2025-12-03 Nr. AB-21340-3-61-3-02734-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2750-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02734-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Y. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. gegužės 1 d. sprendimą Nr. 25S105171 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Atsakovas Sprendimu nusprendė uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo panaikinti leidimą nuolat gyventi Nr. 25S91424 įsiteisėjimo dienos (jeigu išvyktų anksčiau – nuo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos) 30 mėnesių, nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendime teigiama, jog jis priimtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2025 m. kovo 25 d. rašte pateiktas aplinkybes.

2.2. Sprendimas yra tiesiogiai susijęs su kitais atsakovo priimtais sprendimais – atsisakymu pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje (toliau – ir leidimas) ir leidimo panaikinimu. Atsakovas 2025 m. balandžio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 25S87997, kuriuo buvo nuspręsta nepakeisti leidimo, kadangi jo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, o 2025 m. balandžio 10 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 25S91424, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą. Minėti sprendimai apskųsti teismui.

2.3. Pareiškėjas Lietuvoje gyvena nuo 1977 m., 1978 m. susituokė su sutuoktine, Lietuvos piliete. Pareiškėjas pabaigė jūreivio kursus ir įsidarbino (duomenys neskelbtini) jūreiviu. Vėliau pareiškėjas įsidarbino (duomenys neskelbtini) muitinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Visą laikotarpį, kai pareiškėjas dirbo Rusijoje, tačiau pareiškėjas faktiškai gyveno su šeima (duomenys neskelbtini). Nuo 2009 m. pareiškėjas gyveno Lietuvoje turėdamas leidimą. Pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje, sukūrė savo namus, ekonominius bei socialinius ryšius, visi kiti ji šeimos nariai yra Lietuvos piliečiai. Pats pareiškėjas yra integravęsis Lietuvoje, kalba lietuviškai, sąžiningai laikėsi įstatymų, nėra padaręs jokių teisei priešingų veikų. Nuo 2012 m. dirba IĮ „Pagėgių šeimos centras“. Darbovietėje pareiškėjas vertinimas kaip puikus darbuotojas, kuris kruopščiai ir darbščiai atlieka savo pareigas, yra jautrus ir nuoširdus kitų darbuotojų atžvilgiu, visada pasiruošęs jiems padėti, besilaikantis darbo drausmės.

2.4. Pareiškėjas į Rusiją vyksta dėl objektyvių priežasčių, t. y. ten vyksta pasiimti pensijos, kuri yra mokama į rusišką banko sąskaitą, o dėl Rusijai taikomų sankcijų, jis Lietuvoje šios pensijos negali pasiimti. Pareiškėjas sutiko, jog Rusijos muitinėje dirbo 14 metų, tačiau tarnybiniai santykiai su ja nutruko jau prieš 17 metų, muitinėje dirbo bocmanu, buvo atsakingas už laivo aprūpinimą, priešgaisrinę apsaugą ir laivo tvarkos priežiūrą.

2.5. Migracijos departamentas neatliko jokio realaus pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimo, o rėmėsi vien tik formaliais faktais, jog jis iki 2008 m. dirbo Rusijos muitinėje ir periodiškai vyksta į Rusiją, nors individualios situacijos analizė yra reikalaujama pagal aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Sprendime nėra atliktas joks vertinimas, kokį poveikį tokia griežta priemonė turės šeimos ryšių išlaikymui. Sprendime tik formaliai išvardinti pareiškėjo šeimos nariai ir jų gyvenamosios vietos, tačiau nebuvo atliktas joks proporcingumo vertinimas.

3. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jo netenkinti, atsiliepime nurodydamas šiuos argumentus:

3.1. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu ir užpildė klausimyną, kuriame nurodė, kad 1994 – 2008 m. dirbo Rusijos muitinėje. VSD pateikė įslaptintą išvadą Nr. 19-292S, kurios neįslaptintoje dalyje teigiama, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Įvertinus VSD pateiktą informaciją ir kitus duomenis, buvo priimtas Sprendimas, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo panaikinti leidimą įsiteisėjimo dienos (jeigu išvyktų anksčiau – nuo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos) 30 mėnesių.

3.2. Įstatymo nuostatos reglamentuoja, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. Nustačius, kad užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, Įstatymo nuostatos suteikia teisę nustatyti užsieniečiui draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką.

3.3. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nepertraukiamai 14 metų dirbo Rusijos Federacijos muitinės tarnybose, užėmė vadovaujančias pareigas. Asmenys, dirbę darbą priešiškos valstybės institucijose, nepaisant net ir praėjusio gana nemažo laiko tarpo nuo tarnybos (darbo santykių) pabaigos, potencialiai gali būti panaudoti priešiškos šalies žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, kaip lojalūs ir patikimi valdžiai asmenys ir tuo kelia grėsmę valstybės saugumui. Susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste asmens ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama bei grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi.

3.4. Skunde pareiškėjas patvirtino, kad gauna pensiją iš Rusijos ir nuolat vyksta jos atsiimti, t. y. jis yra išlaikomas valstybės, kas taip pat patvirtina pareiškėjo pažeidžiamumą ir galimybę nedraugiškoms Lietuvai institucijoms išnaudoti jį užduotims, nukreiptoms prieš valstybės saugumą, vykdyti. Ši aplinkybė, taip pat suponuoja, kad pareiškėjo ryšiai (ekonominiai) su Rusijos Federacija nėra nutraukti. Stiprius ryšius su Rusija turinčio pareiškėjo, kurio atžvilgiu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, tikslas likti gyventi Lietuvoje negali būti pateisintas vien pareiškėjo ar jo šeimos interesais.

3.5. Priimant Sprendimą buvo įvertinta, kad pareiškėjas ilgą laiką dirbo Rusijos Federacijos valdomoje įstaigoje, ėjo aukštas ir atsakingas pareigas (bocmanas), gauna pensiją Rusijoje, nuolat grįžtą į Rusiją, t. y. ryšiai su Rusija nėra nutraukti, todėl iki šiol gali palaikyti ryšius su Rusijoje likusiais ar esančiais kolegomis ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjas, dirbdamas Rusijos Federacijos muitinės komitete ir Rusijos Federacijos muitinėje (eidamas vadovaujančias pareigas), turėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, o tai sukelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Buvo remtasi tyrimų metu surinkta informacija ir nustatyta, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose.

4.2. VSD vertinimu, Sprendime išsamiai įvertintos grėsmės valstybės saugumui, atsižvelgta į esamą geopolitinę situaciją, atliktas individualus pareiškėjo vertinimas bei nurodyti argumentai, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas – analogiškas nurodytiems atsakovo 2025 m. balandžio 7 d. ir 2025 m. balandžio 10 d. sprendimuose. Sprendimo priėmimo teisiniai pagrindai – Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių 4, 6, 15 bei 20 punktai ir Migracijos departamento 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtinto Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 5, 37 ir 38.3 punktai.

7. Teismas nurodė, kad iš esmės nagrinėjamos bylos dalyku yra aplinkybė, ar Migracijos departamentas pagrįstai uždraudė 30 mėnesių terminui pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.

8. Teismas, išanalizavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad atsakovas ir VSD padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo darbas Rusijos Federacijos muitinėje ir dažnos kelionės į Rusijos Federaciją suponuoja, jog jo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, todėl pareiškėjo argumentus šioje dalyje teismas atmetė.

9. Teismo vertinimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinio skundo pagrįstumą plačiai vertino ir aptarė pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva, o iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas taip pat atsižvelgė į šias aplinkybes, todėl pareiškėjo skundo argumentai šioje apimtyje taip pat atmestini.

10. Teismas išanalizavo Įstatymo 133 straipsnio 5 ir 7 dalis, Tvarkos 37 ir 38 punktus.

11. Atsižvelgęs į teisinį reguliavimą teismas konstatavo, kad nustačius, jog asmens buvimas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentas turi teisę priimti sprendimą uždrausti tokiam asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką. Nustatytino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminai yra pateikti Tvarkos 38 – 39 punktuose, tačiau Tvarkos 5 punkto nuostatos suteikia atsakovui diskreciją taikyti mažesnės trukmės draudimą atvykti nei reglamentuota minėtuose Tvarkos punktuose.

12. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog VSD pripažino, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, todėl atsakovas atsisakė pakeisti pareiškėjo turėtą leidimą ir jį panaikino. Byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, jog pareiškėjas turi šeimyninių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, todėl nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo teisę uždrausti pareiškėjui 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Iš Sprendimo turinio matyti, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas pareiškėjo atžvilgiu taikė Tvarkos 5 punkto nuostatas ir sumažino draudimo atvykti terminą iki 2,5 metų.

13. Teismas konstatavo, kad Sprendimu pareiškėjui pritaikyta administracinio poveikio priemonė yra įvertinta proporcingumo aspektu. Vien tai, kad pareiškėjo ilgalaikis gyvenimas Lietuvoje galėjo sukurti jo atitinkamus socialinius, emocinius ir kitokius santykius su atitinkamais asmenimis, nepaneigia faktinio ir teisinio pagrindo atsakovui Sprendime prioritetą pagrįstai suteikti iš pareiškėjo darbinės patirties ir jo reguliarių apsilankymų Rusijoje kylančios grėsmės valstybės saugumui užkardymo, todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Teismo sprendimas neatitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikos, Europos Sąjungos 2008 m. gruodžio 16 d. Direktyvos dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse Nr. 2008/115/EB (toliau – Grąžinimo direktyva).

14.2. Draudimas atvykti asmens atžvilgiu negali būti taikomas, jei nėra grąžinimo/išsiuntimo sprendimo. Pareiškėjo atžvilgiu buvo priimti Migracijos departamento sprendimai: 2025 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. 25S87997 nepakeisti leidimo nuolat gyventi bei 2025 m. balandžio 10 d. sprendimas Nr. 25S91424 panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuos Migracijos departamento sprendimus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-2393-463/2025, paliko galioti. Tačiau nuolatinio gyventojo statuso panaikinimas nereiškia, jog asmuo bus išsiųstas.

14.3. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, net ir asmeniui neišdavus leidimo nuolat gyvent tuo pagrindu, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, užsienietis nagrinėjamam klausimu aktualiu laikotarpiu gali būti neišsiunčiamas ir jam gali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi, tokiu būdu iš esmės nepaveikiant užsieniečio teisių, garantuojamų EŽTK 8 straipsniu, bet kartu nesuteikiant jam išskirtinio statuso, plačiausių teisių, kurį lemia leidimo nuolat gyventi jam išdavimas.

14.4. ESTT praktika akcentuoja būtinybę įvertinti šeimos ryšius ir sveikatos būklę, šeimos narių priklausomumą draudimo atvykti kontekste, t. y. ar taikoma priemonė yra proporcinga.

14.5. Migracijos departamento Sprendimas sukuria neigiamas pasekmes ne tik pačiam pareiškėjui, bet ir jo visiems šeimos nariams, ypatingai žmonai, su kuria pareiškėjas pragyveno 47 metus. Pareiškėjas negalėtų bendrauti su dukromis ir anūkais. Pareiškėjas yra senyvo, (duomenys neskelbtini) metų, amžiaus ir dėl kardiologinių ligų jis yra prastos sveikatos būklės (skundo priedas Nr. 19). Dėl savo sveikatos būklės pareiškėjas turi vengti streso ir nuolat prižiūrėti savo sveikatą. Pareiškėjo žmonos, kuri yra taip pat jau garbaus amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), sveikata taip pat prasta.

14.6. Teismas nepagrįstai pasirėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kurioje grėsmė bei pareiškėjo ryšiai buvo vertinami tuo aspektu, jei pareiškėjas toliau būtų nuolatinis Lietuvos gyventojas, o ne laikinų, trumpalaikių atvykimų aspektu. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepagrindė, kodėl trumpalaikiai pareiškėjo apsilankymai, kad pasimatytų su šeima, keltų tokią riziką, kad yra būtina uždrausti atvykti, nors tai sąlygoja seno žmogaus visišką atskyrimą nuo šeimos. Nebuvo įvertintas faktas, kad sutuoktinė negali vykti kartu su pareiškėju, kad jos sveikatos būklė tiesiog to neleidžia (ji negali gyventi valstybėje, kur nėra prieinamas gydymas ir medicininės paslaugos).

14.7. Vien tai, kad pareiškėjui buvo panaikintas leidimas nuolat gyventi, dar nesąlygoja būtinybės ir uždrausti pareiškėjui apskritai atvykti į Lietuvą. Tai, kad turi būti atliktas savarankiškas vertinimas dėl trumpalaikių apsilankymų atsižvelgiant į šeimos ryšius ir proporcingumo principą, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2025 m. liepos 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2312-821/2025).

14.8. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Atsakovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pareiškėjo teiginiai, kad kol nėra išspręstas klausimas dėl asmens išsiuntimo, draudimo atvykti sprendimas apskritai negali būti priimamas, laikytini nepagrįstais jokiais teisės aktais ar aktuliais šiai bylai teismo išaiškinimais. ESTT bylos C-546/19 išaiškinimas netaikomas visais atvejais, kai valstybė narė priima sprendimą dėl draudimo atvykti. Minėtas išaiškinimas buvo pateiktas tik „Grąžinimo direktyvos“ taikymo kontekste, t. y. kai draudimas atvykti yra tiesiogiai susijęs su išsiuntimo (grąžinimo) procedūra, todėl jis negali būti taikomas analogiškai situacijose, kai draudimo atvykti sprendimo pagrindas yra nacionalinio saugumo ar viešosios tvarkos grėsmė, o ne asmens išsiuntimas.

15.2. Pats Įstatymo sisteminis aiškinimas patvirtina, kad sprendimas dėl draudimo atvykti gali būti savarankiška priemonė, nepriklausanti nuo išsiuntimo sprendimo – tai akivaizdžiai matyti iš atskirų 133 straipsnio 2 ir 5 dalių turinio bei jų taikymo pagrindų skirties.

15.3. Sprendime plačiai ir aiškiai įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respubliką ir atsižvelgiant į juos, pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką tik 30 mėnesių, t. y. per pus trumpesnis negu numato Įstatymo 133 str. 5 d.

15.4. Atsakovas prašo teismo bylinėjimosi išlaidas priteisti ne iš Migracijos departamento, bet iš valstybės biudžeto.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16.1. Iš Sprendimo matyti, jog buvo nustatyti pareiškėjo šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (asmens vaikai ir sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos piliečiai).

16.2. VSD nuomone, neįvertinus VSD Išvadoje aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai, ir VSD bei Migracijos departamento priimami sprendimai neatitiktų Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo reikalavimų, t. y. neprisidėtų prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. gegužės 1 d. sprendimo Nr. 25S105171, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių, pagrįstumas ir teisėtumas.

18. Bylos duomenimis, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, 2025 m. balandžio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 25S87997, kuriuo, įvertinęs savo surinktus duomenis ir VSD 2025 m. kovo 25 d. išvadoje Nr. 19-292S (toliau – ir Išvada) pateiktą informaciją, nusprendė nepakeisti pareiškėjui tokio leidimo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui), o 2025 m. balandžio 10 d. – sprendimą Nr. 25S91424, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu (jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eAS-2393-463/2025, paliko Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-12010-780/2025, kuriuo atmestas kaip nepagrįstas pareiškėjo skundas dėl Migracijos departamento 2025 m. balandžio 7 d. ir 2025 m. balandžio 10 d. sprendimų panaikinimo.

19. 2025 m. gegužės 1 d. Migracijos departamentas priėmė nagrinėjamoje byloje ginčijamą sprendimą Nr. 25S105171, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo panaikinti leidimą nuolat gyventi Nr. 25D91424 įsiteisėjimo dienos (jeigu išvyktų anksčiau – nuo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos) 30 mėnesių, nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

20. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus ir nustatytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjo buvimas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

21. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas savarankiškai neatliko aplinkybių vertinimo, skundžiamas sprendimas neatitinka aktualios teismų praktikos.

22. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su teismo išvadomis: Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis nustato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (Tvarkos 37.1 p.); užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (Tvarkos 37.2 p.). Šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis (38.3 p.). Šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas perpus trumpesnis laikotarpis (39 p.).

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę vadovautis VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; kt.).

24. Skundžiamame Sprendime Migracijos departamentas nepagrindė, kaip ir kodėl tokio asmens kaip pareiškėjas net ir trumpalaikis atvykimas į šalį šeimos lankymo tikslais gali būti tiek pavojingas, kad būtų galima konstatuoti grėsmės valstybės saugumui situacijos susidarymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje esančius duomenis (pareiškėjo ir jo sutuoktinės amžius, pareiškėjo sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos pilietė ir gyvena Lietuvoje, taip pat duomenys apie pareiškėjo ir jo sutuoktinės sveikatos būklę (skundo pirmosios instancijos teismui priedai)), daro išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių, yra neproporcingas, nes nustatyta pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybė, jam epizodiškai lankantis Lietuvoje, yra mažesnė, nei dėl Sprendimo priėmimo pareiškėjui ir jo šeimos nariams (sutuoktinei) kylantys neigiami padariniai. Tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1327-575/2025, 2025 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2312-821/2025).

25. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas panaikinti ginčijamą Sprendimą.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

27. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, jog galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

28. Pareiškėjas nurodė, kad patyrė 322,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (300 Eur už skundo parengimą ir 22,50 Eur už žyminį mokestį) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir 11,25 Eur išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (žyminis mokestis).

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (aktuali redakcija) nustatyto dydžio, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 333,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Y. Z. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. gegužės 1 d. sprendimą Nr. 25S105171 panaikinti.

Priteisti pareiškėjui Y. Z. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 333,75 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan