f6bb1c4a-d1b8-482c-bde6-4e3a2f5af78f · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Pranešėjas Juozapas Surblys Administracinio nusižengimo byla Nr. II-32-1150/2022 Teisminio proceso Nr. 4-48-3-02005-2021-3 Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. vasario 21 d. Trakai Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė, sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei, dalyvaujant skundÄ pateikusiam asmeniui A. Å ., jo atstovui advokatui Edmundui Kisieliui, institucijos, kurios pareigÅ«nas atliko administracinio teisės nusižengimo tyrimÄ , atstovams Tomui Ūsaičiui ir Laurai Dolerytei, liudytojams RamÅ«nui SakaliÅ«nui, Vitalijui Kuzavinui ir V. Ž., žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo A. Å . skundÄ dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 11 d. nutarimo. Teismas n u s t a t ė :

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje AM-AAD-ANR_N-4190-2021 (toliau – Nutarimas) A. Å . pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 1 150 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 290 straipsnio 9 dalimi, minėtu Nutarimu A. Å . taip pat atimta teisė medžioti trejiems metams, o vadovaujantis ANK 290 straipsnio 10 dalimi, – konfiskuoti daiktai, nurodyti 2020 m. gruodžio 19 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokole.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«muose 2021 m. lapkričio 17 d. gautas A. Å . (toliau – pareiÅ¡kėjas) skundas dėl Nutarimo. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti NutarimÄ , perkvalifikuoti administracini nusižengimÄ Ä¯ ANK 233 straipsnyje numatytÄ veikÄ ir skirti pareiÅ¡kėjui bausmę, atitinkančiÄ ANK 233 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį, bei pritaikyti Å¡io straipsnio 2 dalies nuostatas. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad: 2.1. PareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai be pagrindo, vartojant jėgÄ , buvo sulaikytas Trakų rajono policijos komisariato pareigÅ«nų.

PareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡laipintas iÅ¡ automobilio, surakintas antrankiais ir beveik penkioms valandoms sulaikytas, patalpinant jį į policijos automobilio laikino sulaikymo kapsulę. 2.2. PareigÅ«nai, nedalyvaujant vairuotojui, atliko detaliÄ automobilio ir automobilyje esančių daiktų paieÅ¡kÄ ir apžiÅ«rÄ . 2.3. PareiÅ¡kėjo padarytas administracinis nusižengimas turėtų bÅ«ti perkvalifikuotas į ANK 233 straipsnyje numatytÄ veikÄ , nes pareiÅ¡kėjas nemedžiojo su draudžiamais prietaisais, o jie atsitiktinai, pareiÅ¡kėjui nežinant, pateko į jo naudotÄ automobilį. 2.3.1.

Byloje nėra įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas medžiojo, naudodamasis draudžiamais įnagiais. Tai, kad pareiÅ¡kėjo naudotame automobilyje buvo rastas teisėtai įsigytas termovizorius ir jis vieno iÅ¡ aplinkos apsaugos pareigÅ«nų subjektyvia nuomone tiko užmauti ant prie Å¡autuvo pritvirtinto optinio taikiklio, neįrodo medžiojimo fakto, naudojant termovizinį prietaisÄ , sujungtÄ su taikikliu. 2.3.2. Ä®vykio iÅ¡vakarėse sugedo pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausantis automobilis, todėl jis atidavė automobilį remontuoti, o remonto laikui gavo pakaitinį automobilį.

Priimdamas pakaitinį automobilį, pareiÅ¡kėjas paprašė serviso meistro perkelti daiktus, buvusius jo automobilyje, į pakaitinį automobilį. Daiktų perkėlimo pareiÅ¡kėjas nestebėjo, todėl neįtarė, jog pakaitiniame automobilyje buvo termovizorius ir duslintuvas. 2.3.3. SuraÅ¡ant NutarimÄ , pareiÅ¡kėjas nuoÅ¡irdžiai prisipažino, turėjęs tiek duslintuvÄ , tiek ir termovizorių, tačiau jais pareiÅ¡kėjas naudojosi tik medžioklių užsienyje (kur tai yra leidžiama) metu. 2.3.4.

Å iuo atveju bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. 2.4. ANK 233 straipsnis numato, kad ginklų taikiklių ar kitų priedėlių, ginklo duslintuvų ir kt., kuriuos pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymÄ (toliau – GÅ KÄ®) su tos rÅ«Å¡ies ginklais naudoti draudžiama, įsigijimas, laikymas ir naudojimas sudaro bÅ«tent Å¡io administracinio pažeidimo sudėtį.

Tad pagal ANK 589 straipsnio 49 punktÄ administracinio nusižengimo teisenÄ , esant Å¡iam nusižengimui pradeda, tyrimÄ atlieka ir protokolus bei nutarimus suraÅ¡o policijos pareigÅ«nai. Tačiau, Å¡iuo atveju, pažeidžiant Å¡ias imperatyvias nuostatas, policijos pareigÅ«nai atsisakė vykdyti tyrimÄ ir visÄ medžiagÄ bei visus sulaikytus daiktus nepagrįstai perdavė aplinkosaugininkams.

3. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriuo su skundu nesutinka. Nurodė, kad: 3.1. Ä®vykio metu pareiÅ¡kėjas pripažino, kad pamatęs policijos pareigÅ«nus, iÅ¡taisė ginklÄ ir padėjo jį ant galinės sėdynės, paaiÅ¡kino, jog automobilyje gulintis naktinio matymo prietaisas, t. y. termovizorius, yra jo, o po sėdyne gulintis garso slopintuvas yra ne jo ir kaip jis atsirado automobilyje nepaaiÅ¡kino. Tuo tarpu skunde pareiÅ¡kėjas prisipažino turėjęs tiek duslintuvÄ , tiek termovizorių. 3.2.

Pas pareiÅ¡kėjÄ rastas „Maxim“ modelio duslintuvas A-TEC, kuris skirtas iki 6,5 mm kalibro graižtviniams ginklams, priklauso A kategorijos ginklo priedėliui. 3.3. Ä®vykio metu įjungus termovizorių nustatyta, jog jie gali bÅ«ti naudojami kaip naktinio matymo taikiklis, kuris priskiriamas A kategorijos ginklams ir civilinėje apyvartoje yra draudžiamas. Taip pat įvykio vietoje prie Å¡autuvo vamzdžio gale esančio sriegio buvo lengvai prisuktas po keleivio sėdyne surastas duslintuvas A-TEC Maxim Nr. 329334.

PareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimais, jis nežinojo kam priklauso jo automobilyje surastas ginklo priedėlis ir jo medžioklėje nenaudojo. 3.4. PareiÅ¡kėjas draudžiamus ginklų priedėlius turėjo medžioklės plote, kas visiÅ¡kai atitinka ANK 209 straipsnio 5 dalies dispozicijÄ , todėl pareiÅ¡kėjo padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai.

4. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės atkartojo skunde iÅ¡dėstytus argumentus. Papildomai paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ , nusprendęs medžioklę baigti, pareiÅ¡kėjas dar sėdėdamas bokÅ¡telyje iÅ¡taisė Å¡autuvÄ . Automobilyje Å¡autuvÄ numetė ant galinės sėdynės. Po kurio laiko, pamatęs policijos automobilį, pareiÅ¡kėjas instinktyviai atsilenkė atgal pasižiÅ«rėti, ar ginklas iÅ¡ties iÅ¡taisytas ir padėjo Å¡autuvÄ atgal ant galinės sėdynės. Policijos pareigÅ«nai greitai jėga iÅ¡vilko jį iÅ¡ automobilio, paguldė ant žemės, uždėjo antrankius.

PareigÅ«nai kartu su pareiÅ¡kėju apžiÅ«rėjo automobilį. PareiÅ¡kėjas pats nustebo pamatęs, kad gale, už keleivio sėdynės, padėtas termovizorius. Jis atpažino savo daiktÄ , tačiau nežinojo, kad jis yra automobilyje, jo ten neturėjo bÅ«ti. Policija patikrino dokumentus, pareiÅ¡kėjas neturėjo medžioklės lapo, jiems paaiÅ¡kino, kad medžioklės lapas yra pas medžioklės vadovÄ . PareiÅ¡kėjÄ uždarė į tarnybinį automobilį. Policijos pareigÅ«nai vis neÅ¡iojo daiktus pareiÅ¡kėjui, klausė „iÅ¡ kur čia?“ „kieno čia?“.

Maždaug po pusvalandžio policijos pareigÅ«nai paklausė, kieno garso slopintuvas, pareiÅ¡kėjas buvo įsitikinęs, kad jis ne jo. Vėliau atvyko aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nai, kurie kartu su policija „iÅ¡kratė“ visÄ automobilį. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis įprastai nesivežioja draudžiamų daiktų, buvo pamiršęs, kad jie ten yra, prieÅ¡ iÅ¡važiuodamas, kas yra automobilio salone, nežiÅ«rėjo. PareiÅ¡kėjas medžioja jau apie 10 metų, tačiau nežinojo, kad medžioklės plotuose negalima turėti Å¡ių prietaisų.

5. Teismo posėdžio metu Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovai parodė, jog palaiko atsiliepime nurodytas aplinkybes.

6. Teismo posėdžio metu liudytojas pareigÅ«nas RamÅ«nas SakaliÅ«nas parodė, kad 2020 m. gruodžio 18 d., apie 23.00 val., patruliavo kartu su kolega, vyko keliu Žaizdriai-Salkininkai, maždaug 3 kilometre, kairėje pusėje iÅ¡ miÅ¡ko pastebėjo važiuojantį automobilį „Passat”. Kolega pastebėjo, kad vairuotojas, pasilenkęs į vairuotojo pusę, automobilyje kažkÄ veikia. IÅ¡ karto po to liudytojo kolega suÅ¡uko, jog jis mato ginklÄ . Liudytojui priėjus, vairuotojas buvo iÅ¡laipintas, panaudojant antrankius.

Buvo panaudoti antrankiai, nes tamsu, sulaikytas medžiotojas, kuris turėjo ginklÄ . Vairuotojas buvo pasodintas į tarnybinio automobilio galÄ , o vėliau su juo buvo apžiÅ«rėtas jo automobilis. Automobilio gale, ant sėdynės gulėjo graižtvinis Å¡autuvas, optinis taikiklis, o ant jo prožektorius. Automobilio priekyje, keleivio pusėje ant žemės rasta dėtuvė, joje buvo 4 Å¡oviniai, prie dėtuvės tarp slenksčio ir sėdynės taip pat rastas Å¡ovinys. PareiÅ¡kėjas neneigė, kad jis, pamatęs policijos pareigÅ«nus, iÅ¡taisė ginklÄ ir Å¡ovinys iÅ¡krito į tarpelį.

Po sėdyne taip pat gulėjo garso slopintuvas. Atidarius galines automobilio dureles, liudytojas pamatė naktinio matymo prietaisÄ . Paklausus pareiÅ¡kėjo kas čia, jis pasakė, kad tai – termovizorius. Ginklas buvo paruoÅ¡tas naudojimui. PareiÅ¡kėjas pripažino, jog naktinio matymo prietaisas ir ginklas yra jo, tačiau, iÅ¡ kur atsirado garso slopintuvas, jis negalėjo paaiÅ¡kinti. PareiÅ¡kėjas turėjo leidimÄ ginklui, buvo blaivus, kelių eismo taisyklių nepažeidė, sakė, kad medžiojo, turėjo visus dokumentus, iÅ¡skyrus, medžiotojo lapÄ .

Dėl medžiotojo lapo pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, jog buvo paskambinęs asmeniui, kuris turėjo iÅ¡raÅ¡yti šį lapÄ iÅ¡ vakaro. PareigÅ«nai apie įvykį informavo atitinkamas tarnybas, tad sekančius veiksmus atliko aplinkos apsaugos pareigÅ«nai.

7. Teismo posėdžio metu liudytojas Vitalijus Kuzavinas parodė, kad įvykio dienÄ , t. y. 2020 m. gruodžio 19 d., dirbo budinčiu aplinkos apsaugos pareigÅ«nu. Ä® įvykio vietÄ važiavo jis ir du kolegos iÅ¡ Å alčininkų. Nuvykus, įvykio vietoje rado policijos pareigÅ«nus, automobilyje sėdėjo sulaikytas pilietis. Policininkai pristatė įvykio aplinkybes – važiuojant miÅ¡ko keliu, jie pastebėjo iÅ¡važiuojantį automobilį, pareiÅ¡kėjas, pamatęs policijos automobilį, pradėjo keistai elgtis, t. y. sustojo, kažkÄ perdėjo nuo priekinės sėdynės ant galinės. Patikrinus automobilį, policininkai rado medžioklinį Å¡autuvÄ su optiniu taikikliu ir prietaisais, kurie draudžiami medžioklės plote, – naktinio matymo prietaisÄ , sujungtÄ su adapteriu su optiniu taikikliu, antru aukÅ¡tu pritaisytÄ lazerinį apÅ¡vietimo prietaisÄ , kuris leidžia tiksliai kontroliuoti apÅ¡vietimo skersmenį, bei garso slopintuvÄ .

ViskÄ patikrinę, nustatė, kad įrankiai neatitiko Lietuvoje galiojančių taisyklių. Naktinio matymo prietaisas, sujungtas su taikikliu, yra draudžiamas priedas, taisyklės neleidžia turėti jo medžioklės plote. PareiÅ¡kėjas nurodė, kuriame bokÅ¡telyje medžiojo. Liudytojui neradus nei kraujo pėdsakų, nei sumedžioto gyvÅ«no, buvo fiksuojamas taisyklių, draudžiančių medžioklės metu turėti atitinkamus Å¡autuvų priedus, pažeidimas. Liudytojas, siekdamas nustatyti, ar medžioklė buvo vykdoma teisėtai, paskambino asmeniui, kuris turėjo iÅ¡raÅ¡yti pareiÅ¡kėjui medžioklės lapÄ .

Jis atsiuntė medžioklės lapÄ , iÅ¡ kurio aiÅ¡kiai matėsi, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę medžioti. Ä®vykio vietoje jie patikrino Å¡autuvÄ bei jo priedus, t. y. ar veikia apÅ¡vietimo prietaisas, ar matosi žvėris, ar galima su juo taikytis. Liudytojo teigimu, viskas veikė bei visi priedai buvo tinkami pareiÅ¡kėjo turimam Å¡autuvui.

8. Teismo posėdžio metu liudytojas V. Ž. parodė, kad pareiÅ¡kėjÄ pažįsta apie 25 metus, anksčiau kartu užsiėmė verslu. Liudytojas pareiÅ¡kėjui remontavo automobilį, todėl jam paskolino savo automobilį, su kuriuo pareiÅ¡kėjas ir buvo sulaikytas įvykio metu. Liudytojas, prieÅ¡ perduodamas pareiÅ¡kėjui savo automobilį, autoserviso darbuotojų parkavimo vietoje, į kuriÄ paÅ¡aliniai asmenys negali patekti, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo automobilio į pakaitinį automobilį perdėjo pareiÅ¡kėjo daiktus.

Daiktų buvo labai daug, todėl liudytojas neprisimena, kokie konkrečiai tai buvo daiktai. Liudytojas atsimena, kad tarp pareiÅ¡kėjo daiktų buvo keletas „taÅ¡ių“, kažkokių prietaisų, palaidų daiktų, kuriuos jis dėjo į automobilio galÄ , o „taÅ¡es“ – į bagažinę. Liudytojas taip pat pažymėjo, jog tarp minėtų daiktų buvo vamzdelio formos objektų, kas tai buvo, liudytojas pasakyti negali, nes pats nemedžioja. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad jo automobilyje, iki perkraunant į jį pareiÅ¡kėjo daiktus, jokių daiktų, iÅ¡skyrus, atsarginį ratÄ , nebuvo.

Skundas atmetamas.

9. Vadovaujantis ANK 641 straipsnio 1 dalimi, teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

10. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Dėl pareiškėjo sulaikymo (ne)teisėtumo ir jo įtakos Nutarimo (ne)teisėtumui 11.

PareiÅ¡kėjas teigia, jog buvo sulaikytas Trakų rajono policijos komisariato pareigÅ«nų neteisėtai, be pagrindo, vartojant jėgÄ . Skunde taip pat nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas buvo beveik penkioms valandoms sulaikytas, patalpinant į policijos automobilio laikino sulaikymo kapsulę, tačiau sulaikymo protokolas nesuraÅ¡ytas.

12. ANK 597 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis sulaikymas taikomas tik tais atvejais, kai:

1) nesulaikius administracinio nusižengimo padarymo vietoje ar tuoj po jo padarymo užklupto asmens, negali būti nustatyta administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens tapatybė;

2) sulaikymas yra bÅ«tinas, siekiant tinkamai užfiksuoti administracinį nusižengimÄ , suraÅ¡yti administracinio nusižengimo protokolÄ ;

3) užkluptas asmuo savo elgesiu kelia pavojų ar dėl neblaivumo, ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų nesiorientuoja aplinkoje. Tuo tarpu pagal Å¡io straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinis sulaikymas gali trukti ne ilgiau kaip penkias valandas, o kai asmuo sulaikomas siekiant tinkamai užfiksuoti administracinį nusižengimÄ ir suraÅ¡yti administracinio nusižengimo protokolÄ , – ne ilgiau kaip septynias valandas.

