2022-07-27 Nr. AB-19855-3-61-3-01712-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-463-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01712-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Z. S. 2022 m. balandžio 27 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. kovo 14 d. nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-59755 (toliau – ir Nurodymas) ir priteisti jam iš atsakovo neteisėtai nurašytą 70,98 Eur sumą. Pareiškėjas taip pat prašė, be kita ko, atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas, be kita ko, teigė, kad jis, nesutikdamas su gautu Nurodymu, kuriuo konstatuota nekilnojamojo turto mokesčio nepriemoka už 2020–2021 metus, kreipėsi į advokatę. Advokatė telefonu susisiekė su Nurodymą parengusiu Inspekcijos tarnautoju, kuris rekomendavo nesikreipti į teismą, o tiesiog pateikti įrodymus apie pareiškėjo sudarytą santuoką: jeigu paaiškės, kad apmokestinamas turtas buvo įgytas santuokoje, atsakovas pats panaikins Nutarimą. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas nesikreipė į teismą, bet nedelsdamas pateikė atsakovui prašymą, kuriame paaiškino, jog jis visą nekilnojamąjį turtą įgijo santuokoje, todėl turto vertė turėtų būti padalyta dviem asmenims. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 15 d. gavo atsakovo atsakymą, kuriuo atsisakyta panaikinti Nurodymą ir grąžinti nurašytą mokestinę nepriemoką. Pareiškėjo nuomone, jis buvo atidus ir rūpestingas, siekė neapsunkinti situacijos teisminiu procesu, o skundo laiku nepadavė dėl to, kad buvo suklaidintas atsakovo atstovo. Skundo padavimo terminas buvo praleistas nežymiai. Laikytina, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjo Z. S. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir nurodė grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas nustatė, kad Nutarimas buvo priimtas 2022 m. kovo 14 d. Pareiškėjas padavė skundą teismui 2022 m. balandžio 27 d., praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjas neginčijo, kad skundo padavimo terminas yra praleistas.

Teismo vertinimu, pareiškėjas, kuris buvo ir yra atstovaujamas profesionalaus atstovo, laiku ir tinkamai supažindintas su Nurodymu, nesilaikė rūpestingumo, sąžiningumo, aktyvumo, atidumo reikalavimų bei operatyvumo standarto. Nors pareiškėjas tvirtino, jog jis buvo suklaidintas Inspekcijos atstovo dėl skundo padavimo, tačiau Nurodyme yra labai aiškiai išdėstyta jo apskundimo tvarka ir terminas, ir, būdamas atstovaujamas profesionalaus atstovo, pareiškėjas turėjo suprasti Nurodymo apskundimo tvarką ir terminą. Be to, pareiškėjas jokiais leistinais įrodymais nepagrindė savo teiginio, kad buvo suklaidintas Inspekcijos atstovo. Padaryta išvada, kad skundo padavimo terminas praleistas ne dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių ir ekstraordinarių priežasčių, o dėl subjektyvių priežasčių.

III. Pareiškėjas Z. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį, tenkinti jo prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas tvirtina, kad Nurodymas buvo priimtas 2022 m. kovo 14 d., įteiktas pareiškėjui 2022 m. kovo 18 d. Pareiškėjas pakartoja anksčiau nurodytas aplinkybes apie Inspekcijos atstovo rekomendaciją nesikreipti į teismą, o pateikti paaiškinimus Inspekcijai. Pažymi, kad jį atstovaujanti advokatė ne kartą yra susidūrusi su tokiais atvejais, siekė taupyti tiek pareiškėjo, tiek valstybės laiką ir lėšas, išvengti bylinėjimosi teisme, bei neabejojo, jog kilusią problemą pavyks išspręsti be teisminio ginčo. 2022 m. balandžio 15 d. gavęs Inspekcijos atsisakymą tenkinti jo prašymą dėl Nurodymo panaikinimo, pareiškėjas nedelsiant surinko papildomus dokumentus, paruošė skundą ir padavė jį teismui, tačiau skundo padavimo terminas jau buvo praleistas. Pareiškėjas buvo atidus ir rūpestingas, siekė ginti savo pažeistas teises ekonomiškesniu būdu, operatyviai. Nežymus termino praleidimas negali būti teisėta priežastimi nespręsti ginčo, kai yra pakankamai įrodymų, jog mokestinė nepriemoka pareiškėjui apskaičiuota nepagrįstai. Pareiškėjas paaiškina, kad jis neturi įrodymų apie jo atstovės pokalbį su Inspekcijos tarnautoju, nes advokatė neįrašė šio pokalbio. Pareiškėjo nuomone, toks formalus priežasties, dėl kurios praleistas terminas, įvertinimas skatina ateityje neieškoti kompromisų ar būdų greičiau spręsti ginčus. Teismas atmestinai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, netinkamai įvertino jo nurodytas priežastis ir visiškai nepagrįstai užkirto kelią pareiškėjui, kuris aktyviai dalyvavo savo teisių gynime, ginti šias teises teisminiu keliu, t. y. vieninteliu likusiu keliu ginčui išspręsti. Pareiškėjas tinkamai ir laiku išreiškė valią ginti savo teises, o skundo padavimas teismui nepriklausė nuo jo valios ir veiksmų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) laikytis skundo padavimo terminų.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nagrinėjamu atveju Nurodymas buvo priimtas 2022 m. kovo 14 d. Nors pareiškėjas teigia šį Nurodymą gavęs 2022 m. kovo 18 d., teismui nebuvo pateikti šią aplinkybę patvirtinantys įrodymai. Nesant objektyvių duomenų apie Nurodymo įteikimo pareiškėjui datą, skundo padavimo terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. kovo 14 d. Pareiškėjas skundą teismui padavė 2022 m. balandžio 27 d. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas skundą teismui padavė praleidęs įstatyme įtvirtintą terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad tiek bendraujant su atsakovu ginčo klausimais, tiek teisme jam atstovavo / atstovauja profesionali teisininkė – advokatė (pateikta 2016 m. balandžio 18 d. atstovavimo sutartis) bei kad Nurodyme aiškiai išdėstyta jo apskundimo tvarka ir terminas (Nurodymas gali būti skundžiamas pasirinktinai Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 1 mėnesį nuo šio nurodymo įteikimo dienos). Pareiškėjas neneigia, kad jis galėjo suprasti ir suprato Nurodymo apskundimo tvarką ir terminus. Nors pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad skundo padavimas teismui nepriklausė nuo jo valios ir veiksmų, tačiau jis tokio teiginio nepagrindžia konkrečiais argumentais ar įrodymais, pavyzdžiui, kad jis buvo laiku nurodęs advokatei parengti ir paduoti skundą teismui, tačiau advokatė neįvykdė jo nurodymų. Iš pareiškėjo paaiškinimų ir pateiktų dokumentų matyti, kad jis laisva valia pasirinko pasinaudoti ne teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais jam tinkamai išaiškinta teise kreiptis į teismą dėl Nurodymo panaikinimo, o teikti papildomus paaiškinimus, dokumentus atsakovui, siekdamas, kad atsakovas nuspręs pats panaikinti Nurodymą.

Pareiškėjo pozicija, kad jis buvo suklaidintas atsakovo atstovo, nepagrįsta. Byloje nėra objektyvių duomenų apie pareiškėjo ar jo atstovės gautą konsultaciją (rekomendaciją) iš Inspekcijos bei tokios konsultacijos (rekomendacijos) turinį. Be to, net vadovaujantis telefoninio pokalbio apibūdinimu, pareiškėjo pateiktu skunde, nemanytina, jog atsakovo atstovas buvo pateikęs kokias nors garantijas dėl Nurodymo panaikinimo. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad iš Inspekcijos 2022 m. balandžio 15 d. rašto turinio matyti, jog nekilnojamojo turto mokesčio nepriemoka buvo nustatyta ir apskaičiuota pareiškėjui anksčiau nei priimtas Nurodymas, pareiškėjas ne kartą buvo informuotas apie susidariusią nepriemoką, atsakovas kelis mėnesius laikėsi nuoseklios pozicijos ir ją jau buvo išdėstęs ankstesniuose raštuose. Taigi aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas laisva valia pasirinko savo elgesio modelį, todėl privalo prisiimti su tuo susijusią riziką bei kilusias neigiamas pasekmes. Pareiškėjo nurodytos skundo padavimo termino praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviomis, nepriklausiusiomis nuo jo valios ir pakankamai svarbiomis šiam terminui atnaujinti. Pareiškėjo argumentas, kad jis praleido minėtą terminą nežymiai, tik keliomis dienomis, nenustačius jokių kitų objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių termino praleidimo priežasčių, neturi teisinės reikšmės.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Z. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis