Legislator Case Law & Legislation
f6bbd0e5-8e1c-4e46-8769-cb998ebd9241 AI generated

f6bbd0e5-8e1c-4e46-8769-cb998ebd9241 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number f6bbd0e5-8e1c-4e46-8769-cb998ebd9241
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr         Administracinė byla Nr. I-4165-815/2015         Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03040-2014-7         Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 1.3; 6.3.1; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Violetos Balčytienės, Egidijos Puzinskaitės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

Legislator headnote

AI generated

f6bbd0e5-8e1c-4e46-8769-cb998ebd9241 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Taigi, darytina iÅ¡vada, kad VSDFV Panevėžio skyriaus veiksmai dėl pensijos perskaičiavimo pareiÅ¡kėjui yra galutiniai ir visiÅ¡kai įvykdyti. PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas, privalėjo tinkamai, laikydamasis įstatymų nuostatų, imtis priemonių savo galimai pažeistoms teisėms apginti ir interesams įgyvendinti, tačiau jokių veiksmų savo teisei apginti iki apskundimo termino pabaigos nesiėmė.4. Fondo valdyba, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi ir Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr         Administracinė byla Nr. I-4165-815/2015         Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03040-2014-7         Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 1.3; 6.3.1; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Violetos Balčytienės, Egidijos Puzinskaitės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

G. skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėjas G. G. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, (b. l. 1–2), kurį patikslino (b. l. 28), praÅ¡ydamas:1.1. panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, ir VSDFV) 2014 m. gegužės 15 d. sprendimÄ Nr. (6.5) I-4530 „Dėl 2013-08-06 praÅ¡ymo ir 2014-04-14 skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (6.5) I-4530);1.2. priteisti iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus: 1.2.1. dėl neteisėto Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio neteisėto vykdymo padarytÄ Å¾alÄ , t. y. 4 244,86 Lt valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – ir pensija) nepriemokÄ už 2010 m. ir 9 495,48 Lt senatvės pensijos nepriemokÄ už 2011 m., iÅ¡ viso – 13 740,34 Lt; 1.2.2. dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio vykdymo susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ â€“ 4 297,44 Lt (po 2 148,72, Lt už 2010 m. ir 2011 m.).

2. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad pensija jam paskirta 2004 m. lapkričio 28 d., kaip dirbančiam pensininkui 2010 m. ir 2011 m. nebuvo iÅ¡mokėta visa pensija, tuo jam padaryta žala, kad paskirtos pensijos dydžio ir nuo 2012 m. sausio 1 d. mokamos pensijos dydžio ir mokėjimo tvarkos neginčija. PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tokiais argumentais.2.1. VSDFV Panevėžio skyrius, atsakydamas į pareiÅ¡kėjo 2013 m. rugpjūčio 6 d. praÅ¡ymÄ , 2013 m. rugsėjo 2 d. raÅ¡te Nr. (10.12) 3-36858 „Dėl pensijos“ (toliau – ir raÅ¡tas Nr. (10.12) 3-36858), be kita ko, nurodė, kad: valstybinės socialinio draudimo pensijos nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo perskaičiuojamos pagal LaikinÄ jį įstatymÄ ; pensijos nepriemokos negali iÅ¡mokėti, nes nėra teisės aktų, nustatančių pensijos skirtumo iÅ¡mokėjimÄ , todėl pateikia tik apskaičiuotÄ nepriemokos dydį.2.2.

PareiÅ¡kėjas, pagrįsdamas savo reikalavimus, iÅ¡ esmės remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, be kita ko, 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, 2014 m. kovo 7 d. sprendimu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, be kita ko, 6.246 straipsnio 1 dalimi, 6.249 straipsnio 1 dalimi 6.271 straipsniu, nurodo, kad tiek valstybė, priėmusi LaikinÄ jį įstatymÄ , tiek VSDFV Panevėžio skyrius, vykdęs neteisėtas minėto įstatymo nuostatas ir tuo padaręs žalÄ pareiÅ¡kėjui, privalo atsakyti ir atlyginti žalÄ .2.3.

PareiÅ¡kėjas, vadovaudamasis raÅ¡tu Nr. (10.12) 3-36858 ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 19 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pateikė skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris nutartyje nurodė, jog skundas nagrinėtinas Panevėžio apygardos administraciniame teisme. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į paminėtÄ teismÄ , kuris nevykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties, skundÄ paliko nenagrinėtÄ ir nurodė su skundu kreiptis į Fondo valdybÄ .

Fondo valdyba sprendime Nr. (6.5) I-4530 paaiÅ¡kino, jog duodamas atsakymÄ Panevėžio skyrius virÅ¡ijo savo įgaliojimus, o pareiÅ¡kėjas praleido 3 m. apskundimo terminÄ , skaičiuojamÄ nuo 2010 m. sausio 1 d., todėl pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė. 2.4. PareiÅ¡kėjo nuomone, Fondo valdyba nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsniu, nes ginčas kilęs tik iÅ¡ neteisėto Laikinojo įstatymo 8 straipsnio, o ne iÅ¡ Pensijų įstatymo.

VisiÅ¡kai nesuprantamas ir Fondo valdybos aiÅ¡kinimas, jog 3 m. apskundimo terminas skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio 1 d.: Vyriausybė, parengusi neteisėtas Laikinojo įstatymo nuostatas, Seimas, priėmęs LaikinÄ jį įstatymÄ ir Prezidentas, pasirašęs minėtÄ Ä¯statymÄ , turėdami kvalifikuotų teisininkų grupes nesuprato, jog priėmė neteisėtas ir Konstitucijai prieÅ¡taraujančias Laikinojo įstatymo nuostatas, o pareiÅ¡kėjas, Fondo valdybos supratimu, privalėjo, 2010 m. sausio mėn. gavęs sumažintos pensijos dalį, suprasti, kad minėtos valstybės institucijos žinojo, jog priėmė neteisėtÄ Laikinojo įstatymo 8 straipsnį, ir teikti skundÄ .

Tai, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnis neteisėtas, nes prieÅ¡tarauja Konstitucijai, pareiÅ¡kėjas sužinojo tik paskelbus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimÄ , taigi, remiantis sÄ Å¾iningumo, protingumo kriterijais tik nuo tada ir gali bÅ«ti skaičiuojamas senaties terminas.2.5. Konstitucinio Teismo nutarimai galioja į ateitį, dėl pareiÅ¡kėjui padarytos žalos (CK 6.271 straipsnis) ABTÄ® apskundimo termino nenustato, todėl bÅ«tina remtis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.127 straipsnio 1 ir 3 dalimis.

Pasak pareiÅ¡kėjo, 3 m. ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo nuo kreipimosi su skundu į teismÄ dienos. Nesilaikant iÅ¡vardytų CK nuostatų Konstitucinio Teismo nutarimai netektų prasmės, jie bÅ«tų neįgyvendinami dėl atsakovų neatsakingumo ir bylos vilkinimo. 2.6. Tuo atveju, jeigu, teismo nuomone, terminas skundui paduoti yra praleistas, pareiÅ¡kėjas, remdamasis skunde nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, praÅ¡o jį atnaujinti. II Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, o visiÅ¡kai sutinka su sprendime Nr. (6.5) I-4530 nurodyta pozicija, kad nėra teisinio pagrindo iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui negautÄ pensijos dalį, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais (b. l. 31–35).1.

Atsakovas remiasi Pensijų įstatymo 45 straipsniu (redakcija, galiojusia iki 2012 m. gruodžio 31 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarime Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai), jų 103 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (2013 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-167/2013, 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-432/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013) ir CK nuostatomis dėl ieškinio senaties.2.

Įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimui, Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintos Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatos pensijų gavėjams netaikomos nuo 2012 m. sausio 1 d., taigi, sprendimai dėl pareiškėjui mokėtos perskaičiuotos pensijos visiškai įvykdyti iki paminėto Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo.3. Pareiškėjui nuo 2004 m. lapkričio 28 d. paskirta ir mokama valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. Pirmoji sumažinta pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. sausio mėn., taigi apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta pensija, pareiškėjas sužinojo 2010 m. sausio mėn., todėl jo reikalavimui dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. neišmokėtos pensijos dalies priteisimo senaties terminas skaičiuotinas nuo 2010 m. sausio mėn. Teisinės pasekmės pareiškėjui atsirado po Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, t. y. nuo 2010 m. sausio 1 d.

įstatymų leidėjui nustačius laikinÄ pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarkÄ , kuriÄ realizavo VSDFV Panevėžio skyrius, kiekvienÄ mėnesį mokėdamas pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuotÄ pensijÄ . PareiÅ¡kėjas į VSDFV Panevėžio skyrių kreipėsi tik 2013 m. rugpjūčio mėn., praleidęs imperatyvų teisės aktuose įtvirtintÄ 3 m. apskundimo terminÄ , nors privalėjo savo teises ginti per Pensijų įstatyme nustatytÄ apskundimo terminÄ .

Taigi, darytina išvada, kad VSDFV Panevėžio skyriaus veiksmai dėl pensijos perskaičiavimo pareiškėjui yra galutiniai ir visiškai įvykdyti. Pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, privalėjo tinkamai, laikydamasis įstatymų nuostatų, imtis priemonių savo galimai pažeistoms teisėms apginti ir interesams įgyvendinti, tačiau jokių veiksmų savo teisei apginti iki apskundimo termino pabaigos nesiėmė.4. Fondo valdyba, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi ir Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d.

įsakyme Nr. V-131 patvirtintų IÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 31 punktu, sprendime Nr. (6.5) I-4530, be kita ko, informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad, pateikus įrodymus, sudarančius pagrindÄ atnaujinti terminÄ skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iÅ¡ naujo. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas pateikė įrodymus, sudarančius pagrindÄ praleistam terminui atnaujinti.

5. Ä®sigaliojus Laikinajam įstatymui, jo nuostatos buvo privalomos ir valstybės valdžios institucijoms. VSDFV Panevėžio skyrius kaip vykdomoji institucija, vykdanti vieÅ¡ojo administravimo funkcijas, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio ir 8 straipsniais, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. teisėtai ir pagrįstai perskaičiavo pareiÅ¡kėjui paskirtÄ pensijÄ ir mokėjo jÄ pagal tuo metu galiojusiame Laikinajame įstatyme nustatytÄ tvarkÄ .Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime nekonstatuota, kad Laikinasis įstatymas ar jo dalis, taikoma perskaičiuojant valstybines socialinio draudimo pensijas, prieÅ¡tarauja Konstitucijai.Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažinta, kad Nuostatų 146 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo įgyvendinama Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, neprieÅ¡taravo Konstitucijai, be to, Å¡iame nutarime nurodyta, kad: pagal KonstitucijÄ , valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra bÅ«tina senatvės pensijoms mokėti, pensijų teisinis reguliavimas gali bÅ«ti koreguojamas; sumažintos pensijos gali bÅ«ti mokamos tik laikinai, nustačius dėl pensijų sumažinimo susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmÄ .

III Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , pateikia iÅ¡ esmės tokius argumentus (b. l. 16–19).1. Fondo valdyba remiasi inter alia Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsniu, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusia iki 2012 m. gruodžio 31 d.), 2 dalimi, Taisyklių 20 ir 31 punktais, LVAT praktika (2013 m. spalio 9 d. nutartimis administracinėse bylose Nr. AS438-818/2013, AS602-716/2013, Nr. AS602-849/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, 2014 m. balandžio 22 d, nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-816/2014), nurodo, be kita ko, jog terminas skundui Fondo valdybai dėl teritorinių skyrių sprendimų (valinių aktų, veiksmų), mokant sumažintas pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas pensijas, paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos iÅ¡mokėjimo, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas, kad apie tai, jog Laikinojo įstatymo 8 straipsnis prieÅ¡tarauja Konstitucijai jis sužinojo 2012 m. rugsėjo 21d., paskelbus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimÄ , todėl ir terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo Å¡ios datos, atmestinas kaip nepagrįstas.2.

Fondo valdyba, įvertinusi tai, kad VSDFV Panevėžio skyrius pirmÄ jÄ sumažintÄ pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pensijÄ pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėjo 2010 m. sausio mėn., tad apie VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimÄ mokėti ne visÄ paskirtÄ pensijÄ jis sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėn., nustatė, kad, kreipdamasis į VSDFV Panevėžio skyrių su 2013 m. rugpjūčio 6 d. praÅ¡ymu, kuris turėjo bÅ«ti persiųstas nagrinėti Fondo valdybai, ir į Fondo valdybÄ su 2014 m. balandžio 14 d. skundu dėl negautos pensijos dalies iÅ¡mokėjimo, pareiÅ¡kėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytÄ Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo Fondo valdybai 3 m. terminÄ ; dėl Å¡ios priežasties Fondo valdyba sprendime Nr. (6.5) I-4530, vadovaudamasi Taisyklių 20 punktu, pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjui iki 2014 m. birželio 4 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminÄ VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimui nuo 2010 m. sausio mėn. pradėti mokėti sumažintÄ pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pensijÄ pareiÅ¡kėjas praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindÄ Å¡Ä¯ terminÄ atnaujinti.

Per nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kėjui įrodymų nepateikus, Fondo valdyba 2014 m. birželio 12 d. sprendime Nr. (6.5) I-5297 „Dėl atsisakymo nagrinėti 2013-08-06 praÅ¡ymÄ ir 2014-04-14 skundÄ â€œ (toliau – ir sprendimas Nr. (6.5) I-5297), vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2013 m. rugpjūčio 6 d. praÅ¡ymÄ ir 2014 m. balandžio 14 d. skundÄ .3. PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl pensijos dalies iÅ¡mokėjimo Fondo valdyboje nebuvo iÅ¡nagrinėtas, taigi, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nepasinaudojo, todėl jo reikalavimas įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių iÅ¡mokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo neiÅ¡mokėtÄ senatvės pensijos dalį (13 740,34 Lt) ir dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio taikymo neiÅ¡mokėtÄ senatvės pensijos dalį (4 297,44 Lt) teisme negali bÅ«ti nagrinėjamas iÅ¡ esmės. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a :

I Å ioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:PareiÅ¡kėjui senatvės pensija paskirta ir mokama nuo 2004 m. lapkričio 28 d. (žr. pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 1–2), VSDFV Panevėžio skyriaus atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 31–35), VSDFV Panevėžio skyriaus 2004 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ Nr. 4896 (b. l. 36), 2010 m. sausio mėn. ji sudarė 1 596,75 Lt (VSDFV Panevėžio skyriaus 2010 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr. P15-4845(5.1) (b. l. 40), raÅ¡tas Nr. (10.12) 3-36858 (b. l. 10)) ir nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. (imtinai) mažinta pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnį (raÅ¡tas Nr. (10.12) 3-36858 (b. l. 10)).VSDFV Panevėžio skyrius 2011 m. gruodžio 12 d. sprendime Nr. P15-14513 (b. l.

44) nusprendė 2010 m. savarankiÅ¡kai dirbusiam pareiÅ¡kėjui G. G. iÅ¡mokėti 5 250,62 Lt senatvės pensijos nepriemokÄ , apskaičiuotÄ už 2010 m., remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateiktais duomenimis (žr. 2011 m. gruodžio 6 d. ataskaitÄ , pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. užsiėmė advokato praktika (b. l. 42)).3. Remiantis vieÅ¡ai prieinama informacija, pareiÅ¡kėjas G. G. užsiėmė advokato praktika nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d., o iki 2007 m. gegužės 28 d. dirbo (duomenys neskelbtini) teisėju (žr. www.infolex.lt).4. VSDFV Panevėžio skyrius, atsakydamas į pareiÅ¡kėjo 2013 m. rugpjūčio 6 d. praÅ¡ymÄ (b. l. 20, 46), 2013 m. rugsėjo 2 d. raÅ¡te Nr. (10.12) 3-36858 „Dėl pensijos“ (b. l.

10) nurodė, be kita ko, kad: oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimÄ 2012 m. rugsėjo 21 d., nuo nurodytos datos pensijos mokamos, neatsižvelgiant į draudžiamÄ sias pajamas ar (ir) darbÄ savarankiÅ¡kai; grÄ Å¾inti neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį, kaip pageidauja pareiÅ¡kėjas, nėra teisinio pagrindo; nesant teisės aktų, reglamentuojančių paskirtos ir iÅ¡mokėtos pensijos sumos skirtumo iÅ¡mokėjimÄ , VSDFV pateikia duomenis apie pareiÅ¡kėjo pensijos perskaičiavimÄ (mažinimÄ ) nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. pagal Laikinojo įstatymo 6, 8 straipsnius.5.

Fondo valdyba, atsakydama į pareiÅ¡kėjo 2014 m. balandžio 14 d. skundÄ , kuriame pareiÅ¡kėjas prašė iÅ¡nagrinėti skundÄ iÅ¡ankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka ir įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui už 2010 m. ir 2011 m. dėl Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnių taikymo neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį, t. y. dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo – 13 740,34 Lt, dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio taikymo – 4 297,44 Lt (b. l. 21–23), 2014 m. gegužės 15 d. sprendime Nr. (6.5) I-4530 „Dėl 2013-08-06 praÅ¡ymo ir 2014-04-14 skundo“, vadovaudamasi Pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatomis (redakcija, galiojusia iki 2012 m. gruodžio 31 d.), LVAT praktika (2013 m. spalio 9 d. nutartimis administracinėse bylose Nr. AS438-818/2013, AS602-716/2013, Nr. AS602-849/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, 2014 m. balandžio 22 d, nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-816/2014) nurodė, kad terminas skundui dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negautos pensijos dalies iÅ¡mokėjimo paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos iÅ¡mokėjimo, taip pat nurodė, kad pirmoji pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažinta pensija pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡mokėta 2010 m. sausio mėn., taigi, apie VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimÄ (kaip valinį aktÄ , veiksmÄ ) mokėti ne viso dydžio paskirtÄ pensijÄ pareiÅ¡kėjas sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėn., kad pareiÅ¡kėjo 2013 m. rugpjūčio 6 d. praÅ¡ymas dėl 2010 m.–2011 m. sumažintos pensijos dalies iÅ¡mokėjimo VSDFV Panevėžio skyriuje gautas 2013 m. rugpjūčio 6 d., t. y. praėjus iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytam 3 m. terminui, atsižvelgdama į tai, padarė iÅ¡vadÄ , kad VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimo nuo 2010 m. sausio mėn. mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintÄ pensijÄ (kaip valinio akto, veiksmo) apskundimo terminÄ pareiÅ¡kėjas praleido, taigi, Å¡is teritorinio skyriaus sprendimas yra įvykdytas; be to, remdamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 20 punktu, pasiÅ«lė iki 2014 m. birželio 4 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminÄ apskųsti teritorinio skyriaus sprendimui nuo 2010 m. sausio mėn. pradėti mokėti pareiÅ¡kėjui pagal LaikinÄ jį įstatymÄ sumažintÄ senatvės pensijÄ pareiÅ¡kėjas praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindÄ atnaujinti terminÄ , kad pateikus įrodymus, skundo priėmimo klausimas bÅ«tų sprendžiamas iÅ¡ naujo, o per nustatytÄ laikÄ nepateikus įrodymų arba nusprendus, kad nėra pagrindo atnaujinti terminÄ , pareiÅ¡kėjo 2013 m. rugpjūčio 6 d. praÅ¡ymas ir 2014 m. balandžio 14 d. skundas tiek, kiek praÅ¡oma iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį, bÅ«tų palikti nenagrinėti, kaip pateikti praleidus nustatytÄ skundo padavimo terminÄ (Taisyklių 31 punktas) (b. l. 8–9, 24–26).6.

Fondo valdyba, konstatavusi, kad pareiÅ¡kėjas iki 2014 m. birželio 4 d. nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, kad terminÄ apskųsti teritorinio skyriaus sprendimui nuo 2010 m. sausio mėn. pradėti mokėti pareiÅ¡kėjui pagal LaikinÄ jį įstatymÄ sumažintÄ senatvės pensijÄ pareiÅ¡kėjas praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindÄ atnaujinti terminÄ , nepateikė, remdamasi Taisyklių 31 punktu, 2014 m. birželio 12 d. sprendime Nr. (6.5) I-5297 „Dėl atsisakymo nagrinėti 2013-08-06 praÅ¡ymÄ ir 2014-04-14 skundÄ â€œ atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2013 m. rugpjūčio 6 d. praÅ¡ymÄ ir 2014 m. balandžio 14 d. skundÄ tiek, kiek pareiÅ¡kėjas prašė iÅ¡mokėti 2010 m.–2011 m. neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį, kaip pateiktus praleidus skundo padavimo terminÄ (b. l. 27).

II 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo G. G. skundÄ , be kita ko, sprendžiama, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas Nr. (6.5) I-4530 „Dėl 2013-08-06 praÅ¡ymo ir 2014-04-14 skundo“ (b. l. 8-9, 24-26) yra teisėtas ir pagrįstas.1.1. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai), o nuo 2010 m. sausio 1 d. ir Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kurio 1 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad Å¡is įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymÄ .

Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) buvo įtvirtinta nuostata, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtÄ sprendimÄ , gali bÅ«ti skundžiami VSDFV, o Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis nustatė, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimÄ ) VSDFV, kuri yra privaloma iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 konstatavo, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra expressis verbis nustatyta privaloma iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Remiantis Å¡ioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, sprendžiant dėl momento, su kuriuo sietina termino paduoti skundÄ VSDFV dėl teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų), mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas (sumažintas) pensijas, eigos pradžios, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos yra faktinės aplinkybės, susijusios su pirmosios sumažintos pensijos iÅ¡mokėjimu asmeniui, turinčiam teisę jÄ gauti.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su VSDFV teritorinio skyriaus veiksmais, 2010-2011 m. mokant jam pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio ir 8 straipsnio nuostatas perskaičiuotÄ valstybinę socialinio draudimo senatvės pensijÄ , per 3 metus nuo pirmosios sumažintos pensijos iÅ¡mokėjimo turėjo teisę teritorinio skyriaus veiksmus skųsti VSDFV privaloma iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o nesutikdamas su VSDFV sprendimu, per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos apskųsti tokį sprendimÄ teismui.

Teismas akcentuoja, kad Å¡is terminas, nors ir įtvirtintas materialiniame įstatyme, tačiau yra procesinis, jis nėra materialinis ieÅ¡kinio senaties terminas, nes praleidus šį terminÄ , net nereikalaujant administracinėms institucijoms (VSDFV teritoriniams skyriams), ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija (VSDFV) bei teismai privalo jį taikyti savo iniciatyva, o ne VSDFV teritorinių skyrių reikalavimu. Be to, ikiteisminės institucijos egzistavimas įrodo, kad Å¡is terminas yra procesinis, o ne materialinis, nes materialinis ieÅ¡kinio senaties terminas yra reikalavimo terminas, kuris nėra terminas, per kurį asmuo gali kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo: ieÅ¡kinio senaties terminas reiÅ¡kia, kad asmuo gali visada, neribotÄ laikÄ , kreiptis į teismÄ ir teismas, nesant atsakovo reikalavimo, Å¡io materialinio termino turi teisę netaikyti.

Taigi, kitoks Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtinto termino prasmės aiÅ¡kinimas leistų teigti, kad administraciniai santykiai gali trukti neribotai, kad nustatyta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija (VSDFV) yra bereikÅ¡mė ir pan.1.2. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiÅ¡kėjui pirmoji sumažinta senatvės pensija buvo iÅ¡mokėta 2010 m. sausio mėn., todėl nuo Å¡ios datos skaičiuotini terminai, per kuriuos pareiÅ¡kėjas, siekdamas tinkamai apginti savo teises, susijusias su senatvės pensijos mokėjimu, turėjo su skundu kreiptis į VSDFV, kaip privalomÄ ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijÄ .

PareiÅ¡kėjas, 2014 m. balandžio 14 d. paduodamas skundÄ (b. l. 21-23) VSDFV dėl senatvės pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo, praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nustatytÄ 3 metų terminÄ . Šiuo atveju konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas, teikdamas skundÄ VSDFV, neprašė atnaujinti termino skundui dėl pensijos nepriemokos paduoti, taip pat nenurodė individualaus pobÅ«džio priežasčių, kurios galėtų bÅ«ti pripažintos svarbiomis, sprendžiant termino atnaujinimo klausimÄ .

Todėl VSDFV 2014 m. gegužės 15 d. sprendime Nr. (6.5)I-4530 „Dėl 2013-08-06 praÅ¡ymo ir 2014-04-14 skundo“ (b. l. 8-9, 24-26) tiksliai vertino faktines aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai pritaikė teisės nuostatas, naikinti VSDFV 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. (6.5)I-4530 nėra teisinio pagrindo.1.3. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas, kaip kvalifikuotas teisininkas (buvęs teisėjas, advokatas), net nebandė teikti kokių nors duomenų, sudarančių prielaidas bei sÄ lygas atnaujinti terminÄ , VSDFV, kaip tai nurodyta skundžiamame VSDFV sprendime, todėl VSDFV pagrįstai ir teisėtai priėmė 2014 m. birželio 12 d. sprendimÄ Nr. (6.5) I-5297 „Dėl atsisakymo nagrinėti 2013-08-06 praÅ¡ymÄ ir 2014-04-14 skundÄ â€œ (b. l. 27), kuriuo atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ .2.

PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atnaujinti procesinį terminÄ negali bÅ«ti teisme tenkinamas, nes tai VSDFV prerogatyva.3. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti žalÄ dėl Laikinojo įstatymo 6 bei 8 straipsnio nuostatų neteisėto vykdymo.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Å ios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).Å ioje administracinėje byloje nėra konstatuoti nei VSDFV nei jos teritorinio Panevėžio skyriaus neteisėti veiksmai, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti žalÄ dėl neteisėto pensijos neiÅ¡mokėjimo nėra pagrįstas.Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad tokio pobÅ«džio bylose paprastai reikalaujama priteisti neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį, tačiau galiojant nepanaikintiems VSDFV 2014 m. gegužės 15 d. sprendimui Nr. (6.5)I-4530 bei 2014 m. birželio 12 d. sprendimui Nr. (6.5) I-5297, nėra jokio teisinio pagrindo priteisti neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo G. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                                    Violeta Balčytienė                                                                                                                                  Egidija Puzinskaitė                                                                                                                                  Ernestas Spruogis