2026-01-07 Nr. AB-382-3-61-3-01657-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-5-624/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01657-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Romiris“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-477-552/2025 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Romiris“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Romiris“ skundą atsakovams Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Romiris“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2022 m. sausio 7 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ-20201 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui paskirta 1 882 Eur bauda.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovė nepadarė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 56 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, kadangi su vienasmeniu valdymo organu I. R. neturėjo darbo santykių ir neprivalėjo jų įforminti raštu.

3. Pareiškėjas teigė, kad I. R., kaip valdymo organo, veikimas Bendrovės vardu nereiškia darbo santykių ir nenumato darbo sutarties įforminimo, darbo santykiai tokiu atveju neatsiranda, nes jis – vienintelis įmonės akcininkas, todėl kaip vadovas ir akcininkas turi teisę veikti ir veikė Bendrovės naudai neatlygintinai.

4. Atsakovai Skyrius ir Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Teismas padarė išvadą, kad teisinis reglamentavimas, vertinant jį sistemiškai, patvirtina, jog bendrovės vadovas gali būti tik fizinis asmuo, kuris yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, pareigas pradedantis eiti nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. I. R. Bendrovės vadovu buvo paskirtas nuo 1998 m. sausio 2 d., t. y. nuo tos dienos pradėjo eiti įmonės generalinio direktoriaus pareigas.

7. Teismas pabrėžė, kad Nutarimas priimtas atlikus išsamų tyrimą, surinkus pakankamą kiekį duomenų, įrodančių nelegalaus darbo požymius (asmuo realiai pradėjo dirbti, teikė naudą įmonei, darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių), objektyviai įvertinus gautą atitinkamų institucijų informaciją, įvertinus bylos faktines aplinkybes ir tinkamai vadovaujantis numatytais teisės aktais.

8. Teismas akcentavo, kad I. R. dalyvavo kreditorių susirinkimuose ir juose balsavo, teismams teikė prašymus, pareiškimus ir skundus, dalyvavo teismo posėdžiuose, pasirašinėjo sutartis, iniciavo piniginius mokėjimus, susirašinėjo elektroninėmis ryšio priemonėmis, t. y. veikė kaip Bendrovės vadovas, be to, savo veiksmais siekė naudos Bendrovei ir veikė jos naudai.

9. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018, padarė išvadą, kad nepriklausomai nuo to, ar I. R. Bendrovės veikla rūpinosi atlygintinai, ar neatlygintinai, pagal suformuotą teismų praktiką jis, vykdydamas generalinio direktoriaus darbines funkcijas ir veikdamas Bendrovės naudai, turėjo teisę bent į minimalų atlyginimą, taip pat pareigą valstybei mokėti mokesčius, t. y. su juo privalomai turėjo būti sudaryta darbo sutartis ir apie įdarbinimą pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Pareiškėjas neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir pateiktas pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui dėl Bendrovės naudai dirbusio direktoriaus I. R., todėl atsakovas tinkamai taikė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir pagrįstai priėmė Nutarimą.

III. 10. Pareiškėjas UAB „Romiris“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

11. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai traktavo pareiškėjo vienasmenio valdymo organo veikimą civiliniuose procesuose teisme, kaip fizinio asmens veikimą.

11.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 21 straipsnio 3 dalies nuostatas, traktuodamas, kad pareiškėjas yra I. R. darbdavys.

11.3. Įmonės ir vienasmenio valdymo organo santykiai yra specifiniai bei lemia darbo santykių atsiradimą tik kai yra privalomi santykius patvirtinantys elementai. Pirmosios instancijos teismo traktavimas, esą valdymo organo veikimas, juridinio asmens bylos vedimas teisme yra darbo santykiai – akivaizdžiai neteisėtas ir neteisingas.

11.4. Joks fizinis asmuo (darbuotojas) pavaldus kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai jokiu darbo funkcijų Bendrovėje neatliko, o I. R. veikė išimtinai kaip vienasmenis valdymo organas bei nebuvo tapęs Bendrovės darbuotoju.

11.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo prejudicinę reikšmę turinčia teismo nutartimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1167-881/2021).

11.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

12. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

IV. 13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-477-552/2025 (toliau – ir LVAT nutartis) pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad pagal valstybės įmonės „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenis, nuo 1998 m. sausio 2 d. I. R. yra UAB „Romiris“ vadovu ( generaliniu direktoriumi). Pareiškėjas bylos duomenimis ir teisės aktų normomis nepagrindė, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos ABTĮ nuostatos dėl bylą nagrinėjusio teismo sudėties (pagal ABTĮ 43 straipsnio 1 dalį bylas dėl administracinių ginčų komisijų priimtų sprendimų nagrinėja vienas teisėjas), nereiškė jokių argumentų dėl galimo bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos funkcinio (instancinio) priskirtinumo arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės. Pareiškėjų nurodomas teritorinis teismingumas nepatenka į ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo sritį.

15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis DK nuostatomis (21 str. 3 d., 101 str. 1 d.), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis (37 str.), nurodė, kad I. R. nuo Bendrovės įsteigimo veikė įmonės interesais ir jos naudai, faktiškai vykdydamas generalinio direktoriaus pareigas, todėl vien ta aplinkybė, kad I. R. oficialiai negavo darbo užmokesčio, nėra esminė. I. R. veiklos atlygintinumas pasireiškia ir tuo, kad jis yra galutinis Bendrovės naudos gavėjas.

16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepritarė apeliaciniame skunde pateiktam išimtinai lingvistiniam Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies bei Darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalies aiškinimui, siejančiam nelegalaus darbo atvejus tik su pavaldaus darbuotojo atlygintinu darbo funkcijų atlikimu pagal darbo sutartį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, kad, vertinant juridinio asmens ir šio asmens vienasmenio valdymo organo santykius, būtina sistemiškai aiškinti aktualius teisės aktus, imperatyviai reikalaujančius, kad su įmonės vadovu turi būti sudaryta darbo sutartis ir apie tai nustatyta tvarka pranešta VSDFV. To Bendrovė nepadarė ir pagrįstai buvo patraukta atsakomybėn pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnį.

17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, jog I. R. 2019-2021 metų laikotarpiu kaip Bendrovės vadovas atliko įvairius teisinius veiksmus, sudarė sandorius ir Bendrovės generalinio direktoriaus funkcijas atliko tiek kitų įmonių bankroto procedūrose, tiek ir atstovaudamas Bendrovę teismuose.

18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1167-881/2021 šioje administracinėje byloje negali turėti prejudicinės reikšmės, nes minėtoje civilinėje byloje dalyvavo ne tie patys asmenys ir šioje byloje nebuvo nustatinėjamos aplinkybės, tiesiogiai susijusios su Bendrovės ir I. R. darbo santykiais.

V. 19. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-477-552/2025 dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

20. Pareiškėjas, grįsdamas prašymą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

20.1. Teismai klaidingai traktavo UAB „Romiris“ vienasmenio valdymo organo veikimą civiliniuose procesuose teisme kaip fizinio asmens veikimą.

20.2. Teismas neteisingai aiškino DK 21 straipsnio 3 dalies nuostatas. Įmonės ir vienasmenio valdymo organo santykiai yra specifiniai bei nulemia darbo santykių atsiradimą tik kai yra privalomi santykius darbo santykius patvirtinantys elementai. Tokių elementų nagrinėjamoje byloje nėra, todėl pareiškėjas neturėjo darbo santykių su I. R., kuris buvo jo valdymo organas.

20.3. Teismas nepagrįstai nesivadovavo prejudicinę reikšmę turinčiu įsiteisėjusio teismo sprendimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1167-881-2021).

20.4. Teisės aktai numato teisinius pagrindus, pagal kuriuos vadovui pavesta tam tikras funkcijas atlikti neatlygintinai, siejant tai su vadovavimu įmonei, veiklos organizavimu, atstovavimu atliekant administracines, mokestines ir kitas pareigas, nesusijusias su darbo santykiais atlikimu, nesudarant darbo sutarties.

20.5. Nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nenurodė konkrečių nelegalaus darbo požymių.

20.6. Teismai netinkamai aiškino teismų praktikos turinį.

21. Atsakovas VDI Vilniaus teritorinis skyrius atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo jo netenkinti.

22. Atsakovas pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog kadangi juridinis asmuo fiziškai neegzistuoja, savo teises ir pareigas jis realizuoja per atsakingus (įgaliotus) asmenis. Šiuo atveju neabejotinai nustatyta, kad UAB „Romiris“ teisminiuose procesuose dalyvavo kaip juridinis asmuo, tačiau visus veiksmus jos vardu ir naudai atliko įmonės įgaliotas atstovas, t. y. fizinis asmuo direktorius I. R.. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, UAB „Romiris“ atstovas nuo 2020 m. yra I. R., kuris naudojasi portalu “Mano VMI“, teikia duomenis apie įmonę. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. R. nurodytu laikotarpiu aktyviai veikė UAB „Romiris“ naudai, pasirašinėdavo sutartis, dalyvaudavo kreditorių susirinkimuose ir pan., tačiau nebuvo įdarbintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 23. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galbūt neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai (nutartys). Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė administraciniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Proceso atnaujinimo pagrindų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje.

24. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) praktikoje, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, akcentuoja vieną iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principą, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr., pvz., EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Brumarescu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8564/02)).

25. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje, yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-6-968/2025; kt.

26. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą (2025 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. XV-292 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. birželio 21 d.), procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ar nutartį.

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia materialiosios teisės normų pažeidimu, todėl šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą aptariamu pagrindu, turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo jas taikant, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-37-520/2023; kt.).

28. Kadangi aptariamo proceso atnaujinimo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017; kt.).

29. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-61-502/2022; kt.).

30. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procese iš esmės teigia, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė DK 21 straipsnio 3 dalies nuostatas ir netinkamai traktavo pareiškėjo vienasmenio valdymo organo veikimą civiliniuose procesuose teisme kaip fizinio asmens veikimą.

31. Teisėjų kolegija nustatė, kad LVAT Nutartyje, aiškindamas DK 21 straipsnio 3 dalies nuostatas kartu su DK 101 straipsnio 1 dalimi, DK 42 straipsnio 2 dalimi, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsniu, konstatavo, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą su juridinio asmens (darbdavio) vadovu privalo būti sudaryta darbo sutartis ir jokių išimčių teisės aktai šiuo aspektu nenumato. LVAT Nutartyje konstatavo, kad, vertinant juridinio asmens ir šio asmens vienasmenio valdymo organo santykius, būtina sistemiškai aiškinti aktualius teisės aktus, imperatyviai reikalaujančius, kad su įmonės vadovu turi būti sudaryta darbo sutartis ir apie tai nustatyta tvarka būtų pranešta VSDFV. Dėl šių priežasčių LVAT nepritarė apeliaciniame skunde pateiktam išimtinai lingvistiniam Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies bei Darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalies aiškinimui, siejančiam nelegalaus darbo atvejus tik su pavaldaus darbuotojo atlygintinu darbo funkcijų atlikimu pagal darbo sutartį.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentais nėra pagrindo konstatuoti, jog LVAT Nutartyje buvo padarytas materialiosios teisės normos pažeidimas, juo – esminis materialiosios teisės normos pažeidimas, galėjęs turėti įtakos priimant LVAT nutartį. LVAT Nutartyje, taikydamas DK 21 straipsnio 3 dalies nuostatas, jas aiškino sistemiškai, t. y. kartu su kitų teisės aktų, reikšmingų aiškinant ginčo teisinį santykį, nuostatomis, duomenų, kad toks aiškinimas būtų akivaizdžiai ydingas ar neatitiktų teismų praktikoje pateikiamo šis normos aiškinimo, nėra.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti pareiškėjo prašymo argumentai yra iš esmės susiję su įrodymų vertinimu (be to, pareiškėjo prašymas nėra grindžiamas kitais pagrindais, iš jų – ir padarytu esminiu proceso teisės normų pažeidimu, galėjusiu turėti įtakos priimant LVAT nutartį), todėl dėl jų nepasisako.

34. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą yra netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Romiris“ prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-477-552/2025 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-477-552/2025 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Romiris“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Romiris“ skundą atsakovams Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui dėl nutarimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan