praÅ¡ymÄ Ä¯statymo nustatytais terminais nebuvo atsakyta. Tik 2010 m. lapkričio 10 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius informavo, jog Palangos miesto savivaldybės taryba 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-290 pritarė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimui, kuriuo numatyta sveikatingumo kompleksų statyba. Akcentuoja, kad detaliojo plano rengimui buvo pritarta neturint valstybinės žemės sklypo valdytojos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sutikimo, taip pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

PraÅ¡omi pateikti dokumentai dėl naujų objektų statybos ginčo žemės sklype jai nebuvo pateikti, taip pažeidžiant VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalių, 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio nuostatas. Dėl informacijos nepateikimo patyrė nepatogumų, be to yra trukdomas nuosavybės teisių į J.P.iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę atkÅ«rimas.

Dėl Å¡ių neteisėtų savivaldybės administravimo subjekto veiksmų praÅ¡o priteisti 1 Lt neturtinę žalÄ .        PareiÅ¡kėja teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ginčijamas sprendimas jai sukelia teisines pasekmes, nes, patvirtinus detalųjį planÄ , jai bus užkirsta teisė susigrÄ Å¾inti senelio valdytÄ Å¾emę natÅ«ra. PraÅ¡o įpareigoti atsakovÄ pateikti dokumentus, kadangi praÅ¡omi pateikti dokumentai dėl naujų vieÅ¡bučių ir kitų objektų, pavadintų sanatorinių gydyklų kompleksu, teritorijoje (duomenys neskelbtini) statybos, jai nebuvo pateikti.

Neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ atsakovo vilkinimo atkurti nuosavybės teises ir praÅ¡o priteisti simbolinę sumÄ â€“ 1 Lt. PareiÅ¡kėjos atstovė praÅ¡o tenkinti skundÄ jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.        Atsakovės Palangos miesto savivaldybės tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas nesutinka su pareiÅ¡kėjos skundu ir praÅ¡o jį atmesti. Mano, kad pareiÅ¡kėja skunde nenurodė, kokias teises ar teisėtus interesus pažeidžia ginčijamas tarybos sprendimas.

Skundžiamu sprendimu pritarta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimui, keičiant Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius planuojamoje teritorijoje. Pabrėžia, jog detaliojo teritorijų planavimo procesas laikomas pradėtu, iÅ¡davus planavimo sÄ lygų sÄ vadÄ pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių 37 punktÄ , arba kai vadovaujantis Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos apraÅ¡o nustatyta tvarka, atvejais ir sÄ lygomis, savivaldybė yra perdavusi detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas sklypų valdytojui ar naudotojui – detaliojo teritorijų planavimo procesas laikomas pradėtu pasiraÅ¡ius sutartį.

Akcentuoja, jog 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-290 nebuvo pradėtas detaliojo teritorijų planavimo procesas, todėl nesukeltos teisinės pasekmės. Nesutinka su reikalavimu pateikti dokumentus apie sanatorinių gydyklų kompleksus, nes nepatvirtinus žemės sklypo detaliojo plano, nėra parengtos jokios vizualizacijos, nėra patvirtinti jokie brėžiniai. Kadangi ankstesni reikalavimai yra nepagrįsti, praÅ¡o netenkinti reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ .        AnalogiÅ¡ka pozicija nurodyta atsiliepime į skundÄ (t.1, b.l. 38-39).       Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Minera“ atstovas praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjos skundÄ kaip nepagrįstÄ atsiliepime iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.

       Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Minera“ atsiliepime (t.1, b.l. 44-46) nurodyta, jog ginčijamas sprendimas neturi jokios įtakos pareiÅ¡kėjos teisėms. Žemės sklype yra Palangos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantys rekreacijai bei turizmui skirti statiniai ir žemės sklypas yra reikalingas jų naudojimui, todėl pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnį žemė negali bÅ«ti grÄ Å¾inama natÅ«ra, o yra valstybės iÅ¡perkama.

Teigia, jog skundžiamu sprendimu nebuvo pradedamas detaliojo teritorijų planavimo procesas, todėl jokių teisinių pasekmių pareiÅ¡kėjos atžvilgiu sprendimas nesukėlė. Nurodo, jog bendrovė, kaip dalies žemės sklypo naudotoja ir valdytoja, pagal Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos apraÅ¡o 7.4 punktÄ kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijÄ su praÅ¡ymu nustatyti, ar jos numatytai veiklos programai realizuoti bÅ«tinas detalusis planas (jo keitimas), taip pat prašė iÅ¡duoti pritarimÄ ateityje pradėti rengti detalųjį planÄ , jei jo rengimas yra bÅ«tinas.

Palangos miesto savivaldybė skundžiamu sprendimu pritarė, kad detalusis planas turėtų bÅ«ti rengiamas, tačiau nesprendė klausimų dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, planavimo sÄ lygų ar kitų su detaliojo planavimo procedÅ«romis susijusių klausimų, todėl mano, jog detalusis planavimas nėra pradėtas, todėl pareiÅ¡kėjos teisės nepažeidžiamos. Dėl reikalavimų pateikti informacijÄ bei atlyginti neturtinę žalÄ nepasisako. Atsiliepimu praÅ¡o iÅ¡ pareiÅ¡kėjos UAB „Minera“ naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.       Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu (t.1, b.l. 50-51) praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundo tenkinimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Nurodo, jog galiojančiuose teisės aktuose nenumatyta, kad, jei į planuojamÄ teritorijÄ patenka valstybinės žemės plotai, valstybinės žemės patikėtinis turi iÅ¡duoti sutikimus rengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentus valstybinėje žemėje. Pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239, 28 punktÄ , prieÅ¡ pradedant rengti detaliojo planavimo dokumentus, planavimo organizatorius Teritorijų planavimo dokumentams rengti sÄ lygų parengimo ir iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d.

įsakymu Nr. D1-262, nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės vyriausiÄ jį architektÄ dėl planavimo sÄ lygų pateikimo. Tuo atveju, kai detaliojo teritorijų planavimo dokumentas planuojamas rengti valstybinėje žemėje, savivaldybės vyriausiasis architektas, neturėdamas visų reikalingų duomenų planavimo sÄ lygoms ir/ar planavimo sÄ vadui parengti, turi valstybinės žemės patikėtiniui pateikti paraiÅ¡kÄ planavimo sÄ lygoms gauti ir nurodyti, kokių konkrečiai duomenų jis neturi.

Akcentuoja, jog Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata neįpareigoja Nacionalinės žemės tarnybos teikti sutikimus dėl detaliųjų planų rengimo.        Kitos proceso Å¡alys atsiliepimų į skundÄ nepateikė. Tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, R.J., K.P., A.P., G.P., Z.M., R.P., K.K., K.L.B., P.A., B.B., L.N., E.K., Z.B., F.B., P.B., P.B., A.B., M.V., J.V., D.D., L.R., D.M., A.V., D.G., A.V., O.B., A.B., A.B., N.S., S.S., E.M., A.V., S.K.

į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (t. 4, b.l. 20, 22-54, 67-68).        Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama aukščiau nurodytiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.       Teisėjų kolegija konstatuoja       Byloje kilęs ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 6-ojo Å¡aukimo 50-ojo posėdžio metu 2010 m. rugsėjo 30 d. priimto sprendimo Nr. T2-290 „Dėl pritarimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimui“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Taip pat pareiÅ¡kėja reiÅ¡kia reikalavimÄ Ä¯pareigoti Palangos miesto savivaldybės merÄ pateikti visus dokumentus (brėžinius) dėl naujų vieÅ¡bučių ir kitų objektų, pavadintų sanatorinių gydyklų kompleksu, teritorijoje (duomenys neskelbtini) statybos ir priteisti pareiÅ¡kėjai iÅ¡ Palangos miesto savivaldybės mero 1 Lt neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja M.K. yra pretendentė į senelio J.P. nuosavybės teisėmis valdytÄ 0,6742 ha žemės sklypÄ Palangos mieste (posesija 4). 1992 m. sausio 4 d. pareiÅ¡kėja su kitais pretendentais pateikė praÅ¡ymÄ natÅ«ra grÄ Å¾inti žemę Palangos miesto teritorijoje (t. 3, b.l. 151). 1992 m. balandžio 16 d.

Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr. 77 (t. 4, b.l.

13) nuspręsta atkurti nuosavybės teises buvusiems turto savininkams, tarp kurių ir M.K.. 2008 m. spalio 27 d. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 2369 pareiÅ¡kėjai atkurtos nuosavybės teisės grÄ Å¾inant nuosavybėn natÅ«ra turėtoje vietoje laisvÄ (neužstatytÄ ) 0,0039 ha žemės sklypo dalį (iÅ¡ bendro sklypo ploto 0,0467 ha), esančiÄ Klaipėdos apskrities Palangos mieste, (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodyta, jog pareiÅ¡kėjai nuosavybės teisės į tenkančiÄ Å¾emės valdos dalį – 0,2393 ha – bus atkurtos vėliau, pasirinkus atlyginimo bÅ«dÄ (t.1, b.l. 15).

PareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimu, byloje pateikta ortofotonuotrauka (t. 2, b.l. 121) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus duomenimis (t. 1, b.l. 64-66) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai likusi dalis neatkurtos nuosavybės teisės į 0,2393 ha žemės sklypÄ patenka į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), kurio detaliojo plano rengimui skundžiamu sprendimu pritarė Palangos miesto savivaldybės taryba.        Dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo       2010 m. rugsėjo 30 d.

Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-290 (t.1, b.l.

21) nuspręsta pritarti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimui, keičiant Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius planuojamoje teritorijoje. Naujo detaliojo plano rengimo tikslai – teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimų reikalavimų – bÅ«do, pobÅ«džio, statinių aukščio, užstatymo tankio ir intensyvumo nustatymas, žemės juostų suformavimas komunikaciniams koridoriams ir susisiekimo komunikacijos įrengti, inžinerinės ir miesto infrastruktÅ«ros plėtrai, numatant sveikatingumo komplekso statybÄ .

       Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais (t.1, b.l. 22, 129-130) nustatyta, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Palangos m. k.v., adresu (duomenys neskelbtini), 7,0712 ha ploto, kurio užstatyta teritorija yra 0,4859 ha., naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėtinis nuo 2010 m. liepos 1 d. yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Nuo 2010 m. lapkričio 10 d. žemės sklypo plotÄ 4,4515 ha dydžio panaudos sutarties pagrindu valdo Palangos miesto savivaldybė, nuo 1998 m. rugsėjo 11 d. 2,6197 ha žemės sklypo iÅ¡nuomota UAB „Minera“ (procesinė padėtis byloje – tretysis suinteresuotas asmuo) ir nuo 2002 m. gruodžio 18 d. sudaryta panaudos sutartis su VÅ¡Ä® Klaipėdos jÅ«rininkų ligonine dėl 4,4515 ha žemės sklypo. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡u registro Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 124-128) nustatyta, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Palangos miesto savivaldybės nuosavybės teise yra registruoti pastatai: pastatas – gydykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – purvo saugykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – poliklinika (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – gydykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – angliarÅ«gÅ¡tinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – stalių dirbtuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – buitinis namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – Å«kinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Lietuvos Respublikos vardu registruoti kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ kitų kiemo statinių – kelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). UAB „Minera“ nuosavybės teise registruotas pastatas – gamybinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatai – siurblinės (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ kitų statinių (inžinerinių) – kelias (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).       PareiÅ¡kėja įrodinėja, jog ginčijamu sprendimu nusprendus pritarti detaliojo plano rengimui, numatant sveikatingumo komplekso statybÄ , yra užkertamas tolimesnis nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas ne tik jai, bet ir byloje esantiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims (posesijos Nr. 4-9).

Taigi akivaizdu, jog pareiÅ¡kėja siekia nuosavybės teisių atkÅ«rimo natÅ«ra į ginčo žemės sklypÄ .       Teisę kreiptis į administracinį teismÄ nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 5 straipsnis. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTÄ® 22 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad minėtos ABTÄ® nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismÄ ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tačiau aptariamos įstatymo nuostatos reiÅ¡kia ir tai, kad administracines bylas nagrinėjantis teismas privalo nustatyti kuo pasireiÅ¡kia pareiÅ¡kėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar Å¡ios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos pareiÅ¡kėjo nurodytu bÅ«du.

Tik nustatęs Å¡ias aplinkybes, teismas gali apginti pareiÅ¡kėjo teises vienu iÅ¡ ABTÄ® 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų bÅ«dų. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundÄ , asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiÅ«riu) nepasikeistų, o pats procesas bÅ«tų iÅ¡ esmės beprasmis (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011).       Ginčijamu sprendimu nuspręsta pritarti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimui.

IÅ¡ teikimo dėl ginčijamo sprendimo projekto (t.1, b.l. 24-25) matyti, kad buvo gautas žemės sklypo valdytojų praÅ¡ymas dėl žemės sklypo detaliojo plano rengimo, keičiant žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus. Nurodyta, kad minėtam keitimui bÅ«tinas savivaldybės tarybos pritarimas. Sprendimo projektas savivaldybės tarybos nariams balsavimui buvo pateiktas 2010 m. rugsėjo 30 d. ir už sprendimÄ balsavo 14 savivaldybės tarybos narių (t.1, b.l. 41). Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu sprendimu tik pritarta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimui, aptarti naujo detaliojo plano rengimo tikslai, tačiau nenuspręsta pradėti rengti detalųjį planÄ .

       Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo procesÄ sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. AnalogiÅ¡kos nuostatos dėl detaliojo planavimo proceso etapų yra įtvirtintos ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (2010 m. rugsėjo 20 d. redakcija Nr. D1-771) (toliau – ir Taisyklės), 27 punkte.

Vadovaujantis Taisyklių 27.1 punktu, planavimo tikslų nustatymas, koncepcijos rengimas yra detaliojo planavimo proceso parengiamasis etapas. Pažymėtina, kad pareiškėjos ginčijamu 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-290 išreikštas savivaldybės tarybos pritarimas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimui, tačiau toks pritarimas, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsniu, nėra priskiriamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas sprendimas yra pirminis dokumentas teritorijų planavimo procese, jame neužfiksuotos preliminarios planuojamos teritorijos ribos, nepatvirtintas detalusis planas.

Ginčijamas sprendimas parengiamojoje teritorijos planavimo proceso stadijoje vertintinas kaip prielaida galutiniam dokumentui – teritorijų planavimo proceso metu parengtam detaliajam planui, kuriuo galėtų bÅ«ti įtakojamos pareiÅ¡kėjos teisės. Ginčijamas sprendimas pareiÅ¡kėjai nesukelia materialinių teisinių pasekmių, jis yra tik prielaida pradėti teritorijų planavimo procedÅ«rÄ . Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnyje bei Taisyklių IV dalyje yra pateikiamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sÄ raÅ¡as – vieni jų – tai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai, kurie yra detaliojo planavimo proceso galutinis rezultatas, todėl pareiÅ¡kėjai materialinio pobÅ«džio teisines pasekmes sukels dokumentas – teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas.       Akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjos ginčijamas sprendimas tėra tarpinis (procedÅ«rinis) dokumentas, tik vienas iÅ¡ administracinės procedÅ«ros (kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas) metu priimamų dokumentų.

Todėl Å¡io sprendimo teisėtumas negali bÅ«ti vertinamas pagal atskirÄ reikalavimÄ , t. y. toks sprendimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas administracinės bylos dalykas. Nesutikdama su tokio pobÅ«džio procedÅ«riniu sprendimu (veiksmu), pareiÅ¡kėja Å¡io nesutikimo argumentus (bet ne savarankiÅ¡kus reikalavimus) gali pareikÅ¡ti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama galutinį sprendimÄ Å¡ioje teritorijų planavimo procedÅ«roje. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje A492-12/2011, kurioje inter alia buvo vertinti teritorijų planavimo proceso etape (parengiamajame) priimtų aktų (sprendimų, kuriais buvo leista užsakyti detalųjį planÄ , nustatyti planavimo tikslai, nustatyta atlikti vieÅ¡Ä svarstymÄ su visuomene ir apie rengiamÄ planavimÄ skelbti rajoninėje spaudoje, taip pat pateikti paruoÅ¡tÄ planÄ tvirtinti savivaldybės tarybai) teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, jog nesant patvirtintam detaliajam planui, negalima nustatyti, ar bÅ«tent tokios teritorijos žemės sklypo detalusis planas užkirs keliÄ pareiÅ¡kėjai atkurti nuosavybės teises. Ginčijamu sprendimu nėra sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo.        Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad detalusis teritorijų planavimas yra vieÅ¡as. Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje yra reglamentuota pasiÅ«lymų teikimo ir ginčų nagrinėjimo tvarka, Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasiÅ«lymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raÅ¡tu per visÄ teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki vieÅ¡ojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja turi teisę Teritorijų planavimo įstatymo, Taisyklių nustatyta tvarka pasinaudoti procedÅ«romis rengiant detalųjį planÄ , kad nebÅ«tų pažeistos jos teisės dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir teisėti interesai.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčijamas sprendimas pareiÅ¡kėjai nesukelia teisinių pasekmių, negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas administracinės bylos dalykas, todėl reikalavimas panaikinti 2010 m. rugsėjo 30 d.

Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimÄ Nr. T2-290 atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ dėl motyvų Palangos miesto savivaldybės merui priimant sprendimÄ supainiojus vieÅ¡uosius ir privačiuosius interesus, taip pat dėl Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo nebuvimo, nepasisakoma. Taip pat nevertintini pareiÅ¡kėjos argumentai dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kadangi tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.       Dėl įpareigojimo pateikti dokumentus       PareiÅ¡kėja praÅ¡o įpareigoti Palangos miesto savivaldybės merÄ pateikti pareiÅ¡kėjai visus jo asmeniÅ¡kai ir savivaldybėje disponuojamus dokumentus (brėžinius) dėl naujų vieÅ¡bučių ir kitų objektų, pavadintų sanatorinių gydyklų kompleksu, teritorijoje (duomenys neskelbtini) statybos.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėja 2010 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės merÄ su praÅ¡ymu pateikti dokumentus (praÅ¡ymas Palangos miesto savivaldybės administracijoje gautas 2010 m. rugpjūčio 20 d., registracijos Nr. K-900r, t.1, b.l. 18). PraÅ¡yme pareiÅ¡kėja nurodo, kad perskaičiuosi laikraÅ¡tyje „Vakarinė Palanga“ 59 numeryje iÅ¡spausdintÄ straipsnį „Šiaulių banko receptas kurortui atgaivinti – gydyklų kompleksas“ sužinojo, jog Palangos meras V.Stalmokas iÅ¡ Druskininkų parsivežė preliminarius galimo sanatorinio gydyklų komplekso (duomenys neskelbtini) brėžinius, todėl paprašė minėtus brėžinius pateikti.

PareiÅ¡kėja, negavusi atsakymo, 2010 m. rugsėjo 27 d. pakartotinai kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės merÄ (pakartotinis praÅ¡ymas Palangos miesto savivaldybės administracijoje gautas 2010 m. rugsėjo 28 d., registracijos Nr. K-1043, t. 1, b.l. 19). Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. lapkričio 13 d. atsakė pareiÅ¡kėjai į aukščiau minėtus praÅ¡ymus (t.1, b.l. 20), nurodydamas informacijÄ apie 2010 m. rugsėjo 30 d. priimtÄ sprendimÄ Nr. T2-290.       PareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ Å¡ioje dalyje grindžia VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ar savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 3 straipsnio 1 dalimi, 14 straipsnio nuostatomis.

       VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog administracinės paslaugos yra dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, iÅ¡davimas. Administracinė paslauga apibrėžiama kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys leidimų, licencijų ar dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, iÅ¡davimÄ , asmenų deklaracijų priėmimÄ ir tvarkymÄ , asmenų konsultavimÄ vieÅ¡ojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, įstatymų nustatytos vieÅ¡ojo administravimo subjekto informacijos teikimÄ asmenims, administracinės procedÅ«ros vykdymÄ (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalis).

TvarkÄ , kuria remiantis turi bÅ«ti teikiama informacija, nustato Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (2005 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr.X-383 redakcija). Å io įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog Å¡is įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarkÄ ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informacijÄ asmenims.

Ä®statymas sudaro palankias sÄ lygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamÄ informacijÄ ir panaudoti jÄ komerciniams ar nekomerciniams tikslams (1 straipsnio 2 dalis). Minėto įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta įstaigų pareiga teikti informacijÄ , t.y. įstaigos privalo teikti pareiÅ¡kėjams informacijÄ , o atsisakyti suteikti informacijÄ galima Å¡io įstatymo nustatyta tvarka. Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 14 straipsnis reglamentuoja informacijos pateikimo terminus, t.y. informacija pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti pateikiama ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo praÅ¡ymo gavimo įstaigoje dienos.

Jeigu praÅ¡oma daug ar sudėtingos informacijos, įstaigos vadovas turi teisę pratęsti šį terminÄ dar iki 20 darbo dienų ir apie tai ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti pareiÅ¡kėjui, taip pat nurodyti pratęsimo priežastis. Jeigu pareiÅ¡kėjo buvo papraÅ¡yta patikslinti ar papildyti praÅ¡ymÄ , tai informacijos pateikimo terminas skaičiuojamas nuo patikslinto ar papildyto praÅ¡ymo gavimo įstaigoje dienos. Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 17 straipsnyje reglamentuojama informacijos pateikimo forma ir bÅ«das.

Å io straipsnio 1 dalis numato, kad informacija pareiÅ¡kėjui, atsižvelgiant į jo praÅ¡ymÄ , gali bÅ«ti pateikiama žodžiu, leidžiant susipažinti su dokumentu, pateikiant pažymÄ , dokumento iÅ¡raÅ¡Ä ar popierinę dokumento kopijÄ <...>. Jei praÅ¡yme nenurodyta informacijos pateikimo forma, įstaiga jÄ pateikia tokia pačia forma kaip gauto praÅ¡ymo.        Laikraščio „Vakarinė Palanga“ 2010 m. rugpjūčio 14-18 d. Nr. 59 iÅ¡traukos kopijoje (t.1, b.l. 28-29) iÅ¡spausdintas straipsnis „Šiaulių banko receptas kurortui atgaivinti – gydyklų kompleksas“.

Remdamasi Å¡iame straipsnyje nurodytais duomenimis pareiÅ¡kėja ir grindžia reikalavimÄ pateikti informacijÄ . Straipsnyje nurodyta, jog „ <...> Å iaulių banko akcininkų pasiÅ«lytoje galimoje studijoje numatyta, kad gydykla aprėptų iki 50 tÅ«kst. kv. m. ploto patalpas. PastatÄ sudarytų trys korpusai – trijų, penkių ir septynių aukÅ¡tų, visi sujungti tuneliais, kad iÅ¡ kiekvieno galima bÅ«tų laisvai patekti į kitÄ , - „Vakarinei Palangai“ rodydamas brėžinius aiÅ¡kino meras.“.

Straipsnyje pateikta savivaldybės mero fotonuotrauka su prieraÅ¡u „Ketvirtadienį grįžęs iÅ¡ Druskininkų Palangos meras V.Stalmokas parsivežė preliminarius galimo sanatorinio gydyklų komplekso (duomenys neskelbtini) brėžinius.“. Teisėjų kolegija, įvertinusi laikraÅ¡tyje „Vakarinė Palanga“ pateiktus duomenis daro iÅ¡davÄ , jog Palangos miesto savivaldybės meras V.Stalmokas turėjo preliminarius sanatorinio gydyklos komplekso brėžinius, kurių pareiÅ¡kėjai nepateikė.       Įvertinusi aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Palangos miesto savivaldybės administracija, pažeisdama nustatytus terminus, atsakė į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ pateikti informacijÄ , nurodydama apie priimtÄ sprendimÄ pritarti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimui ir pateikdama skundžiamÄ aktÄ , tačiau nepateikė pareiÅ¡kėjos praÅ¡omų dokumentų ir nenurodė, kad atsisakoma teikti tokiÄ informacijÄ Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.

Ä®vertinus bylos medžiagÄ , konstatuojama, kad pareiÅ¡kėja turi teisę gauti informacijÄ apie sanatorinį gydyklų kompleksÄ , t.y. preliminarius brėžinius, kuriais disponavo Palangos miesto savivaldybės meras. Turima informacija laikytina susijusia su Palangos miesto savivaldybės vykdomomis vieÅ¡ojo administravimo funkcijomis, todėl Palangos miesto savivaldybės meras turi pareigÄ pateikti preliminarius brėžinius. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja raÅ¡tu kreipėsi dėl informacijos pateikimo, praÅ¡ydama pateikti dokumentų kopijas, atsakovas turėjo pareigÄ pateikti praÅ¡omų dokumentų kopijas.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino norinti gauti informacijÄ , susijusiÄ su sanatorinio gydyklų komplekso vizualizacija. Atsižvelgiant į tai, jog statinių vizualizacija yra nustatoma tik detaliuoju planu (Detaliųjų planų rengimo taisyklių 39.4 punktas), darytina iÅ¡vada, kad Palangos miesto savivaldybės meras, tarybos nariai ar savivaldybės administracijos direktorius nedisponavo informacija, susijusiÄ su sanatorinio gydyklų komplekso vizualizacija., todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl įpareigojimo pateikti sanatorinio gydyklų komplekso vizualizacijÄ netenkintinas.       Aptartų motyvų pagrindu Palangos miesto savivaldybės meras įpareigojamas pateikti dokumentus (brėžinius) dėl naujų vieÅ¡bučių ir kitų objektų, pavadintų sanatorinių gydyklų kompleksu, teritorijoje (duomenys neskelbtini), statybos.       Dėl neturtinės žalos atlyginimo        PareiÅ¡kėja inter alia reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti simbolinę sumÄ â€“ 1 Lt neturtinę žalÄ iÅ¡ Palangos miesto savivaldybės mero.

Skundas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo pareikÅ¡tas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu, t.y. padarytÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėja kildina iÅ¡ atsakovo, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto, veiksmų – praÅ¡omos informacijos nepateikimo ir trukdymo atkurti nuosavybės teises. Byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar nagrinėjamu atveju yra visos bÅ«tinosios sÄ lygos valstybės civilinei atsakomybei kilti.         Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytÄ Å¾alÄ pagrindai ir sÄ lygos nurodyti Civiliniame kodekse.

ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės (CK 6.271 straipsnis). VieÅ¡oji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. CK 6.271 straipsnio 2 dalyje atskleista termino „valdžios institucija“ sÄ voka, kuri apibrėžta kaip bet koks vieÅ¡osios teisės subjektas (valstybės ar savivaldybės institucija, pareigÅ«nas, valstybės tarnautojas ar kitoks Å¡ių institucijų darbuotojas ir t.t.), taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas.

Å iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojo veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Deliktinės atsakomybės (CK 6.271 straipsnis) pagrindas yra neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir atsiradusios žalos elementų visuma.

Pareiga įrodyti visas Å¡ias sÄ lygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui.        Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėja neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ Palangos miesto savivaldybės mero veiksmų – informacijos nepateikimo ir trukdymo atkurti nuosavybės teises. Byloje nustatyta, jog atsakovas Palangos miesto savivaldybės meras turėjo pareigÄ pareiÅ¡kėjai pateikti informacijÄ , todėl byloje turi bÅ«ti tiriama, ar dėl Å¡ių veiksmų pareiÅ¡kėja patyrė neturtinę žalÄ .

Teisėjų kolegija Å¡iame kontekste pažymi, kad nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyku nėra nuosavybės teisių atkÅ«rimas pareiÅ¡kėjai, todėl neturtinės žalos klausimas sprendžiamas tik dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų – informacijos nepateikimo.       Taigi, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno ir Å¡i dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).        CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Taigi, neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su lex specialis, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, bÅ«dus ir pan. Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėja kildina iÅ¡ savivaldybės funkcijų neatlikimo. CK 6.271 straipsnis nustato, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Atsižvelgiant į Å¡ias teisines aplinkybes bei sisteminę teisės normų analizę, darytina iÅ¡vada, kad vieÅ¡ojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui tais atvejais kaip ir turtinė žala, t.y. kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.        Materialiosios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti ( Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

PareiÅ¡kėja neturtinę žalÄ Ä¯vertina 1 Lt suma ir nurodo, jog neturtinė žala pasireiÅ¡kė nepatogumais.       Įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t.y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialinio teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010).

Teismas nagrinėjamoje byloje priėjo iÅ¡vados, jog Palangos miesto savivaldybės meras turėjo pareigÄ pareiÅ¡kėjai pateikti praÅ¡omÄ informacijÄ , tačiau pareiÅ¡kėja neįrodė patyrusi neturtinę žalÄ . Byloje nenustatyta, jog vien dėl informacijos nepateikimo yra vilkinamas nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas.        Nenustačius bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.        Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pareiÅ¡kėjai       PareiÅ¡kėja skundu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

       Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kai sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, Å¡is turi teisę reikalauti atlyginti inter alia sumokėtÄ Å¾yminį mokestį, skundo (praÅ¡ymo) suraÅ¡ymo ir padavimo iÅ¡laidas, iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pažymėtina, jog pagal ABTÄ® 45 straipsnio 1 dalį praÅ¡ymai dėl iÅ¡laidų atlyginimo gali bÅ«ti paduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos arba ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

ABTÄ® 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Vadinasi, praÅ¡omos priteisti teismo iÅ¡laidos turi bÅ«ti detalizuotos, konkrečiai nurodant, kiek už kokių procesinių veiksmų atlikimÄ jam turėtų bÅ«ti atlyginta. PareiÅ¡kėja teismui nedetalizavo praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos. IÅ¡ pridėtų dokumentų matyti, jog 2010 m. gruodžio 2 d. vietinio mokėjimo nurodymu pareiÅ¡kėjos atstovas advokatas sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (t.1, b.l. 13).

Duomenų apie sumokėtas išlaidas advokatui ar pan. pareiškėja teismui nepateikė.        Pareiškėja skundu reiškė tris reikalavimus, iš kurių patenkintas vienas. Proporcingai patenkintų reikalavimų apimčiai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) pareiškėjai M.K. iš atsakovų priteistina 33,33 Lt (100 :

3) sumokėto žyminio mokesčio patirtų iÅ¡laidų.        PareiÅ¡kėjai iÅ¡aiÅ¡kintina teisė ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui paÅ¡ymÄ atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas su pateiktais konkrečiais paskaičiavimais ir patirtų iÅ¡laidų pagrindimu.        Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo trečiajam suinteresuotam asmeniui        ABTÄ® 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu iÅ¡nagrinėjus bylÄ yra patenkinamos ir apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, Å¡ie asmenys turi Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į iÅ¡laidų atlyginimÄ , t.y. turi teisę reikalauti atlyginti inter alia procesinių dokumentų parengimo, transporto ir kitas įvardintas iÅ¡laidas.

Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTÄ® 44 straipsnio 6 dalis).        CPK 98 straipsnis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ . Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Å ių Rekomendacijų 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamÄ teisinę pagalbÄ dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. 2007 m. gruodžio 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1368, nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga 800 litų, todėl iÅ¡laidų atlyginimas skaičiuojamas pagal minimalios algos dydį, jį dauginant iÅ¡ koeficiento.       Pažymėtina, jog teismas gali priteisti tik pagrįstas ir atitinkamai suinteresuotos Å¡alies realiai turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). PareiÅ¡kėja, vadovaudamasi ABTÄ® 48 straipsnio 2 dalimi, į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu įtraukė UAB „Minera“. UAB „Minera“ interesus liečia tik pirmasis pareiÅ¡kėjos reikalavimas – panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ Nr. T2-290 „Dėl pritarimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimui“, kuris atmestas kaip nepagrįstas.

Vadinasi, ABTÄ® 44 straipsnio 5 dalies prasme, apgintos trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Minera“ teisės ir jis įgyja teisę reikalauti iÅ¡ kitos Å¡alies patirtų teismo iÅ¡laidų atlyginimÄ .        Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Minera“ atsiliepimu į skundÄ praÅ¡o iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir teikia ataskaitas bei PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras (t. 3, b.l. 3-8), kuriomis grindžia patirtas iÅ¡laidas. Pagal ataskaitas matyti, kad UAB „Minera“ advokatui D.Z. 2011 m. vasario 23 d. sumokėjo 2 683,82 Lt ir 2011 m. kovo 30 d. sumokėjo 2 987,57 Lt. (viso 5 671,39 Lt).

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, UAB „Minera“ 2011 m. sausio 24 d. sudarė atstovavimo sutartį, pagal kuriÄ pavedė advokatams D.Z. ir/arba I.D. (advokatų kontora Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai) atstovauti įmonę (t. 2, b.l. 52). Pagal pateiktas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras nustatyta, kad UAB „Minera“ advokatų kontorai su PVM sumokėjo 3 247,42 Lt už teisines paslaugas (2011 m. balandžio 5 d. vietinio mokėjimo nurodymu, t. 3, b.l. 6), iÅ¡ kurių 301,40 Lt (be PVM) sumokėta už papildomas iÅ¡laidas. 2011 m. balandžio 29 d.

UAB „Minera“ advokatų kontorai sumokėjo 3 614,96 Lt, iÅ¡ kurių 2 831,30 Lt už teisines paslaugas, o 156,27 Lt už papildomas paslaugas (viso sumokėta 6 862,38 Lt su PVM). IÅ¡ ataskaitų nustatyta, jog advokatas D.Z. užtruko 5 val. pasirengdamas bylos nagrinėjimui, nuvykimui į Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ , atstovavimui kliento interesams administracinėje byloje, byloje esančios medžiagos peržiÅ«rėjimui ir suorganizavimui jÄ kopijuoti. Advokatas D.Z. užtruko 5,25 val. pasirengdamas bylos nagrinėjimui, Klaipėdos apygardos administraciniame teisme atstovavimui kliento interesams, ataskaitos parengimui apie posėdį ir jos nusiuntimui el.paÅ¡tu (viso užtruko 10,25 val.)       IÅ¡ administracinės bylos medžiagos matyti, kad advokatas D.Z. atstovavo trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Minera“ interesus 2011 m. vasario 23 d. teismo posėdyje (t. 2, b.l. 54-58) ir 2011 m. kovo 30 d. teismo posėdyje (t. 2, b.l. 128-137). 2011 m. vasario 23 d. teismo posėdis pradėtas 13.35 val. ir baigtas 14.10 val. (trukmė – 35 min.), o 2011 m. kovo 30 d. teismo posėdis prasidėjo 13.25 val. ir baigėsi 15.30 val. (trukmė 2 val. ir 5 min.).

Pagal Rekomendacijų 9 punktÄ , atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių – laikoma kaip valanda. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punkte nurodytomis taisyklėmis laikytina, kad advokatas Donatas Zdanavičius trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Minera“ interesus teismo posėdyje atstovavo 3 val.

Rekomendacijų 8.18 punkte nurodytas maksimalus advokato užmokesčio dydis už atstovavimÄ teisme yra 0.15 MMA (minimalios mėnesinės algos – 800 Lt), t.y. 120 litų už vienÄ valandÄ . Todėl už 3 val. atstovavimo teisme maksimaliai gali bÅ«ti priteista 360 litų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. PraÅ¡ymas dalyje dėl 360 Lt iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo aukščiau nurodytais argumentais yra pagrįstas ir tenkintinas.        Pagal Rekomendacijų 3 punktÄ advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos iÅ¡laidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės iÅ¡laidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje buvo būtinas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008 ).       Pasirengimas bylos nagrinėjimui, apimantis tokius veiksmus kaip susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė ir teisinės pozicijos formavimas, kliento dokumentų analizė Rekomendacijose nėra numatyti ir atskirai minėtiems veiksmams atlikti turėtų išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-527/2008).

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog asmenims negali bÅ«ti priteisiamos iÅ¡laidos už Rekomendacijose nenumatytas teisines paslaugas – susipažinimÄ su dokumentais, dokumentų ir teismų praktikos analizę, susitikimÄ su klientu, kadangi Å¡ie veiksmai (teisinės paslaugos) pagal savo pobÅ«dį negali bÅ«ti laikomi savarankiÅ¡kais, analogiÅ¡kais Rekomendacijų 8 punkte numatytoms teisinėms paslaugoms (Rekomendacijų 10 punktas), veikiau įeina į atskirų paslaugų, iÅ¡vardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį (pavyzdžiui, dokumentų ir teismų praktikos analizė sudaro dalį visumos veiksmų, kurie yra apibÅ«dinami kaip teisinė paslauga – skundo teismui parengimas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011).

Todėl praÅ¡ymas dalyje dėl teismo iÅ¡laidų už pasirengimÄ administracinės bylos Nr. I-139-163/2011 nagrinėjimui priteisimo bei už susipažinimÄ su administracine bylÄ , netenkintinas.        Byloje nepateikti duomenys apie ataskaitos apie posėdį parengimÄ ir jos nusiuntimÄ elektroniniu paÅ¡tu, todėl Å¡ios iÅ¡laidos laikytinos nepagrįstomis.        Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįstas trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Minera“ praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas dėl 360 Lt (atstovavimo byloje iÅ¡laidos), o kitoje dalyje praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog iÅ¡ pareiÅ¡kėjos M.K. trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistina 360 Lt teismo iÅ¡laidų atlyginimo.        Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 45 straipsniais, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1-2 punktais, teisėjų kolegija, n u s p r e n d ž i a:        pareiÅ¡kėjos M.K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.       Įpareigoti atsakovÄ Palangos miesto savivaldybės merÄ pateikti pareiÅ¡kėjai dokumentus (brėžinius) dėl naujų vieÅ¡bučių ir kitų objektų, pavadintų sanatorinių gydyklų kompleksu, teritorijoje (duomenys neskelbtini), statybos.       Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .       PareiÅ¡kėjai M.K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovų Palangos miesto savivaldybės tarybos ir Palangos miesto savivaldybės mero priteisti 33, 33 Lt (trisdeÅ¡imt trys litai ir trisdeÅ¡imt trys centai) teismo iÅ¡laidų atlyginimo.

       Trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Minera“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ pareiÅ¡kėjos M.K. (a/k (duomenys neskelbtini)) priteisti 360 Lt (tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) teismo iÅ¡laidų atlyginimo.Kitoje dalyje trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Minera“ praÅ¡ymÄ dėl teismo iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .       Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos                                                                            Dalia Gumuliauskienė                                                                  Eglė Kiaurakytė                                                                            Laimutė Jokubauskaitė                                                                                                           Â