f6b6cdf3-97a3-4da0-b38d-126e0d4bf04d · Kauno apygardos teismas

Bylos Nr. 1S-1456-245/2014Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00306-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugpjūčio 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs nuteistojo R. Ž. skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Marijampolės pataisos namuose 2014-07-01 priimtÄ nutarimÄ Nr. 889 taikyti nuteistajam R.

Ž. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, n u s t a t ė : R. Ž. teistas 2012-02-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. - 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d., 2 p., 9 d., paskirta bausmė apėmimo bÅ«du subendrinta su 2011-11-18 nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 5 metai laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2011-07-04, bausmės pabaiga – 2016-07-04. Komisija 2014 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 889 nutarė nuteistajam R.

Ž. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, padariusi iÅ¡vadÄ , kad yra tikimybė, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 31 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ motyvuojant tuo, kad Å¡iuo metu nėra pagrindo manyti, jog R. Ž. pasitaisė, padarė iÅ¡vadas dėl savo nusikalstamo elgesio, ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų ir yra aplinkiniams nebepavojingas.R. Ž. skundu praÅ¡o taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Skunde nurodo, kad yra įvykdęs socialinės reabilitacijos bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones. Pataisos namuose mokinasi, dirba, lankė socialinės reabilitacijos programas, penkis kartus buvo skatintas, yra perkeltas į lengvÄ jÄ pataisos grupę. Turėtos trys nuobaudos yra nebegaliojančios. Prokurorė savo atsiliepime akcentuoja nusikaltimo pobÅ«dį, nekalbama apie pasitaisymÄ . Teigia, kad pateiktas atsiliepimas tik prokurorės asmeninė nuomonė. Valstybės kaltintoja nėra pilnai susipažinusi su bylos medžiaga ir klaidingai nurodo, kad jis pažeidė anksčiau taikyto lygtinio paleidimo sÄ lygas.

Jis lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikalto. Buvo atnaujinta sena byla ir jis grÄ Å¾intas į pataisos įstaigÄ . Prokurorės akcentuoti ankstesni jo teistumai neturi nieko bendro su Å¡ia nusikalstama veika. Prokurorė turi vadovautis ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi, lygtinio paleidimo tikslais. Nuteistasis pažymi, kad Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo komisija juo pasitiki. R. Ž. teismui pateiktame raÅ¡ytiniame pasižadėjime pasižada daugiau nebenusikalsti, gerbti Lietuvos Respublikos įstatymus bei visuomenės normas.

PraÅ¡o jam taikyti naujÄ Ä¯statymÄ , įsigaliojantį nuo 2014 m. rugpjūčio mėn., vienÄ kartÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi sutinka gydytis nuo alkoholizmo. R. Ž. skundas atmestinas.Lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos galima taikyti asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, kuris įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurio nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.).

Å iai iÅ¡vadai suformuluoti, teismas vertina bylos duomenų visumÄ , kadangi bÅ«tina nustatyti tiek formalų, tiek materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindÄ .Taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistÄ jį aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad R.

Ž. toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. AukÅ¡tesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, turi teigiamÄ požiÅ«rį į darbÄ , palaiko ryÅ¡ius su artimaisiais, buvo paskatintas, negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡ku pagrindu taikant lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Komisija tinkamai neįvertino nuteistojo asmenybės charakteristikos, jam paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies santykio.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡is teistumas R. Ž. jau septintas. Pirmasis nuteistojo susidÅ«rimas su teisėsaugos institucijomis įvyko dar paauglystėje, tad anksti susiformavusios nusikalstamo elgesio nuostatos, manytina, apsunkina R. Ž. pastangas keisti netinkamÄ elgesį. Be to, jo anksčiau padaryti nusikaltimai daugiausia turtinio ir smurtinio pobÅ«džio, o iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados bei psichologinės tarnybos iÅ¡vados analizės, negalima teigti, jog nuteistojo elgsenoje bei mÄ styme įvyko didelis teigiamas pokytis.

R. Ž. savanoriÅ¡kai nedengia priteisto civilinio ieÅ¡kinio, kadangi neturi pakankamai finansinių lėšų. Artimieji finansiÅ¡kai jo neremia, o pats nuteistasis nesistengia įgyti aukÅ¡tesnio iÅ¡silavinimo (turi tik pagrindinį iÅ¡silavinimÄ ), kad galėtų siekti geriau apmokamo darbo. Be to, ir konkrečių įsidarbinimo planų R. Ž. neturi. Å ios aplinkybės, manytina, gali paskatinti nuteistÄ jį vėl ieÅ¡koti lengvo ir greito pragyvenimo Å¡altinio darant naujas nusikalstamas veikas. Juolab, kad nuteistasis nėra valinga asmenybė – visi ankstesni nusikaltimai padaryti kartu su kitais asmenimis, visais atvejais į nusikaltimų darymÄ Ä¯traukdavo kiti asmenys.

AukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi, kad R. Ž. dėl padaryto nusikaltimo atsakomybę prisiima nepilnai, kaltina kitus, taigi, jis dar negeba kritiÅ¡kai įvertinti savo poelgio ir atitinkamai koreguoti savo elgesio. Nuteistajam bÅ«dingas agresijos prieÅ¡ kitus naudojimas, bÅ«damas piktas yra užpuolęs kitus. Taip pat pažymėtina, jog nuteistasis yra turėjęs alkoholio vartojimo problemų, kas didina smurtinio elgesio rizikÄ , nes smurtas bÅ«davo naudojamas apsvaigus nuo alkoholio. Nors R. Ž. dalyvavo keliose socialinės reabilitacijos pataisos programose, tai nesudaro pagrindo teigti, kad jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra panaikinti ar sumažinta jų pasireiÅ¡kimo tikimybė.

PrieÅ¡ingai, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra vidutinis – 89 balai (pagal OASys metodikÄ ).Tai, kad nuteistasis pasižada gydytis nuo alkoholizmo aukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinama teigiamai, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Pasiryžimas gydytis nuo turimos priklausomybės yra individualus kiekvieno asmens apsisprendimo dalykas, to nereglamentuoja jokie įstatymai, todėl teismas negali plačiau pasisakyti dėl nuteistojo raÅ¡ytiniame pasižadėjime nurodyto argumento, kad jam sutinkant gydytis nuo alkoholizmo, jis privalo bÅ«ti paleistas iÅ¡ įkalinimo vietos.

Apie tokį įstatymÄ teismui nėra žinoma, kadangi R. Ž. tiksliai neįvardija įstatymo priėmimo ar įsigaliojimo datos, pavadinimo, todėl, manytina, atitinkamo teisės akto nuostatos nuteistojo buvo klaidingai interpretuotos. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio nuostatos skundo nagrinėjimo metu nebuvo keičiamos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis neturi tvirto Å¡eimos palaikymo ir nors R. Ž. teigimu, santykiai su artimaisiais yra normalÅ«s, tačiau akivaizdu, jog teigiama įtaka nuteistojo elgesiui iÅ¡ artimųjų pusės sunkiai įsivaizduojama.

Nuteistojo tėvas Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, du broliai taip pat anksčiau teisti laisvės atėmimo bausmėmis. R. Ž. pats Å¡eimos nėra sukÅ«ręs, turi sugyventinę ir dukrÄ , tačiau jos gyvena Anglijoje, apie bendrÄ Å¡eimos ateitį nekalba. Be to, ir iÅ¡ psichologinės tarnybos iÅ¡vados matyti, jog R. Ž. lengvabÅ«diÅ¡kai žiÅ«ri į gyvenimÄ , nėra linkęs numatyti galimų sunkumų, nenumatytų aplinkybių. Nors tai jau antrasis svarstymas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, pirmÄ jį kartÄ jam teiktos rekomendacijos buvo įgyvendintos, tačiau vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo laikotarpiu.

Nuteistajam skirti paskatinimai už stropų darbÄ bei dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos pataisos programoje savo teigiama reikÅ¡me nepersveria R. Ž. mÄ stymo problemų. Tinkamai atlikti paskirtÄ bausmę yra nuteistojo pareiga, be to, geras elgesys yra įvertintas pataisos namų administracijos – R. Ž. perkeltas bausmę atlikti lengvosios grupės sÄ lygomis. Tačiau neatlikta bausmės dalis apeliacinės instancijos teismo vertinimu lyginant su paskirta bausme dar yra pakankamai didelė – 2 metai 3 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dienai).

Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiÅ¡kai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus. Vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, kartu ir visuomenės insteresas, realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį privalu atsižvelgti.AukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visumÄ , tikėtis pozityvaus, nenusikalstamo R.

Ž. elgesio laisvėje nėra pagrindo. Todėl konstatuojama, kad apylinkės teismo atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl R. Ž. lygtinio paleidimo yra pagrįstas ir teisėtas. Å iuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistÄ jį lygtinai paleidus iÅ¡ pataisos įstaigos ir skiriant Komisijos pasiÅ«lytas priemones jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas n u t a r i a : nuteistojo R. Ž. skundÄ atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį.Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                           Kęstutis Dargužis