f6afffce-0544-40cf-a17e-3e23287fa463 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-181-594/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05703-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.; (S) 2.4.6.1; 2.4.7.; 2.4.8. Kauno apygardos teismas NuT A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistajam D.

K.,nuteistojo gynėjui advokatui Edvardui A. Ž., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. K. (toliau D. K.) gynėjo advokato E. A. Žalnerausko apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nubaustas 45 (keturiasdeÅ¡imt penkių) parų areÅ¡to bausme, bausmę atliekant areÅ¡tinėje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į D. K. paskirtÄ bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017 m. vasario 5 d. iki 2017 m. vasario 6 d. Tuo pačiu nuosprendžiu, D. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonės: 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡eriems) mėnesiams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones ir konfiskuotas automobilis Mitsubisihi Galant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini).Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktas galioti laikinas nuosavybės teisių apribojimas transporto priemonei (automobiliui) Mitsubisihi Galant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti D. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : D. K. Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, už tai, kad 2017 m. vasario 5 d. apie 13 val. 00 min., važiuodamas (duomenys neskelbtini) ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo Č.

K. priklausantį automobilį Mitsubischi Galant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilių alkoholio (kraujyje nustatyta 2,14 promilės etilo alkoholio).Apeliaciniu skundu nuteistojo D. K. gynėjas advokatas E. A. Žalnerauskas praÅ¡o panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Nuteistojo gynėjo teigimu, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino nuteistajam palankių parodymų, konstatuodamas, kad liudytojai yra susiję giminystės ryÅ¡iais su nuteistuoju, nors A.

K. su D. K. susijęs ne giminystės, o svainystės ryÅ¡iais. Teismas nevertino ir liudytojų A. V. bei E. B. parodymų, nors Å¡ie asmenys su nuteistuoju giminystės ryÅ¡iais nesusiję. Tuo tarpu kitų argumentų, kodėl apylinkės teismas atmetė jų parodymus kaip nepagrįstus, skundžiamame teismo nuosprendyje nėra. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, tokiais savo veiksmais apylinkės teismas, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ . Apeliaciniu skundu pažymima, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiamas nepatikimais ir prieÅ¡taringais įrodymais.

Motyvuodamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ D. K. gynėjas pabrėžia, kad liudytojas Ž. B. turi turtinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi dėl sugadintos tvoros ir sulaužytų tujų, kÄ jis patvirtino ir akistatos metu. Tuo tarpu byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad Ž. B. pro savo gyvenamojo namo langÄ negalėjo matyti eismo įvykio vietos dėl ten augančių tujų, kurių aukÅ¡tis – virÅ¡ automobilio stogo. Taip pat Ž. B. negalėjo matyti ir iÅ¡ automobilio iÅ¡lipančio vairuotojo, kadangi, kaip pats teigė apklausos metu, po to, kai automobilis įvažiavo į tvorÄ , jis buvo namo pirmame aukÅ¡te, rengėsi rÅ«bus, po to nuėjo į antrÄ aukÅ¡tÄ , kurį laikÄ fotografavo įvykį ir tik tada išėjo į kiemÄ prie automobilio.

Å iame kontekste pažymima ir tai, kad tarp liudytojo Ž. B. ir nuteistojo D. K. jau seniau susiklostė konfliktiÅ¡ki santykiai, kÄ teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir apklausti liudytojai, kurių parodymus apylinkės teismas atmetė dėl galimo jų suinteresuotumo bylos baigtimi. Nepagrįstai, pasak apelianto, nebuvo vertinami ir byloje esantys dokumentiniai įrodymai bei nuotraukos, nors jų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę sunku paneigti.              Nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo atliktu liudytojo S. P. parodymų vertinimu.

Teigiama, jog apklausiamas teisiamojo posėdžio metu jis nurodė iÅ¡ esmės skirtingas aplinkybes – iÅ¡ pradžių teigęs, kad pats matė savo kieme stovintį automobilį, vėliau pažymėjo, kad tai vaikai jam pasakė, jog bÅ«tent tas automobilis, kuris stovėjo kieme, įvažiavo į tvorÄ . Tuo tarpu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta minimų vaikų tapatybė, jie nebuvo apklausti, neaiÅ¡ku, iÅ¡ kur minėti vaikai sužinojo, jog ta pati maÅ¡ina, kuri tÄ dienÄ stovėjo S. P. namo kieme, vėliau įvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo tvorÄ .

Pasak apelianto, nors skundžiamame nuosprendyje ir teigiama, jog policijos pareigūnai patvirtino, kad įvykio vietoje D. K. nenurodė, jog kas nors kitas eismo įvykio metu vairavo automobilį, o jo motina net patvirtino aplinkybę, jog būtent D. K. komentuojamo įvykio metu vairavo automobilį, tačiau, teisiamojo posėdžio metu policijos pareigūnai J. D. ir T. V. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, keitė iš esmės – posėdžio metu nurodę, kad T. K. sakiusi, jog jos sūnus vairavo automobilį, ikiteisminio tyrimo metu tokios informacijos pareigūnai nepateikė.

Esant tokiems prieÅ¡taringiems policijos pareigÅ«nų parodymams, pasak nuteistojo, buvo prasminga T. K. apklausti pakartotinai, teisiamojo posėdžio metu apklausiant ir tyrėjÄ E. T., tačiau tai padaryta nebuvo. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, nuteistasis ir nuteistojo D. K. gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė, teigdama, kad nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, prašė jį atmesti.

Nuteistojo D. K. gynėjo advokato E. A. Žalnerausko apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).Pirmosios instancijos teismas, pakankamai iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas D.

K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo aplinkybes, iÅ¡ esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl D. K. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant D.

K. kaltės klausimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo. Analizuojant nuteistojo apeliacinio skundo turinį matyti, kad D. K. nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nepaÅ¡alino byloje esančių prieÅ¡taravimų, neiÅ¡siaiÅ¡kino visų svarbių bylos aplinkybių, bÅ«tinų jo kaltei pagrįsti, pažymėdamas ir tai, kad analizuojamo eismo įvykio metu automobilio jis nevairavo.

Sutikti su tokiais apelianto motyvais ir jų visumoje naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis siekia bÅ«ti iÅ¡teisintas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltę vairavus transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Å iuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama.

Nuteistojo D. K. versija apie tai, kad analizuojamo įvykio metu automobilį vairavo jo tėvas Č. K. bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Kaip nustatyta betarpiÅ¡kai analizuojamÄ Ä¯vykį stebėjusio liudytojo Ž. B. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, 2017 m. pavasarį, tiksliai datos neprisimena, (duomenys neskelbtini), į jo metalinę tvorÄ , kuri apsodinta tujomis, atsitrenkė D. K. vairuojamas automobilis Mitsubishi Galant. IÅ¡ automobilio iÅ¡lipo girtas D. K., kuris elgėsi neadekvačiai.

Ä®vykio metu jis buvo pirmajame savo buto aukÅ¡te (butas dviejų aukÅ¡tų), įvykį matė labai gerai pro langÄ . Matė, kad bÅ«tent D. K. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio vairuotojo vietos, iÅ¡ keleivio vietos iÅ¡lipo A. V.. Matė D. K. važinėjantį automobiliu Mitsubishi Galant po kaimÄ ir analizuojamo įvykio rytÄ . Č. K., vairuojantį automobilį Mitsubishi Galant, matė gal prieÅ¡ porÄ metų. Ä®vykio vietoje Č. K. tikrai nebuvo.Nors apeliaciniu skundu Å¡ie Ž. B. parodymai vertinami kaip nepatikimi, teigiant, kad Ž.

B. yra suinteresuotas bylos baigtimi dėl sugadintos tvoros ir tujų, t. y. patirto turtinio nuostolio, tačiau sutikti su tokiais nuteistojo D. K. gynėjo teiginiais, įvertinus Ž. B. duotų parodymų visumÄ , nėra jokio objektyvaus pagrindo. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu Ž. B., prieÅ¡ingai nei nuteistasis, buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , kas neabejotinai sustiprina jo duotų parodymų patikimumÄ ir objektyvumÄ . Be to, jo parodymai buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, jie iÅ¡ esmės atitiko ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas faktines analizuojamo įvykio aplinkybes.

Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, jis patvirtino, kad D. K. pažįsta, tačiau apibÅ«dindamas jų tarpusavio santykius, prieÅ¡ingai nei apeliaciniu skundu juos apibrėžė nuteistasis, jis nurodė, jog su D. K. nėra susipykęs, jų tarpusavio santykiai nei geri, nei blogi. Ä®vertinus Å¡ių duomenų visumÄ , atmesti Ž. B. nuoseklius ir neprieÅ¡taringus pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus vien tik todėl, kad analizuojamo įvykio metu buvo apgadinta Ž.

B. tvora bei Å¡alia jos susodintos tujos, dėl ko liudytojas galimai patyrė tam tikrÄ turtinį nuostolį, prieÅ¡ingai nei savo apeliaciniu skundu tai traktuoja apeliantas, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Ž. B. galimai patirtos žalos atlyginimo klausimas nebuvo sprendžiamas, kaltinimai D. K. už tai nebuvo pareikÅ¡ti, Ž. B. nagrinėjamoje byloje nebuvo pripažintas nei nukentėjusiuoju, nei civiliniu ieÅ¡kovu, byloje jis apklaustas liudytoju. Å ių duomenų kontekste svarbu paminėti ir tai, kad aplinkybę, jog automobilį komentuojamo eismo įvykio metu vairavo bÅ«tent D.

K., Ž. B. iÅ¡ esmės patvirtino ir telefoninių pokalbių su Bendrojo pagalbos centro darbuotojais metu. Analizuojant pokalbių turinį matyti, kad Ž. B. Bendrojo pagalbos centro darbuotojams praneÅ¡a, jog į jo gyvenamojo namo tvorÄ Ä¯važiavo automobilis Mitsubishi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas yra eismo įvykio vietoje, jis girtas (apklausiamas teisiamojo posėdžio metu Ž. B. patvirtino, jog eismo įvykio vietoje D. K. tėvo Č. K., kuris, pasak nuteistojo, įvykio metu vairavo komentuojamÄ automobilį, nematė).

Toliau liudytojas nurodo, kad asmuo, kuris įvažiavo į jo gyvenamojo namo tvorÄ , kelia prieÅ¡ jį rankÄ (remiantis Ž. B. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų visuma, bÅ«tent D. K. komentuojamo eismo įvykio metu elgėsi agresyviai) (b. t. 1, b. l. 26, 27). Abejonių aukščiau aptartų Ž. B. parodymų patikimumu dėl liudytojo galimybių matyti įvykio vietÄ pro savo buto pirmojo aukÅ¡to langÄ teisėjų kolegijai taip pat nekyla. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino, jog įvykio vietÄ , be kita ko, ir momentÄ , kai D.

K. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio Mitsubishi Galant vairuotojo vietos, jis matė puikiai. Nors apeliaciniu skundu tvirtinama prieÅ¡ingai, t. y. kad Ž. B. negalėjo aiÅ¡kiai matyti įvykio vietos dėl aukÅ¡tų tujų, tačiau, sutikti su tokiais argumentais ir jų pagrindu atmesti betarpiÅ¡kai analizuojamÄ Ä¯vykį mačiusio liudytojo parodymus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Å iuos nuteistojo teiginius betarpiÅ¡kai paneigia nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esanti raÅ¡ytinė medžiaga. Remiantis 2017 m. vasario 5 d. eismo įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros protokolo ir prie jo pridėtų eismo įvykio vietos fotonuotraukų duomenimis, tujos, kurias savo apeliaciniu skundu taip akcentuoja nuteistojo gynėjas, iÅ¡ tiesų siekia automobilio Mitsubishi Galant stogÄ , tačiau tvora tujomis apsodinta pakankamai retai, tujų gyvatvorė nėra visiÅ¡kai aklina, automobilio galinės dalies jokia augmenija neužstoja, todėl akivaizdu, jog iÅ¡ automobilio iÅ¡lipusius asmenis (kurie neabejotinai aukÅ¡tesni už automobilį), buvo galima matyti.

Be to, liudytojas Ž. B. įvykį stebėjo pro savo buto langÄ , kuris yra neabejotinai aukščiau už keliÄ , kuriame įvyko komentuojamas eismo įvykis (b. t. 1, b. l. 13-19), todėl Ž. B., net ir bÅ«damas pirmajame savo buto aukÅ¡te, galėjo matyti tiek patį eismo įvykio mechanizmÄ , tiek ir iÅ¡ automobilio iÅ¡lipančius asmenis, kÄ jis betarpiÅ¡kai patvirtino ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu. Aptartų duomenų kontekste neabejojant liudytojo Ž. B. parodymų visuma, tame tarpe ir jo iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis dėl asmens, sukėlusio komentuojamÄ eismo įvykį ir jo metu vairavusio automobilį Mitsubishi Galant – D.

K., atkreiptinas dėmesys ir į jo parodymus iÅ¡ esmės patvirtinusių policijos pareigÅ«nų J. D. ir T. V. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu iÅ¡dėstytas vertinamo įvykio aplinkybes. Tiek J. D., tiek ir T. V. apklausiami teisiamojo posėdžio metu betarpiÅ¡kai patvirtino, jog jiems atvykus į eismo įvykio vietÄ , joje, be kitų asmenų, buvo ir D. K. motina, kuri nurodė, jog bÅ«tent D. K. komentuojamo eismo įvykio metu vairavo automobilį. Be to, J. D. teigimu, pats D. K. eismo įvykio vietoje Å¡ios aplinkybės taip pat neneigė, elgėsi agresyviai, nevykdė reikalavimų, pradžioje atsisakė tikrintis savo blaivumÄ alkotesteriu (paskui sutiko tai padaryti), o versijÄ , apie tai, jog automobilį vairavo ne jis, D.

K. pateikė tik priėmime (tikrinant jo kraujÄ ). Nors apeliaciniu skundu ir Å¡ių liudytojų parodymai vertinami kritiÅ¡kai, teigiant, jog apklausiami ikiteisminio tyrimo metu jie parodė kiek kitokias įvykio aplinkybes, t. y. nepatvirtino, jog D. K. mama, bÅ«dama eismo įvykio vietoje, jiems nurodė, jog automobilį vairavo D. K., tačiau vien tik Å¡i aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo paminėtų policijos pareigÅ«nų parodymus atmesti kaip nepagrįstus ir nesiremti jais sprendžiant D. K. kaltės klausimÄ jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

Juo labiau, kad jų parodymus esminėse analizuojamo įvykio aplinkybėse, (kad automobilį komentuojamo įvykio metu vairavo D. K.), betarpiÅ¡kai patvirtino ir liudytojas Ž. B.. Å iuo aspektu pažymėtina ir tai, kad vieningai Å¡iuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tam tikri mažareikÅ¡miai neatitikimai liudytojų/nukentėjusiųjų parodymuose, jei esminėse aplinkybėse jie atitinka faktines nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes, nesudaro pakankamo pagrindo nesivadovauti jais priimant teismo sprendimÄ .

Tuo tarpu įvertinus J. D. ir T. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, sugretinus juos tiek tarpusavyje, tiek ir jų pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu iÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste, akivaizdu, kad jie buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, esminių prieÅ¡taravimų tarp skirtingose proceso stadijose J. D. ir T. V. duotų parodymų, teisėjų kolegija neįžvelgia. Apklausiami ikiteisminio tyrimo metu tiek J. D., tiek ir T. V. patvirtino, jog jiems atvykus į įvykio vietÄ joje buvo D.

K. motina, D. K., Ž. B. ir Å¡alia stovėjusio lengvojo automobilio vairuotojas (eismo įvykio nematė ir jokių su juo susijusių aplinkybių nenurodė). Apie tai, jog Mitsubishi Galant automobilį komentuojamo eismo įvykio metu vairavo D. K. tėvas Č. K. kalbos nebuvo, jokio senyvo amžiaus vyro eismo įvykio vietoje taip pat nebuvo, apie tai, jog automobilį vairavo Č. K., nuteistasis prasitarė tik tuo metu, kai buvo atvežtas į ligoninę (T. V. teigimu) (b. t. 1, b. l. 79-80, 84-85), kas iÅ¡ esmės atitinka jų teisiamojo posėdžio metu iÅ¡dėstytų duomenų visumÄ .

Svarbu ir tai, kad, aiÅ¡kindami aplinkybes, kurioms esant, ikiteisminio tyrimo metu jie neužsiminė apie tai, jog D. K. mama įvykio vietoje jiems teigė, kad automobilį vairavo D. K., J. D. paaiÅ¡kino, jog galimai apie tai nebuvo paklaustas, o T. V. nurodė negalinti paaiÅ¡kinti tokio savo elgesio priežasčių. Tačiau, įvertinus jų teisiamojo posėdžio metu iÅ¡dėstytų duomenų visumÄ , jų atitiktį esminėms pareigÅ«nų ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad apklausiami bylos nagrinėjimo teisme metu jie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , tokiu bÅ«du, nesant pagrindo netikėti jų parodymais, atmesti juos kaip nepatikimus, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Kartu pažymėtina, jog net ir atmetus J. D. ir T. V. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodytÄ aplinkybę apie D. K. mamos teiginius dėl to, kas vairavo automobilį eismo įvykio metu, abejoti D. K. kalte, kai jÄ iÅ¡ esmės patvirtino Ž. B., teisinio pagrindo nėra. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir liudytoja nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustos M. Å ., komentuojamo įvykio dienÄ bendravusios su D. K., parodymų vertinimas. Jos teigimu, D. K. elgesys buvo agresyvus, jis savo veiksmais trukdė atlikti kokius nors ikiteisminio tyrimo veiksmus, uždarytas sulaikymo kameroje daužė duris, agresyviai elgėsi ir su pareigÅ«nais.

Pasak M. Å ., D. K. jai paaiÅ¡kino, jog automobilio nevairavo, tačiau asmens, kuris padarė komentuojamÄ eismo įvykį, taip pat neįvardijo, kas vėlgi leidžia pagrįstai abejoti D. K. pateiktos versijos, jog automobilį komentuojamo įvykio metu vairavo jo tėvas Č. K., objektyvumu. Be to, vertinant Å¡ios liudytojos parodymus vis tik pažymėtina, kad sprendžiant iÅ¡ nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumos seka, jog M.

Å . su D. K. bendravo tuo metu, kai ligoninėje buvo paimtas jo kraujas girtumui nustatyti, t. y. jau po to, kai versijÄ , jog automobilio jis nevairavo, nuteistasis buvo pateikęs jį sulaikiusiems policijos pareigÅ«nams – J. D. ir T. V., todėl vien tai, jog M. Å . D. K. parodė, jog automobilio jis nevairavo, jo atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį neÅ¡alina. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , tuo pačiu atmetant ir nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, kad nei Ž.

B., nei į eismo įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai Č. K. eismo įvykio vietoje nematė. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu Č. K. paaiÅ¡kino, kad važiuodamas atbuline eiga jis sumaišė stabdžio ir greičio pedalus, dėl ko trenkėsi į tvorÄ . Po smÅ«gio visi – Č. K., D. K. ir A. V. (kaip nustatyta Ž. B. parodymais, jis aiÅ¡kiai matė, kaip iÅ¡ automobilio vairuotojo vietos iÅ¡lipo D. K., jį atpažino, matė ir A. V., kuris iÅ¡lipo iÅ¡ priekinės keleivio vietos, tačiau Č.

K., jo teigimu, įvykio vietoje nebuvo), iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, o jis (Č. K.) išėjo ieÅ¡koti pagalbos pas kaimynÄ , tačiau jam pasidarė bloga, dėl ko nuėjo namo ir savo sutuoktinei pasakė, jog įvažiavo į griovį ir, kad ji papraÅ¡ytų kaimyno pagalbos. Žmona jį užrakino kambaryje ir išėjo ieÅ¡koti pagalbos. Tikėti tokia analizuojamo įvykio versija, įvertinus tiek garbų Č. K. amžių, tiek ir jo sveikatÄ , atsižvelgiant į tai, kad Ž. B. betarpiÅ¡kai patvirtino matęs, kad iÅ¡ automobilio vairuotojo vietos iÅ¡lipo ne Č.

K., o D. K., nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad net ir tuo metu, kai į eismo įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai, kaip automobilio Mitsubishi Galant vairuotojÄ , sulaikė D. K., įvykio vietoje buvusi T. K., nors ir neva žinodama, kad automobilį vairavo jos sutuoktinis (jai apie tai pranešė pats Č. K., kÄ teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir jis pats, ir T. K.), apie tai policijos pareigÅ«nams neužsiminė. Apie tai neužsiminė ir D. K., Å¡iÄ versijÄ pateikdamas tik tuomet, kai ligoninėje buvo tikrinamas jo kraujas, galimai jau suvokdamas jam gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir galimas neigiamas tokio savo elgesio pasekmes, be kita ko, ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ , kas analizuojamu atveju, įvertinus D.

K. darbo pobÅ«dį, (nuteistasis dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi), yra itin aktualu. Vertinant Č. K. parodymų patikimumÄ svarbu paminėti ir tai, kad po komentuojamo eismo įvykio pasinaudoti savo ar savo sÅ«naus, buvusio automobilyje, mobilaus ryÅ¡io telefonu Č. K. nebandė, policijos pareigÅ«nams apie įvykį nepranešė, su Ž. B. kalbėti taip pat nebandė. Ir nors aplink komentuojamo eismo įvykio vietÄ buvo nemažai gyvenamųjų namų, kurių gyventojai neabejotinai galėjo padėti Č.

K., Å¡is neva pasirinko pagalbos ieÅ¡koti netoli savo namų, esančių daugiau nei už 600 metrų (http://www.maps.lt/map/) nuo eismo įvykio vietos, iki ten eidamas pats, kol pasijuto blogai ir neiÅ¡kvietęs pagalbos grįžo į namus, į eismo įvykio vietÄ nebegrįždamas. Å ių tariamų Č. K. veiksmų kontekste svarbu paminėti, kad, pasak T. K., Č. K. serga bronchine astma, jam kartais trÅ«ksta oro, kÄ pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu iÅ¡ esmės patvirtino ir pats Č.

K., nurodydamas, kad jo sveikata suprastėjo prieÅ¡ keletÄ metų, buvo porÄ kartų nukritęs, jam dažnai pasidaro bloga, eina po truputį, į parduotuvę pavažiuoja dviračiu. Pasak liudytojo E. B. (kaimyno, į kurį kreipėsi T. K., praÅ¡ydama pagalbos), Č. K. sunkiai vaikÅ¡to, vartoja vaistus, jis retai iÅ¡eina iÅ¡ kiemo, nueina tik į parduotuvę arba iki jos pavažiuoja dviračiu. Esant tokiai Č. K. sveikatai, eismo įvykio vietoje bÅ«nant tiek jo sÅ«nui D. K., tiek ir A. V., nurodomi Č.

K. veiksmai einant ieÅ¡koti pagalbos maždaug už 600 metrų nuo eismo įvykio vietos, teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tų buvę neracionalÅ«s, kas vėlgi tik patvirtina, kad jo įvykio vietoje nebuvo, o automobilį vairavo jo sÅ«nus D. K.. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog Č. K. vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas pasibaigė 2017 m. vasario 3 d. (b. t. 1, b. l. 76), kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog vairuoti transporto priemonės analizuojamo eismo įvykio metu Č.

K. jau nebegalėjo – tokios teisės nebeturėjo. Aplinkybę, kad Č. K. jau seniai nebevairuoja, patvirtino ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje liudytojais apklausti asmenys. Å tai liudytojas E. B. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad Č. K. senokai vairavo automobilį, tik svarbiais atvejais sėsdavo prie maÅ¡inos vairo. Ž. B. teigimu, Č. K. vairuojantį automobilį matė seniai, gal prieÅ¡ porÄ metų. T. K. patvirtino, jog Č. K. automobilį vairuoja retai, tik iki parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), nuvažiuoja, kartais (aplinkiniais keliais) nuvažiuoja iki kapinių, bet jau ribotai, automobiliu nevažiuoja, nes paskutinį kartÄ ÄŒ.

K. (duomenys neskelbtini) mieste automobiliu užvažiavo ant bordiÅ«ro, dėl ko ji labai iÅ¡sigando. Pasak A. V., gal daugiau kaip pusę metų nematė Č. K., vairuojančio automobilį, vairuojantį jį matė gal prieÅ¡ metus ar pusę, tiksliai neprisimena. Akcentuotina ir tai, kad Č. K. ir kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje liudytojais apklaustų asmenų parodymai aplinkybėse, kuriomis Č. K. nuvyko į A. K. fermÄ , iÅ¡ kurios automobiliu važiavo namo, taip pat skyrėsi. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu Č.

K. nurodė, kad savo automobilį D. K. jis davė iÅ¡ vakaro ir automobilis buvo per naktį likęs A. K. fermoje (A. K. paaiÅ¡kino, kad D. K. pas jį atvyko automobiliu (sprendžiant iÅ¡ jo parodymų visumos, komentuojamo įvykio dienÄ â€“ „Dalius buvo atvažiavęs tėvuko maÅ¡ina, jie skambinosi, pasakėme koks gedimas..“, „..mes su Vilkeliu ryte pėsti atėjome į garaÅ¾Ä , bet kelintÄ valandÄ nepasakysiu, truputį iÅ¡gėrėme, po to atvažiavo Dalius..“). Č. K. nurodė, jog į fermÄ Ä¯vykio rytÄ jis atėjo pėsčiomis, niekas jam neskambino ir ateiti nekvietė (A.

K. teigimu, D. K. paskambino Č. K., pasakė, koks yra traktoriaus gedimas, Č. K. į fermÄ atėjo po Å¡io skambučio). Č. K. teigimu, jam atėjus į A. K. fermÄ , joje rado A. K., A. V. ir D. K. iÅ¡gėrusius, A. V. jam pasakė, kad reikia pavažiuoti pas jį detalių (pats A. V., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu betarpiÅ¡kai patvirtino, jog tuo momentu, kai į fermÄ atėjo Č. K., jis buvo toks girtas, kad nieko iÅ¡ esmės neatsimena, D. K. paaiÅ¡kino, kad tėvas, atėjęs į fermÄ ir pamatęs juos visus apsvaigusius nuo alkoholio, liepė skirstytis).

Esant tokiems prieÅ¡taravimams minimų asmenų parodymuose, remtis jai sprendžiant D. K. kaltės klausimÄ jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, kad Č. K. yra nuteistojo tėvas, T. K. – mama, A. K. – nuteistojo žmonos brolis, A. V. – nuteistojo pažįstamas, su kuriuo betarpiÅ¡kai prieÅ¡ įvykį vartojo alkoholį, dėl ko neabejotinai įžvelgtinas ir Å¡ių asmenų suinteresuotumas nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtimi, kÄ visiÅ¡kai pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu konstatavo ir apylinkės teismas.

Tuo tarpu liudytojas E. B. paties įvykio fakto nematė, jo parodymai yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ liudytojos T. K., todėl jais remtis kaip patikimais dėl automobilį vairavusio asmens nėra pagrindo. Nors apeliaciniu skundu ypatingas dėmesys skiriamas liudytojo S. P. parodymų vertinimui, tačiau atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytų duomenų visumÄ , kuri iÅ¡ esmės patvirtina D. K. kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme, neabejotina, jog Å¡io liudytojo parodymai analizuojamu atveju nėra esminiai.

Juo labiau įvertinus tai, kad tiesiogiai Å¡is asmuo komentuojamo eismo įvykio nematė, o jo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu iÅ¡dėstytos vertinamo įvykio aplinkybės apie tai, jog savo kieme ryte jis matė jam nematytÄ automobilį, kuris, jo žiniomis, po pietų įvažiavo į Ž. B. tvorÄ , neabejotinai paneigia D. K. nurodytas aplinkybes, jog analizuojamo įvykio dienÄ jo tėvui priklausančiu automobiliu jis nevažinėjo. Kartu pažymėtina, kad Ž. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu betarpiÅ¡kai patvirtino, jog D.

K. Mitsubishi Galant automobiliu dideliu greičiu po kaimÄ važinėjo visÄ rytÄ . Tokiu bÅ«du, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama nuteistojo gynėjo apeliaciniu skundu, nustatinėti vaikų, S. P. pasakiusių apie automobilį, įvažiavusį į Ž. B. tvorÄ , tapatybes (nors iÅ¡ liudytojų parodymų visumos akivaizdu, jog tai liudytojo vaikai), juos apklausti, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Jo neturėjo ir ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje atlikę pareigÅ«nai. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ vis tik pažymėtina, jog byloje turi bÅ«ti nustatinėjamos tik tos aplinkybės, kurios reikÅ¡mingos procesinio sprendimo priėmimui.

Ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl asmens, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, kaltės. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys.

Aptariamu atveju, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumÄ , jų pagrįstumÄ bei objektyvumÄ , spręstina, kad buvo atlikti visi esminiai procesiniai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti D. K. kaltę jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padaryme. IÅ¡dėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad apeliaciniame skunde pateikti nuteistojo D. K. gynėjo motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl jo kaltės jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padaryme ir tėra apelianto gynėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija.

Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis ar jo gynėjas, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados. IÅ¡ to seka, kad nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo D.

K. gynėjo advokato E. A. Žalnerausko apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai                                                                                                               Albinas Antanaitis                                                                                                Evaldas Gražys                                                                                                                   Daiva Jankauskienė  Â