2022-04-06 Nr. AB-8362-3-62-3-03013-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1842-756/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03013-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. A. H. A. F. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. A. H. A. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Y. A. H. A. F. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 21S31130 (toliau – ir Sprendimas) ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 6K-1664 (toliau – ir Komisijos sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjo buvo reikalaujama šnipinėti. Kadangi pareiškėjas atsisakė tai daryti, jam grasino grupuotė (duomenys neskelbtini). Atsakovo nurodyta informacija apie minėtą grupuotę siekia 2016 m.. Manytina, jog per šį laiką grupuotė galėjo pakisti, pakeisti savo veiklą ar sukurti verbavimo tinklą. Atsakovo pateikti duomenys yra tik bendro pobūdžio, neturintys nieko bendro su pareiškėjo situacija. Šioje situacijoje turėjo būti objektyviai vertinama, kad pareiškėjo patirtis gali būti ne tokia įvairiapusė, kaip iš informacinių šaltinių rinktos žinios. Tai savaime nepaneigia pareiškėjo pasakojimo ir nedaro jo kritikuotinu. Pareiškėjas ne tik įvardino asmenį, kuris jį įtraukė, bet ir įstaigas, į kurias turėjo nuvykti, grupuotę, kuriai turėtų rinkti informaciją. Pareiškėjo pasakojime nebuvo nustatyta prieštaravimų, nenuoseklumo, Atsakovas nepateikė duomenų, kuri kilmės valstybės informacija neatitinka jo pasakojimo. Šiuo atveju būtent atsakovas nepateikė tinkamų duomenų apie grupuotę (duomenys neskelbtini).

2.2. Spręsdamas dėl pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą, atsakovas turėjo ne formaliai atkartoti Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) duomenis ir bendrą informaciją, bet kruopščiai įvertinti asmeniškai pareiškėjui galinčius kilti pavojus, vadovautis logika ir žmogišku supratimu. Atsakovo surinkti duomenys yra neišsamūs, abstraktūs, siekiantys 2019 m.. Įvertinus tai, laikytina, kad atsakovas turėjo surinkti naujausius, aktualiausius duomenis. Nebuvo įvertinta ir surinkta naujausia ir aktualiausia informacija apie beatodairiško smurto padėtį pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, nors šią informaciją būtina surinkti.

2.3. Pareiškėjas savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės, vykstančio konflikto. Pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Komisija konkrečiai neįvardijo, kas būtent pagrindžia būtinumą pareiškėją išsiųsti, o tik bendro pobūdžio teiginiais nurodė, jog yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti.

2.4. Pareiškėjas buvo nurodęs, kad jam turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas išklausymas, prašyta atsakovo sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, negali būti paneigta asmens teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo.

3. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjo pasakojimas dėl kylančių grėsmių iš (duomenys neskelbtini) grupuotės bei gautų grasinimų nužudyti, buvo abstraktus ir nedetalus, o pareiškėjo pateikti įrodymai turėjo žemą įrodomąją reikšmę – buvo pateiktos 15 garso žinučių bei keletas nuotraukų, kuriose galimai pavaizduotas prieglobsčio prašytojas, sėdintis salėje. Tačiau nėra nei garso žinučių, nei nuotraukų metaduomenų, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti tikslius duomenis apie nuotraukų ir garso įrašų padarymo vietą ir laiką, be to, žinutės nebuvo grasinančio pobūdžio, jų turinį sudarė įrašai apie (duomenys neskelbtini). Pasakojimas apie pareiškėjo verbavimą yra bendro pobūdžio, neparemtas objektyviais ir aktualiais įrodymais. Pareiškėjo pasakojimas apie tariamą spaudimą teikti informaciją grupuotei (duomenys neskelbtini) bei priežastis dėl ko šis spaudimas kyla nebuvo nuoseklus bei prieštaravo kilmės valstybės informacijai, kadangi grupuotė (duomenys neskelbtini) nėra susijusi su (duomenys neskelbtini) ar su (duomenys neskelbtini). Atliekant tyrimą vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka bei neapibrėžta tikimybe. Tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjo nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta „persekiojimui“ ir nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, Sprendime konstatuota, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta ir jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnyje nustatytų pabėgėlio statuso suteikimo nuostatų.

3.2. Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsižvelgus į tai, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis surinkta kilmės valstybės informacija, beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini), yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.3. Sprendime pateikiama iš įvairių patikimų bei aktualių šaltinių surinkta informacija apie grupuotę (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kartu su skundu nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų tyrimo metu surinktą kilmės valstybės informaciją apie minėtą grupuotę bei pagrįstų jo įrodinėjamus teiginius. Prieglobsčio prašymus nagrinėjanti institucija neprivalo įrodinėti neiginius (tai, jog grupuotė (duomenys neskelbtini) dėl kokių nors priežasčių negali persekioti pareiškėjo), kadangi tai būtų neįveikiama užduotis ir per aukštas įrodinėjimo standartas. Migracijos departamentas surinko aktualią, su prieglobsčio prašymo motyvais susijusią kilmės valstybės informaciją, kuri yra iš skirtingų patikimų šaltinių. Sprendimas priimtas ne tik įvertinus kilmės valstybės informaciją, bet ir pareiškėjo pasakojimą, kitus įrodymus. Teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Nagrinėjamu atveju, surinkus kilmės valstybės informaciją, buvo nustatyta, kad pareiškėjo teiginiai, jog grupuotė susijusi su (duomenys neskelbtini), prieštarauja randamai kilmės valstybės informacijai. Nėra duomenų, kad grupuotės (duomenys neskelbtini) taikiniais būtų pavieniai (duomenys neskelbtini) piliečiai. Sprendime Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad grupuotė (duomenys neskelbtini) prievarta verbuoja (duomenys neskelbtini) piliečius ar juos persekioja. Atsižvelgus į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta ir jis neatitinka pabėgėlio statuso suteikimo nuostatų.

3.4. Pareiškėjo pasakojimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir pasižymėjo esminiais trūkumais, buvo neišsamus ir nenuoseklus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad „teroristinės grupuotės“ finansavo jo magistro studijas, kurių pagrįstai galima tikėtis. Pareiškėjas nenurodė mokslo įstaigos pavadinimo, kurioje jis tariamai tęsė magistro studijas. Nors pareiškėjas buvo pateikęs keletą nuotraukų ir garso įrašų, tačiau šie įrodymai turėjo žemą įrodomąją galią. Pareiškėjo pasakojimas prieštaravo kilmės valstybės informacijai, kadangi, priešingai nei teigė pareiškėjas, grupuotė (duomenys neskelbtini) nesusijusi nei su (duomenys neskelbtini), nei su (duomenys neskelbtini). Taip pat kilmės valstybės informacija nepatvirtina, jog grupuotė (duomenys neskelbtini) prievarta verbuoja (duomenys neskelbtini) piliečius ar juos persekioja. Nors pareiškėjas teigė, kad pateikė tiek informacijos, kiek galėjo, kadangi pasakojo iš atminties, šie skundo teiginiai nėra pakankami, kad galėtų paaiškinti pareiškėjo pasakojimo trūkumus. Asmeniui neturėtų būti sudėtinga išsamiai apibūdinti svarbias ir reikšmingas aplinkybes, susijusias su asmenine patirtimi, ypač atsižvelgiant į tai, kad šie įvykiai kelia asmeniui persekiojimo baimę. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją, ir pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos suteikimo poreikį. Priimant Sprendimą buvo įvertintos aplinkybės dėl konflikto pareiškėjo kilmės valstybėje ir pagrįstai nustatyta, jog nėra teisinių pagrindų suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

3.5. Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai, pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Aplinkybių visuma leidžia pareiškėjo veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Pareiškėjo atveju nelegalios migracijos grėsmė susijusi ne tik su Lietuvos Respublika, bet ir su kitomis Šengeno erdvės valstybėmis. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvos Respublikoje bei prieglobsčio gavimas, nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog pareiškėjas vengdamas grąžinimo gali pasislėpti.

3.6. Žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju pareiškėjo skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas. Pažymėtina, jog vien tai, kad pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo vertinti, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismo Šiaulių rūmai 2022 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 21S31130 3 punktą (sumažino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą nuo 5 metų iki 2 metų) ir 4 punktą (dėl perspėjimo įvedimo į Šengeno informacinę sistemą). Atitinkamai pakeista ir Komisijos sprendimo dalis. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

5. Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi 1951 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija), 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Diretyva 2008/115/EB), Įstatymu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintu Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas) ir kitais teisės aktais, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

6. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo pasakojimas nėra detalus. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių duomenų apie jo galimą paiešką, persekiojimą kilmės valstybėje. (duomenys neskelbtini) nėra pareiškėjo kilmės valstybė, todėl Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, ar suteikti pareiškėjui tarptautinę apsaugą dėl grėsmės (duomenys neskelbtini), o ne dėl grėsmės (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje. Pareiškėjas nei Migracijos departamento pareigūnui apklausos metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl individualios grėsmės. Pareiškėjo teiginiai dėl grėsmės grindžiami tik jo subjektyvia nuomone. Pareiškėjas nurodo bendro pobūdžio aplinkybes, nenurodo konkrečių detalių, individualių aplinkybių, be to, pareiškėjo nurodomos aplinkybės neatitinka kilmės valstybės informacijos. Įvertinus pareiškėjo pateiktus paaiškinimus padaryta išvada, jog pareiškėjo paaiškinimai nėra nuoseklūs, kelia abejonių jo paaiškinimų patikimumas. Teismas pareiškėjo aplinkybių nenuoseklumą, pasakojimo abstraktumą vertino kaip esminius trūkumus, kurie užkerta kelią toliau tirti, aiškintis, spręsti teigiamai pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį.

7. Atsakovas surinko aktualią pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimui kilmės valstybės informaciją ir ją išdėstė Sprendime. Surinkta informacija buvo aktuali pareiškėjo pasakojimui (pareiškėjas nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, todėl informacija surinkta apie jo nurodytą gyvenamąją vietą). Sprendime pagrįstai padaryta išvada, kad (duomenys neskelbtini) smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Todėl būtina nustatyti individualias priežastis, jog civilį asmenį sugrąžinus į kilmės teritoriją jam egzistuos reali grėsmė patirti rimtą žalą. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jam galėtų kilti grėsmė. Kitokios informacijos pareiškėjas taip pat nepateikė ir teismo posėdyje.

8. Pareiškėjo skundo argumentai neleido teismui suabejoti Migracijos departamento padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad nei pareiškėjo pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nesuponuoja prielaidos, jog prieglobsčio prašytojui kilmės valstybėje grėsė ar gresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

9. Teisės aktai numato skundo nagrinėjimą nekviečiant šalių. Pareiškėjas neįvardijo aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų buvęs būtinas. Pareiškėjas žodžiu buvo išklausytas apklausos Migracijos departamente metu ir teismo posėdyje. Pareiškėjo teisė būti išklausytam (įskaitant teisme) visiškai užtikrinta.

10. Migracijos departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Nors Migracijos departamentui ir suteikta diskrecijos teisė nustatyti draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, tačiau nustatomas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką turi būti teisėtas ir pagrįstas. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, jog 5 metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas. Teismo vertinimu, nors ir nustatytų aplinkybių visumoje prieita prie išvados, jog pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau teismas padarė išvadą, kad būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki 2 metų, padaryta išvada, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 11. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą visa apimtimi. Pareiškėjas bylą apeliacinės instancijos teisme prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

12. Apeliaciniame skunde nurodo:

12.1. Nagrinėjamu atveju atsakovo atliktas įrodymų tyrimas pasireiškė kritišku ir priekabiu pareiškėjo pasakojimo vertinimu ignoruojant pareigą vertinti tiek prieglobsčio prašytojo, tiek kilmės šalies informaciją objektyviai. Išankstinio nusistatymo ir subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuluotą praktiką, tiek Įstatymo bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Teismas šių atsakovo padarytų procesinių klaidų neištaisė. Teismas nepagrįstai pripažino pagrįstais atsakovo teiginius, kad prieglobsčio prašytojas jam tariamai kylančios grėsmės nesieja su savo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, todėl pareiškėjo pasakojimas nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo. Šiuo atveju ginčo byloje yra aktualus klausimas apie (duomenys neskelbtini) sveikatos sistemos realų funkcionavimą santykyje su pareiškėju dėl sveikatos būklės priskirtino pažeidžiamų asmenų ratui pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimu kilmės šalyje.

12.2. Nors atsakovas formaliai rėmėsi kilmės šalies informacija, aktualių bylai duomenų dėl (duomenys neskelbtini) organizacijos veiklos būdų nepateikė. (duomenys neskelbtini) yra sukarinta organizacija, veikianti su valdžios institucijų pritarimu, todėl praktiškai turi būti prilyginta valdžios institucijų veiksmams. Teismas neanalizavo detaliau pareiškėjo argumento dėl atsakovo pareigos surinkti tikslią naujausią informaciją apie kilmės šalį. Tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą. Siekiant tiksliai įvertinti pareiškėjo baimę ir grėsmę patirti persekiojimą, atsakovas turėjo ištirti ne tik reglamentuotus teisės aktus, bet iš jų taikymo būdą bei praktinį veikimą, nes tik tokiu būdu galima susidaryti pagrįstą ir objektyvų įsitikinimą apie reiškinius, su kuriais pareiškėjas susidurs kilmės valstybėje. Situacija (duomenys neskelbtini) yra itin bloga, tai patvirtina viešai prieinami duomenys. Atsakovas remiasi viešai prieinamame EPPB puslapyje pateikiama informacija, kurioje nurodyta, kad ji yra paviešinta prieš daugiau nei metus, o duomenys surinkti dar gerokai anksčiau, todėl nėra aktualūs. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) vyksta karo veiksmai ir pirmiausia jie yra nukreipti ne tik į kariaujančių pusių pajėgas, bet į civilius asmenis. Šie duomenys yra reikšmingi tiek sprendžiant klausimą dėl prieglobsčio suteikimo, tiek dėl papildomos apsaugos.

12.3. Vertinant baimės patirti persekiojimą ateityje pagrįstumą, nėra reikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas jau būtų patyręs konkrečius persekiojimo veiksmus, nukreiptus į jo asmenį praeityje. Tokių faktų egzistavimas tik leidžia preziumuoti, kad pareiškėjo baimė yra pagrįsta. Asmens baimė gali būti pagrįsta šeimos narių, draugų ar visuomenės grupėse (etninės, rasinės, religinės ar panašiai), kuriai jis priklauso, patirtimi. Pareiškėjas įvardijo konkrečias situacijas, kai jam artimi žmonės buvo užpulti ir nužudyti, jų namai sugriauti, o valstybė jokios realios apsaugos savo piliečiams nesuteikė. Į tai turėjo būti atsižvelgta nagrinėjant pareiškėjo prašymą.

12.4. Teismas detaliau nepasisakė dėl Sprendimo dalies, kuria atsakovas nutarė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, nusprendė įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti. Sprendimai yra išvestiniai iš Sprendimo nesuteikti prieglobsčio, tad panaikinus Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis, naikintini ir pastarieji atsakovo sprendimai.

13. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime pažymima:

13.1. Pareiškėjas savo skundo teiginių nepagrindžia jokiais argumentais, t. y. nors pareiškėjas ir nurodo, kad Migracijos departamentas tariamai pažeidė Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Įstatyme ir Tvarkos apraše nustatytas pareigas, tačiau plačiau nepaaiškina, kaip konkrečiai pasireiškė šie tariami pažeidimai, kokių pareigų Migracijos departamentas tariamai neįvykdė ir kokią įtaką tai turėjo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimui. Buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais. Pažymėtina, jog nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Tam, kad asmeniui būtų suteiktas pabėgėlio statusas, visos Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nurodytos pabėgėlio statuso taikymo nuostatos turi būti įvykdytos in corpore (kartu), nepakanka įvykdyti tik kelias iš jų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikta informacija iš esmės susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

13.2. Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, pareiškėjui tariamai kylančios grėsmės. Pareiškėjo pasakojimas dėl kylančių grėsmių iš (duomenys neskelbtini) grupuotės bei gautų grasinimų nužudyti, buvo abstraktus ir nedetalus, o jo pateikti įrodymai turėjo žemą įrodomąją reikšmę. Pasakojimas apie pareiškėjo verbavimą yra bendro pobūdžio, neparemtas objektyviais ir aktualiais įrodymais. Pareiškėjo pasakojimas apie tariamą spaudimą teikti informaciją grupuotei (duomenys neskelbtini) bei priežastis dėl ko šis spaudimas kyla („teroristinės grupuotės“ finansuojamos prieglobsčio prašytojo magistro studijos (duomenys neskelbtini)) nebuvo nuoseklus bei prieštaravo kilmės valstybės informacijai, kadangi grupuotė (duomenys neskelbtini) nėra susijusi su (duomenys neskelbtini) ar su (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju, surinkus kilmės valstybės informaciją, buvo nustatyta, kad pareiškėjo teiginiai, jog grupuotė susijusi su (duomenys neskelbtini), prieštarauja randamai kilmės valstybės informacijai. Remiantis kilmės valstybės informacija, grupuotė (duomenys neskelbtini) buvo atkurta kovai būtent prieš (duomenys neskelbtini), šios grupuotės taikiniai yra (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) įkurti objektai (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Nėra duomenų, kad grupuotės (duomenys neskelbtini) taikiniais būtų pavieniai (duomenys neskelbtini) piliečiai. Sprendime Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad grupuotė (duomenys neskelbtini) prievarta verbuoja (duomenys neskelbtini) piliečius ar juos persekioja. Atsižvelgus į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta ir jis neatitinka pabėgėlio statuso suteikimo nuostatų.

13.3. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta Konvencija, arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Tyrimo metu nenustatyta, kad jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų apsaugoti pareiškėjo nuo tariamo persekiojimo, bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (pareiškėjo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais). Atsižvelgus į tai, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybėje pareiškėjui kyla reali persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė vertintina, kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

13.4. Nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja rinkti kilmės valstybės informaciją visais prieglobsčio prašytojo norimais aspektais. Tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šiuo atveju buvo surinkta ir įvertinta tiek informacija pagal pareiškėjo prašymo motyvus, tiek ir informaciją apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Pareiškėjas nepateikė jokios aktualios ir patikimos kilmės valstybės informacijos, kuri leistų kitaip vertinti padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje. Tyrimo metu buvo surinkta visa aktuali kilmės valstybės informacija, o vien tai, kad pareiškėjo netenkina surinkta informacija, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas. Migracijos departamentas ne vieną kartą Sprendime davė nuorodas į naujausią EPPB oficialiame puslapyje paskelbtą 2021 m. ataskaitą apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi ne tik EPPB, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjos individualios situacijos kontekste. Jokios naujesnės EPPB skelbiamos informacijos pareiškėjas skunde nepateikė.

13.5. Nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, Migracijos departamentas, remdamasis naujausia informacija apie (duomenys neskelbtini), Sprendime konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidaus ginkluotas karinis konfliktas, t. y. neginčijo, kad pareiškėjo kilmės valstybėje yra beatodairiškas smurtas, tačiau konstatavo, kad vadovaujantis EPPB pateikiamais naujausiais duomenimis, nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Prieglobsčio prašymus nagrinėjanti institucija neprivalo įrodinėti neiginius (tai, jog grupuotė (duomenys neskelbtini) dėl kokių nors priežasčių negali persekioti pareiškėjo), kadangi tai būtų neįveikiama užduotis ir per aukštas įrodinėjimo standartas. Šiuo atveju, įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją buvo konstatuota, kad pareiškėjo nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys nesąlygoja tarptautinės apsaugos poreikio bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, konstatuota, kad neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

16. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

17. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

V. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo, kuriais netenkintas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) bei uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo atsakovą nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

19. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

21. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;

2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija;

3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA- 3615- 789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA- 3776-415/2021).

23. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). Europos Žmogaus Teisių Teismas 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

24. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 4 straipsnio (Faktų ir aplinkybių vertinimas) 3 dalį, tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo, ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą bei įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kitus byloje esančius ir atsakovo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) bei konkrečioje vietovėje (duomenys neskelbtini) tyrimą, atsižvelgė į grupuotės (duomenys neskelbtini) veiklą, įvertino pareiškėjo verbavimą ir grėsmę būti nužudytam. Sprendime išsamiai išanalizuota padėtis (duomenys neskelbtini) mieste.

Miestas yra (duomenys neskelbtini) sostinė. Miestas yra (duomenys neskelbtini) centras. Remiantis EPPB informacija, (duomenys neskelbtini) smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Migracijos departamentas išsamiai analizavo ginkluotos grupuotės (duomenys neskelbtini) veiklą. Minėta grupuotė kartu su kitomis milicijos grupuotėmis sudaro (duomenys neskelbtini). Tai yra kompleksinė organizacija, kurią sudaro daug įvairių karinių pajėgų. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvas - grėsmė būti nužudytam (pareiškėjas baiminasi, kad jį gali nužudyti grupuotė (duomenys neskelbtini), kadangi atsisakė su ja bendradarbiauti ir teikti informaciją apie (duomenys neskelbtini)).

Vertinant prieglobsčio prašytojo situaciją nenustatyta tikėtino persekiojimo bei tikėtinų motyvų ar tikslų persekioti. Pareiškėjas nedetalizavo jam individualiai gresiančios grėsmės gyvybei, nenurodė, su kokiais neigiamais veiksniais jis tariamai gali susidurti grįžęs į kilmės valstybę. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta detalios, pakankamos informacijos susijusios su galimais persekiojimo veiksmais. Migracijos departamentas pagrįstai nurodė, jog prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie grupuotę (duomenys neskelbtini) nėra suderinamas su kilmės valstybės informacija.

Remiantis kilmės valstybės informacija, priešingai nei teigia pareiškėjas, minėta grupuotė remia (duomenys neskelbtini) ir nėra susijusi su (duomenys neskelbtini), taip pat nėra duomenų, kad grupuotės taikiniais būtų pavieniai (duomenys neskelbtini) piliečiai. Pareiškėjo pasakojimas apie verbavimą yra bendro pobūdžio, neparemtas objektyviais, patikimais įrodymais. Pareiškėjas pateikė nuotraukas (kurios jo teigimu patvirtina, jog buvo (duomenys neskelbtini)), tačiau nuotraukų metaduomenų, kuriais remiantis galima būtų identifikuoti vietą, datą ir laiką, nėra.

Teisėjų kolegija vertina, jog šios nuotraukos savaime nepatvirtina, kad pareiškėjas lankėsi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat pateikė 15 garso įrašų, kurie anot pareiškėjo, yra jo draugo brolio. Įrašuose kalbama apie (duomenys neskelbtini), tačiau tai nėra grasinančio pobūdžio įrašai. Garso įrašų metaduomenų, kuriais remiantis galima būtų identifikuoti jų įrašymo vietą, datą ir laiką, taip pat nėra. Minėtos žinutės neįrodo gresiančio persekiojimo, todėl turi žemą įrodomąją galią. Pareiškėjas pasakojimo dalyje dėl magistro studijų nepateikė įrodymų, pavyzdžiui, studento pažymėjimo, kurie įrodytų pareiškėjo studijas.

Prieglobsčio prašytojas neįvardijo mokslo įstaigos pavadinimo, kurioje jis tariamai mokėsi. Pareiškėjas taip pat nežinojo tikslios kalbos, kurią mokėsi, pavadinimo. Teisėjų kolegija vertina, jog Migracijos departamentas teisingai nurodė, jog pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta. Šiuo atveju pareiškėjas taip pat nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jis taip nėra pažeidžiamas asmuo.

27. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimus, rėmėsi visapusiška informacija: EPPB 2021 m. ataskaitos duomenimis, Tarptautinės migracijos organizacijos informacija, kitais tarptautiniais šaltinais. Nors (duomenys neskelbtini) vyksta vidaus ginkluotas konfliktas, kaip matyti iš 2021 m. EPPB ataskaitos, šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pažymėtina, jog Migracijos departamentas taip pat atsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nesirėmė aktualia informacija apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Atsakovas neturėjo pareigos rinkti daugiau papildomų duomenų, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes Migracijos departamentas įvertino visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodė, jog teismas detaliai nepasisakė dėl Sprendimo dalies, kuria atsakovas nutarė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, nusprendė įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė ir išanalizavo minėtas Sprendimo dalis, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Iš Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas vertino 2021 m. EPPB ataskaitą ir kitus aktualius tarptautinius šaltinius, o pareiškėjas 2021 m. išvyko iš kilmės šalies ir 2021 m. rugpjūčio 25 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą, įvertino pareiškėjo individualią padėtį kilmės valstybės kontekste. Bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

29. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Ginčijami Migracijos departamento ir Komisijos sprendimai priimti nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Y. A. H. A. F. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė