2019-12-04 Nr. AB-23267-3-62-3-00389-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2434-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00389-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 22.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) viršininko 2018 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. 20-TE-76 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. J.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 33 straipsniu ir remdamasis Kauno AVPK 2018 m. sausio 25 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-15 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. J. veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), Įsakymu pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Įsakymas yra neteisėtas, kadangi atsakovas pažeidė pagrindinius tarnybinio patikrinimo procesą reglamentuojančius teisės aktus, taip pat juose numatytą tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarką. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto V skirsnis ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo nurodyta, jog Kauno AVPK viršininko 2017 m. kovo 22 d. nurodymu Kauno AVPK Vidaus tyrimų skyriuje pradėtas tarnybinis patikrinimas pagal Kauno AVPK Imuniteto skyriaus viršininko 2017 m. kovo 20 d. tarnybinį pranešimą Nr. 20-PR2-11143.

3. Pareiškėjas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo nuostatomis, pažymėjo, kad gavus Tvarkos aprašo 7 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, jog dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas ir sustabdomas, išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą.

Tokiu atveju tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų. Pareiškėjas akcentavo, kad vyresniojo tyrėjo V. C. (C.) 2017 m. balandžio 12 d. teikime dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo pažymėta, jog duomenų, leidžiančių atriboti tarnybinį nusižengimą nuo nusikalstamos veikos, nebuvo gauta, todėl buvo tikslinga tarnybinį patikrinimą iki bus priimtas galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-13107-17 sustabdyti. Pareiškėjo nuomone, pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 2 dalį, 2017 m. balandžio 12 d. tarnybinį patikrinimą atlikusiam pareigūnui turėjo būti akivaizdu ir aišku, jog pareiškėjo veiksmuose buvo savarankiško tarnybinio nusižengimo (už kurį ir buvo nubaustas ginčijamu Įsakymu) požymių, leidžiančių jį nagrinėti atskirai nuo nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, todėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra šioje dalyje turėjo būti tęsiama bei baigiama laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų, tačiau tai nebuvo padaryta.

Dėl to pareiškėjas prarado teisę į Tvarkos aprašo 9 punkte numatytą galimybę tarnybinį patikrinimą atlikti supaprastinta tvarka (jei tarnybinis nusižengimas akivaizdus), kadangi tokiu atveju tikrintojas įteikia akivaizdų tarnybinį nusižengimą padariusiam pareigūnui pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyta tvarka, siūlo pareigūnui pateikti paaiškinimą bei surašo tarnybinio patikrinimo išvadą ir ją pateikia vadovui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo (savo paaiškinime pareiškėjas neginčijo padaryto tarnybinio nusižengimo).

Pareiškėjo nuomone, nurodytos aplinkybės lėmė, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės į greitą ir teisingą bei operatyvų tarnybinio patikrinimo atlikimo procesą.

4. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Kauno AVPK viršininko nurodymu 2017 m. kovo 22 d. Vidaus tyrimų skyriuje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas pagal Kauno AVPK Imuniteto skyriaus (toliau – ir Kauno AVPK IS) viršininko 2017 m. kovo 20 d. tarnybinį pranešimą Nr. 20-PR2- 11143. Jame buvo nurodyta, kad 2017 m. kovo 18 d. Kauno AVPK IS pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13107-17 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, kad Kauno AVPK Kelių policijos valdybos (toliau – ir Kauno AVPK KPV) kelių patrulių kuopos (toliau – ir KPK) l-ojo būrio vyriausiasis patrulis A. J. (pareiškėjas) ir patrulis V. L. 2017 m. kovo 18 d. apie 15 val. 40 min., vykdydami tarnybines pareigas, kelio ruože Antakalnis–Jieznas iš nenustatyto asmens tiesiogiai priėmė 200 Eur dydžio kyšį už tai, kad nebūtų užfiksuotas nenustatyto asmens galbūt padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, t. y. neteisėtai veikė vykdydami įgaliojimus, todėl buvo įtariami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje. Tarnybinio patikrinimo metu Kauno AVPK KPV KPK 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui A. J. buvo įteiktas 2017 m. balandžio 10 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (reg. Nr. 20-PR1-51), kuriame nurodyta, kad jis galbūt pažemino policijos pareigūno vardą. Pareigūnas atsisakė pateikti bet kokį paaiškinimą, kol nebus išnagrinėta ikiteisminio tyrimo byla.

6. Atsakovas pažymėjo, kad Tvarkos aprašo 12 punkte įtvirtinta, jog gavus Tvarkos aprašo 7 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus nurodytus atvejus). Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-13107-17 patruliams 2017 kovo 18 d. buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, padarymo tarnybos metu, tačiau duomenų, leidžiančių atriboti tarnybinį nusižengimą nuo nusikalstamos veikos, nebuvo gauta, todėl Kauno AVPK viršininkui patvirtinus 2017 m. balandžio 12 d. teikimą Nr. 20-IL-20474 „Dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo“, tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas. Kauno AVPK IS buvo gautas 2018 m. sausio 2 d. raštas Nr. 20-IL-143, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 punktu ir 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-13107-17, o dėl galbūt padaryto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 110 punkto reikalavimų pažeidimo tikslinga atlikti tarnybinį patikrinimą. Atsakovas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 37 punktu, 2018 m. sausio 8 d. teikimu „Dėl tarnybinio patikrinimo atnaujinimo“ (reg. Nr. 20-IL-1025) tarnybinį patikrinimą atnaujino.

7. Atsakovas akcentavo, kad BPK 214 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų apie teisės aktų numatytą nusižengimą, prokuroras nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą perduoda šią medžiagą nagrinėti kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 2017 m. kovo 18 d. apžiūros protokole buvo užfiksuota, kad atlikus tarnybinio automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą, be kitų daiktų, buvo rasta ir paimta pareiškėjui priklausantys 110 Eur. Instrukcijos 110 punkte nurodyta, kad policijos patruliui tarnybos metu draudžiama turėti didesnę kaip vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Jeigu atvykęs į tarnybą policijos patrulis turi didesnę nei nurodyta pinigų sumą, jis privalo apie tai pranešti instruktažą atliekančiam pareigūnui. Ikiteisminio tyrimo metu Kauno AVPK KPY KPK 1-ojo būrio specialistas E. B., kuris tuo metu buvo atsakingas už pareiškėjo darbo organizavimą ir kontrolę, patvirtino, kad šie pareigūnai nepranešė, jog tarnybos metu turi didesnę nei vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą, nors privalėjo tai padaryti. 2018 m. sausio 16 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas (reg. Nr. 20-PR1-4) dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodyta, kad 2017 m. kovo 18 d., vykdydamas tarnybines pareigas – patruliuodamas tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis turėjo pinigų sumą, kuri buvo didesnė už vienos bazinės socialinės išmokos dydį (38 Eur), – 110 Eur ir žinodamas, jog turi pareigą apie tai informuoti, nepranešė instruktažą atliekančiam pareigūnui. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjas nesivadovavo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, jog valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reikalavimų, todėl minėtais veiksmais pažeidė Instrukcijos 110 punkto reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą.

8. Atsakovas pareiškėjui pasiūlė iki 2018 m. sausio 19 d. pateikti paaiškinimą dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo. 2018 m. sausio 23 d. paaiškinime pareiškėjas prašė atsižvelgti į tai, kad galimą nusižengimą padarė dėl neapdairumo, pripažino, jog turėjo didesnę pinigų sumą – viso 160 Eur.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjo A. J. skundą atmetė.

10. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, padarė išvadą, kad policijos pareigūnas (pareiškėjas) neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas veikti, todėl padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas dėl savo patirties ir užimamų pareigų turėjo suprasti ir tinkamai įvertinti tai, kad nesilaikė tarnybos drausmės, tyčia ir sąmoningai nesilaikė galiojančių teisės aktų nuostatų, nors dėl savo gyvenimiškos ir tarnybinės patirties bei išsilavinimo turėjo galimybę numatyti, jog dėl jo veiksmų gali kilti tam tikri padariniai, tačiau leido jiems atsirasti. Teismas nustatė, kad pareiškėjas tiek tarnybinio tyrimo institucijoje, tiek ir teisme tarnybinio nusižengimo sudėties neneigė, todėl dėl tarnybinio nusižengimo sudėties atskirų elementų plačiau sprendime teismas nepasisakė. Be to, teismas nenustatė jokių esminių Vidaus tarnybos statuto, Tvarkos aprašo reikalavimų pažeidimų.

11. Teismas pabrėžė, kad iš esmės ginčo dėl pažeidimo sudėties byloje nekilo, tačiau pareiškėjas kėlė tarnybinio tyrimo ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo procedūrų teisėtumo klausimą. Teismas įvertino pareiškėjo teiginius, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra dėl 110 Eur neteisėto laikymo turėjo būti tęsiama ir baigiama laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų, tačiau tarnybinis patikrinimas nepagrįstai buvo sustabdytas, dėl to, pareiškėjui praradus teisę į Tvarkos aprašo 9 punkte numatytą galimybę tarnybinį patikrinimą atlikti supaprastinta tvarka (jei tarnybinis nusižengimas akivaizdus), buvo pažeistos pareiškėjo teisės į greitą ir teisingą bei operatyvų tarnybinio patikrinimo atlikimo procesą. Teismo vertinimu, pareiškėjui prokuroro pateiktame pranešime apie įtarimą nurodytų veikų objektyvioji pusė reikšmingais aspektais ir aplinkybėmis iš esmės sutapo su tais pareiškėjo veiksmais, dėl kurių jam buvo pradėtas tarnybinis tyrimas, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai sustabdė pradėtą tarnybinį patikrinimą. Be to, kol nebuvo nustatyta, ar pareiškėjo veiksmuose buvo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtis, atsakovas objektyviai negalėjo konstatuoti, kad savo kaltais ir teisei priešingais veiksmais pareiškėjas pažemino policijos pareigūno vardą. Dėl to, teismo vertinimu, buvo pagrindas išvadai, kad pareiškėjo argumentai, jog tarnybinis patikrinimas neturėjo būti sustabdytas, buvo visiškai nepagrįsti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str.).

12. Teismas nustatė, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas gavus informaciją, jog pareiškėjas galbūt padarė nusikalstamas veikas, tačiau šie įtarimai vėliau nepasitvirtino, todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat ir galutiniu prokuroro procesiniu sprendimu – nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame prokuroras konstatavo, jog pareiškėjas nepadarė nusikalstamų veikų, bet pažeidė Instrukcijos 110 punkto reikalavimus (neteisėtai tarnybos metu ir tarnybos vietoje laikė 110 Eur), teismas įvertino, jog atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas padarė kitą tarnybinį nusižengimą, kuris nebuvo nurodytas pirminiame pranešime dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, todėl atnaujinus tarnybinį tyrimą pareiškėjui pagrįstai buvo įteiktas naujas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo bei pasiūlyta pateikti paaiškinimą, ir tai neprieštaravo Tvarkos aprašo 23 punkto nuostatoms.

13. Įvertinęs ginčo situacijos faktines aplinkybes, teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas turėjo teorinę galimybę tarnybinį patikrinimą dėl 110 Eur atlikti ir tarnybinę nuobaudą paskirti vadovaudamasis Tvarkos aprašo 9 punkte numatyta supaprastinta tvarka, tačiau tai nesudarė pakankamo pagrindo paskirtą tarnybinę nuobaudą pripažinti neteisėta ir ją šiuo pagrindu panaikinti. Teismui įvertinus tai, kad pirminiai pranešimai buvo iš esmės kitokio pobūdžio (dėl pareigūno vardo pažeminimo) nesudarė atsakovui pakankamo pagrindo išvadai konstatuoti akivaizdų pažeidimą – galbūt neteisėtą 110 Eur laikymą tarnybos metu. Šis pažeidimas oficialiai pirmą kartą buvo įvardytas tik prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. Be to, pats pareiškėjas, pateikus pirminį pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, atsisakė pateikti bet kokį paaiškinimą ir nurodė, kad paaiškinimą pateiks pasibaigus ikiteisminiam tyrimui. Privalėdamas žinoti ir suprasti, jog neteisėtai tarnybos metu ir tarnybos vietoje laikė 110 Eur grynųjų pinigų, jis savo noru atsakovui jokių aplinkybių apie tai nenurodė. Skiriant tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, nebuvo pažeisti jokie naikinamieji terminai, numatyti Vidaus tarnybos statute ir Tvarkos apraše.

III. 14. Pareiškėjas A. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skunde išdėstytus argumentus, papildomai nurodydamas, kad:

15.1. Pareiškėjas byloje ginčija atsakovo neveikimą, susijusį su ginčo tarnybiniu patikrinimu dėl tarnybos metu ir tarnybos vietoje pareiškėjo laikytų 160 Eur (pareiškėjo piniginėje buvo rasta 160 Eur, o ne 110 Eur), dėl kurių turėjimo pareiškėjas nepranešė instruktažą atliekančiam pareigūnui. Šiuo atveju buvo pagrindas pradėti ir nestabdant pabaigti tarnybinį patikrinimą dėl tarnybos metu ir tarnybos vietoje pareiškėjo laikytų 160 Eur , t. y. po susipažinimo su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-13107-17 medžiaga, kadangi atsakovas apie pareiškėjo galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, pažeidžiant Instrukcijos 110 punkto reikalavimus, informaciją gavo 2017 m. kovo 28 d., o ne 2018 m. sausio 2 d. iš Kauno AVPK IS rašto Nr. 20-IL-143 dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-13107-17 nutraukimo.

15.2. Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-13107-17 metu, po 2017 m. kovo 18 d. transporto priemonės apžiūros protokolo surašymo nepaaiškėjo jokių naujų faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo padarytu tarnybiniu nusižengimu, kuriuo jis pažeidė Instrukcijos 110 punkto reikalavimus, kadangi tarnybinio automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu pareiškėjo piniginėje rasti grynieji pinigai niekaip nebuvo susiję su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-13107-17, t. y. jie nebuvo šio ikiteisminio tyrimo dalykas. Todėl buvo akivaizdu, kad įmanoma atriboti pareiškėjo veiką tarnybos metu su savimi turint didesnę nei leidžiama pinigų sumą, apie tai nepranešus instruktažą atlikusiam pareigūnui, nuo galbūt jo padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

15.3. Atsakovas Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuria remiantis buvo priimtas Įsakymas, visiškai nepagrįstai nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas Kauno AVPK IS viršininko 2017 m. kovo 20 d. tarnybinio pranešimo Nr. 20-PR2-11143 pagrindu, kadangi iš tiesų ginčo tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrindu.

15.4. Priešingai, nei nustatė teismas, atliekant tarnybinį patikrinimą, atsakovo veiksmai prieštaravo Tvarkos aprašo 23 punkto nuostatoms, kadangi šiame punkte yra reglamentuojamas tarnybinio patikrinimo metu nustatomų naujų, pirminiame pranešime nenurodytų, pareigūno galbūt padarytų tarnybinių nusižengimų tyrimas, o nagrinėjamu atveju pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas 2017 m. kovo 28 d., t. y. dar iki pirmojo pranešimo surašymo (2017 m. balandžio 7 d.), todėl surašyti papildomą pranešimą nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

15.5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. eA-393-492/2017, pagal savo faktines aplinkybes nėra iš esmės analogiška byla ginčo bylai, kadangi minėtoje byloje atsakovo atsakingas pareigūnas su ikiteisminio tyrimo medžiaga pirmą kartą susipažino tik jį pabaigus, o ne ikiteisminio tyrimo pradžioje, kaip buvo ginčo bylos atveju. Todėl ir informaciją apie pareiškėjų galbūt padarytus tarnybinius nusižengimus atsakovai gavo skirtingu metu, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtos administracinėje bylojo Nr. eA-393-492/2017 tokia informacija buvo gauta tik po to, kai buvo pabaigtas ikiteisminis tyrimas, o šioje byloje – nuo ikiteisminio tyrimo pradžios praėjus 10 dienų. Atsižvelgus į tai, nagrinėjamoje byloje teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-393-492/2017.

15.6. Pareiškėjo galbūt padarytas tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas 2017 m. kovo 28 d. atsakovo atsakingam pareigūnui susipažinus su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-13107-17 medžiaga. 2017 m. balandžio 7 d. rašydamas pirmąjį pranešimą atsakovas pats pasirinko dėl kokių jam žinomų pareiškėjo padarytų tarnybinių nusižengimų jis vykdys tarnybinį patikrinimą. Tačiau, atsakovas sąmoningai, nedelsdamas ir taip, kaip to reikalauja Tvarkos aprašo reikalavimai, nepradėjo tarnybinio patikrinimo dėl pareiškėjo tarnybos metu tarnybos vietoje neteisėtai laikytų 160 Eur. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad prokuroro nutarimas iškelti drausminę bylą yra vienas, tačiau ne vienintelis informacijos apie pareigūno galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą gavimo būdas, o tai reiškia, kad bet kokia, nesvarbu, kokiu būdu gauta informacija apie pareigūno galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą yra laikytina tinkamu faktiniu pagrindu pradėti atitinkamą tarnybinį patikrinimą (2013 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-454/2013). Atsakovas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-13107-17 medžiaga ir gavęs informaciją apie pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą dėl neteisėto 160 Eur laikymo tarnybos metu, turėjo tinkamą faktinį pagrindą pradėti atitinkamą tarnybinį patikrinimą, tačiau iš esmės pažeisdamas tarnybinių patikrinimų atlikimų tvarką, to nepadarė.

15.7. Nepagrįstas yra teismo motyvas, jog pareiškėjas savo noru atsakovui turėjo pateikti paaiškinimą dėl tarnybos metu ir tarnybos vietoje laikytų 160 Eur, kadangi tam nebuvo jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjas buvo suklaidintas atsakovo, kadangi pirmąjį pranešimą atsakovas pareiškėjui įteikė išimtinai dėl galimo tarnybinio nusižengimo pažeminant policijos pareigūno vardą. Pareigą užtikrinti, kad pareigūnai laikytųsi teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos ir tinkamai atliktų pareigas turi atsakovas, todėl atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas fakto, jog pareiškėjas tarnybos metu ir tarnybos vietoje laikė 160 Eur nevertino kaip tarnybinio nusižengimo ir dėl to nepradėjo tarnybinio patikrinimo, pareiškėjas pagrįstai manė, kad šis faktas atsakovui nėra aktualus, todėl dėl minėto fakto savo iniciatyva neteikė atskiro paaiškinimo.

15.8. Atsakovas, pažeisdamas Vidaus tarnybos statuto ir Tvarkos aprašo nuostatas, tarnybinį patikrinimą dėl Instrukcijos 110 punkto reikalavimų pažeidimo pradėjo praėjus daugiau kaip 9 mėnesiams nuo tos dienos, kai gavo informaciją apie pareiškėjo galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą (2017 m. kovo 28 d. buvo susipažinta su ikiteisminio tyrimo medžiaga). Dėl atsakovo nepagrįsto neveikimo tarnybinės nuobaudos paskyrimas praėjus 10 mėnesiams po informacijos apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą gavimo dienos, iš esmės pablogino pareiškėjo teisinę padėtį, kadangi pagal Vidaus tarnybos statutą pareigūnui, kuris turi galiojančią tarnybinę nuobaudą, vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo dienos atimama galimybė gauti aukštesnį laipsnį ir būti skatinamam bei apdovanojamam, taip pat iš esmės apribojamos galimybės siekti karjeros (būti perkeltam į aukštesnes pareigas) ir būti teigiamai įvertintam atliekant kasmetinį pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą, bei ribojama galimybė gauti didesnę pareiginę algą. Jeigu atsakovas būtų tinkamai atlikęs savo pareigas ir atlikęs tarnybinį patikrinimą, bei pareiškėjui paskyręs ginčo tarnybinę nuobaudą nedelsdamas po to, kai paaiškėjo informacija apie tai, kad pareiškėjas galbūt padarė tarnybinį nusižengimą pažeisdamas Instrukcijos 110 punkto reikalavimus, šiuo metu pareiškėjas jau nebeturėtų galiojančios tarnybinės nuobaudos.

16. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, papildomai pažymėdamas, kad pirmasis pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjui buvo įteiktas 2017 m. balandžio 7 d. ir tik pasikeitus tarnybinio nusižengimo sudėčiai buvo įteiktas naujas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo.

18. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 4 dalies ir Tvarkos aprašo 35 punkto nuostatomis tarnybinė nuobauda pareigūnui turi būti skiriama per 30 dienų nuo vadovo turinčio teisę skirti į pareigas tarnybinės išvados patvirtinimo dienos. Šiuo atveju Kauno AVPK viršininkas 2018 m. sausio 25 d. patvirtino Tarnybinio patikrinimo išvadą, o Įsakymas dėl nuobaudos skyrimo buvo pasirašytas 2017 m. sausio 26 d. Be to, pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo pažeistas nei vienas iš Tvarkos aprašo 36 ir 37 punktuose nurodytų terminų, todėl Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba yra pagrįsta ir teisėta.

19. Atsakovas pažymi, kad teismas tinkamai įvertino, jog skiriant tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, jokie naikinamieji terminai, numatyti Vidaus tarnybos statute ir Tvarkos apraše, nebuvo pažeisti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Šios bylos ginčo dalykas – atsakovo Kauno AVPK viršininko 2018 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. 20-TE-76, kuriuo pareiškėjui A. J. (Kauno AVPK kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui) paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, pagrįstumas ir teisėtumas.

21. Byloje remiantis Tarnybinio patikrinimo išvada, nustatyta, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už tai, jog 2017 m. kovo 18 d., vykdydamas tarnybines pareigas – patruliuodamas tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas turėjo pinigų sumą, kuri yra didesnė už vienos bazinės socialinės išmokos dydį (38 Eur), – 110 Eur (nenustatyta, kad pareiškėjas turėjo 160 Eur) ir apie tai nebuvo pranešęs instruktažą atliekančiam pareigūnui, t. y. pareiškėjas pažeidė Instrukcijos 110 punkto reikalavimus. Instrukcijos 110 punktas nustato, kad policijos patruliui tarnybos metu draudžiama turėti didesnę kaip vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą; jeigu atvykęs į tarnybą, policijos patrulis turi didesnę nei nurodyta pinigų sumą, jis privalo apie tai pranešti instruktažą atliekančiam pareigūnui.

22. Pareiškėjas, teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, neginčijo minėtų aplinkybių, tačiau teigė, kad Įsakymas turi būti panaikintas dėl to, jog tarnybinis patikrinimas atliktas pažeidžiant Tvarkos aprašo nuostatas, nes pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal BK 225 straipsnio 2 dalį 2017 m. balandžio 12 d. tarnybinį patikrinimą atlikusiam pareigūnui turėjo būti akivaizdu ir aišku, jog pareiškėjo veiksmuose yra savarankiško tarnybinio nusižengimo, už kurį jis nubaustas Įsakymu, požymių, leidžiančių atriboti nuo nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas teigė, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra neteisėta dėl to, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į greitą ir teisingą bei operatyvų tarnybinio patikrinimo atlikimo procesą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentų nepripažino pagrįstais, nes nenustatė, jog atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, pažeidė Tvarkos aprašo nuostatas, kurių pažeidimas yra imperatyvus pagrindas pripažinti, kad pareiškėjui neteisėtai paskirta tarnybinė nuobauda už padarytą tarnybinį nusižengimą, ir panaikinti Įsakymą.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad sprendžiant, ar skundžiamu sprendimu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių, o tarnybinio patikrinimo bei tarnybinės nuobaudos tikslas yra susijęs išimtinai su išsamiu ir nešališku galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu ir vertinimu, kaltų asmenų nustatymu bei nubaudimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013; kt.).

24. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką reglamentuojančios normos yra dvejopos pagal jų pažeidimo pasekmes paskirtos nuobaudos teisėtumui, t. y. vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas be sąlygų sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu, o kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte – administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-497-492/2015; 2018 m. vasario 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018). Pažymėtina ir tai, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai bei draudimas skirti daugiau negu vieną nuobaudą už tą patį tarnybinį pažeidimą yra priskirtini prie tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimų, kuriuos įstatymų leidėjas be sąlygų sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu.

25. Byloje nustatyta, kad Kauno AVPK viršininko nurodymu 2017 m. kovo 22 d. Vidaus tyrimų skyriuje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas pagal Kauno AVPK Imuniteto skyriaus viršininko 2017 m. kovo 20 d. tarnybinį pranešimą (I t., b. l. 131). Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. kovo 18 d. Kauno AVPK Imuniteto skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13107-17 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 18 d. apie 15.40 val. kartu su porininku vykdydami tarnybines pareigas kelio ruože Antakalnis–Jieznas iš nenustatyto asmens tiesiogiai priėmė 200 Eur dydžio kyšį už tai, jog nebūtų užfiksuotas nenustatyto asmens galbūt padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, t. y. neteisėtai veikė vykdydami įgaliojimus, todėl yra įtariami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje; esant šioms aplinkybėms tikslinga spręsti klausimą dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybinio patikrinimo metu 2017 m. balandžio 10 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodyta, kad yra duomenų, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nurodomos aplinkybės apie 200 Eur kyšio paėmimą, tai, kad jis turėjo ir naudojo metalinį juodos spalvos prietaisą su antena (GPS slopintuvą).

Baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-13107-17 pareiškėjui 2017 m. kovo 18 d. buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, padarymo tarnybos metu. 2017 m. balandžio 12 d. teikimu Nr. 20-IL-20474 „Dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo“ tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, nurodant, kad negauta duomenų, leidžiančių atriboti tarnybinį nusižengimą nuo nusikalstamos veikos, todėl tikslinga tarnybinį patikrinimą sustabdyti iki bus priimtas galutinis sprendimas byloje Nr. 01-1-13107-17. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2017 m. gruodžio 29 d. nutarimu, apie tai atsakovas informuotas 2018 m. sausio 2 d. (I t., b. l. 48, 151).

Atsakovas taip pat buvo informuotas, kad dėl pareiškėjo padaryto Instrukcijos 110 punkto reikalavimų pažeidimo tikslinga pareiškėjui atlikti tarnybinį patikrinimą. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą prokuroras nurodė aplinkybes apie tai, kad automobilyje rasta 110 Eur (įvairiomis kupiūromis), kurie priklauso pareiškėjui, o tai yra Instrukcijos 110 punkto pažeidimas. Atsakovas sustabdytą procedūrą atnaujino 2018 m. sausio 8 d. (I t., b. l. 124–126), pareiškėjui 2018 m. sausio 16 d. buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Instrukcijos 110 punkto pažeidimo) (I t., b. l. 84).

Dėl pareiškėjo padaryto nusižengimo buvo atliktas tarnybinis patikrinimas bei surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada, kuria remiantis pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda.

26. Vertinant tarnybinio patikrinimo sustabdymą, nėra pagrindo konstatuoti, kad tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas nepagrįstai, nes akivaizdu, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl tų pačių aplinkybių, dėl kurių buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas (200 Eur kyšio gavimo). Atskiras tarnybinis patikrinimas dėl tarnybiniame automobilyje rastų pinigų nebuvo pradėtas.

27. Vertinant pareiškėjo argumentus, kad atsakovas privalėjo padėti tarnybinį patikrinimą, kai 2017 m. kovo 28 d. atsakovo atsakingas pareigūnas susipažino su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-13107-17 medžiaga, kurioje buvo ir transporto priemonės apžiūros protokolas, surašytas 2017 m. kovo 18 d., kai buvo atlikta automobilio apžiūra, pažymėtina, jog ne atsakovas atliko automobilio apžiūrą ir nustatė, jog automobilyje yra 110 Eur, kurie priklauso pareiškėjui. 2017 m. kovo 18 d. apžiūros protokolas yra ikiteisminio tyrimo medžiagos dalis, kurią privalėjo įvertinti ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai. Apžiūros metu buvo rasti tik pinigai ir jie paimti (I t., b. l. 178–182), o aplinkybės, susijusios su šių pinigų priklausymu pareiškėjui ir jų atsiradimu automobilyje, buvo įvertintos ir nustatytos Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (I t., b. l. 150–165).

28. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas 2017 m. kovo 28 d. gavo informaciją būtent apie pareiškėjo galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą (Instrukcijos 110 punkto pažeidimą), dėl kurio privalėjo pradėti tarnybinį patikrinimą, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovas iš karto privalėjo pradėti tarnybinį patikrinimą ir dėl Instrukcijos 110 punkto pažeidimo, tarnybinį patikrinimą atlikti supaprastinta tvarka dėl to, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas buvo akivaizdus.

29. Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, tarnybinį patikrinimą šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo pabaigos dienos ar motyvuotos tarnybinio patikrinimo išvados šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytu atveju surašymo dienos. Sprendimas šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytu atveju priimamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo motyvuotos tarnybinio patikrinimo išvados surašymo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamo tarnybinio ar kito patikrinimo metu. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.

30. Pareiškėjo pažeidimas padarytas 2017 m. kovo 18 d., tarnybinė nuobauda paskirta 2018 m. sausio 26 d., t. y. nėra pažeisti jokie imperatyvūs tarnybinei nuobaudai skirti terminai, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta neteisėtai dėl to, jog buvo pažeisti Vidaus tarnybos statute nurodyti nuobaudai skirti terminai.

31. Pažymėtina, kad pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nėra nurodęs jokių imperatyviųjų teisės aktų normų, reglamentuojančių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminus ir kurių pažeidimas sudarytų pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjui neteisėtai paskirta tarnybinė nuobauda už padarytą nusižengimą.

32. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

33. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė