2016-11-30 Nr. AB-22505-3-63-3-00768-2010-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-92-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00768-2010-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 80.1; 80.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens T. N. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A858-131/2013 pagal trečiojo suinteresuoto asmens T. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant T. N. ir Varnių regioninio parko direkcijai, dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, (toliau – ir pareiškėjas) prašymu (I t., b. l. 19-25) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Tauragės apskrities viršininko pavaduotojo 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. V-1600 „Dėl Tauragės apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 2205 papildymo“ dalį – įsakymo 15 punktą, kuriuo buvo patvirtintos T. N. suformuotų žemės sklypų: Nr. 1215-1, sklypo plotas 2,53 ha bei 1215-2, sklypo plotas – 1,75 ha, ribos bei kadastro specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos; 2) panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2005 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-710 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo arba jų perdavimo nuosavybėn neatlygintinai ir žemės pardavimo Šilalės rajone“ dalį bei šio įsakymo priedo „Piliečių, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, mišką ir vandens telkinius Šilalės rajone, sąrašas bei grąžinamų natūra, perduodamų neatlygintinai ir parduodamų sklypų kadastro duomenys“ 11 punktą, kuriais T. N. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant nuosavybėn neatlygintinai 2,53 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime bei 1,75 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2005 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 87-13155 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui T. N.“, kuriuo T. N. perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtajam 2,48 ha žemės sklypas ir 1,80 ha miško sklypas (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas prašyme paaiškino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo T. N. yra įgijęs teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės J. S.-B. nuosavybės dalį ir ši teisė yra neginčijama, tačiau ginčijamais administraciniais aktais trečiojo suinteresuoto asmens T. N. teisė atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) – 1,75 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) realizuota neteisėtai. Nurodė, kad ginčo žemės sklypas yra Varnių regioninio parko teritorijoje ir remiantis ginčijamų aktų priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnio 7 dalimi, nuosavybės teisės valstybiniuose parkuose galėjo būti atkurtos tik tiems asmenims, kurie šiose teritorijose naudoja žemę asmeniniam ūkiui arba kurie iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir turėjo nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar butus, jų dalis valstybiniame pake bei su juo besiribojančiuose kaimuose ir miesteliuose. Kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo T. N. neatitiko minėtų sąlygų, nuosavybės teisės į 1,75 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), jam buvo atkurtos nepagrįstai.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į prašymą (I t., b. l. 166-168) nurodė, kad su pareiškėjo prašymu ir jame išdėstytais argumentais sutinka. Pažymėjo, jog priimant Tauragės apskrities viršininko 2005 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 87-13155 bei įsakymą Nr. V-710 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. N., buvo pažeistos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo T. N. su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į prašymą (I t., b. l. 170-180) nurodė, kad jo teisė į nuosavybės atkūrimą nėra ginčijama. Paaiškino, jog pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnį miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami ir valstybė už juos atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims, kurių plotus tvirtina Vyriausybė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Varnių regioninio parko direkcija atsiliepime į pareiškėjo prašymą (I t., b. l. 187-188) nurodė, jog su prašymo reikalavimais sutinka ir prašymą prašo tekinti.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 29 d. sprendimu (III t., b. l. 41-45) pareiškėjo prašymą tenkino ir panaikino 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. V-1600 „Dėl Tauragės apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 2205 papildymo“ dalį – įsakymo priedo „Šilalės rajono Laukuvos seniūnijos Laukuvos kadastro vietovės suprojektuotos žemėnaudos pagal nustatytas VIII-IX eiles“ 15 punktą, kuriuo patvirtintos suprojektuotos žemėnaudos ir T. N. suformuotas žemės sklypas Nr. 1215-2, sklypo plotas – 1,75 ha, nuosavybės teisių atkūrimui, nustatytos sklypų ribos, kadastro specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Taip pat panaikino Tauragės apskrities viršininko 2005 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-710 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo arba jų perdavimo nuosavybėn neatlygintinai ir žemės pardavimo Šilalės rajone“ dalį bei šio įsakymo priedo „Piliečių, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, mišką ir vandens telkinius Šilalės rajone, sąrašas bei grąžinamų natūra, perduodamų neatlygintinai ir parduodamų sklypų kadastro duomenys“ 11 punktą, kuriais T. N. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant nuosavybėn neatlygintinai 1,75 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, jog Tauragės apskrities viršininko 2005 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 87-13155 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui T. N.“ ir Tauragės apskrities viršininko 2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-710 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo arba jų perdavimo nuosavybėn neatlygintinai ir žemės pardavimo Šilalės rajone“ T. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,75 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas bei planinė medžiaga neginčijamai patvirtina, jog 1,75 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Varnių regioninio parko teritoriją.

Pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (2001 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-639 redakcija) 16 straipsnio 7 dalis reglamentavo, jog Valstybiniuose parkuose, išskyrus Nemuno deltos regioninį parką, ir valstybiniuose draustiniuose žemė, miškas ar vandens telkiniai perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu neskaidant sklypo į dalis, išskyrus asmeninio ūkio žemę, tik tiems piliečiams, kurie šiose teritorijose naudoja žemę asmeniniam ūkiui arba kurie iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir turėjo nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar butus, jų dalis valstybiniame parke ir valstybiniame draustinyje bei su jais besiribojančiuose kaimuose ir miesteliuose, taip pat iki 2001 m. rugpjūčio 17 d.

šiose teritorijose gyvenusiems piliečiams, kurių sutuoktiniai šiose teritorijose turėjo gyvenamąjį namą ar butą, jų dalį. Nurodė, jog byloje esantys gyventojų registro tarnybos išrašai bei nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog T. N. nuosavybės teise priklausantys pastatai yra Laukuvos mst., (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu T. N. ir jo sutuoktinė R. N. yra deklaravę gyvenamąją vietą. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1314 patvirtintomis Varnių regioninio parko, jo zonų ir parko apsaugos zonos ribomis ir Varnių regioninio parko zonavimo pagrindinėmis nuostatomis, Laukuvos miestelis nėra Varnių regioninio parko teritorijoje ir nesiriboja su Varnių regioniniu parku.

Šias aplinkybes 2010 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. 207 patvirtino Varnių regioninio parko direkcija. Kadangi nustatyta, jog nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad trečiasis suinteresuotas asmuo T. N. nuosavybės teisių atkūrimo metu Varnių regioninio parko teritorijoje naudojo žemę asmeniniam ūkiui arba iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir turėjo nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar butus, jų dalis minėtame parke bei su juo besiribojančiuose kaimuose ir miesteliuose, taip pat iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. šioje teritorijoje jo sutuoktinis turėjo gyvenamąjį namą, butą ar jų dalį, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad T.

N. situacija neatitinka Nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies (2001 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-639 redakcija) sąlygos, pagal kurią atkurti teisę į sklypą valstybiniame parke turi tik tie asmenys, kurie šiose teritorijose naudoja žemę asmeniniam ūkiui. Teismas pažymėjo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo T. N. teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą yra nusipirkęs iš kito asmens, jis pats pasirinko atkūrimo būdą ir vietą, todėl turėjo galimybę susipažinti su nuosavybės teisių atkūrimo valstybės saugomojoje teritorijoje tvarka ir elgdamasis sąžiningai bei protingai, galėjo numatyti ir tokiu būdu išvengti neigiamų pasekmių, kylančių dėl neteisėto nuosavybės teisių valstybės saugomojoje teritorijoje atkūrimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo T. N. apeliaciniu skundu (III t., b. l. 47-50) prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo reikalavimus, susijusius su žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žemėtvarkos projekte – Nr. 1215-2), kurio bendras plotas yra 1,75 ha, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės grąžinimu. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-198/2012 nustatytų faktų, turinčių prejudicinę galią dėl aktų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į žemę visa apimtimi naikinimo nepagrįstumo. Teigė, kad pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat neaptartas trečiojo suinteresuoto asmens veiksmais sukurto turto likimas. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo bei nemotyvuodamas revizavo įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-198/2012, kuriame konstatuotas nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo jam teisėtumas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Varnių regioninio parko direkcija atsiliepime į apeliacinį skundą (III t., b. l. 54) prašė jį atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad trečiajam suinteresuotam priklausantis 1,75 ha dydžio žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) yra Varnių regioninio parko Sietuvos kraštovaizdžio draustinyje.

Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 58-61) prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą. Nurodė, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėjo, kad įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įgijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės įregistravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus.

Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Nekilnojamojo turto registro įstatymas registro tvarkytojui iš esmės nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. Pareiškėjas pripažįsta, kad esamas ginčo žemės sklypo registro įrašas nekilnojamojo turto registre buvo atliktas trečiojo suinteresuoto asmens pateiktų nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindu, tačiau ginčas šioje byloje būtent ir yra kilęs dėl šių dokumentų (administracinių aktų) teisėtumo bei nurodytų duomenų teisingumo.

Pareiškėjas nesutiko su apeliaciniame skunde pateiktu argumentu, dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nustatyto fakto paneigimo. Nurodė, kad bylos dalis buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl procesinės teisės normos nebuvo pažeistos. Pareiškėjas nurodė, jog ginčijami administraciniai aktai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų normas, todėl nėra pagrindo teigti, kad neteisėtų sprendimų pagrindu gali susiformuoti teisėti lūkesčiai.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką neteisėtai įgytas turtas netampa jį įgijusio asmens nuosavybe. Paaiškino, kad saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu, kurį įstatymais suteiktos kompetencijos ribose privalo ginti prokuroras.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 62-63) prašė jį atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ginčo žemės sklypas patenka į Varnių regioninio parko teritoriją. Nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (2001 m. gruodžio 11 d. įstatymo IX-639 redakcija) 16 straipsnio 7 dalis reglamentavo, jog valstybiniuose parkuose, išskyrus Nemuno deltos regioninį parką ir valstybiniuose draustiniuose žemė, miškas ar vandens telkiniai perduodami nuosavybės neatlygintinai lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu neskaidant sklypo į dalis, išskyrus asmeninio ūkio žemę tik tiems piliečiams, kurie šiose teritorijose turėjo gyvenamąjį namą, butą ar jų dalį. Pabrėžė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo iki minimo įstatymo redakcijos įsigaliojimo ir po jos gyveno Laukuvos miestelyje, kuris nei yra Varnių regioninio parko teritorijoje, nei su juo ribojasi.

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-131/2013 (III t., b. l. 72-84) trečiojo suinteresuoto asmens T. N. apeliacinį skundą atmetė, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, proceso šalių pateiktus paaiškinimus, iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog prokuroras kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka gindamas viešąjį interesą gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti.

Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Pastebėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuosavybės teisių atkūrimas, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų, yra viešasis interesas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2006, 2007 m. liepos 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2007, 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2008, 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2009).

Be to, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (žr. Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimą). Papildomai pažymėjo, jog ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį Nr. A146-335/2008, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-742/2007, 2006 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-86/2007). Sprendė, kad nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjo teisės ginti viešąjį interesą ginčas nekyla, šią aplinkybę nustatė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-198/2012 ir dėl to teisėjų kolegija atskirai nepasisakė.

Teisėjų kolegija vertino, kad šiuo atveju byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog trečiasis suinteresuotas asmuo T. N. nuosavybės teisių atkūrimo metu Varnių regioninio parko teritorijoje naudojo žemę asmeniniam ūkiui arba iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir turėjo nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar butus, jų dalis minėtame parke bei su juo besiribojančiuose kaimuose ir miesteliuose, taip pat iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. šioje teritorijoje jo sutuoktinė turėjo gyvenamąjį namą, butą ar jų dalį, todėl darė išvadą, kad T.

N. situacija neatitiko nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies, Atkūrimo tvarkos 24 punkto sąlygų. Šiuo atveju nuosavybės teisių atkūrimu trečiajam suinteresuotam asmeniui į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), buvo pažeistos imperatyvios normos, ribojančios nuosavybės teisių atkūrimą ir tokiu atveju žemės sklypo grąžinimas trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo neteisėtas (Atkūrimo įstatymo 16 str. 7 d., Atkūrimo tvarkos 24 p.).

Nagrinėjamu atveju taip pat atmesti kaip nepagrįsti trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-198/2012 nustatytų faktų, turinčių prejudicinę galią dėl aktų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į žemę visa apimtimi naikinimo, nepagrįstumo. Pažymėjo, kad nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis negali būti laikoma turinčia prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, ja ginčas nebuvo išspręstas iš esmės, dėl analizuojamų teisinių santykių nebuvo pateiktas galutinis teisinis kvalifikavimas, byla dėl nuosavybės teisių atkūrimo trečiajam suinteresuotam asmeniui į 1,75 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo dalį ginčo, nebuvo pasisakyta dėl Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies, Atkūrimo tvarkos 24 punkto taikymo.

Šiuo aspektu taip pat pažymėta, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nenumato galimybės priimti dalinį teismo sprendimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, pabrėžė, jog nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad nepagrįstai buvo atkurtos nuosavybės teisės į nurodytą žemės sklypą trečiajam suinteresuotam asmeniui T. N. ir atmesti trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei eliminuoja apeliacinės instancijos teismo pareigą papildomai vertinti proceso šalių argumentus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į vandens telkinį, esantį ginčo žemės sklype ir su šio telkinio dydžiu, buvusiu skundžiamų administracinių aktų priėmimo metu.

Manė, jog šiuo atveju dėl kitų administracinės bylos aplinkybių papildomai pasisakyti nėra tikslinga, kadangi į žemės sklypą nuosavybės teisės negalėjo būti atkurtos pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalį, Atkūrimo tvarkos 24 punktą. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog byloje nekyla ginčo dėl trečiojo suinteresuoto asmens T. N. teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, jog ginčijamų aktų priėmimas trečiajam suinteresuotam asmeniui sukūrė teisėtą lūkestį, kad teisės aktų nustatyta tvarka nuosavybės teisės bus atkurtos (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą Jasiūnienė prieš Lietuvą, 2004 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Kopecky prieš Slovakiją). Šiuo atveju teismo sprendimo, kuriuo ginčijami teisės aktai (jų dalys) panaikinami, priėmimas negali būti traktuojamas kaip užkertantis kelią jam įgyvendinti minėtą teisę. Taigi, trečiojo suinteresuoto asmens teisėtas lūkestis atkurti nuosavybės teises išlieka, tačiau jis gali būti įgyvendinamas kitu Atkūrimo įstatymo nustatytu nuosavybės teisių atkūrimo būdu ir nuosavybės teisių atkūrimo procedūra teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis juose įtvirtintais principais bei normomis privalo būti tęsiama ir per protingą terminą privalo būti priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-623/2010, 2010 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-859/2010). Teisėjų kolegija taip pat pabrėžė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka reikalauti jam atlyginti turtinę ir / ar neturtinę žalą dėl byloje skundžiamų administracinių aktų priėmimo, jeigu jis vertina, kad tokią žalą jam sukėlė skundžiamų aktų priėmimas, veiksmai, atlikti vykdant nuosavybės teisių atkūrimą.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. N., atstovaujamas advokato Vytauto Geležinio, 2016 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo (III t., b. l. 148-152; 167-168), prašydamas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A858-131/2013, panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-306-609/2012 ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą atmesti.

Prašymą grindžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Teigia, jog trečiasis suinteresuotas asmuo T. N. gimė 1951 m. (duomenys neskelbtini) Labardžių kaime. Jame ir gyveno iki 1961 m. Pagal gimimo metu galiojusį Lietuvos administracinį padalinimą Labardžių kaimas, priklausė Varnių rajonui, t. y. tam pačiam rajonui, kuriame yra ir ginčo 1,75 ha ir 2,53 žemės sklypai (šiuo metu esantys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Šliužų apylinkėje, kuri buvo panaikinta 1954 m. gegužės 25 d. prijungiant prie Kaltinėnų apylinkės, Lingeniškės apylinkės ir Bartašiškės apylinkės. Taigi, trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, jo situacija atitinka nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies, Atkūrimo tvarkos 24 punkto sąlygas, t. y. iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir turėjo nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar butus, jų dalis valstybiniame parke ir valstybiniame draustinyje bei su jais besiribojančiuose kaimuose ir miesteliuose. Pažymi, kad T. N. Varnių rajone gyveno dar iki to laiko kai jame buvo įkurtas Varnių regioninis parkas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad T. N. išduotame gimimo liudijime nurodyta, kad jo gimimo vieta yra Šilalės rajono savivaldybė, Kaltinėnų seniūnija, Labardžių kaimas (Priedas Nr. 1 – 2014 m. vasario 21 d. išduoto gimimo liudijimo kopija). Tačiau 2016 m. liepos 2 d. šeimos archyve trečiojo suinteresuoto asmens sesuo T. D. rado seno gimimo liudijimo kopiją, kuriame nurodyta, kad T. N. gimė Labardžių kaime, Varnių rajone (Priedas Nr. 2 – 1968 m. sausio 29 d. išduoto gimimo liudijimo kopija).

Pažymi, jog šios aplinkybės T. N. nežinojo proceso metu, ši nebuvo pristatyta teismui ir teismo aplinkybė nebuvo vertinama, todėl tai nauja aplinkybė. Jei ši aplinkybė trečiajam suinteresuotam asmeniui būtų žinoma, neabejotinai šią aplinkybę jis būtų pateikęs teismui kol vyko procesas. Ši nauja aplinkybė yra reikšminga priimant sprendimą – ji patvirtina, kad T. N. iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno su valstybiniais parkais, draustiniais besiribojančiuose kaimuose ir miesteliuose. Taigi, šiuo atveju yra visos keturios sąlygos, keliamos naujai paaiškėjusių aplinkybių, buvimui.

Atkreipia dėmesį į tai, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis taip pat gali būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-70/2014).

Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Mano, kad prašyme išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui administracinėje byloje Nr. A858-131/2013, nepaneigia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymi, jog 1968 m. sausio 29 d. išduotas gimimo liudijimas Nr. 059981 (kopija) jau buvo teiktas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, T. N. kreipiantis į šį teismą su 2015 m. spalio 22 d. prašymu dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. 1-306-609/2012 (prašymas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas 2015 m. spalio 29 d. ir patalpintas Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, administracinė byla Nr. P-140-492/2015). Prie minėto 2015 m. spalio 22 d. prašymo teismui yra pridėta T. N. 1968 m. sausio 29 d. išduoto gimimo liudijimo Nr. 059981 kopija, kurioje yra ir paties T. N. atliktas rankraštinis įrašas (citata): „Šio klausimu nepasisakė nei teismai, nei prokuratūra. Pagarbiai, T. N.“. Ši aplinkybė patvirtina tai, kad jau 2015 m. trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo šio gimimo liudijimo kopiją ir šiame dokumente esantis turinys jam buvo žinomas. Minėtas dokumentas buvo vertintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. P-140-492/2015, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo ir 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi buvo nutarta trečiojo suinteresuoto asmens T. N. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Vadovaujantis 159 straipsnio 1 dalimi, kreipimosi į teismą dėl proceso atnaujinimo terminas yra praleistas, nes yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog apie aplinkybes, kurios galėtų būti proceso atnaujinimo pagrindu, trečiasis suinteresuotas asmuo žinojo dar 2015 m. Taip pat nėra pagrindo terminą atnaujinti, nes nuo teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. A858-l31/2013 priėmimo dienos (2013 m. kovo 19 d.) yra praėję daugiau negu treji metai.

Atkreipia dėmesį į tai, kad 1968 m. sausio 29 d. išduotame gimimo liudijime Nr. 059981 nėra tiesiogiai nurodyta, kad T. N. gimė Labardžių kaime, kuris yra Varnių rajone. Šio dokumento eilutėje Vaiko gimimo vieta yra nurodytas Labardžių kaimas, tačiau nėra nuorodos į tai, kokiame rajone yra šis kaimas. Tik eilutėje Registracijos vieta nurodytas Civilinės metrikacijos biuro, kuriame užregistruotas gimimo faktas, pavadinimas – Varnių CBAĮ (civilinės būklės aktų įrašų) Telšių r. Biuras – pateikia nuoroda į Varnių rajoną. Todėl šis gimimo liudijimas nėra toks informatyvus gimimo vietos nurodymo prasme, kaip tai prašyme interpretuoja trečiojo suinteresuoto asmens atstovas.

Dėl Labardžių kaimo teritorijos nurodo, kad teismui teikiami duomenys (schema), patvirtinantys, kad Labardžių kaimas niekada nebuvo Varnių regioninio parko teritorijoje, taip pat šis kaimas niekada nesiribojo su šiuo regioniniu parku. Tarp Labardžių kaimo ir Varnių regioninio parko teritorijos yra apie 6 km atstumas, kuriame yra išsidėstę kiti kaimai. Atsižvelgiant į tai, trečiojo suinteresuoto asmens atstovo teiginiai, kad T. N. gimimo vieta Labardžių kaime buvo tame pačiame rajone, kuriame šiuo metu yra ir Varnių regioninis parkas, todėl jo situacija atitinka nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies, Atkūrimo tvarkos 24 punkto sąlygas, yra nepagrįsti, nes T. N. niekada negyveno Varnių regioninio parko teritorijoje arba vietovėje, kuri turėtų bendrą ribą su Varnių regioninio parko teritorijos ribomis.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo jį atmesti.

Mano, kad nei pateiktame prašyme nurodytos aplinkybės, nei prie prašymo pridedami dokumentai nesudaro jokio pagrindo proceso atnaujinimui. Nesutinka su trečiojo suinteresuoto asmens teiginiais, kad senajame T. N. gimimo liudijime (išduotame 1968 m. sausio 29 d.) yra nurodyta, kad T. N. gimimo vieta Labardžių kaimas, Varnių seniūnija. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame gimimo liudijime yra nurodyta tik T. N. gimimo vieta – Labardžių kaimas (rajonas nenurodytas).

Abejoja, ar teismui pateiktas senasis gimimo liudijimas galėtų būti vertinamas kaip įrodymas, nes pats T. N. nurodo, kad „šeimos archyve buvo rasta senojo gimimo liudijimo kopija“.

Be to, pažymi, jog T. N. gimimo vieta neduoda pagrindo teigti, kad T. N. iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir turėjo nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar butus, jų dalis valstybiniame parke ir valstybiniame draustinyje bei su jais besiribojančiuose kaimuose ir miesteliuose. T. N. prie prašymo pateiktas senasis jo gimimo liudijimas (išduotas 1968 m. sausio 29 d.) tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams nagrinėjant minėtą bylą nebūtų turėjęs jokios įtakos tenkinant Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. birželio 29 d. savo sprendime konstatavo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1314 patvirtintomis Varnių regioninio parko, jo zonų ir parko apsaugos zonos ribomis ir Varnių regioninio parko zonavimo pagrindinėmis nuostatomis, Laukuvos miestelis nėra Varnių regioninio parko teritorijoje ir nesiriboja su Varnių regioniniu parku. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nenustatė jokių įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo T. N. nuosavybės teisių atkūrimo metu Varnių regioninio parko teritorijoje naudojo žemę asmeniniam ūkiui arba iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir turėjo nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar butus, jų dalis minėtame parke bei su juo besiribojančiuose kaimuose ir miesteliuose, taip pat, kad iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. šioje teritorijoje jo sutuoktinis turėjo gyvenamąjį namą, butą ar jų dalį, todėl ir konstatavo, kad pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatas T. N. negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į sklypą, esantį valstybiniame parke.

Taigi, nėra paaiškėjusių jokių naujų esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiūra kasacine tvarka, tai išimtinė procedūra, kurios vienas iš tikslų yra kiek įmanoma didesnio objektyvumo, nagrinėjant bylas, pasiekimas per atitinkamų kriterijų, kurie objektyviai gali sudaryti pagrindą manyti, jog byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nustatymą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo taip pat yra pažymėjęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimą, priimtą byloje Brumarescu prieš Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95), 2002 m. liepos 25 d. sprendimą, priimtą byloje Sovtransavto Holding prieš Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99), 2007 m. kovo 1 d. sprendimą, priimtą byloje Sypchenko prieš Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04), 2007 m. kovo 15 d. sprendimą, priimtą byloje Volkov prieš Rusija (pareiškimo Nr. 8564/020), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-48/2013, 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P556-139/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-818/2013).

Taigi, proceso atnaujinimo institutas taikomas tik ypatingais atvejais ir tik bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2013 m. kovo 19 d. nutartį, administracinė byla Nr. A858-131/2013 buvo užbaigta, minėta nutartis įgijo res judicata galią, t. y. šalių ginčas buvo išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Procesas baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos ir proceso atnaujinimo pagrindų (ABTĮ 156 str. 1 d.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Tokiomis aplinkybėmis nurodo faktą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo T. N. gimė Labardžių kaime, Varnių rajone, kuriame yra ir ginčo 1,75 ha ir 2,53 žemės sklypai, į kuriuos trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo atkurtos nuosavybės teisės ir tai atitinka nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalį, Atkūrimo tvarkos 24 punktą, kurį patvirtina seno 1968 m. sausio 29 d. išduoto gimimo liudijimo kopija.

Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikytinos tik tokios, dėl kurių ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia, be to, jos turi atitikti ir šiuos kriterijus: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525–150/2010, 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P438–58/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63–44/2012).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 159 str. 2 d.).

Trečiojo suinteresuoto asmens T. N. prašyme atnaujinti procesą nurodoma, kad naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes apie tikrąją savo gimimo ir gyvenimo vietą trečiasis suinteresuotas asmuo sužinojo 2016 m. liepos 2 d., kai jo sesuo T. D. šeimos archyve rado 1968 m. sausio 29 d. išduoto T. N. gimimo liudijimo kopiją. Tai pagrįsdamas, trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė ne tik minėto gimimo liudijimo kopiją, tačiau ir 2016 m. rugsėjo 12 d. trečiojo suinteresuoto asmens sesers T. D. liudijimą notarui apie tai, kada ji rado trečiojo suinteresuoto asmens T. N. gimimo liudijimo, išduoto 1968 m. sausio 29 d., kopiją.

Tačiau, remiantis bylos medžiaga, matyti, kad 1968 m. sausio 29 d. išduoto T. N. gimimo liudijimo kopiją pats trečiasis suinteresuotas asmuo jau teikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kreipdamasis į šį teismą su ankstesniu 2015 m. spalio 22 d. (teisme gautas 2015 m. spalio 29 d.) prašymu dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. 1-306-609/2012 (III t., b. l. 110-111, 114-115). Prie minėto 2015 m. spalio 22 d. prašymo teismui buvo pridėta T. N. 1968 m. sausio 29 d. išduoto gimimo liudijimo Nr. 059981 kopija, kurioje yra ir paties T. N. atliktas rankraštinis įrašas (citata): „Šio klausimu nepasisakė nei teismai, nei prokuratūra. Pagarbiai, T. N.“ (III t., b. l. 110-111, 114-115). Taigi, tai patvirtina, kad jau 2015 m. trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo šio gimimo liudijimo kopiją ir žinojo apie jame nurodytą savo gimimo vietos faktą, kurį įvardija naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, esančia pagrindu atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A858-131/2013.

Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A858-131/2013 paduotas 2016 m. rugpjūčio 19 d., o galutinė nutartis administracinėje byloje Nr. A858-131/2013 priimta 2013 m. kovo 19 d., vadovaujantis 159 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konstatuotina, jog kreipimosi į teismą dėl proceso atnaujinimo terminas yra praleistas, o pagrindo atnaujinti praleistą prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą nėra, nes nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarties įsiteisėjimo (priėmimo) dienos yra praėję daugiau negu vieneri metai. Tokiu būdu, prašymo atnaujinti procesą priėmimo stadijoje buvo pagrindas atsisakyti priimti tokį prašymą, todėl šiuo atveju, vadovaujantis ABTĮ 162 straipsnio 2 dalimi, atsisakytina atnaujinti procesą.

Kita vertus, vertinant trečiojo suinteresuoto asmens nurodytą prašymo atnaujinti procesą pagrindą, t. y. naujai paaiškėjusią aplinkybę, kad trečiasis suinteresuotas asmuo T. N. gimė Labardžių kaime, Varnių rajone, kuriame yra ir ginčo 1,75 ha ir 2,53 žemės sklypai, į kuriuos trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo atkurtos nuosavybės teisės ir tai atitinka nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalį, Atkūrimo tvarkos 24 punktą, kurią patvirtina seno 1968 m. sausio 29 d. išduoto gimimo liudijimo kopija, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 1968 m. sausio 29 d. išduotame gimimo liudijime nėra tiesiogiai nurodyta, kad T. N. gimė Labardžių kaime, kuris yra Varnių rajone. Šio dokumento eilutėje „Vaiko gimimo vieta“ yra nurodytas tik Labardžių kaimas. O eilutėje „Registracijos vieta“ nurodytas Civilinės metrikacijos biuro, kuriame užregistruotas gimimo faktas, pavadinimas – Varnių CBAĮ (civilinės būklės aktų įrašų) Telšių r. Biuras – pateikiama nuoroda į Varnių rajoną. Taip pat pagal atsakovo pateiktą schemą ir Varnių regioninio parko direkcijos raštą Labardžių kaimas, esantis Šilalės rajono savivaldybėje, nesiriboja su Varnių regioniniu parku ir nepatenka į šio parko teritoriją.

Be to, tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo T. N. 1951 m. gimė Labardžių kaime, kuris, kaip nurodo trečiasis suinteresuotas asmuo, pagal tuo metu galiojusį Lietuvos administracinį suskirstymą galimai priklausė Varnių rajonui, ir čia gyveno iki 1961 m. (10 metų), neduoda pagrindo teigti, kad tai yra svarbiausių bei turėjusių didžiausią reikšmę priimant atitinkamą teismo procesinį sprendimą duomenų pasikeitimas, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, t. y. kad T. N. iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir turėjo nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar butus, jų dalis valstybiniame parke ir valstybiniame draustinyje bei su jais besiribojančiuose kaimuose ir miesteliuose (Atkūrimo įstatymo (2001 m. gruodžio 11 d.

įstatymo Nr. IX-639 redakcija) 16 str. 7 d., Atkūrimo tvarkos 24 p.). Tai tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams nagrinėjant minėtą bylą nebūtų turėję įtakos tenkinant Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą dėl viešojo intereso gynimo. Gimimas ir trumpalaikis gyvenimas Labardžių kaime, galimai Varnių rajone, kuriame yra žemės sklypai, į kuriuos nuosavybės teisių atkūrimas trečiajam suinteresuotam asmeniui pripažintas neteisėtu, Atkūrimo įstatymo (2001 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-639 redakcija) 16 straipsnio 7 dalies bei Atkūrimo tvarkos 24 punkto prasme nebūtų pagrindas teismui priimti kitokį, trečiajam suinteresuotam asmeniui palankų sprendimą, juo labiau, kad byloje esantys gyventojų registro tarnybos išrašai bei nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog T.

N. nuosavybės teise priklausantys pastatai yra Laukuvos mst., (duomenys neskelbtini), ir šiuo adresu T. N. ir jo sutuoktinė R. N. yra deklaravę gyvenamąją vietą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 29 d. sprendime (kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-131/2013 paliktas nepakeistas) konstatavo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1314 patvirtintomis Varnių regioninio parko, jo zonų ir parko apsaugos zonos ribomis ir Varnių regioninio parko zonavimo pagrindinėmis nuostatomis, Laukuvos miestelis nėra Varnių regioninio parko teritorijoje ir nesiriboja su Varnių regioniniu parku.

Taip pat nenustatė jokių įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo T. N. nuosavybės teisių atkūrimo metu Varnių regioninio parko teritorijoje naudojo žemę asmeniniam ūkiui arba iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir turėjo nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar butus, jų dalis minėtame parke bei su juo besiribojančiuose kaimuose ir miesteliuose, taip pat, kad iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. šioje teritorijoje jo sutuoktinis turėjo gyvenamąjį namą, butą ar jų dalį.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog trečiojo suinteresuoto asmens nurodoma aplinkybė dėl jo gimimo ir gyvenimo vietos, kaip proceso atnaujinimo pagrindas (ABTĮ 156 str. 2 d. 2 p.), neatitinka tokiai aplinkybei keliamų reikalavimų (kriterijų), t. y. ji buvo ir galėjo būti žinoma trečiajam suinteresuotam asmeniui bylą nagrinėjant iš esmės arba jau 2015 m. paduodant ankstesnį prašymą atnaujinti procesą, ir ji neturi esminės reikšmės bylai, t. y. žinant apie ją negalėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas. Todėl ir dėl šios priežasties trečiojo suinteresuoto asmens T. N. prašymas atnaujinti procesą netenkintinas ir procesą atnaujinti atsisakytina, kadangi jis nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl proceso atnaujinimo tiek dėl termino praleidimo, tiek dėl nepagrindimo proceso atnaujinimo pagrindais netenkinamas, o atnaujinti procesą atsisakoma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės T. N. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A858-131/2013 pagal trečiojo suinteresuoto asmens T. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant T. N. ir Varnių regioninio parko direkcijai, dėl administracinių aktų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas