Legislator Case Law & Legislation
2019-01-30 Nr. AB-2914-3-63-3-02839-2016-6 AI generated

2019-01-30 Nr. AB-2914-3-63-3-02839-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2019-01-30 Nr. AB-2914-3-63-3-02839-2016-6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Klaipėdos teritorinei darbo biržai dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2019-01-30 Nr. AB-2914-3-63-3-02839-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos teritorinės darbo biržos (nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) (toliau – ir atsakovas, Darbo birža) Klaipėdos skyriaus vedėjo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. SB-452(11.1) „Dėl veiksmų su statusais ir registracija teritorinėje darbo biržoje“ 4 priedo dalį apie A. M. bedarbio statuso panaikinimą (toliau – ir Sprendimas); 2) atstatyti A. M. bedarbio statusą nuo panaikinimo dienos ir tęsti bedarbio pašalpos mokėjimą; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir atlyginti moralinę žalą įstatymų numatyta tvarka (iš viso 500 Eur).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-145-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02839-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Klaipėdos teritorinei darbo biržai dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos teritorinės darbo biržos (nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) (toliau – ir atsakovas, Darbo birža) Klaipėdos skyriaus vedėjo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. SB-452(11.1) „Dėl veiksmų su statusais ir registracija teritorinėje darbo biržoje“ 4 priedo dalį apie A. M. bedarbio statuso panaikinimą (toliau – ir Sprendimas); 2) atstatyti A. M. bedarbio statusą nuo panaikinimo dienos ir tęsti bedarbio pašalpos mokėjimą; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir atlyginti moralinę žalą įstatymų numatyta tvarka (iš viso 500 Eur).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjas Sprendimu panaikino pareiškėjo bedarbio statusą, motyvuodamas tuo, kad jis pasibaigus nedarbingumo pažymėjimui kitą darbo dieną (2016 m. lapkričio 21 d.) be pateisinamų priežasčių neatvyko į Darbo biržos Klaipėdos skyrių priimti pasiūlymo dirbti mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Iconus“ direktoriumi. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimu ir teigė, kad būdamas nedarbingas po 2016 m. spalio 3 d. atliktų (duomenys neklebtini) ir šeimos gydytojai kas savaitę tęsiant nedarbingumo pažymėjimus iki 2016 m. lapkričio 18 d., ne kartą kalbėjo su Darbo biržos Klaipėdos skyriaus specialiste dėl kito apsilankymo Darbo biržoje datos, kadangi nežinojo, kada baigsis nedarbingumo pažymėjimas, sutarė, jog jam pasibaigus, specialistė paskambins ir suderins apsilankymo Darbo biržoje datą. Pareiškėjas teigė, kad 2016 m. lapkričio 21 d., nesulaukęs specialistės skambučio, pats bandė prisiskambinti, tačiau to padaryti nepavyko, nes telefonas buvo užimtas ar niekas neatsiliepė. 2016 m. lapkričio 22 d., gavusi skyriaus vedėjo sutikimą, specialistė paskyrė vizito laiką tos pačios dienos 13 val. 20 min. Atvykus nustatytu laiku, specialistė atsisakė pareiškėją priimti ir liepė parašyti prašymą tęsti bedarbio registraciją. Pareiškėjas kreipėsi į skyriaus vedėją dėl specialistės veiksmų bei parašė prašymą, o 2016 m. gruodžio 8 d. gavo ginčijamą Sprendimą, kuriuo jam panaikintas bedarbio statusas.

3. Pareiškėjas tvirtino, kad apie jokį darbo pasiūlymą, kuris minimas Sprendime, jam nebuvo pranešta, joks pasiūlymas dėl darbo MB „Iconus“ nei raštu, nei žodžiu nebuvo pateiktas. Pareiškėjo manymu, specialistė išgalvojo apie darbo pasiūlymą tam, kad pateisintų savo veiksmus. Pareiškėjas teigė, kad negalėjo pažeisti Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 6 punkto, ir tuo pagrindu negalėjo būti panaikintas pareiškėjo bedarbio statusas, nes jokio darbo pasiūlymo jis negavo, nebuvo siūlyta sudaryti plano, jokiose priemonėse jis neturėjo dalyvauti, tai skyriaus vedėjo ir specialistės savavaldžiavimas ir piktnaudžiavimas tarnyba.

4. Atsakovas Darbo birža atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2016 m. balandžio 22 d. įsiregistravo Darbo biržos Klaipėdos skyriuje, ir, vadovaujantis Užimtumo rėmimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, jam suteiktas bedarbio statusas. Pareiškėjui nuo užsiregistravimo buvo skiriami apsilankymai, kurie turėjo savo tikslus, detaliai pareiškėjui išaiškintus pasirašytinai. Paskutinis pareiškėjo apsilankymas užfiksuotas 2016 m. birželio 29 d., kurio metu įteikta darbo ieškančio asmens atmintinė, suteikta informacija apie laisvas darbo vietas, išsiaiškinta dėl pareiškėjo neatvykimo į darbo biržą. 2016 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjui pateikus medicininę pažymą, kaip pateisinantį dokumentą sutarta dėl kito apsilankymo datos 2016 m. spalio 6 d. pareiškėjas paskutinio apsilankymo metu taip pat susipažino su kito apsilankymo tikslu: sudaryti / koreguoti individualų užimtumo veiklos planą; priimti pasiūlymą dirbti; dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Tokiais atvejais paskyrus konkrečią apsilankymo datą darbo biržoje registruoti asmenys atskiru pranešimu nėra informuojami, koks konkretus darbo pasiūlymas bus pateiktas bedarbiui jo apsilankymo dieną; asmens atvykimo dieną tikrinamos bedarbio įgytą išsilavinimą ir profesinį pasirengimą atitinkančios laisvos darbo vietos, esant tokių vietų – atvykusiam asmeniui įteikiama rekomendacija įsidarbinti. Pareiškėjui neatvykimo į Darbo biržą pasekmės žinomos, nes siekdamas išvengti bedarbio statuso panaikinimo pareiškėjas jau yra pasinaudojęs Užimtumo rėmimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalimi ir pateikęs pateisinamus dokumentus.

6. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas neatvyko 2016 m. spalio 6 d., tačiau telefonu informavo (vėliau – ir elektroniniu paštu) apie ligą. Darbo biržos elektroninėje sistemoje gauti duomenys apie pareiškėjui išduotus nedarbingumo pažymėjimus. Pareiškėjui pratęsus nedarbingumo pažymėjimus, apsilankymo datos buvo atitinkamai perkeliamos, pratęsus nedarbingumo pažymėjimą paskutinį kartą: 2016 m. lapkričio 12 d. – 2016 m. lapkričio 18 d. (penktadienis) apsilankymo data perkelta į 2016 m. lapkričio 21 d. (pirmadienis). Apie visus atliktus apsilankymo datų perkėlimus pareiškėjas informuotas elektroniniu paštu, taip pat telefonu. Visos apsilankymo datos koreguotos į kitą darbo dieną po pasibaigusio nedarbingumo, o pareiškėjas papildomai apie privalomą atvykimą į darbo biržą pasibaigus nedarbingumo pažymėjimui informuotas 2016 m. spalio 12 d. raštu Nr. SR2-4398 (11.6).

7. Atsakovas nurodė, kad Darbo biržos elektroninėje sistemoje matyti, jog pareiškėjo nedarbingumas pasibaigė 2016 m. lapkričio 17 d. (penktadienį) ir nebuvo pratęstas, todėl pareiškėją aptarnaujanti specialistė 2016 m. lapkričio 21 d. laukė pareiškėjo atvykstant, surado tinkamą darbo pasiūlymą, ketino įteikti rekomendaciją įsidarbinti MB „Iconus“ direktoriumi, tačiau pareiškėjas atvyko 2016 m. lapkričio 22 d., pateikė raštišką prašymą „Dėl neatvykimo“ ir nei žodžiu, nei prašyme nenurodė bei nepridėjo jokių neatvykimo priežastis įrodančių dokumentų, todėl, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, jam išsiųstas 2016 m. gruodžio 5 d. atsakymas Nr. SR2-5180(11.6), kuriame nurodyta, kad pareiškėjo prašymas tęsti bedarbio registraciją netenkintas.

Vadovaujantis Užimtumo rėmimo įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 6 punktu ir 13 straipsnio 3 punktu, pareiškėjui Sprendimu ir jo 4 priedo 59 punktu panaikintas bedarbio statusas be teisės registruotis teritorinėje darbo biržoje 6 mėnesius. Atsakovas teigė, kad su pareiškėju bendraujant telefonu ir atvykus į Darbo biržą jam buvo priminta, kad neatvykimą jis turi pateisinti, pateikti prašymą tęsti bedarbio statusą ir pateikti įrodymus, patvirtinančius neapsilankymo aplinkybes paskirtu laiku. Pareiškėjas žinojo apie privalomą atvykimą į darbo biržą kitą darbo dieną nuo pateisinančių priežasčių dėl neatvykimo pasibaigimo, apie tai būdavo papildomai informuojamas, todėl pasiteisinimai, kad nežino kada Darbo birža dirba ar, kad neįmanoma prisiskambinti telefonu, yra nepagrįsti.

Pareiškėjas apie kito paskirto apsilankymo tikslą buvo informuotas pasirašytinai paskutinio įvykusio susitikimo metu, susitikimo tikslas dėl pareiškėjo turimo nedarbingumo nekito, todėl jam pagrįstai galėjo būti siūloma įsidarbinti apsilankius darbo biržoje 2016 m. lapkričio 21 d. Pareiškėjas skunde nepaaiškino, kodėl nurodė 500,00 Eur žalos sumą, kokią ir dėl ko žalą patyrė, nepridėjo jokių pagrįstų įrodymų, kurie sudarytų prielaidą konstatuoti, jog būtent dėl šioje byloje skundžiamo administracinio akto priėmimo jam būtų buvusios sukeltos neigiamos pasekmės ar toks jo subjektinių teisių pažeidimas, kuris lemtų neturtinės žalos atsiradimą.

Pareiškėjas neįrodė nei žalos padarymo fakto, nei priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės 500,00 Eur žalos priteisimo.

II. 8. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. balandžio 22 d. buvo įregistruotas Darbo biržos Klaipėdos skyriuje, jam suteiktas bedarbio statusas. Registracijos darbo biržoje laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d. pareiškėjui buvo paskirtas ne vienas apsilankymas pas Darbo biržos skyriaus specialistą (tarpininką koordinatorių). 2016 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas neatvyko į Darbo biržos skyrių ir per nustatytą terminą nepateikė neatvykimą pateisinančių priežasčių bei tai patvirtinančių įrodymų. Darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjas Sprendimo 4 punktu nustatė sąrašą asmenų, kurie netenka bedarbio statuso (4 priedas). Eilės numeriu 59 nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2016 m. lapkričio 22 d. neteko bedarbio statuso, nurodytas bedarbio statuso netekimo pagrindas – Užimtumo rėmimo įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 6 punktas. Atsakovo 2016 m. lapkričio 30 d. pranešimu Nr. SR2-5110(11.6) „Dėl sprendimo priėmimo“ pareiškėjas buvo informuotas, kad 2016 m. lapkričio 28 d. vedėjo sprendimu panaikinus bedarbio statusą, jam registracija darbo biržoje nutraukiama be teisės registruotis 6 mėnesius, nurodyti sprendimo priėmimo argumentai ir motyvai.

10. Teismas aptarė Užimtumo rėmimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bedarbio sąvoką, atvejus, kuomet netenkama bedarbio statuso, svarbias priežastis, dėl kurių bedarbio statusas nepanaikinamas ir kt. Teismas rėmėsi Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 (toliau – ir Nuostatai), Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-473 (toliau – ir Aprašas).

11. Teismas nurodė, kad bedarbio statuso netekimo atvejai nustatyti Užimtumo rėmimo įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje, kurio 6 punkte nurodyta, jog bedarbio statuso netenkama, kai bedarbis be svarbių priežasčių neatvyksta į teritorinę darbo biržą nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Darbo biržos Klaipėdos skyriuje kaip darbo ieškantis asmuo buvo įregistruotas 2016 m. balandžio 22 d., pareiškėją darbo paieškos ir kitais klausimais konsultavo teritorinės darbo biržos skyriaus specialistė (koordinatorė) D. L.; pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su bedarbio pareigomis, jam išduota Darbo ieškančio asmens kortelė; pareiškėjas lankėsi paskirtu laiku teritorinės darbo biržos skyriuje (2016 m. balandžio 27 d., 2016 m. birželio 22 d., 2016 m. birželio 28 d., 2016 m. rugsėjo 29 d.); 2016 m. balandžio 27 d. su pareiškėju buvo sudarytas įsidarbinimo planas. Bedarbio Registracinės kortelės bei Darbo ieškančio asmens apsilankymų kortelės duomenys patvirtina, kad pareiškėją konsultavusi Darbo biržos skyriaus darbuotoja per kiekvieną apsilankymą nurodydavo kito apsilankymo datą ir laiką, kito apsilankymo tikslą, šių duomenų įrašymą patvirtindavo savo parašu. 2016 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjo apsilankymo teritorinės darbo biržos skyriuje metu taip pat buvo nustatytas kito apsilankymo tikslas – sudaryti / koreguoti individualų užimtumo veiklos planą, priimti pasiūlymą dirbti; dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, bei nustatyta data ir laikas – 2016 m. spalio 6 d. 13 val. 40 min. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 29 d. Darbo ieškančio asmens apsilankymų kortelėje Nr. 4 pasirašytinai buvo supažindintas su 2016 m. spalio 6 d. apsilankymo data ir tikslu.

13. Pareiškėjas nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d. (duomenys neskelbtini) turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Pareiškėjui tęsiant nedarbingumo pažymėjimą, jo apsilankymų teritorinės darbo biržos skyriuje data ir laikas buvo koreguojami į kitą darbo dieną po nedarbingumo pažymėjimo pasibaigimo. Apie tai, kad pareiškėjas privalo atvykti pas teritorinės darbo biržos specialistę kitą darbo dieną pasibaigus nedarbingumo pažymėjimui, jis buvo informuotas 2016 m. spalio 12 d. Darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjo raštu Nr. SR2-4398(11.6), taip pat, pagal atsakovo atstovės paaiškinimus, jis papildomai buvo informuojamas elektroniniu paštu bei žodžiu.

14. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos darbo biržos sistemos duomenys (2016 m. lapkričio 21 d. siūlymas) patvirtina aplinkybę, kad 2016 m. lapkričio 21 d. teritorinės darbo biržos skyriaus specialistė sukūrė A. M. rekomendaciją Nr. RK21-2016-12584 įsidarbinti į laisvą darbo vietą, tačiau pareiškėjas neatvyko priimti pasiūlymo dirbti (įrašas sukurtas 2016 m. lapkričio 21 d. 16:31:34). Kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovės atstovė, minėtas įrašas nėra dokumentas, jame įrašyta informacija gali būti koreguojama (pvz., interesantui atvykus po įrašo sukūrimo laiko), siūlymas koreguotas 2016 m. lapkričio 28 d. (t. y. priėmus ginčijamą sprendimą). Iš 2016 m. lapkričio 21 d. Rekomendacijos įsidarbinti Nr. RK21-2016-12584 turinio matyti, kad pareiškėjui 2016 m. lapkričio 21 d. apsilankymo metu turėjo būti išduota rekomendacija įsidarbinti MB „Iconus“ direktoriumi. Teismas sprendė, kad paskyrus konkrečią apsilankymo datą darbo biržoje registruoti asmenys atskiru pranešimu nėra informuojami, koks konkretus darbo pasiūlymas bus pateiktas bedarbiui jo apsilankymo dieną – asmens atvykimo dieną tikrinamos pagal bedarbio įgytą išsilavinimą ir profesinį pasirengimą atitinkančio laisvos darbo vietos, o esant tokių vietų – atvykusiam asmeniui įteikiama rekomendacija įsidarbinti. Teismas neabejojo, kad pareiškėjo apsilankymo teritorinėje darbo biržoje metu buvo laisva MB „Iconus“ direktoriaus vieta, todėl pareiškėjui buvo paruošta rekomendacija įsidarbinti į šią darbo vietą.

15. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pateiktus paaiškinimus dėl informacijos pareiškėjui apie atvykimą į darbo biržą pateikimą ir lankymąsi joje, konstatavo, kad pareiškėjui nuo jo registracijos teritorinės darbo biržos skyriuje momento turėjo būti žinoma, aiški ir suprantama lankymosi darbo paieškos tikslais teritoriniame darbo biržos skyriuje tvarka ir jos nustatymas. Pareiškėjui 2016 m. rugsėjo 29 d. lankantis teritorinės darbo biržos skyriuje, buvo praneštas kito apsilankymo tikslas ir paskirta kito atvykimo data ir laikas, apie tai padaryti atitinkami įrašai Darbo ieškančio asmens apsilankymų kortelėje, Registracinėje kortelėje, pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 29 d. raštu buvo informuotas apie tai, kad pasibaigus nedarbingumo pažymėjimui, jis kitą darbo dieną privalo atvykti į teritorinės darbo biržos skyrių. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai pasibaigus pareiškėjo nedarbingumo pažymėjimui ir jam kitą darbo dieną (2016 m. lapkričio 21 d.) neatvykus į teritorinės darbo biržos skyrių, nuo 2016 m. lapkričio 22 d. panaikino jo bedarbio statusą be teisės registruotis 6 mėnesius teritorinėje darbo biržoje.

16. Teismas pažymėjo, kad, kaip nurodė atsakovės atstovė, pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti pateisinamas neatvykimo į teritorinės darbo biržos skyrių priežastis ir jas patvirtinančius dokumentus, tam buvo skirtas 5 darbo dienų terminas. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 22 d. pateikė prašymą „Dėl neatvykimo“ kuriuo prašė tęsti bedarbio registraciją darbo biržoje; nurodė, kad į teritorinę darbo biržą 2016 m. lapkričio 21 d. neatvyko, kadangi specialistė D. L. žadėjo jam paskambinti, suderinti atvykimo laiką, tačiau to nepadarė.

17. Teismas pripažino, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjas neįvykdė nurodytos pareigos, negali būti pripažintos objektyviomis, nepriklausančiomis nuo pareiškėjos valios ir jo savarankiško pasirinkimo, atitinkančios Nuostatuose bei Užimtumo rėmimo įstatyme nustatytas svarbias priežastis. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas nesilaikė nustatytų bedarbio pareigų ir neatvyko nustatytu laiku priimti darbo pasiūlymo, be to, jis per nustatytą terminą nepateikė svarbių neatvykimą pateisinančių priežasčių ir tai patvirtinančių įrodymų.

18. Teismas konstatavo, kad Sprendimas pakankamai motyvuotas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme, jį priėmė kompetentingas administravimo subjektas, priimant jį nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti ginčijamą sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus pareiškėjo reikalavimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu skundžiamą aktą, atmestinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą atstatyti A. M. bedarbio statusą nuo sprendimo panaikinimo dienos ir tęsti bedarbio pašalpos mokėjimą.

19. Teismas konstatavo, kad į bylą pateikti įrodymai (tel. nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 1 d. – 2016 m. lapkričio 30 d. paslaugų ataskaita) patvirtina, jog 2016 m. lapkričio 22 d. kelis kartus buvo skambinta teritorinės darbo biržos skyriui, tačiau iš pateiktos ataskaitos matyti, kad pokalbis su atsakovo darbuotojais vyko (atitinkamai pokalbio trukmė / duomenų kiekis buvo 3 min. 41 s., 7 min. 17 s., 3 min. 10 s., 1 min. 51 s., 2 min., 1 min. 27 s.), kitų duomenų apie tai, kad nebuvo galima susisiekti su atsakovo darbuotojais telefonu, pareiškėjas į bylą neteikė, todėl savo teiginių neįrodė.

20. Teismas nurodė, kad neišeina už pareiškėjo reikalavimo ribų ir nevertina atsakovo darbuotojų veiksmų (neveikimo) vykdant savo funkcijas, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o byloje pagal pareiškėjo suformuluotą reikalavimą vertino skundžiamo akto teisėtumą ir pagrįstumą.

21. Teismas nurodė, kad žala, kilusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, teismas konstatavo, kad nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d. Darbo biržos Klaipėdos skyrius, registruodamas pareiškėją kaip bedarbį, teikdamas jam įdarbinimo paslaugas ir panaikindamas jam bedarbio statusą, veikė pagal teisės aktų reikalavimus, savo teisėtais veiksmais turtinės ar neturtinės žalos pareiškėjui nesukėlė, todėl pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę ir turtinę žalą vertino kaip nepagrįstą ir šią skundo dalį atmetė.

22. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, nepriteisė ir bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str.).

III. 23. Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti.

24. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino į bylos aplinkybes ir paskirto 2016 m. spalio 6 d. atvykimo į Darbo biržą tikrąjį tikslą bei jo neatvykimo priežastis. Pareiškėjas pažymi, kad nors 2016 m. rugsėjo 29 d. apsilankymo Darbo biržos skyriuje metu pasirašė tipinėje Darbo ieškančio asmens apsilankymų kortelėje Nr. 4, tikrasis apsilankymo tikslas turėjo būti pristatyti pateisinamąjį dokumentą – šeimos gydytojos medicininę pažymą, kurią ir pristatė jo sutuoktinė, nes pareiškėjas gulėjo ligoninėje ir tai žinojo Darbo biržos darbuotoja D. L., kuri piktnaudžiaudama padėtimi dėl negautos naudos, pradėjo ieškoti formalių priežasčių pašalinti pareiškėją iš darbo biržos.

25. Pareiškėjas tvirtina, kad prašyme „Dėl neatvykimo“ nurodė, kad dėl atvykimo laiko patikslinimo žadėjo paskambinti jį konsultavusi specialistė D. L. ir jokių kitokių reikalavimų pateikti kokius nors įrodančius dokumentus ar pokalbių išklotinių išrašus Darbo biržos darbuotojai jo neprašė, be to, pareiškėjas skunde nurodė, jog negalėjo prisiskambinti. Pareiškėjas teigia laikęsis Nuostatų 50 ir 50.2 punktų reikalavimų: savo skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. lapkričio 21 d. skambino telefonu, norėdamas pranešti Darbo biržos specialistei apie atvykimo laiką, bet negalėjo prisiskambinti. Neįvykusio telefoninio pokalbio fakto įrodyti negali, nes operatorius tokius duomenis teikia tik teismo reikalavimu, o teismas tokio reikalavimo nepateikė, tuo apribodamas pareiškėjo galimybę įrodyti skambinimo ir neprisiskambinimo faktą.

26. Pareiškėjo nuomone, teismas neteisingai kvalifikavo tai, kad Lietuvos darbo biržos sistemos duomenys (2016 m. lapkričio 21 d. siūlymas) patvirtina aplinkybę, kad tą dieną Darbo biržos skyriaus specialistė sukūrė pareiškėjui rekomendaciją Nr. RK21-2016-12584 įsidarbinti į laisvą darbo vietą, tačiau pareiškėjas neatvyko priimti pasiūlymo dirbti (įrašas sukurtas 2016 m. lapkričio 21 d. 16:31:34). Pareiškėjo nuomone, fiktyvus pasiūlymas dirbti sukurtas tik tam, kad būtų pretekstas pašalinti pareiškėją iš darbo biržos neatvykus jo priimti. Siūlyme, dar nepasibaigus darbo dienai ir nežinant, ar pareiškėjas atvyks, nurodyta, kad jis neatvyko priimti pasiūlymo dirbti. Jei toks pasiūlymas dirbti būtų buvęs, tai Darbo biržos skyriaus specialistė D. L. galėjo jį pasiūlyti 2017 m. lapkričio 22 d. 9 val. 23 min., kai pareiškėjas jai prisiskambino.

27. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo bedarbio statuso panaikinimo pagrindo pagrįstumo. Pareiškėjo manymu, jis negalėjo netekti bedarbio statuso, nes jokio darbo pasiūlymo dirbti MB „Iconus“ direktoriumi jis nebuvo gavęs ir negavo, jokio plano niekas jam nesiūlė sudaryti ir jokiose priemonėse neturėjo dalyvauti, nes turėjo nedarbingumo pažymėjimą.

28. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimas pakankamai motyvuotas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme, jog jį priėmė kompetentingas administravimo subjektas, priimant jį nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros. Pareiškėjo manymu, tokią išvadą, prieštaraujančią bylos medžiagai, padarė netinkamos kvalifikacijos teisėjų kolegija.

29. Pareiškėjo manymu, bylos medžiaga akivaizdžiai įrodo, kad jį konsultavusi Darbo biržos darbuotoja D. L. savivaldžiavo ir piktnaudžiavo tarnyba, suklastojo tariamą darbo pasiūlymą tam, kad pateisintų savo veiksmus 2016 m. lapkričio 21 d. ir vėliau, panaikinant pareiškėjui bedarbio statusą. Pareiškėjas teigia, kad padarytą žalą jo sveikatai patvirtina faktas, kad dėl atsakovo darbuotojų neteisėtų veiksmų, gydytojų nuomone, dėl patirto streso, 2017 m. sausio mėnesį pareiškėjas (duomenys neskelbtini), todėl žala jam turėjo būti priteista.

30. Atsakovas Klaipėdos teritorinė darbo birža atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31. Atsakovas ir esmės pakartoja faktines aplinkybes ir argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas toliau ginčija atvykimo į Darbo biržą tikslą, nurodo, kad paskutinį kartą 2016 m. spalio 6 d., kai turėjo apsilankyti Darbo biržoje, bet nurodytu laiku neatvyko, buvo keltas klausimas tik dėl pateisinamų dokumentų pateikimo. Atsakovas sutinka, kad iš pareiškėjo buvo prašoma pagrįsti neapsilankymą, tai jis padarė, tačiau pagrindžiančių dokumentų pateikimas tik pateisino neapsilankymo Darbo biržoje faktą, bet nepanaikino anksčiau numatyto tikslo, su kuriuo pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai. 2016 m. lapkričio 21 d. neatvykimo faktą pareiškėjas taip pat galėjo pateisinti medicinine pažyma, pratęstu nedarbingumo pažymėjimu ar kitais pateisinamais dokumentais, tačiau to nepadarė per 5 darbo dienų terminą. Pasiaiškinimas, kad negalėjo prisiskambinti nepaneigia fakto, jog net ir įvykus pokalbiui telefonu, vis tiek reikėtų pateikti rašytinius neatvykimą pateisinančius dokumentus.

32. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, nesuprasdamas Darbo biržos darbuotojos 2016 m. lapkričio 21 d. darbo pabaigoje atliktų veiksmų, apeliaciniame skunde savaip interpretuoja faktus. Darbo birža dirba nuo 8 iki 17 val.; darbuotoja, laukdama pareiškėjo atvykstant į Darbo biržą, paskutinę darbo valandą įvedė į elektroninę sistemą duomenis apie teikiamą rekomendaciją bedarbiui įsidarbinti ir neatvykimo pasekmes, tuo atveju jeigu pareiškėjas iki darbo pabaigos tikrai neatvyktų. Pareiškėjui atvykus paskutinėmis darbo dienos minutėmis šie duomenys būtų koreguoti ir suvesta aktuali informacija apie atvykimą ir įteikta rekomendaciją įsidarbinti. Konsultanto darbo laikas baigiasi 17 val., todėl informacijos suvedimas į duomenų bazę apie pareiškėjo neatvykimą mažiau nei pusvalandis iki darbo pabaigos nelaikomas neigiamo sprendimo priėmimu jo atžvilgiu, nes sprendimus dėl bedarbių statuso priima skyriaus vedėjas. Suvesta informacija duomenų bazėje nedarė jokios įtakos priimtam Sprendimui.

33. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų duomenų ar faktų, kurie nebūtų išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovas remiasi tais pačiais, kaip ir atsiliepime į skundą motyvais ir neteikia papildomos nuomonės dėl žalos atlyginimo pagrįstumo. Sprendimas priimtas pagrįstai, pareiškėjui be svarbių priežasčių neatvykus į teritorinę darbo biržą nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Byloje kilo ginčas dėl Darbo biržos 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. SB-452(11.1) „Dėl veiksmų su statusais ir registracija teritorinėje darbo biržoje“ 4 priedo dalies, kuria nuspręsta panaikinti pareiškėjo A. M. bedarbio statusą, pareiškėjas taip pat prašė teismo atstatyti jo bedarbio statusą nuo panaikinimo dienos ir tęsti bedarbio pašalpos mokėjimą bei atlyginti moralinę žalą įstatymų numatyta tvarka (iš viso 500 Eur).

35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjui nuo jo registracijos teritorinės darbo biržos skyriuje momento turėjo būti žinoma, aiški ir suprantama lankymosi darbo paieškos tikslais teritoriniame darbo biržos skyriuje tvarka ir jos nustatymas, o atsakovas pagrįstai pasibaigus pareiškėjo nedarbingumo pažymėjimui ir jam kitą darbo dieną (2016 m. lapkričio 21 d.) neatvykus į teritorinės darbo biržos skyrių, nuo 2016 m. lapkričio 22 d. panaikino jo bedarbio statusą be teisės registruotis 6 mėnesius teritorinėje darbo biržoje; pareiškėjas nesilaikė nustatytų bedarbio pareigų ir neatvyko nustatytu laiku priimti darbo pasiūlymo, be to, jis per nustatytą terminą nepateikė svarbių neatvykimą pateisinančių priežasčių ir tai patvirtinančių įrodymų, o skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo.

36. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo bedarbio statuso panaikinimo pagrindo pagrįstumo, skundžiamas atsakovo sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, taip pat mano, jog jam turėjo būti priteistas žalos atlyginimas.

37. Bylos duomenys patvirtina, kad skundžiamu Darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. SB-452(11.1) „Dėl veiksmų su statusais ir registracija teritorinėje darbo biržoje“ 4 priedo „Asmenų, kuriems panaikintas bedarbio statusas, sąrašas“ 59 punktu nuo 2016 m. lapkričio 22 d. pareiškėjui A. M. panaikintas bedarbio statusas, nurodytos faktinės aplinkybės ir teisinis panaikinimo pagrindas – „be svarbių priežasčių neatvykus į teritorinę darbo biržą nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti, Užimtumo rėmimo įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 6 punktas“. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas buvo informuotas atsakovo 2016 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. SR2-5110(11.6), kuriame taip pat priminta, kad pareiškėjas, pasibaigus nedarbingumo pažymėjimui, kitą darbo dieną, t. y. 2016 m. lapkričio 21 d., be pateisinamų priežasčių neatvyko į Darbo biržos Klaipėdos skyrių priimti pasiūlymo dirbti MB „Iconus“ direktoriumi, pažeisdamas Užimtumo rėmimo įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 6 punktą; paaiškinta, kad pareiškėjas, vadovaujantis Užimtumo rėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, pakartotinai teritorinėje darbo biržoje galės registruotis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo registracijos nutraukimo, t. y. 2017 m. gegužės 21 d.

38. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 22 d. pateikė atsakovui prašymą „Dėl neatvykimo“, kuriame prašė tęsti jo bedarbio registraciją, nurodė, kad į Darbo biržą 2016 m. lapkričio 21 d. neatvyko todėl, kad inspektorė D. L. žadėjo paskambinti ir suderinti atvykimo laiką, bet to nepadarė, atvyko 2016 m. lapkričio 22 d. 13.20 val., jos paskirtu laiku ir rašė šį prašymą, taip pat nurodė, kad buvo atvykęs 2016 m. lapkričio 19 d., bet Darbo birža buvo uždaryta, o pareiškėjas nežinojęs, kad ji šeštadieniais nedirba. Darbo biržos Klaipėdos skyrius 2016 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. SR2-5180(11.6) „Dėl prašymo“ informavo pareiškėją, kad pareiškėjui atstatyti bedarbio statuso nėra pagrindo, nes jis su prašymu nepateikė dokumentų dėl aplinkybių, pateisinančių jo neatvykimo į Darbo biržą 2016 m. lapkričio 21 d.

39. Užimtumo rėmimo įstatymo (redakcijos, galiojusios nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 41 straipsnio 5 dalies 6 punktas numato, kad bedarbio statusas panaikinamas, kai bedarbis be svarbių priežasčių neatvyksta į teritorinę darbo biržą nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis. Pagal šio straipsnio 7 dalį svarbios priežastys, dėl kurių bedarbio statusas nepanaikinamas atsiradus šio straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodytoms aplinkybėms, yra šios: 1) stichinė nelaimė arba nelaimingas atsitikimas; 2) artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), senelių ir vaikaičių, brolių ir seserų), sutuoktinio, sugyventinio mirtis; 3) vaiko iki 14 metų liga, šeimos nario priežiūra ar slaugymas; 4) pranešimas ar šaukimas bedarbiui atvykti į teismą arba teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas ar įstaigas, laisvės atėmimas dėl administracinio arešto, sulaikymo, suėmimo; 5) šio straipsnio 6 dalyje nurodytos priežastys (t. y. liga, sužalojimas, nėštumas likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymas ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų po gimdymo); teritorinės darbo biržos priskirtoje teritorijoje paskelbta epidemija; dalyvavimas įgyjant darbo įgūdžių pagal dvišalę darbo įgūdžių įgijimo sutartį arba savanoriškos praktikos atlikimas.

40. Pagal Užimtumo rėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį asmenų, kurių bedarbio statusas panaikintas, registracija teritorinėje darbo biržoje panaikinama nuo bedarbio statuso netekimo dienos, išskyrus atvejus, kai yra šio įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodytos aplinkybės (t. y. atsiranda neterminuoti arba ilgesnės kaip 6 mėnesių trukmės terminuoti darbo santykiai ar jų esmę atitinkantys santykiai arba bedarbis pradeda individualią veiklą ir ją vykdo ilgiau kaip 6 mėnesius arba įsteigia individualią įmonę, tampa mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos nariu, arba atnaujina individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos veiklą, kuri buvo laikinai nevykdoma; bedarbis įregistruoja ūkininko ūkį Ūkininkų ūkių registre arba tampa ūkininko partneriu ar žemės ūkio veiklos subjektu; bedarbiui sukanka Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytas senatvės pensijos amžius arba jis pripažįstamas nedarbingu; bedarbis pradeda mokytis pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas). Atsiradus šio įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodytoms aplinkybėms, šių asmenų registracija teritorinėje darbo biržoje tęsiama asmens prašymu. Pagal šio straipsnio 3 dalį asmenys, kurių bedarbio statusas panaikintas dėl šio įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 8 punktuose nurodytų aplinkybių, pakartotinai teritorinėje darbo biržoje gali registruotis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo bedarbio statuso panaikinimo dienos.

41. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas paskutinio apsilankymo Darbo biržoje metu – 2016 m. rugsėjo 29 d. buvo supažindintas su kito apsilankymo tikslu – sudaryti / koreguoti individualų užimtumo veiklos planą, priimti pasiūlymą dalyvauti aktyvios darbo rinkos priemones, nustatyta kita apsilankymo data – 2016 m. spalio 6 d. 13.40 val. Pareiškėjui nuo 2016 m. spalio 4 d. tapus laikinai nedarbingam ir iki 2016 m. lapkričio 18 d. įskaitytinai tam tikrais laikotarpiais (iš viso 5 kartus) pratęsus nedarbingumo pažymėjimą, jis buvo informuojamas apie tai, kad jam paskiriamas apsilankymas Darbo biržos Klaipėdos skyriuje atitinkamai kitą darbo dieną po nedarbingumo pabaigos. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 21 d., pirmadienį, t. y. kitą dieną po paskutinio laikinojo nedarbingumo pažymėjimo pratęsimo (iki 2016 m. lapkričio 18 d., penktadienio) į Darbo biržos Klaipėdos skyrių neatvyko, neatvykimą pateisinančių aplinkybių, nurodytų Užimtumo rėmimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nenurodė ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, nepriėmė jam parengto pasiūlymo dirbti, todėl atsakovas pareiškėjui bedarbio statusą pareiškėjui pagal Užimtumo rėmimo įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 6 punktą panaikino pagrįstai.

42. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo iš esmės suprantama, kad neatvykimo į Darbo biržą priežastis būtina pagrįsti atitinkamais įrodymais, nes jis jau 2016 m. rugsėjo 29 d. prašymu prašė tęsti jo registraciją Darbo biržoje, teikė 2016 m. rugsėjo 22 d. paskirto apsilankymo Darbo biržoje praleidimą pateisinančius dokumentus. Pareiškėjas Darbo biržoje buvo registruotas nuo 2016 m. balandžio mėnesio, lankėsi pas paskirtą specialistą, jam buvo įteikta darbo ieškančio asmens atmintinė, jis buvo supažindintas su Darbo biržos teikiamomis paslaugomis, bedarbio teisėmis, pareigomis ir atsakomybe, bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atstatymo, nutraukimo tvarka. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas 2016 m. lapkričio 22 d. prašyme „Dėl neatvykimo“, prašydamas tęsti jo registraciją darbo biržoje, nurodė, kad buvo atvykęs į Darbo biržą 2016 m. lapkričio 19 d., t. y. šeštadienį – kitą dieną po nedarbingumo pabaigos, bet Darbo birža buvo uždaryta, o jis nežinojo, kad įstaiga nedirba šeštadieniais. Tačiau pareiškėjas nepateikė pagrįsto paaiškinimo, kodėl atvykti kitą darbo dieną – 2016 m. lapkričio 22 d., pirmadienį, jau reikėjo Darbo biržos specialistės skambučio telefonu ir paskirto atvykimo laiko. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat atsižvelgdama į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjui bedarbio statusas skundžiamu atsakovo sprendimu buvo panaikintas pagrįstai, byloje įvertino bedarbio statuso panaikinimo pagrįstumą ir dėl jo skundžiamame sprendime pasisakė, taip pat įvertino ir pareiškėjo išvestinio reikalavimo – įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, pagrįstumą, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai ištyrė ir įvertino visas ginčui aktualias aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, kurioms apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria ir papildomai jų nekartoja.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei juos vertina pareiškėjas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

45. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis nustato individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje skundžiamas Sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, motyvų išdėstymas jame yra aiškus ir pakankamas, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.

46. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 6.271 straipsnyje tvirtintą teisinį reglamentavimą reikalavimas dėl žalos – tiek turtinės, tiek ir neturtinės – atlyginimo gali būti tenkinamas, tik nustačius visetą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nagrinėjamu atveju nenustačius vienos iš įvardintų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą.

47. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas taikė tinkamai, proceso teisės pažeidimų nepadarė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė