2013-04-17 Nr. DBT-62-3-64-3-00118-2013-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teisminio proceso Nr

Teismingumo byla Nr. T-52/2013

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00118-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

NUTARTIS

2013 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

pareiškėjas skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 6 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškino, kad 2013 m. sausio 7 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareigūnai jį vedė į kalėjimų korpusą per tunelį, kuris yra po žeme, kai staiga pareiškėjas galva atsitrenkė į didelį vamzdį, dėl ko susižalojo. Teigė, kad dėl to, jog Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo vedamas per tunelį, jam buvo sukeltas skausmas, sutrikdyta sveikata ir jis patyrė šoką. Manė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija per tokį tunelį neturėtų vedžioti žmonių, nes tunelis yra nesaugus, be to, takas yra apsemtas vandens. Tvirtino, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija veikė neatsakingai, t. y. neveikė taip, kad užtikrintų pareiškėjo saugumą. Pabrėžė, kad jei pareigūnai nebūtų vedę jo tuneliu, jis nebūtų patyręs skausmo ir nebūtų susižalojęs, todėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija privalo atsakyti už tokį neatsakingumą.

Šiaulių apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Šiaulių apygardos administracinis teismas nurodo, kad valstybė, kaip ir kiekvienas kitas savininkas, privalo tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teisę (Civilinio kodekso 2.36 str. 1 d., 4.37 str. 1 d.). Valstybė taip pat neatleidžiama nuo pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veika nepadarytų kitam asmeniui žalos (Civilinio kodekso 6.263 str.). Netinkamas šių bendro pobūdžio pareigų vykdymas yra pakankamas pagrindas valstybės atsakomybei kilti (Civilinio kodekso 6.246 str. 1 d.). Bendrosios normos suponuoja savininko pareigą prižiūrėti savo nuosavybę taip, kad kitiems asmenims nebūtų padaryta žalos. Tokią pareigą turi kiekvienas savininkas, nepriklausomai nuo nuosavybės objekto pobūdžio. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Civilinio kodekso 270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (Civilinio kodekso 6.266 str.). Teismo manymu, šiuo atveju valstybės atsakomybė iš esmės kyla bendrųjų teisės normų pagrindu, tokiu atveju valstybė atsako lygiais pagrindais su privačiais asmenimis, todėl ši byla turėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija turi apimti ir tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis).

Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu administraciniams teismams priskirtos nagrinėti bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalavimą valstybei dėl žalos atlyginimo grindžia valstybės institucijos – Šiaulių tardymo izoliatoriaus – neteisėta veika, t. y. pareiškėjas teigia, jog ši institucija veikė tokiu būdu, kuriuo neužtikrino jo saugumo. Pažymėtina, kad kardomosios priemonės ir bausmės vykdymo įstaigos veikla užtikrinant asmenų, kurių laisvė suvaržyta, saugumą ir priežiūrą, savo pobūdžiu vertintina kaip viešojo administravimo veikla, nes ji atliekama specialių bausmių ir kardomųjų priemonių vykdymo bei administracinės teisės normų nustatyta tvarka. Dėl to ginčai, kylantys dėl žalos, padarytos šioje valstybės institucijų veiklos srityje, atlyginimo, nagrinėtini administraciniame teisme. Pareiškėjas žalos atsiradimą aptariamu atveju sieja su bausmės ir kardomosios priemonės vykdymo institucijos administravimo veika, todėl skundo reikalavimas yra administracinio teisinio pobūdžio ir patenka į administracinių teismų nagrinėjamų bylų dėl žalos atlyginimo kategoriją, dėl ko turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo grąžinti Šiaulių apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Anatolijus Baranovas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys