f6b38ac3-8bb5-4fd4-bc7c-695f4fb0fdf7 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-7057-880/2020 Proceso Nr. 2-45-3-00481-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.5.; 3.4.5.2.; 3.2.6.1. VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 6 d. Å irvintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų teisėjas Linas Zinkevičius raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L. B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po P. T. (duomenys neskelbtini), mirties, jo turtÄ faktiÅ¡kai valdyti pradėjo bei palikimÄ priėmė, sutuoktinė – D. T., o po D. T. (duomenys neskelbtini), mirties, jos turtÄ faktiÅ¡kai valdyti pradėjo bei palikimÄ priėmė dukra – L. B.. PareiÅ¡kėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini), mirė jos tėvas P. T., kurio mirties dienÄ gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).

Po savo mirties pareiÅ¡kėjos tėvas paliko nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris buvo įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su pareiÅ¡kėjos motina D. T., todėl po jo mirties liko: ½ dalį žemės sklypo, bendras plotas – 0,8000 ha, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei namų apyvokos ir apstatymo daiktus kuriais tėvas naudojo iki mirties.

Po P. T. mirties, minėti daiktai atiteko jo sutuoktinei D. T., kaip sutuoktinio turto įstatyminiai įpėdinei. Nuo pat palikėjo mirties dienos, t.y. nuo (duomenys neskelbtini). pradėjo naudotis visu minėtu turtu ir naudojosi iki mirties, bei rÅ«pinuosi juo pareiÅ¡kėjos motina D. T.. D. T. turtu naudojosi kaip savo. Ji mokėjo mokesčius už elektros teikimÄ paslaugų teikėjui, rÅ«pinosi sklypu, Å¡ienavo žolę ir pan. Kadangi, D. T., faktiÅ¡kai pradėjo paliktÄ turtÄ valdyti, juo naudotis, paliktu turtu naudojosi visa apimtimi ir juo disponavo, prižiÅ«rėjo jį iki savo mirties, laikytina, kad palikimÄ priėmė pradėjusi faktiÅ¡kai turtÄ valdyti. (duomenys neskelbtini). mirė pareiÅ¡kėjos motina D.

T.. Po mirties pareiÅ¡kėjos motina paliko nekilnojamÄ jį turtÄ : žemės sklypÄ , bendras plotas – 0,8000 ha, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei namų apyvokos ir apstatymo daiktus, kuriais motina naudojosi iki mirties. Po motinos mirties, minėti daiktai atiteko pareiÅ¡kėjai, kaip vienintelei motinos turto įstatyminei įpėdinei. PareiÅ¡kėja nuo pat motinos mirties, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo naudotis visu minėtu turtu ir naudojasi, bei rÅ«pinasi juo iki Å¡iol.

Turtu naudojasi kaip savo. Moka mokesčius už elektros teikimÄ paslaugų teikėjui, rÅ«pinasi sklypu ir namu, Å¡ienauja žolę augina daržoves ir pan. Kadangi faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėja pradėjo paliktÄ turtÄ valdyti, juo naudotis, paliktu turtu naudojasi visa apimtimi ir juo disponuoja, prižiÅ«ri jį, laikytina, kad palikimÄ priėmė pradėjusi faktiÅ¡kai turtÄ valdyti ir mano, kad yra pakankamas pagrindas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį - palikimo priėmimo faktÄ . Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad pasitvirtinus pareiÅ¡kime nurodytoms aplinkybėms, suinteresuotas asmuo neprieÅ¡tarauja, kad pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas.

Teismas k o n s t a t u o j a : Pareiškimas tenkintinas iš dalies. Bylos duomenimis nustatyta, jog P. T. ir D. T. susituokė (duomenys neskelbtini). P. T. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko nekilnojamasis turtas: ½ dalis žemės sklypo, bendras plotas – 0,8000 ha, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei namų apyvokos ir apstatymo daiktai. (duomenys neskelbtini) mirė motina D.

T.. P. T. ir D. T. yra pareiÅ¡kėjos tėvai. Kitų įpėdinių nėra. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad P. T. ir D. T. testamentų nebuvo sudarę, dėl jų turto paveldėjimo niekas nėra kreipęsis. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po P. T. (duomenys neskelbtini) mirties, jo turtÄ faktiÅ¡kai valdyti pradėjo bei palikimÄ priėmė sutuoktinė – D. T., o po D. T. (duomenys neskelbtini) mirties, jos turtÄ faktiÅ¡kai valdyti pradėjo bei palikimÄ priėmė dukra – L.

B.. Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Ä®statyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, iÅ¡reikÅ¡damas savo valiÄ , turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusiÄ teisės normÄ Ä¯pėdinis savo valiÄ turi iÅ¡reikÅ¡ti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem bÅ«dais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , arba pradėti faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, bet faktiÅ¡kai savo veiksmais priima palikimÄ , kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, Å¡is faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl Å¡io fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Ä®pėdinis, priėmęs palikimÄ faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtÄ turtÄ prieÅ¡ trečiuosius asmenis, turi įregistruoti Å¡iÄ nuosavybės teisę vieÅ¡ajame registre (CK 1.75 straipsnis).

Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytÄ terminÄ pradėjo faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ ir tokiu bÅ«du priėmė palikimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas palikimo priėmimÄ reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvÅ«s palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ ; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtÄ kaip palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytÄ terminÄ , nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimÄ si tuo turtu ir turto priežiÅ«rÄ , pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiÅ¡kai naujÄ stadijÄ â€“ naudojimÄ si, valdymÄ ir disponavimÄ turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G.

G. v. R. M., T. Å ., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Å . v. M. Å ., V. K. IÄ® ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.). Nagrinėjamu atveju, po P. T. mirties jo sutuoktinė D. T. per CK nustatytÄ 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminÄ , nepadavė pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau, pareiÅ¡kėjos teigimu, D. T. rÅ«pinosi po P. T. mirties likusiu turtu. Å iuos veiksmus D. T. atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino.

D. T. po vyro mirties ir toliau prižiÅ«rėjo namÄ , Å¡ienavo žemės sklypÄ , mokėjo mokesčius už elektros energijÄ , pasiėmė ir naudojo kaip savo vyro asmeninius daiktus ir pan. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

Å ios aplinkybės leidžia manyti, jog D. T. po sutuoktinio P. T. mirties, jo turtÄ prižiÅ«rėjo kaip savo, juo rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo. Byloje taip pat nustatyta, kad D. T. mirties, jos turtu naudojasi kaip savu jos dukra L. B.. Ji moka mokesčius už elektros teikimÄ paslaugų teikėjui, rÅ«pinasi sklypu ir namu, Å¡ienauja žolę, augina daržoves ir pan. Å iuos veiksmus ji atliko nuo pat motinos mirties, todėl laikytina, kad pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡dama valiÄ priimti palikimÄ ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ , todėl pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas tenkintinas. Juridinis faktas nustatomas tikslu pareiÅ¡kėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ nuosavybės teisėms įregistruoti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po P. T., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, jo turtÄ faktiÅ¡kai valdyti pradėjo bei palikimÄ priėmė sutuoktinė D.

T., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) o po D. T., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, jos turtÄ faktiÅ¡kai valdyti pradėjo bei palikimÄ priėmė dukra – L. B., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiÅ¡kėjai dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismÄ .

Teisėjas Linas Zinkevičius