f6b2becb-32ed-44e7-bade-edbfe41db58a · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-2928-840/ 2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17365-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.2.8.5.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. sausio 25 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teisėja Joana Kvaselytė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo T. P. ir atsakovo V. M. praÅ¡ymÄ patvirtinti jų sudarytÄ taikos sutartį ir Å¡iÄ civilinę bylÄ nutraukti.

Teismas

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas T. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui V. M. praÅ¡ydamas teismo patvirtinti (duomenys neskelbtini) mirusio V. Č. 2016 m. kovo 11 d. sudarytÄ asmeninį testamentÄ ir pripažinti negaliojančiu po V. Č. mirties atsakovui V. M. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovas T. P. ir atsakovas V. M. pateikė teismui 2019 m. sausio 24 d. jų sudarytÄ taikos sutartį ir paprašė jÄ patvirtinti bei Å¡iÄ civilinę bylÄ nutraukti.

Å alys taikos sutartyje nurodė, jog Å¡i taikos sutartis atitinka tikruosius Å¡alių ketinimus ir valiÄ , yra sudaryta nenaudojant apgaulės, spaudimo, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais. Visos taikos sutarties sudarymo aplinkybės, esmė ir pasekmės ieÅ¡kovui ir atsakovui yra žinomos, priimtinos ir buvo individualiai aptartos. Å alims yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, t. y., teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylÄ nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Taikos sutartis patvirtintina ir civilinė byla nutrauktina.

Å alys bet kurioje proceso stadijoje gali bylÄ užbaigti taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalis ir 140 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taikos sutartimi Å¡alys tarpusavio nuolaidomis iÅ¡sprendžia kilusį teisminį ginÄÄ , užkerta keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje, iÅ¡sprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimÄ arba kitus ginčytinus klausimus.

Ä®vertinęs ieÅ¡kovo T. P. ir atsakovo V. M. 2019 m. sausio 24 d. sudarytos taikos sutarties nuostatas, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog teismui pateikta Å¡alių taikos sutartyje yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių tikroji valia dėl sutartyje aptartų materialinių teisinių klausimų, taip pat ir dėl taikos sutarties pateikimo tvirtinti teismui. Taikos sutarties turinys nesudaro pagrindo spręsti apie sutartį sudariusių asmenų valios iÅ¡raiÅ¡kos ydingumÄ . Å alims žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės, taip pat ir civilinės bylos nutraukimo. Å alių pateiktos tvirtinti taikos sutarties sÄ lygos neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui, nepažeidžia Å¡alių teisių bei įstatymų saugomų interesų, todėl ji patvirtintina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis).

Teismui patvirtinus Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, civilinė byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalį, jeigu Å¡alys sudaro taikos sutartį, Å¡alims grÄ Å¾inama 75,00 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos.

Nagrinėjamu atveju ieškovas T. P. šioje byloje 100,00 procentų atleistas nuo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat ir nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei kitų bylinėjimosi išlaidų.

IeÅ¡kovas T. P. elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis patikė teismui ieÅ¡kinį su dviem reikalavimais: dėl asmeninio testamento patvirtinimo – žyminis mokestis už šį reikalavimÄ nemokėtinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi jis nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus nuostatas; dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu – mokėtinas 75,00 Eur dydžio žyminis mokestis (100,00 Eur × 75 proc.; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 7 dalis).

Ieškovui T. P. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 267,42 Eur.

Šios bylos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, – 1,51 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnį bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir kitos bÅ«tinos bei pagrįstos iÅ¡laidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai). Jų paskirstymas (atlyginimas) tarp proceso subjektų vykdomas pagal analogiÅ¡kÄ bendrÄ jį principÄ â€“ pareiga kompensuoti procesÄ laimėjusios Å¡alies ir valstybės iÅ¡laidas tenka pralaimėjusiai bylÄ Å¡aliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 ir 98 straipsniai).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Be to, teismas net gali iÅ¡ dalies atleisti asmenį, iÅ¡ kurio priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas valstybei, nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei, kai iÅ¡ieÅ¡koti bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ esmės pablogintų fizinio asmens, iÅ¡ kurio priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas valstybei, ar jo Å¡eimos turtinę padėtį, atsižvelgiant į tokio asmens turtinę padėtį ar kitas aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 7 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio nustatytas taisykles.

Kai byla baigiama be teismo sprendimo, bendroji taisyklė negali būti pritaikyta, nes nėra nei pralaimėjusios, nei laimėjusios šalies, tačiau išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas privalo būti išnagrinėtas toje pačioje byloje.

Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnis. Remiantis Å¡io straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiÅ¡kinant ir taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, civilinę bylÄ nutraukus, bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis Å¡alių elgesys, įvertinus bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastingumÄ , Å¡alių apdairumÄ , rÅ«pestingumÄ atliekant procesinius veiksmus, taip pat pareiÅ¡kimo/ ieÅ¡kinio padavimÄ ir kitÄ . Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.1 ir 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis).

Kadangi bylÄ nutraukus vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalis), tai pareikÅ¡tų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti, iÅ¡sprendimui kitos Å¡alies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė. Taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiÅ¡kimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita Å¡alis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Vienai Å¡aliai pareiÅ¡kus didelės sumos reikalavimÄ , nuo kurio gindamasi kita Å¡alis patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų bÅ«ti laikoma sprendimu, priimtu kitos Å¡alies naudai, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirminio dydžio reikalavimo pareiÅ¡kimÄ lėmė jos elgesys.

Atsižvelgus į tai, kad šalys taikos sutartį sudarė pirminėje pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, bylinėjimosi išlaidos valstybei iš V. M. nepriteistinos: nei žyminis mokestis, nei valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, nei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalimi, 290–291 straipsniai, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas, teismas

n u t a r i a :

I. Patvirtinti ieÅ¡kovo T. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 24 d. sudarytÄ taikos sutartį, pagal kuriÄ :

1. T. P. atsisako ieškinio V. M. dėl (duomenys neskelbtini) mirusio V. Č. 2016 m. kovo 11 d. sudaryto asmeninio testamento patvirtinimo ir dėl po V. Č. mirties V. M. (duomenys neskelbtini) išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiu.

2. Å alys sutarė, kad V. M. T. P. sumoka 6000,00 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius eurų 00 ct), kurių dalį – 700,00 Eur (septynis Å¡imtus eurų 00 ct) – sumoka pasiraÅ¡ant Å¡iÄ taikos sutartį. LikusiÄ pinigų sumÄ â€“ 5300,00 Eur (penkis tÅ«kstančius tris Å¡imtus eurų 00 ct) – V. M. T. P. sumoka grynaisiais iki 2019 m. rugpjūčio l d.

3. Šalys nereikalauja viena iš kitos bylinėjimosi išlaidų.

4. V. M. įsipareigoja atlyginti valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

5. Å alys patvirtina, kad, pasiraÅ¡ius Å¡iÄ taikos sutartį ir tinkamai jÄ vykdant, Å¡alys neturės viena kitai jokių reikalavimų ar pretenzijų, susijusių su bylos procesu ir byloje reiÅ¡kiamais reikalavimais, taip pat bet kokių kitų reikalavimų, įskaitant, bet neapsiribojant, delspinigių, palÅ«kanų, iÅ¡laidų teisininkams ar panaÅ¡iai, sumokėjimo.

6. Å alys patvirtina, kad joms yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalyje numatytos civilinės bylos nutraukimo pasekmės, t. y., teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylÄ nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

7. Taikos Sutartis atitinka tikruosius Å¡alių ketinimus ir valiÄ , todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 5 punktu, praÅ¡oma teismo patvirtinti Å¡iÄ taikos sutartį ir civilinę bylÄ nutraukti. Å alys sutinka ir praÅ¡o, kad taikos sutarties patvirtinimo klausimas bÅ«tų nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka.

8. Å alys viena kitai pareiÅ¡kia ir patvirtina, kad Å¡i taikos sutartis sudaryta nenaudojant apgaulės, spaudimo, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais. Visos Å¡ios taikos sutarties sudarymo aplinkybės, esmė bei pasekmės Å¡alims yra žinomos, priimtinos ir buvo individualiai aptartos.

II. Civilinę bylÄ Nr. e2-2928-840/ 2019 nutraukti.

III. Bylinėjimosi išlaidų valstybei iš V. M. nepriteisti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus.

Teisėja Joana Kvaselytė