13. Teismas nustatė, jog policijos pareigÅ«nai, sustoję patikrinti pareiÅ¡kėjo automobilį, jo viduje pastebėjo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , dėl ko pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo panaudota fizinė jėga, uždėti antrankiai bei pareiÅ¡kėjas pasodintas į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerÄ . Teismo posėdžio metu, policijos pareigÅ«nas liudytojas RamÅ«nas SakaliÅ«nas, kuris sulaikė pareiÅ¡kėjÄ , paaiÅ¡kino, jog įvykio metu buvo naktis, o pas pareiÅ¡kėjÄ , kuris yra medžiotojas, automobilyje pastebėtas ir rastas Å¡autuvas, todėl siekiant apsisaugoti, pareiÅ¡kėjui buvo uždėti antrankiai.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog jį sulaikant policijos pareigÅ«nai jam paaiÅ¡kino, kad yra naktis, pareiÅ¡kėjas medžiotojas ir gali turėti prie savęs peilį, todėl siekiant, kad nesusižalotų pats ar nesužalotų policijos pareigÅ«nų, buvo uždėti antrankiai. Patikrinus automobilį ir kitus duomenis, pareiÅ¡kėjas buvo uždarytas į policijos pareigÅ«nų tarnybinį automobilį iki kol atvyko aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nai. Teismo posėdžio metu liudytojas RamÅ«nas SakaliÅ«nas taip pat paaiÅ¡kino, kad sulaikymo protokolas nebuvo suraÅ¡ytas, nes pareiÅ¡kėjas nebuvo pristatytas į policijos komisariatÄ .

14. Kaip matyti iÅ¡ paties pareiÅ¡kėjo parodymų, policijos pareigÅ«nams jį sulaikius, pareigÅ«nai paaiÅ¡kino, kodėl buvo panaudota fizinė jėga bei uždėti antrankiai. Teismo vertinimu, policijos pareigÅ«nai nagrinėjamu atveju panaudojo jėgÄ teisėtai ir pagrįstai, kadangi, prieÅ¡ sulaikant pareiÅ¡kėjÄ , buvo pastebėtas Å¡aunamasis ginklas, paros metas buvo tamsus. O tai yra pakankamos prielaidos iÅ¡vadai, kad neuždėjus pareiÅ¡kėjui antrankių, galėjo kilti pavojus tiek pareigÅ«nų, tiek pareiÅ¡kėjo gyvybėms, jei Å¡is sulaikymo metu bÅ«tų prieÅ¡inęsis.

15. Teismas taip pat nustatė, kad pareiÅ¡kėjui uždėjus antrankius, policijos pareigÅ«nai atliko kitus procesinius veiksmus, t. y. kartu su pareiÅ¡kėju apžiÅ«rėjo transporto priemonę bei patikrino dokumentus, kurie reikalingi medžioklei. Po to pareiÅ¡kėjas buvo pasodintas į sulaikymo kamerÄ iki kol atvyko aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nai. Laukiant aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nų, policijos pareigÅ«nai apžiÅ«rėjo automobilį bei jame rastus daiktus.

Atvykus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nams buvo sprendžiamas klausimas, kuri institucija toliau vykdys Å¡io administracinio nusižengimo tyrimÄ . Nuspręsta, jog tolimesnius procesinius veiksmus atliks aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nai. Paleidus pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ tarnybinio automobilio, buvo atliekami kiti tyrimo veiksmai – apžiÅ«rėtas ginklas, nustatyta, ar nebuvo kitų teisės aktų pažeidimų, iÅ¡siaiÅ¡kinta, ar medžiotojas medžiojo legaliai.

Po to institucija surašė administracinio nusižengimo protokolÄ ir pareiÅ¡kėjÄ paleido.

16. Taigi, kaip matyti iÅ¡ byloje patiktų duomenų bei teismo posėdžio metu duotų parodymų, pareiÅ¡kėjas policijos pareigÅ«nų buvo sulaikytas tik iki kol atvyko aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nai, kurie iÅ¡ policijos pareigÅ«nų perėmė tolimesnį tyrimÄ . Pastariesiems atvykus, buvo vykdomi tolimesni veiksmai, siekiant užtikrinti tinkamÄ administracinio nusižengimo tyrimÄ . Dėl sulaikymo trukmės pats pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog iÅ¡ viso buvo sulaikytas beveik 5 valandas. Tuo tarpu sulaikymo protokolo nebuvimas Å¡iuo atveju nedaro įtakos sulaikymo teisėtumui, nes institucijų atlikti procesiniai veiksmai yra užfiksuoti tarnybiniame praneÅ¡ime.

17. Tad teismas, atsižvelgdamas į Å¡ios nutarties 13-16 punktuose iÅ¡dėstytas aplinkybes, į ANK 597 straipsnio nuostatas, bei tai, kad pareiÅ¡kėjas policijos pareigÅ«nų buvo sulaikytas iki kol atvyko kompetentinga institucija, po ko buvo aiÅ¡kinamasi įvykio aplinkybės, sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas buvo sulaikytas, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Konstatuotina, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo sulaikymas buvo bÅ«tinas, siekiant tinkamai užfiksuoti administracinį nusižengimÄ bei suraÅ¡yti administracinio nusižengimo protokolÄ (ANK 597 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, pareiÅ¡kėjo sulaikymas nevirÅ¡ijo teisės aktuose nustatyto maksimalaus sulaikymo termino, t. y. 7 valandų (ANK 597 straipsnio 3 dalis).

18. Teismui nustačius, kad pareiÅ¡kėjo sulaikymas buvo teisėtas, darytina iÅ¡vada, kad jo metu nebuvo padaryti jokie pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimai, kurie galėtų bÅ«ti pagrindu sprendžiant dėl Nutarimo neteisėtumo. Dėl automobilio ir jame esančių daiktų apžiÅ«ros (ne)teisėtumo ir jo įtakos Nutarimo (ne)teisėtumui 19. PareiÅ¡kėjas teigia, jog pareigÅ«nai, jam nedalyvaujant, atliko detaliÄ automobilio ir automobilyje esančių daiktų paieÅ¡kÄ ir apžiÅ«rÄ , o tai vienas iÅ¡ pagrindų pripažinti NutarimÄ neteisėtu. Teismas su tokia pareiÅ¡kėjo procesine pozicija iÅ¡ esmės nesutinka.

20. Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 5-V-420 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 5-V-524 redakcija), 50 punkte nurodyta, jog sulaikius ar pristatant asmenį, įtariamÄ padarius administracinį nusižengimÄ ar nusikalstamÄ veikÄ , ar nuteistÄ jį, policijos pajėgų vienetai (toliau – PPV) privalo atlikti dalinę asmens apžiÅ«rÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai dalinės apžiÅ«ros atlikimas įvykio vietoje gali kelti pavojų pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai (tokiu atveju dalinė asmens apžiÅ«ra atliekama pareigÅ«nui esant saugioje aplinkoje); už dalinę asmens apžiÅ«rÄ , daiktų patikrinimÄ atsako pirmojo į įvykio vietÄ atvykusio arba betarpiÅ¡kai asmenį sulaikiusio PPV vyresnysis pareigÅ«nas; jei asmuo vežamas transporto priemone, privaloma atlikti jos apžiÅ«rÄ , prieÅ¡ sodinant asmenį į tarnybinę transporto priemonę bei iÅ¡laipinus iÅ¡ jos.

21. Teismas nustatė, jog policijos pareigÅ«nai, nusprendę patikrinti automobilį, kuriuo važiavo pareiÅ¡kėjas, pas pareiÅ¡kėjÄ pastebėjo Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Dėl Å¡ios priežasties, sulaikius pareiÅ¡kėjÄ , kartu su juo buvo atlikta pirminė transporto priemonės apžiÅ«ra. Å ios apžiÅ«ros metu policijos pareigÅ«nai automobilyje ant galinės sėdynės rado graižtvinį Å¡autuvÄ , ant Å¡autuvo buvo pritvirtintas optinis taikiklis, ant taikiklio pritvirtintas lazerinis prožektorius; priekinėje keleivio pusėje, ant kilimėlio gulėjo dėtuvė su 4 Å¡oviniais, dar 1 Å¡ovinys buvo rastas tarp priekinės deÅ¡inės pusės sėdynės ir automobilio slenksčio; po ta pačia sėdyne rastas garso slopintuvas; automobilio gale, deÅ¡inėje pusėje ant kilimėlio gulėjo naktinio matymo prietaisas su adapteriu.

22. Teismas taip pat nustatė, kad policijos pareigūnai, apžiūrėtoje transporto priemonėje radę draudžiamus daiktus, apie tai pranešė policijos komisariato budėtojui, kuris iškvietė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus tolimesniam tyrimui. Pareiškėjas buvo sulaikytas ir uždarytas į tarnybinio automobilio sulaikymo kapsulę iki atvyko aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai.

23. Anot pareiÅ¡kėjo, tuo metu, kai jis buvo uždarytas tarnybiniame automobilyje, policijos pareigÅ«nai be pareiÅ¡kėjo apžiÅ«rėjo automobilį bei jame buvusius daiktus. PareiÅ¡kėjo teigimu, policijos pareigÅ«nai vis nešė pareiÅ¡kėjui į tarnybinį automobilį daiktus, klausdami kam jie priklauso. Tuo tarpu policijos pareigÅ«nas, kuris atliko pirminę transporto priemonės ir daiktų apžiÅ«rÄ , teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog transporto priemonė buvo apžiÅ«rėta kartu su pareiÅ¡kėju, nepažeidžiant teisės aktų. PareiÅ¡kėjui bÅ«nant tarnybiniame automobilyje, pareigÅ«nai galimai buvo priėję prie pareiÅ¡kėjo dar kartÄ paklausti, kam priklauso garso slopintuvas, tačiau Å¡is klausimas buvo kontrolinis, o ne naujas klausimas, radus naujÄ draudžiamÄ daiktÄ .

24. Nustatyta, kad atvykę aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nai, automobilyje po priekine keleivio sėdyne matė padėtÄ galimai garso duslintuvÄ , ant galinės sėdynės Å¡autuvÄ kartu su Å¡oviniais bei naktinio matymo prietaisÄ . Visi priedai jau buvo numontuoti, prie Å¡autuvo primontuotas buvo tik adapterio žiedas. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nai patikrino prietaisus, jie veikė, priedų slėgiai sutapo su pareiÅ¡kėjo turimu Å¡autuvu. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nai, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui, patikrino Å¡autuvo priedus (aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vaizdo įraÅ¡as Nr. 4, 2:40 min.

– 3:00 min.). Tik vėliau pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡leistas iÅ¡ tarnybinio automobilio įvykių aplinkybėms iÅ¡siaiÅ¡kinti. IÅ¡siaiÅ¡kinus, kad pareiÅ¡kėjas medžiojo medžioklės plote, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nai kartu su pareiÅ¡kėju bei policijos pareigÅ«nais atliko detaliÄ automobilio bei jame esančių daiktų apžiÅ«rÄ , daugiau draudžiamų daiktų nerado.

25. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog policijos pareigÅ«nams pastebėjus pas pareiÅ¡kėjÄ Å¡autuvÄ , buvo atlikta transporto priemonės apžiÅ«ra, kurios metu jis taip pat dalyvavo. PareiÅ¡kėjas tai patvirtino nurodydamas, jog pats nustebo pamatęs, kad automobilio gale, už keleivio sėdynės, buvo padėtas termovizorius. PareiÅ¡kėjas taip pat patvirtino ir tai, kad atvykus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nams, kartu su jais dar kartÄ buvo atlikta automobilio bei jame esačių daiktų apžiÅ«ra. Tai patvirtina daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, kuriame nurodyti visi pareiÅ¡kėjui priklausantys paimti daiktai.

26. Teismas pažymi, kad, viena vertus, pareigÅ«nai visus nagrinėtus apžiÅ«ros veiksmus turėjo atlikti, stebint administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Antra vertus, pirminė transporto priemonės apžiÅ«ra, kurios metu buvo rasti visi draudžiami daiktai, buvo atlikta kartu su pareiÅ¡kėju, t. y. jam stebint. Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu neneigė, jog visi automobilyje rasti draudžiami daiktai priklauso jam. Be to, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog pareiÅ¡kėjas dalyvauja atliekant Å¡iÄ apžiÅ«rÄ , prieÅ¡taravimų nereiÅ¡kia. Todėl spręsti, kad automobilio bei jame buvusių daiktų apžiÅ«ra yra neteisėta, teismo nuomone, pagrindo nėra.

27. Papildomai paminėtina, kad byloje nėra duomenų, kad policijos ir (ar) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nų atlikta automobilio ir (ar) jame rastų daiktų apžiÅ«ra bÅ«tų sukėlusi pareiÅ¡kėjui žalÄ ar kitas neigiamas pasekmės. PrieÅ¡ingai policijos pareigÅ«nai, teismo nuomone, dirbo nenusižengdami teisės aktų reikalavimams – sustabdę automobilį, kartu su pareiÅ¡kėju atliko pirminę apžiÅ«rÄ , o radę draudžiamus daiktus, apie tai pranešė policijos komisariato budėtojui, po ko buvo iÅ¡kviesta kompetentinga institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, susijusias su medžiokle.

28. Aptariant aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, o bÅ«tent tai, kad dėl automobilyje rastų draudžiamų daiktų nuosavybės ginčo nekilo – pareiÅ¡kėjas pripažino, kad visi daiktai priklauso jam, kad teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas patvirtino, jog pirminė apžiÅ«ra buvo atlikta jam stebint, teismas sprendžia, jog automobilio bei jame esančių daiktų apžiÅ«ra yra iÅ¡ esmės teisėta. O tai lemia, kad Å¡io tyrimo veiksmo metu surinkti ir užfiksuoti įrodymai laikytini surinktais teisėtai ir todėl leistinais, kvalifikuojant pareiÅ¡kėjo padarytÄ administracinį nusižengimÄ bei, atitinkamai, suraÅ¡ant NutarimÄ .

Dėl administracinio nusižengimo (per)kvalifikavimo (ne)pagrįstumo 29. PareiÅ¡kėjo teigimu, jo padarytas administracinis nusižengimas yra nepagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį – pareiÅ¡kėjas praÅ¡o veikÄ perkvalifikuoti į administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 233 straipsnio 1 dalyje. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl administracinio nusižengimo kvalifikavimo netinkamumo ir praÅ¡ymas minėtÄ nusižengimÄ perkvalifikuoti yra nepagrįsti. Å ios teismo iÅ¡vados grindžiamos žemiau iÅ¡dėstytais motyvais.

30. ANK 233 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už ginklų taikiklių ar kitų priedėlių, kuriuos pagal GÅ KÄ® su tos rÅ«Å¡ies ginklais naudoti draudžiama, įsigijimÄ , laikymÄ ir naudojimÄ . Å ios normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į GÅ KÄ®, reglamentuojantį ginklų, ginklų priedėlių ir Å¡audmenų apyvartÄ .

31. Pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeidė Medžioklės taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse nustatytus pažeidimus. Tuo tarpu ANK 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta atsakomybė, be kita ko, už medžiojimÄ draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės bÅ«dais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse.

32. Taigi ANK 290 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos konstrukcija taip pat yra blanketinė, ji nukreipia į kitÄ teisės aktÄ â€“ į Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles. Šių taisyklių IX skyriaus, kuriame įtvirtinta su medžiokle susijusi draudžiama veikla, 58.5 papunktyje nustatyta, kad draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės bÅ«dais, o 58.5.9 papunktyje įtvirtinta, kad draudžiama medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose. Pagal Å¡ios normos formuluotę asmuo pažeidžia nurodytÄ taisyklių papunktį, jeigu jis:

1) medžioja, naudodamas naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių;

2) medžioklės plotuose turi naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-55-648/2018; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-1073/2019).

33. Teismas akcentuoja, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir naujausioje savo praktikoje pritaria žemesniųjų instancijų teismų išvadoms, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį kilti pakanka byloje nustatyto fakto, jog medžioklės plotų vienete rastas draudžiamas naktinio matymo prietaisas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-628/2020).

34. Aukščiau iÅ¡dėstytų teisės normų ir jas aiÅ¡kinančios teismų praktikos kontekste teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas yra pagrįstai nubaustas bÅ«tent už nusižengimÄ , kurio sudėtis numatyta ANK 290 straipsnio 5 dalyje, t. y. pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas medžioklės plote, turėjo draudžiamus medžioklės įrankius – naktinio matymo prietaisÄ DEDAL-NV D36GT Nr. 153160 (toliau – ir termovizorius) bei Maxim modelio duslintuvÄ A-TEC, skirtÄ iki 6,5 mm kalibro graižtviniams ginklams, (toliau – ir duslintuvas). Pažymėtina, kad dėl fakto, jog pareiÅ¡kėjas buvo sulaikytas medžioklės plote, ginčo byloje nėra. Tad dėl Å¡ios aplinkybės teismas plačiau nepasisako ir toliau tiria ir vertina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjui inkriminuoto nusižengimo metu Lietuvos Respublikos teisės aktais draudžiamų medžioklės įrankių (ne)turėjimu.

35. Dėl termovizorinio taikiklio pareiÅ¡kėjas policijos pareigÅ«nams prisipažino iÅ¡ karto, teigdamas, kad automobilyje, su kuriuo jis vyko į medžioklės plotÄ , esantis termovizorius priklauso jam. Dėl duslintuvo pareiÅ¡kėjas kaltę neigė, nurodydamas, kad negali paaiÅ¡kinti, iÅ¡ kur automobilyje atsirado Å¡is ginklo priedas. Tuo tarpu teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas prisipažino ir paaiÅ¡kino, jog garso slopintuvas priklauso jam – veikiausiai kartu su kitais daiktais iÅ¡ jo transporto priemonės jis buvo perdėtas į pakaitinę transporto priemonę, kuriÄ pareiÅ¡kėjas naudojo medžioklės metu. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, jog nežinojo, kad negalima minėtų draudžiamų įrankių turėti medžioklės plote.

36. Šios nutarties 35 punkte nustatytų aplinkybių kontekste paminėtini keletas aspektų. Pirma, pareiškėjas pripažino, kad tiek automobilyje, kuriame įvykio metu pareiškėjas buvo sulaikytas, rastas termovizorius, tiek duslintuvas priklauso jam. Tad, nors pareiškėjas teigia, kad šie daiktai automobilyje atsirado atsitiktinai, teismo vertinimu, pareiškėjas „tokio atsitiktinio atsiradimo“ neįrodė. Priešingai, iš pareiškėjo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, kad pareiškėjui turėjo būti žinoma, kad minėti ginklo priedai buvo jam priklausančiame automobilyje.

Tuo tarpu, kaip paaiÅ¡kino liudytojas V. Ž., jis periodiÅ¡kai remontuoja pareiÅ¡kėjo automobilį ir, atitinkamai, periodiÅ¡kai suteikia jam savo automobilį kaip pakaitinį, perkrovęs į jį pareiÅ¡kėjo daiktus. Tad pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti žinoma ir tai, kad daiktai, kuriuos jis turėjo savo automobilyje, bus perkrauti į pakaitinį automobilį, su kuriuo jis iÅ¡vyko medžioti. Taigi, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodoma neįrodyta aplinkybė dėl atsitiktinio nagrinėjamų ginklo priedų atsiradimo pakaitiniame automobilyje nepaÅ¡alina pareiÅ¡kėjo atsakomybės už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 290 straipsnio 5 dalyje.

Antra, tokios atsakomybės nepašalina ir aplinkybė, kad pareiškėjas, anot jo, nežinojo, kad negalima minėtų ginklo priedų turėti medžioklės plote, nes įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis).

37. Tai, kad medžioklės plote pareiÅ¡kėjas turėjo Lietuvos Respublikos teisės aktais draudžiamus medžioklės įrankius, be pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai, o bÅ«tent: 37.1. Liudytojų RamÅ«no SakaliÅ«no ir Vitalijus Kuzavinio parodymai. Liudytojas RamÅ«nas SakaliÅ«nas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad po automobilio, kuriame buvo sulaikytas pareiÅ¡kėjas, sėdyne gulėjo garso slopintuvas, o atidarius galines automobilio dureles, liudytojas pamatė naktinio matymo prietaisÄ ; paklausus pareiÅ¡kėjo, kas tai, jis pasakė, kad tai – termovizorius.

Tuo tarpu Vitalijus Kuzavinis teismo posėdžio metu parodė, kad patikrinus automobilį, policininkai rado medžioklinį Å¡autuvÄ su optiniu taikikliu ir prietaisais, kurie draudžiami medžioklės plote, – naktinio matymo prietaisÄ , sujungtÄ su adapteriu su optiniu taikikliu, antru aukÅ¡tu pritaisytÄ lazerinį apÅ¡vietimo prietaisÄ , kuris leidžia tiksliai kontroliuoti apÅ¡vietimo skersmenį, bei garso slopintuvÄ ; juos patikrinę, jie nustatė, kad įrankiai neatitiko Lietuvoje galiojančių taisyklių. 37.2. 2020 m. rugsėjo 16 d.

Tomo Ūsaičio tarnybinis pranešimas, 2020 m. gruodžio 18 d. Marek Beliak tarnybinis pranešimas, 2021 m. rugsėjo 16 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-3230-2021, kuriuose užfiksuotos įvykio aplinkybės. 37.3. 2020 m. gruodžio 19 d. ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolas, 2020 m. gruodžio 22 d. apžiūros aktas Nr. TVR10-350, 2020 m. gruodžio 28 d. ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių priėmimo-perdavimo aktas, 2021 m. rugsėjo 6 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, kuriuose užfiksuota, kokie ginklai ir jų priedėliai paimti iš pareiškėjo. 37.4. 2020 m. balandžio 11 d. medžioklės lapas, iš kurio matyti, jog pareiškėjas 2020 m. gruodžio 9 d. dalyvavo medžioklėje, tai patvirtino pasirašydamas medžioklės lape. 37.5.

Byloje esatis vaizdo įraÅ¡as pavadinimu „VLN_TRK_60A8E4 2020/12/18“, kuriame policijos pareigÅ«nai kartu su pareiÅ¡kėju apžiÅ«ri transporto priemonę. Vaizdo įraÅ¡e matyti kaip pareiÅ¡kėjas teikia paaiÅ¡kinimus dėl automobilyje esančių draudžiamų daiktų, paaiÅ¡kina, kad netoliese medžiojo. ApžiÅ«rėjus transporto priemonę pareiÅ¡kėjas uždaromas į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpÄ . Vėliau atvyksta Aplinkos apsaugos pareigÅ«nai, kurie apžiÅ«rėjo transporto priemonėje draudžiamus daiktus. 37.6.

Byloje esantys kompaktiniai CD diskai (2 vnt.) su vaizdo įraÅ¡ais bei nuotraukomis, iÅ¡ kurių matyti, jog pareiÅ¡kėjas stovi Å¡alia automobilio, kai policijos pareigÅ«nai su Aplinkos apsaugos pareigÅ«nais atliko detaliÄ transporto priemonės bei joje esančių daiktų apžiÅ«rÄ . Aplinkos apsaugos pareigÅ«nai patikrina transporto priemonėje rastus daiktus, sumontuoja priedelius prie ginklo. IÅ¡ CD diske esančių nuotraukų matyti, jog pareiÅ¡kėjas turi leidimÄ laikyti ginklÄ , yra įsigijęs medžioklės bilietÄ Nr. 052692, kuris iÅ¡duotas 2010 m. kovo 30 d. 37.7. 2021 m. vasario 26 d.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-IS1-47(8.1) bei prie jos pridėtos fotonuotraukos. Šia išvada nustatyta, kad tirti pateiktas cilindro formos objektas yra pramoninės gamybos (Norvegija) Maxim modelio duslintuvas A-TEC, skirtas iki 6,5 mm kalibro graižtviniams ginklams, tame tarpe, ir tirti pateiktam pramoninės gamybos (Suomija), 223 kalibro 85 XS modelio šautuvui Sako Nr. A54732; vadovaujantis GŠKĮ, tirti pateiktas duslintuvas yra A kategorijos ginklo priedėlis.

38. Teismas pažymi, kad GŠKĮ 3 straipsnio 11 punkte nurodyta, jog duslintuvai ir naktinio matymo taikikliai yra prisikariami prie A kategorijos ginklų priedėlių, o jų turėjimas civilinėje apyvartoje yra draudžiamas (GŠKĮ 7 straipsnis 3 dalies 1 punktas). Tad, atitinkamai, automobilyje, kuriame sulaikytas pareiškėjas, rasti ginklų priedėliai – naktinio matymo prietaisas DEDAL-NV D36GT Nr. 153160, kuris gali būti naudojamas kaip naktinio matymo taikiklis, ir Maxim modelio duslintuvas A-TEC, skirtas iki 6,5 mm kalibro graižtviniams ginklams, – pagal GŠKĮ laikytini A kategorijos ginklų priedėliais, kurių turėjimas civilinėje apyvartoje yra draudžiamas.

Tuo tarpu Medžioklės taisyklių 58.5 papunktyje nustatyta, kad draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, o jų 58.5.9 papunktyje – kad draudžiama medžioti, naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose. Dėl Å¡ių priežasčių, pareiÅ¡kėjui turėjus medžioklės plote draudžiamus naudoti įrankius, o konkrečiai, minėtus termovizorių ir duslintuvÄ , jo padarytas nusižengimas tinkamai ir pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį.

39. Å iame kontekste teismas paaiÅ¡kina, kad jei pareiÅ¡kėjas bÅ«tų sulaikytas su draudžiamais pagal GÅ KÄ® ginklų priedėliais kitoje, negu medžioklės plotas, vietoje, tokiu atveju galėtų bÅ«ti keliamas ir svarstomas klausimas dėl pareiÅ¡kėjo padaryto nusižengimo perkvalifikavimo pagal ANK 233 straipsnio 1 dalį. Todėl, sulaikius pareiÅ¡kėjÄ su minėtais ginklų priedėliais bÅ«tent medžioklės plote, jo padaryto nusižengimo perkvalifikavimas jo pageidaujamu bÅ«du yra negalimas. Dėl institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimÄ , kompetencijos 40. PareiÅ¡kėjo teigimu, administracinio nusižengimo tyrimÄ atliko ir NutarimÄ surašė tam kompetencijos neturinčios institucijos – Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos – pareigÅ«nai, kai tai turėjo padaryti policijos pareigÅ«nai. Teismas su tuo nesutinka dėl žemiau iÅ¡dėstytų priežasčių.

41. Teismas šioje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas tinkamai ir pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį.

42. ANK 589 straipsnio 31 punktas nurodo, kad dėl ANK 290 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo teisenÄ pradeda, tyrimÄ atlieka ir administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡o aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nai. To paties straipsnio 49 punkte nurodyta, jog dėl ANK 290 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo teisenÄ pradėti, tyrimÄ atlikti ir administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡yti gali ir policija.

43. ANK 615 straipsnio 2 dalis nurodo, jog jeigu Å¡io kodekso 589 straipsnyje numatyta, kad atlikti to paties ANK specialiosios dalies straipsnyje ar straipsnio dalyje numatyto administracinio nusižengimo tyrimÄ ir dėl jo suraÅ¡yti administracinio nusižengimo protokolÄ turi teisę kelių institucijų pareigÅ«nai, atlikus tyrimÄ , byla gali bÅ«ti perduodama nagrinėti tai institucijai, kuriai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar kitus teisės aktus pavesta atlikti atitinkamų įstatymų ar kitų teisės aktų priežiÅ«rÄ .

44. Teismas nustatė, kad liudytojas V. Ž., kuris įvykio dienÄ dirbo budinčiu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nu, paaiÅ¡kino, kad įvykio metu buvo kilęs klausimas, kas turi atlikti Å¡io administracinio nusižengimo tyrimÄ , kadangi rasti draudžiami daiktai – A kategorijos ginklų priedėliai, o gyvÅ«no gaiÅ¡enos ir (ar) kraujo pėdsakų nerasta. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nams iÅ¡siaiÅ¡kinus, jog pareiÅ¡kėjas medžiojo, turėdamas reikiamus dokumentus, policininkai pasakė, kad jiems nepriklauso atlikti tolesnį administracinio nusižengimo tyrimÄ .

Liudytojas, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas turėtų toliau vykdyti tyrimÄ , paskambino policijos tyrėjui, kuris paaiÅ¡kino, kad Å¡i pareiga kyla aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nams. Todėl toliau šį tyrimÄ vykdė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nai. Atitinkamai, pareiÅ¡kėjas buvo nubaustas Nutarimu, kurį surašė Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė Laura Dolerytė.

45. Minėta, kad ANK 589 straipsnis reglamentuoja, kokios tarnybos gali atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ dėl administracinio nusižengimo, numatyto konkrečiame ANK straipsnyje. Å iuo atveju, t. y. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnyje, tyrimÄ gali atlikti ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nai, ir policijos pareigÅ«nai. Vėl gi, kai pagal ANK tyrimo veiksmus gali atlikti kelios institucijos, vadovaujamasi ANK 615 straipsnio 2 dalimi, kuri nukreipia į kitus Lietuvos Respublikos įstatymus ir (ar) teisės aktus, kuriuose reglamentuoja, kam pavesta atlikti atitinkamų įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų priežiÅ«rÄ .

46. Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti kompetentingÄ institucijÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, jog ANK 290 straipsnyje yra įtvirtintinos administracinių nusižengimų, o konkrečiai – medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų – sudėtys. Tuo tarpu pagrindinis teisės aktas, Lietuvos Respublikoje reglamentuojantis medžioklę, yra Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas. Å io įstatymo 16 straipsnio 3 dalis nurodo, kad administracinių nusižengimų bylas dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo ANK nustatyta tvarka nagrinėja ir teisę medžioti atima aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nai.

Tad teismas konstatuoja, jog nagrinėjamo administracinio nusižengimo tyrimÄ atliko ir NutarimÄ surašė kompetentinga institucija. Dėl administracinio nusižengimo bylos procesinės baigties 47. Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytus motyvus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Nutarimas yra teisėtas ir panaikinti jį skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra. Dėl Å¡ios priežasties teismas pareiÅ¡kėjo A. Å . skundÄ atmeta. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 11 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ , o pareiÅ¡kėjo A. Å . skundÄ atmesti. Nutartis per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos atskiruoju skundu gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mus. Teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė