2025-10-22 Nr. AB-17225-3-61-3-03122-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2570-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03122-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.3; 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. F. Y. A.-S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. F. Y. A.-S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas H. F. Y. A.-S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) ne vėliau kaip per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2025 m. balandžio 7 d. prašymo Nr. 2504-DA-0020 dėl draudimo atvykti panaikinimo (toliau – ir Prašymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką 2021 metų vasarą ir pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo. Departamentas 2021 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 21S45994, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti ji iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos, įvesti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (toliau – ir Sprendimas). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2869-331/2022 pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstė taip – uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2353-556/2022 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjas teigė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl jo prieglobsčio prašymo ir išsiuntimo į kilmės šalį įsiteisėjo 2022 m. gegužės 11 d., tačiau ilgą laiką jokio kontakto su pareiškėju nei Departamentas, nei Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neturėjo. Pareiškėjas Lietuvoje dirbo, nuomojosi būstą, sukūrė šeimą su Lietuvos Respublikos piliete Ž. P., laukė naujagimio. Pareiškėjas visiškai netikėtai buvo sulaikytas ir skubos tvarka 2024 m. lapkričio 25 d. deportuotas į kilmės šalį, vykdant Departamento Sprendimą.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 128 straipsnį, sprendžiant dėl užsieniečio išsiuntimo, turi būti įvertintas jo buvimo Lietuvoje laikas, socializacija, šeiminiai ir ekonominiai ryšiai. Nuo atsakovo priimto Sprendimo praėjo daug laiko ir reikšmingai pasikeitė faktinės aplinkybės, kurios nebuvo įvertintos 2024 m. lapkričio 25 d. organizuojant pareiškėjo išsiuntimą į kilmės šalį. Pareiškėjas nurodė per savo atstovę 2025 m. kovo 3 d. kreipęsis į Departamentą su prašymu persvarstyti Sprendimo punktus, kuriais nuspręsta uždrausti jam (pareiškėjui) atvykti į Lietuvą ir įvestas perspėjimas į SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės šalių teritorijose, bei šias Sprendimo dalis panaikinti. Pareiškėjas minėtame prašyme nurodė reikšmingai pasikeitusias faktines aplinkybes: pareiškėjas sukūrė šeimą su Lietuvos Respublikos piliete, pareiškėjo sutuoktinė serga (duomenys neskelbtini), todėl jai reikalinga nuolatinė artimųjų (taip pat ir pareiškėjo) priežiūra, pareiškėjo sutuoktinė yra nėščia, o iki jo išsiuntimo į kilmės šalį jis visiškai ją išlaikė, pareiškėjas ketina grįžti į Lietuvą šeimos susijungimo pagrindu, tačiau dėl atsakovo Sprendimo jis to negalės padaryti dar dvejus metus. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju šeima turėtų būti vertinama kaip prioritetas, todėl nustatytas dvejų metų draudimo atvykti laikotarpis yra neproporcingas ir neadekvatus, pažeidžiantis, be kita ko, Lietuvos Respublikos pilietės teisę į šeimą.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad Departamentas 2025 m. kovo 18 d. rašte (toliau – ir 2025 m. kovo 18 d. raštas) formaliai nurodė, jog pareiškėjo atstovės 2025 m. kovo 3 d. prašymas buvo pateiktas netinkama forma, todėl nebus nagrinėjamas iš esmės. Pareiškėjas 2025 m. balandžio 7 d. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) pateikė pakartotinį prašymą, į kurį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 31 punktu, turėjo būti atsakyta ne vėliau kaip iki 2025 m. balandžio 28 d., tačiau iki šiol jokio sprendimo Departamentas nepriėmė. Kadangi Departamentas iki šiol nėra išsprendęs šio Prašymo, pareiškėjas prašo teismo apginti jo teises ir įpareigoti atsakovą įstatymų nustatyta tvarka išspręsti pareiškėjo Prašymą.

6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas, vykdant Departamento Sprendimą, iš Lietuvos buvo išsiųstas 2024 m. lapkričio 26 d., o 2025 m. balandžio 7 d. jis per MIGRIS pateikė prašymą išbraukti duomenis apie jį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – ir Nacionalinis sąrašas, Nepageidaujamų asmenų sąrašas) ar sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laiką, nes pasikeitė faktinės aplinkybės, t. y. pareiškėjas sukūrė šeimą su Lietuvos Respublikos piliete. Departamentas 2025 m. birželio 11 d. raštu Nr. 25SD11501 (toliau – ir 2025 m. birželio 11 d. raštas) informavo pareiškėją, kad atsakovas negali pradėti procesinių veiksmų dėl pateikto Prašymo, nes Lietuvos Respublikoje nėra užregistruoti duomenys apie pareiškėjo santuoką su Lietuvos Respublikos piliete. Departamentas 2025 m. birželio 18 d. rašte Nr. 25SD12063 (toliau – ir 2025 m. birželio 18 d. raštas) pakartotinai nurodė pareiškėjui, kad jo Prašymui išnagrinėti yra reikalinga informacija apie sudarytos santuokos įtraukimą į apskaitą Lietuvoje, tačiau pareiškėjas šių duomenų nepateikė.

8. Atsakovas teigė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečiai privalo pranešti civilinės metrikacijos įstaigai apie užsienio valstybėse įregistruotą santuoką. Nesant patikimų duomenų, kad pareiškėjo sudaryta santuoka su Lietuvos Respublikos piliete yra pripažinta kaip atitinkanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.12–3.17 straipsniuose nustatytas santuokos sudarymo sąlygas, Departamentas negalėjo tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti Prašymo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašymą išbraukti duomenis apie jį iš Nacionalinio sąrašo grindžia būtent sudarytos santuokos faktu, šios informacijos pateikimas yra būtinas siekiant nustatyti, ar pareiškėjo prašymas atitikima Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarkos aprašas), nustatytus kriterijus.

II. 9. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu atmetė pareiškėjo H. F. Y. A.-S. skundą.

10. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, nurodė, kad nors pareiškėjas teigė, jog Departamentas iki šiol neišnagrinėjo jo Prašymo, tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Departamento 2025 m. birželio 11 d. ir 2025 m. birželio 18 d. raštais (toliau kartu – ir Raštai) buvo informuotas, jog atsakovas negali pradėti procesinių veiksmų dėl pateikto Prašymo, nes Lietuvos Respublikoje nėra užregistruoti duomenys apie pareiškėjo santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, Departamentui yra reikalinga informacija apie sudarytos santuokos įtraukimą į apskaitą Lietuvoje. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad nesant patikimų duomenų, jog pareiškėjo sudaryta santuoka su Lietuvos Respublikos piliete yra pripažinta kaip atitinkanti CK 3.12–3.17 straipsniuose nustatytas santuokos sudarymo sąlygas, Departamentas negali tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti Prašymo. Šios informacijos pateikimas yra būtinas siekiant nustatyti, ar pareiškėjo prašymas atitinka Tvarkos aprašo kriterijus, taip pat, nesant šių duomenų, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo Prašyme ir skunde nurodomas asmuo – Ž. P. – yra pareiškėjo šeimos narys, kaip tai apibrėžia Įstatymo 2 straipsnio 26 punktas.

11. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimus, taikomus jo Prašymui išnagrinėti. Pareiškėjo pateiktas Prašymas neatitiko imperatyvių reikalavimų, nustatytų Taisyklėse, todėl Prašymas nėra išnagrinėtas tik dėl to, jog pats pareiškėjas nepateikė reikiamos informacijos apie santuokos su Lietuvos Respublikos piliete įtraukimą į apskaitą Lietuvoje, kas patvirtintų santuokos atitikimą būtinosioms CK sąlygoms, nors prašymą išbraukti duomenis apie jį iš Nacionalinio sąrašo pareiškėjas grindė būtent sudarytos santuokos faktu. Teismo vertinimu, nepateikus šios informacijos, Prašymas negali būti išnagrinėtas tinkamai ir visapusiškai.

12. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. priimti sprendimą dėl pareiškėjo Prašymo.

III. 13. Pareiškėjas H. F. Y. A.-S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas nurodo, kad Departamento 2025 m. kovo 18 d. rašte pateikti argumentai, jog pareiškėjo atstovės 2025 m. kovo 3 d. prašymas persvarstyti Sprendimo punktus, kuriais pareiškėjui nustatyti draudimai, buvo pateiktas netinkama forma (prašymas pateiktas atstovės, o ne pareiškėjo asmeniškai), todėl nebus nagrinėjamas, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės pažymoje buvo pripažintas nepagrįstu, o Departamentas įpareigotas pakeisti aktualų poįstatyminį teisės aktą. Nepaisant to, pareiškėjas asmeniškai pateikė atsakovui kitą, 2025 m. balandžio 7 d. prašymą, kuris iki šiol nėra išnagrinėtas, todėl pareiškėjas prašė teismo įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl pateikto prašymo. Pareiškėjo teigimu, teismas, priimdamas sprendimą, formaliai nurašė atsakovo atsiliepimo motyvus, visiškai nesigilindamas nei į faktines bylos aplinkybes, nei į reglamentavimą, ignoravo pareiškėjo skundo argumentus.

15. Pareiškėjas pažymi, kad Tvarkos aprašas nenumato atsakovui galimybės savo nuožiūra vertinti, jog turi būti pateikti papildomi dokumentai ar atliktos specialios procedūros. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog Departamentas privalėjo priimti sprendimą, tik ginčo atveju jis būtų buvęs neigiamas, nes pareiškėjo santuoka neįregistruota Lietuvos Respublikos Santuokų registre. Atsižvelgiant į tai, kad pats Departamentas pripažino faktą, jog turėjo būti priimtas sprendimas pagal pareiškėjo Prašymą, teismas nepagrįstai neįvertino šios aplinkybės. Tvarkos apraše nėra nustatyta, jog spręsdamas užsieniečio prašymą Departamentas turi teisę atidėti sprendimo priėmimą iki kol bus pateikti papildomi ar nauji įrodymai, t. y. neribotam laikui, kaip nutiko ginčo atveju. Tvarkos aprašas imperatyviai nustato, kad pateikus prašymą Departamentas turi priimti vieną iš Tvarkos aprašo 50 punkte numatytų sprendimų, o terminą šiam sprendimui priimti nustato Taisyklių 31 punktas.

16. Pareiškėjas akcentuoja, kad jo Prašymo pateikimas suponuoja institucijos pareigą priimti administracinį sprendimą, tačiau Departamentas šios pareigos neįvykdė. Atsakovo pateikti atsakymai (Raštai), jog reikalinga įregistruoti santuoką Lietuvoje, nėra sprendimai, kuriuos atsakovas yra įpareigotas priimti pagal Taisyklių 50 punktą. Be to, Įstatymo 2 straipsnio 26 punktas nenumato, jog tam, kad asmenys būtų laikomi šeimos nariais, jų santuoka turi būti įregistruota Lietuvoje, kaip to nepagrįstai reikalauja Departamentas. Pareiškėjas cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos nacionalinių teismų praktiką, pagal kurią šeimos teisiniai santykiai pripažįstami ir be formalios registracijos Lietuvos Respublikoje.

17. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, nepriimdamas sprendimo dėl pareiškėjo Prašymo, pažeidė gero viešojo administravimo principą. Pareiškėjui jo Prašymo išsprendimas yra itin reikšmingas ir svarbus, pareiškėjas neturi galimybės priversti Departamento priimti sprendimą iš esmės, todėl prašo teismo įpareigoti atsakovą tinkamai atlikti savo pareigas.

18. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo teismo spręsti klausimą dėl bylos nutraukimo.

19. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo atstovė 2025 m. rugpjūčio 25 d. pateikė Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2025 m. rugpjūčio 20 d. įregistruotą santuokos sudarymo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) pilietis H. F. Y. A.-S. ir Lietuvos Respublikos pilietė Ž. P., po santuokos abiejų pavardė – A.-S.. Papildomai pareiškėjo atstovė pateikė viešosios įstaigos (tolia – ir VšĮ) Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (duomenys neskelbtini) išduotą vaiko gimimo pažymėjimą ir J. Matulaičio šeimos pagalbos centro 2025 m. rugpjūčio 11 d. pažymą Nr. ŠPC-AV-2025/8/GT-4 „Dėl informacijos apie atvejo vadybos taikymą“, kurioje nurodyta, kad nuo 2025 m. liepos 25 d. Ž. P. šeimai teikiamos atvejo vadybos ir socialinės priežiūros paslaugos. Pažymoje konstatuota, kad dėl diagnozuotos (duomenys neskelbtini) Ž. P. šiuo metu negali visiškai ir savarankiškai užtikrinti tinkamos vaiko priežiūros visose būtinose srityse.

20. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo atstovės pateiktus dokumentus ir vadovaudamasis Tvarkos aprašo 50.3.2 papunkčiu, dėl pasikeitusių esminių aplinkybių – santuokos su Lietuvos Respublikos piliete, jos sveikatos būklės ir gimusio naujagimio – sprendė, kad pareiškėjui nebelieka pagrindo taikyti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką. Departamentas 2025 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. 25S192518 išbraukė pareiškėjo duomenis iš Nacionalinio sąrašo ir panaikino draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką.

21. Atsakovo vertinimu, esant susiklosčiusiai situacijai, jog pareiškėjas pateikė prašomus dokumentus ir jo duomenys iš Nacionalinio sąrašo buvo išbraukti, o draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką panaikintas, pareiškėjo inicijuotas ginčas nebeturi tikslo, nes jo Prašymas buvo išnagrinėtas.

22. Pareiškėjas H. F. Y. A.-S. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą administracinės bylos nutraukimo klausimą spręsti teismo nuožiūra ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjas nurodo, kad palaiko savo apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus ir laikosi pozicijos, jog atsakovas nepagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo Prašymo, reikalaudamas pateikti dokumentus apie Lietuvoje įregistruotą santuoką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Departamentą ne vėliau kaip per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2025 m. balandžio 7 d. prašymo persvarstyti Departamento Sprendimo punktus, kuriais nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir įvestas perspėjimas į SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės šalių teritorijose, bei šias Sprendimo dalis panaikinti, pagrįstumo.

25. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, į Lietuvą 2021 m. rugpjūčio 31 d. atvyko neteisėtai ir pateikė prieglobsčio prašymą. Departamentas 2021 m. gruodžio 4 d. sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti ji iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos, įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2869-331/2022 pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstė taip – uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2353-556/2022 paliko pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą nepakeistą.

26. Pareiškėjas, vykdant Departamento Sprendimą, 2024 m. lapkričio 25 d. buvo deportuotas į kilmės šalį. Pareiškėjas, per savo atstovę, 2025 m. kovo 3 d. pateikė Departamentui prašymą persvarstyti Sprendimo punktus, kuriais nuspręsta uždrausti jam atvykti į Lietuvą ir įvestas perspėjimas į SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės šalių teritorijose, bei šias Sprendimo dalis panaikinti, atsižvelgiant į tai, kad nuo Sprendimo priėmimo yra pasikeitusios faktinės aplinkybės, t. y. pareiškėjas Lietuvoje sukūrė šeimą su Lietuvos Respublikos piliete Ž. P., kuri laukiasi kūdikio, pareiškėjo sutuoktinė serga (duomenys neskelbtini), todėl jai reikalinga nuolatinė artimųjų priežiūra ir išlaikymas.

27. Departamentas į pareiškėjo atstovės 2025 m. kovo 3 d. prašymą atsakė 2025 m. kovo 18 d. raštu, kuriame nurodė, kad negali nagrinėti pareiškėjo prašymo, nes jis neatitinka Taisyklių 28.1 papunktyje nustatytų reikalavimų (prašymą per MIGRIS turi pateikti pats užsienietis asmeniškai, kartu su prašymu turi būti pateikti Taisyklių 28.1 papunktyje nurodyti dokumentai).

28. Pareiškėjo atstovė dėl atsakovo 2025 m. kovo 18 d. rašto ir Departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su prašymo nagrinėjimu, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuris 2025 m. birželio 9 d. pažyma Nr. PA-108 pareiškėjo atstovės skundą pripažino pagrįstu ir rekomendavo Departamento direktorei imtis priemonių, kad ateityje būtų sudaryta galimybė užsieniečių advokatams atstovauti savo klientams Taisyklėse reglamentuojamuose teisiniuose santykiuose, kuriuose nėra būtinas užsieniečio dalyvavimas (pavyzdžiui atvejais, nesusijusiais su dokumentų išdavimu).

29. Pareiškėjas 2025 m. balandžio 7 d. per MIGRIS asmeniškai pateikė prašymą Departamentui persvarstyti Sprendimo punktus, kuriais nuspręsta uždrausti jam atvykti į Lietuvą ir įvestas perspėjimas į SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės šalių teritorijose, bei šias Sprendimo dalis panaikinti. Pareiškėjas nurodė nuo Sprendimo priėmimo pasikeitusias faktines aplinkybes (analogiškas, kurios buvo nurodytos 2025 m. kovo 3 d. prašyme) ir pridėjo minėtas aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

30. Departamentas 2025 m. birželio 11 d. raštu pareiškėją informavo, kad Departamentas negali pradėti procesinių veiksmų dėl Prašymo nagrinėjimo, nes Lietuvos Respublikoje nėra užregistruoti duomenys apie pareiškėjo santuoką su Lietuvos Respublikos piliete. Departamentas prašė informuoti apie santuokos įtraukimą į apskaitą Lietuvos Respublikoje bei pateikti santuokos apskaitymo įrašą, kad būtų galima pradėti procesinius veiksmus, susijusius su pareiškėjo teisine padėtimi.

31. Departamentas 2025 m. birželio 18 d. raštu, atsakydamas į pareiškėjo (jo atstovės) 2025 m. birželio 12 d. el. laišką, informavo, kad pareiškėjo prašymui panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką išnagrinėti yra reikalinga papildoma informacija, ar užsienio valstybėje sudaryta santuoka yra įtraukta į apskaitą Lietuvoje. Departamentas, gavęs šią informaciją, priims sprendimą dėl pateikto prašymo.

32. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Departamentą ne vėliau kaip per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos priimti sprendimą dėl jo Prašymo dėl draudimo atvykti panaikinimo.

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, sutikdamas su atsakovo pozicija, kad nesant patikimų duomenų, jog pareiškėjo sudaryta santuoka su Lietuvos Respublikos piliete yra pripažinta kaip atitinkanti CK 3.12–3.17 straipsniuose nustatytas santuokos sudarymo sąlygas, Departamentas negali tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti Prašymo. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šios informacijos pateikimas yra būtinas siekiant nustatyti, ar pareiškėjo prašymas atitinka Tvarkos aprašo kriterijus, nesant šių duomenų, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo Prašyme ir skunde nurodomas asmuo – Ž. P. – yra pareiškėjo šeimos narys, kaip tai apibrėžia Įstatymo 2 straipsnio 26 punktas.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Tvarkos aprašas nenumato atsakovui galimybės savo nuožiūra vertinti, jog turi būti pateikti papildomi dokumentai ar atliktos specialios procedūros; Tvarkos apraše nėra nustatyta, jog spręsdamas užsieniečio prašymą Departamentas turi teisę atidėti sprendimo priėmimą iki kol bus pateikti papildomi ar nauji įrodymai, t. y. neribotam laikui; Tvarkos aprašas imperatyviai nustato, kad pateikus prašymą Departamentas turi priimti vieną iš Tvarkos aprašo 50 punkte numatytų sprendimų, o terminą šiam sprendimui priimti nustato Taisyklių 31 punktas; Įstatymo 2 straipsnio 26 punktas nenumato, jog tam, kad asmenys būtų laikomi šeimos nariais, jų santuoka turi būti įregistruota Lietuvoje, kaip to nepagrįstai reikalauja Departamentas, nes pagal teismų praktiką šeimos teisiniai santykiai pripažįstami ir be formalios registracijos Lietuvos Respublikoje.

35. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė spręsti klausimą dėl administracinės bylos nutraukimo, nes pareiškėjo atstovė 2025 m. rugpjūčio 25 d. pateikė Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2025 m. rugpjūčio 20 d. įregistruotą pareiškėjo ir Lietuvos Respublikos pilietės santuokos sudarymo įrašą, taip pat VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (duomenys neskelbtini) išduotą vaiko gimimo pažymėjimą ir J. Matulaičio šeimos pagalbos centro 2025 m. rugpjūčio 11 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad nuo 2025 m. liepos 25 d. Ž. P. šeimai teikiamos atvejo vadybos ir socialinės priežiūros paslaugos. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo atstovės pateiktus dokumentus, išbraukė pareiškėjo duomenis iš Nacionalinio sąrašo ir panaikino draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą.

36. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, pateikė paaiškinimus, kuriuose prašė klausimą dėl administracinės bylos nutraukimo spręsti teismo nuožiūra ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas palaikė savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl atsakovo nepagrįsto vilkinimo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.

37. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į apeliacinį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad pareiškėjas šią administracinę bylą inicijavo dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. Departamento įpareigojimo ne vėliau kaip per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjo prašymo persvarstyti Sprendime taikytus draudimus. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nagrinėjant bylas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus, svarbu identifikuoti, ar pareiškėjo reikalavimas kildinamas iš atsakovo atsisakymo atlikti veiksmus ar vilkinimo atlikti veiksmus, nes šios dvi teisinės sąvokos nėra tapačios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jis atliko jam priskirtus atlikti veiksmus įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, nustatymas. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012).

38. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas iš esmės skundžia atsakovo atsisakymą atlikti veiksmus, pareiškėjui kreipusis į atsakovą, prašant persvarstyti Sprendimo punktus, kuriais nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir įvestas perspėjimas į SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės šalių teritorijose, bei šias Sprendimo dalis panaikinti, atsižvelgiant į pasikeitusias faktines aplinkybes.

39. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 7 dalį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalis nustato, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas.

40. Taisyklių 28.1 papunktyje nurodyta, kad duomenys apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti Įstatymo 133 straipsnio 1, 11, 2, 5 ar 6 dalyje nurodytu pagrindu, gali būti išbraukiami iš sąrašo arba sutrumpintas draudimo šiam užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikas sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusios įstaigos sprendimu, jeigu sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai pateikiamas: motyvuotas užsieniečio prašymas išbraukti duomenis apie jį iš sąrašo ar sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laiką. Šis prašymas atitinkamai Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai teikiamas per MIGRIS, o esant techniniams MIGRIS sutrikimams, dėl kurių negalima šio prašymo pateikti per MIGRIS – raštu (paštu ar elektroninėmis priemonėmis, pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu). Prašyme turi būti nurodyti taisyklių 6.1–6.10 papunkčiuose nurodyti užsieniečio duomenys, užsieniečio elektroninio pašto adresas ir telefono ryšio numeris, kartu pridedant galiojančio užsieniečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento kopiją (kopijos tikrumas turi būti paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos), nuotrauką, kurioje užsienietis yra užfiksuotas su savo galiojančio užsieniečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento asmens duomenų lapu ir kurioje aiškiai matomi visi šiame lape esantys įrašai ir asmens nuotrauka, prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančių dokumentų kopijas (jeigu turimos). Kai prašymas teikiamas užsieniečiui prie MIGRIS prisijungus per Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą arba raštu, šiame papunktyje nurodyta nuotrauka nepridedama.

41. Taisyklių 6.1–6.10 papunkčiuose išvardinti būtini nurodyti užsieniečio duomenys –vardas (-ai); pavardė (-ės); užsienio valstybės suteiktas asmens kodas (jeigu užsienietis turi valstybės, kurioje asmens kodas yra naudojamas, išduotą pasą arba jį atitinkantį kelionės dokumentą); interesų Lietuvoje turinčio užsieniečio kodas (jeigu suteiktas); gimimo data; gimimo vieta; lytis; pilietybė (-ės); nuolatinės gyvenamosios vietos užsienyje adresas (jeigu žinomas); paso arba jį atitinkančio kelionės dokumento pavadinimas; paso arba jį atitinkančio kelionės dokumento serija, numeris, išdavimo data, valstybė, išdavusi šį dokumentą, jo galiojimo laikas.

42. Taisyklių 31 punkte nurodyta, kad sprendimas išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo ar sutrumpinti draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą priimamas per 20 darbo dienų nuo Taisyklių 28 punkte nurodyto prašymo (pasiūlymo) gavimo Migracijos departamente ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje dienos <...>. Duomenys iš sąrašo išbraukiami ar įrašomas kitas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas Migracijos departamento sprendimo išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo ar sprendimo sutrumpinti draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą priėmimo dieną arba ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo vidaus reikalų ministro ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos priimto sprendimo išbraukti iš sąrašo duomenis apie užsienietį ar sutrumpinti draudimo tokiam užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą gavimo Migracijos departamente dienos.

43. Tvarkos aprašo 49 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą sutrumpinti draudimo atvykti, nustatytą pagal vieną iš Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytų pagrindų, laikotarpį ar išbraukti iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo duomenis apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu (išskyrus Taisyklių 122 punkte nustatytą atvejį), atsižvelgiama į: motyvuotame rašytiniame užsieniečio prašyme išbraukti duomenis apie jį iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo ar motyvuotame rašytiniame valstybės institucijos arba įstaigos siūlyme išbraukti duomenis apie užsienietį iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo nurodytą priežastį ir motyvus, dėl kurių užsieniečio duomenys turėtų būti išbraukti iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, taip pat kitas nurodytas aplinkybes (49.1 p.); draudimo atvykti pagrindą ir aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti (49.2 p.); valstybės institucijos ar įstaigos, Migracijos departamentui pateikusios siūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti (jeigu užsieniečiui uždrausta atvykti valstybės institucijos ar įstaigos siūlymu), nuomonę ir / ar informaciją, gautą pagal Taisyklių 17 punktą (49.3 p.); aplinkybes, kurios turi būti vertinamos Tvarkos aprašo II skyriuje nustatyta tvarka (49.4 p.).

44. Pagal Tvarkos aprašo 50 punktą, jeigu paaiškėja Tvarkos aprašo II skyriuje nurodytos aplinkybės (buvusios sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti priėmimo metu arba naujai atsiradusios), kurios nebuvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, tai Tvarkos aprašo II skyriuje nustatyta tvarka pakartotinai svarstomas draudimo atvykti laikotarpio nustatymo klausimas ir priimamas vienas iš šių sprendimų: nesutrumpinti draudimo atvykti laikotarpio ar neišbraukti užsieniečio duomenų iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas toks pat draudimo atvykti laikotarpis, koks jau yra nustatytas (50.1 p.); sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas trumpesnis draudimo užsieniečiui atvykti laikotarpis, nei jau nustatytas, ir jis dar nėra pasibaigęs (jau nustatytas draudimo atvykti laikotarpis sutrumpinamas iki naujai nustatytojo) (50.2 p.); išbraukti duomenis apie užsienietį iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes: nustatoma, kad išnyko pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu sprendimas uždrausti atvykti buvo priimtas Įstatymo 133 straipsnio 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu (50.3.1 p.); nustatoma, kad dėl šių aplinkybių užsieniečiui neuždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką (50.3.2 p.); nustatomas trumpesnis draudimo atvykti laikotarpis, nei jau nustatyta, ir jis jau yra pasibaigęs (50.3.3 p.); nustatoma, kad užsienietis įvykdė įsipareigojimus muitinei ir (ar) sumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtą (skirtas) baudą (baudas), jeigu užsieniečiui buvo uždrausta atvykti Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu dėl to, kad jis nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) (50.3.4 p.).

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 39–44 punktuose nurodytą teisinį reguliavimą, pažymi, kad Taisyklių 31 punkte yra aiškiai reglamentuota, jog sprendimas išbraukti duomenis apie užsienietį iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo ar sutrumpinti draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą priimamas per 20 darbo dienų nuo Taisyklių 28 punkte nurodyto prašymo gavimo dienos, o Tvarkos aprašo 50 punkte yra išvardinta, koks sprendimas gali būti priimtas, pakartotinai įvertinus draudimo atvykti laikotarpio nustatymą. Pagal Taisyklių 28.1 papunktį iš užsieniečio reikalaujama pateikti motyvuotą prašymą išbraukti duomenis apie jį iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo ar sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laiką, nurodyti Taisyklių 6.1–6.10 papunkčiuose išvardintus užsieniečio duomenis, taip pat nurodyti užsieniečio elektroninio pašto adresą ir telefono ryšio numerį, kartu pridedant galiojančio užsieniečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento kopiją, nuotrauką, kurioje užsienietis yra užfiksuotas su savo galiojančio užsieniečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento asmens duomenų lapu ir kurioje aiškiai matomi visi šiame lape esantys įrašai ir asmens nuotrauka, pateikti prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančių dokumentų kopijas (jeigu turimos).

46. Vertinant reikalavimą pateikti prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (kaip šiuo atveju – pateikti įrodymus apie (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos įtraukimą į apskaitą Lietuvoje), akcentuotina, kad pagal Taisyklių 28.1 papunkčio nuostatas nėra privaloma pateikti įrodymus, pagrindžiančius prašyme nurodytas aplinkybes, užsienietis tokius įrodymus gali pateikti, jeigu juos turi. Nei Taisyklių, nei Tvarkos aprašo nuostatos nenustato Departamentui teisės nepriimti administracinio sprendimo, motyvuojant tuo, kad užsienietis su prašymu nepateikė įrodymų, Departamento vertinimu, būtinų tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti prašymą dėl duomenų išbraukimo iš Nacionalinio sąrašo arba draudimo atvykti į Lietuvą sutrumpinimo.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateiktas Prašymas formaliai atitiko Taisyklių 28.1 papunktyje nustatytus reikalavimus, todėl turėjo būti Departamento nagrinėjamas. Šiuo atveju Departamentas Raštais nepagrįstai pareiškėjui nurodė negalintis pradėti procesinių veiksmų dėl Prašymo vien dėl to, jog nebuvo pateikti tam tikri įrodymai. Departamentas, informavęs pareiškėją apie, jo vertinimu, Prašymo nagrinėjimui reikalingus duomenis ir sudaręs galimybę pareiškėjui tokius duomenis pateikti, net ir negavęs iš pareiškėjo prašomų duomenų turėjo Prašymą nagrinėti pagal jame pateiktus duomenis ir priimti vieną iš Tvarkos aprašo 50 punkte nurodytų sprendimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ginčo santykį reguliuojantis įstatymas ir jį lydintis poįstatyminis teisės aktas nenumato viešojo administravimo subjektui teisės nespręsti, sustabdyti, atidėti nagrinėjimą prašymo, kuriuo prašoma atlikti konkrečius veiksmus, o įpareigoja aktyviai veikti ir juos atlikti arba atsisakyti atlikti, prašymo nenagrinėjimas iš esmės yra neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2465-525/2021).

48. Vertinant, ar atsakovas nagrinėjamu atveju pagrįstai sprendė, kad Prašymui patenkinti yra būtina pateikti informaciją apie pareiškėjo ir Lietuvos Respublikos pilietės (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos įtraukimą į apskaitą Lietuvoje, pažymėtina, kad užsienyje sudaryta santuoka (lex loci celebrationis) yra galiojanti ir Lietuvoje, jei ji galioja sudarymo vietos teisėje ir neprieštarauja viešajai tvarkai. Įtraukimas į apskaitą Lietuvos civilinės būklės aktų registre paprastai yra deklaratyvus (įrodymo tvarkos), o ne konstitutyvus (teisę sukuriantis) veiksmas. Kitaip tariant, santuoka egzistuoja ir be perregistravimo, o perregistravimas reikalingas tam tikroms administracinėms procedūroms palengvinti (pavyzdžiui, dokumentų tvarkymui), bet nesuponuoja pačios santuokos atsiradimo fakto. Spręsdamas dėl atvykimo draudimo (jo panaikinimo / sutrumpinimo) ir SIS perspėjimo, Departamentas privalo įvertinti proporcingumą ir šeimos gyvenimo apsaugą (EŽTK 8 str., Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 str., Grąžinimo direktyvos 2008/115/EB 5 str., SIS reglamentų proporcingumo principas). Šiam vertinimui pakanka patikimų duomenų apie šeimos ryšį (santuokos liudijimo kopija su legalizavimu / apostile ir vertimu, duomenys apie vaiką (Lietuvos Respublikos pilietę), medicininiai duomenys apie sutuoktinės sveikatą). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju reikalavimas pateikti informaciją apie sudarytos santuokos įtraukimą į apskaitą Lietuvoje ir šiuo pagrindu priimtas sprendimas nenagrinėti Prašymo yra pernelyg formalus, neatitinkantis proporcingumo ir gero administravimo principų.

49. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju Departamentas nepagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo Prašymo iš esmės vien dėl to, kad pareiškėjas kartu su Prašymu nepateikė įrodymų – civilinės būklės akto įrašo Lietuvoje. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Departamentas, gavęs pareiškėjo Prašymą, atsisakė priimti vieną iš Tvarkos aprašo 50 punkte nurodytų sprendimų, turėjo pagrindą konstatuoti atsakovo atsisakymą atlikti veiksmus ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.

50. Byloje nustatyta, kad atsakovas po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo įvykdė pareiškėjo reikalavimą, t. y. išnagrinėjo Prašymą. Šią aplinkybę patvirtino tiek atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, tiek pareiškėjas, pateikdamas atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą. Taigi nagrinėjamu atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kad tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas ir nebeliko ginčo dalyko – atsakovas išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą, todėl reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus (per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjo Prašymo) nebeteko prasmės. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė teismo spręsti klausimą dėl bylos nutraukimo. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atsiliepimą nurodė, kad klausimą dėl bylos nutraukimo palieka spręsti teismo nuožiūra, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau savo reikalavimo teismui pareiškėjas neatsisakė, palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir atsakovo veiksmų neteisėtumo.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto nuostatomis, nutraukia administracinės bylos nagrinėjimą, jeigu yra išpildomos dvi būtinos sąlygos: 1) pareiškėjas atsisako skundo; 2) pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo skundo reikalavimus. Administracinių bylų teisenos įstatymas tiesiogiai nereglamentuoja situacijos, kai atsakovas įvykdo pareiškėjo reikalavimą(-us) po skundo pareiškimo ir pareiškėjas skundo neatsisako – įstatymo normos neįpareigoja pareiškėjo jo atsisakyti. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2022-968/2021; kt.). Taigi pareiškėjui neatsisakant skundo, teismas turi bylą nagrinėti iš esmės ir skundą atmesti, nors ir nustatoma, kad atsakovas patenkino skundo reikalavimus bylos nagrinėjimo metu.

52. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad atsakovas įvykdė pareiškėjo reikalavimą, tačiau pareiškėjas skundo neatsisakė, sprendžia, jog nėra pagrindo nutraukti administracinę bylą ABTĮ 103 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu.

53. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir taikė teisės aktų nuostatas, t. y. netinkamai išsprendė bylą, tačiau dėl byloje pasikeitusios faktinės situacijos ir išnykusio administracinio ginčo dalyko pareiškėjas skundo neatsisakė, sprendžia, kad net ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas, todėl apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi tik pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, tačiau pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

54. Vertindama pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija pažymi, kad procesinių išlaidų atlyginimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnio nuostatos. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

55. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pareiškėjas pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostatas įgyja teisę į patirtų procesinių išlaidų atlyginimą tik tais atvejais, kai yra nustatomos dvi būtinos sąlygos: 1) pareiškėjas atsisako skundo; 2) pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas geruoju patenkina pareiškėjo skundo reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-660-415/2023; kt.). Tais atvejais, kai atsakovas geruoju patenkina pareiškėjo skundo reikalavimus, tačiau pareiškėjas neatsisako skundo, pareiškėjas neįgyja teisės į patirtų procesinių išlaidų atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-818/2014; 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1297-629/2023; 2025 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1861-1188/2025; kt.).

56. Atsakovui geruoju patenkinus pareiškėjo skundo reikalavimus, tačiau pareiškėjui neatsisakius skundo ir teismui priėmus sprendimą atmesti pareiškėjo skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į patirtų procesinių išlaidų atlyginimą, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. F. Y. A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė