Legislator Case Law & Legislation
f6ab4990-8ec9-411d-8abb-e376a0608dde AI generated

f6ab4990-8ec9-411d-8abb-e376a0608dde · Å iaulių apygardos teismas

Case Number f6ab4990-8ec9-411d-8abb-e376a0608dde
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

te?vas bendrauja su dukromis visuomet atsižvelgdamas i? dukrų interesus, mokyklini? ir popamokini? užimtuma?, kasdiene? dienotvarke?, sveikatos bu?kle?, vaikų norus ir galimybes; te?vas bendrauja su dukromis telekomunikacine?mis ryšio priemone?mis ieškovei O. J. neribojant šio bendravimo ir ieškovei nedalyvaujant;

Legislator headnote

AI generated

f6ab4990-8ec9-411d-8abb-e376a0608dde · Å iaulių apygardos teismas: Aukščiausiojo teisingumo teismo Å¡eimos skyrius nusprendė, nepilnamečiai vaikai turi bÅ«ti grÄ Å¾inti į LietuvÄ ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 13 d. Nurodė, kad ieÅ¡kovė pažeidė Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktÄ ir atėmė atsakovui teisę betarpiÅ¡kai ir maksimaliai bendrauti su dukromis. Teismo vertinimu, tokie ieÅ¡kovės veiksmai jokiu bÅ«du negali bÅ«ti pateisinami ar tuo labiau pripažįstami teisėtais, dėl ko nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių leisti ieÅ¡kovei O.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2S-426-440/2020 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00094-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 27 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės O. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės O.

J. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo dienos. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė O. J. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama takyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas Å¡ioje civilinėje byloje leisti jai iÅ¡vežti V. J. ir A. J. laikinai gyventi i? DidžiajÄ BritanijÄ be atsakovo K. J. sutikimo; įpareigoti ieÅ¡kove? užtikrinti, kad nepilnamete?s V. J. ir A. J. bu?tu? iÅ¡klausytos Raseinių rajono apylinke?s teisme arba apklaustos vaikų apsaugos teisių specialistų – psichologų ir pateikta byloje iÅ¡vada; laikinai padidinti 2017 m. rugpjūčio 16 d.

Reisinių rajono apylinkės teismo sprendimu priteistÄ iÅ¡laikymo dydį, kas me?nesi? periodine?mis iÅ¡mokomis mokamÄ kiekvienam vaikui po 300 Eur, priteista? suma? kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybe?s nustatyta tvarka, atsižvelgiant i? infliacija? ir mokant Å¡ias le?Å¡as i? ieÅ¡kove?s O. J. banko sa?skaita?, Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) banke, iki me?nesio, už kuri? teikiamas iÅ¡laikymas, 15 dienos, įpareigojant atsakovÄ griežtai laikytis nustatyto mokėjimo termino; laikinai pakeisti 2017 m. rugpjūčio 16 d.

Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytÄ tokia? laikina? atsakovo K. J., bendravimo tvarka? su dukromis V. J. ir A. J.:

1) te?vas bendrauja su dukromis visuomet atsižvelgdamas i? dukrų interesus, mokyklini? ir popamokini? užimtuma?, kasdiene? dienotvarke?, sveikatos bu?kle?, vaikų norus ir galimybes;

2) te?vas bendrauja su dukromis telekomunikacine?mis ryšio priemone?mis ieškovei O. J. neribojant šio bendravimo ir ieškovei nedalyvaujant;

3) te?vas turi teise? bendrauti su dukra D. Britanijoje, apie savo atvykima? praneÅ¡e?s ieÅ¡kovei raÅ¡tu, el. paÅ¡tu, SMS žinute ar kitomis Å¡alims priimtinomis ryÅ¡io priemone?mis (Viber, Skype) prieÅ¡ 5 dienas. Te?vas pasiima ir gra?žina dukras Å¡aliu? susitartoje vietoje D. Britanijoje sutartu laiku; konkretu? laika? ir vieta? Å¡alys suderina ne ve?liau kaip prieÅ¡ 24 val. Te?vas, atvyke?s i? D. BritanijÄ , turi teise? bendrauti su dukromis ne mažiau kaip 3 val. per diena?, ne mažiau kaip 3 dienas iÅ¡ eile?s, nedalyvaujant motinai, nebent Å¡alys susitaria kitaip;

4) te?vas bendrauja su dukromis Lietuvoje dukros mokykliniu? atostogu? metu; konkrec?ias vaikų perdavimo te?vui ir gra?žinimo motinai detales šalys suderina tarpusavyje raštu, el. paštu, SMS žinute ar kitomis šalims priimtinomis ryšio priemone?mis (Viber, Skype) likus ne mažiau kaip 14 dienu? iki planuojamo atostogu? bendravimo pradžios.

2. Nurodė, kad praÅ¡o leisti dukras iÅ¡sivežti į DidžiÄ jÄ BritanijÄ , nes vaikams bÅ«nant Lietuvoje, ir nesuteikiant galimybės grįžti į D. Britanijoje lankomas mokyklas ir tinkamai užbaigti mokslų metus, bÅ«tų pažeista vaikų interesų pusiausvyra, pažeistos sÄ lygos visapusiÅ¡kam ir harmoningui vaikų vystymuisi bei lavinimuisi. Pažymėjo, kad vaikai nori grįžti, vaikams ten patinka, gerai sekasi mokytis, vaikai adaptavosi labai greitai. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3.

Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mai 2020 m. kovo 26 d. nutartimi netenkino ieÅ¡kovės O. J. praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu nutraukė santuokÄ sudarytÄ tarp O. J. ir K. J. bei patvirtino Å¡alių sudarytÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pirmÄ punktÄ Å¡alių nepilnamečių dukrų V.

J. ir A. J. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, tuo metu gyvenusia Lietuvoje, o pagal 2 punktÄ Å¡alys susitarė dėl tėvo bendravimo su dukromis tvarkos ir dalyvavimo jų auklėjime be jokių apribojimų. Å alys sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nenumatė galimybės iÅ¡sivežti dukrų gyventi į kitÄ Å¡alį. Pažymėjo, jog iÅ¡ esančių duomenų nustatyta, kad Å¡alių nepilnametės dukros su mama O. J. 2019 m. rugpjūčio mėnesį buvo iÅ¡vykusios į DidžiÄ jÄ BritanijÄ kurti naujo gyvenimo be atsakovo K.

J. leidimo (sutikimo). Atsakovui sužinojus apie ieÅ¡kovės iÅ¡vykimÄ su dukromis, jis kreipėsi dėl dukrų grÄ Å¾inimo į LietuvÄ pagal Hagos konvencijÄ . IeÅ¡kovė prieÅ¡ iÅ¡vykdama nesusitarė su atsakovu dėl vaikų iÅ¡sivežimo nuolatiniam gyvenimui į DidžiÄ jÄ BritanijÄ , nesusitarė dėl bendravimo tvarkos ir kitų aplinkybių, taip pat nesikreipė į teismÄ dėl leidimo iÅ¡sivežti vaikus į kitÄ valstybę. Tokiu bÅ«du buvo pažeistos atsakovo K. J. kaip tėvo globos teisės ir Didžiosios Britanijos 2020 m. vasario 12 d.

Aukščiausiojo teisingumo teismo Å¡eimos skyrius nusprendė, nepilnamečiai vaikai turi bÅ«ti grÄ Å¾inti į LietuvÄ ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 13 d. Nurodė, kad ieÅ¡kovė pažeidė Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktÄ ir atėmė atsakovui teisę betarpiÅ¡kai ir maksimaliai bendrauti su dukromis. Teismo vertinimu, tokie ieÅ¡kovės veiksmai jokiu bÅ«du negali bÅ«ti pateisinami ar tuo labiau pripažįstami teisėtais, dėl ko nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių leisti ieÅ¡kovei O.

J. laikinai iÅ¡sivežti nepilnametes dukras V. J. ir A. J. į DidžiÄ jÄ BritanijÄ be atsakovo K. J. sutikimo.

4. Nurodė kad ieÅ¡kovė praÅ¡o laikinai padidinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu priteistÄ dukroms iÅ¡laikymÄ , priteisiant po 300 Eur. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama pakeisti priteistÄ iÅ¡laikymo vaikams dydį, tik nurodė galimų poreikių sumas, kurių nepagrindė jokiais įrodymais. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų kaip nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio pakito - iÅ¡augo vaikų poreikiai, ar atsirado papildomų iÅ¡laidų. IeÅ¡kovė taip pat nepateikė teismui įrodymų kaip pakito ieÅ¡kovės ar atsakovo materialinė padėtis nuo teismo sprendimo priėmimo.

Teismas sprendė, kad preliminariai įvertinus Å¡alių vaikų poreikius (iÅ¡ esmės nevertinant vaikų poreikių dydžio ir nesprendžiant ginčo), Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje iÅ¡ atsakovo priteista kiekvienam vaikui po 130 Eur dydžio suma yra protingo dydžio ir yra pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų nepilnamečių vaikų V. J. ir A. J. poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu bÅ«tų apsaugoti nepilnamečių vaikų turtiniai interesai. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 5.

Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė O. J. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2020 m. kovo 26 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Teismas Å¡ioje byloje siekia ne nepilnamečių vaikų, o iÅ¡imtinai atsakovo interesų užtikrinimo. IÅ¡ atsakovo veiksmų ir pasisakymų ieÅ¡kovei yra akivaizdu, kad jis net neketina laikytis nei įstatymų, nei teismo priimtu sprendimu nustatytos tiek bendravimo su vaikais tvarkos nei iÅ¡laikymo vaikams teikimo, tuo tarpu teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, tokį atsakovo elgesį legalizuoja ir sudaro pagrindÄ jam toliau nepaisyti teismo sprendimu numatytų įpareigojimų. 5.2.

Teismas visiÅ¡kai nevertino, jog Å¡ioje situacijoje nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaikų poreikius, jų norus. Å ioje situacijoje itin reikÅ¡minga tai, kad nepilnametės dukros gyveno su mama D. Britanijoje, buvo pradėjusios naujÄ gyvenimÄ , kuriuo vaikai buvo labai patenkinti ir nenorėjo grįžti atgal į LietuvÄ . Mergaitės D. Britanijoje nuo 2020 m. spalio mėnesio pradžios lankė ugdymo ir mokymo įstaigas, kuriose mergaitėms sekėsi labai gerai, jų pasiekimai aukÅ¡ti, mergaitės greitai adaptavosi, mokosi anglų kalbos, papildomai lanko įvairius užsiėmimus, ieÅ¡kovės gyvenamasis bÅ«stas D.

Britanijoje yra tvarkingas, Å¡viesus, tinkamas nepilnametėms su mama (laikinai) gyventi (byloje esančios foto nuotraukos). Mergaitės yra iÅ¡brauktos iÅ¡ mokyklos Lietuvoje mokinių sÄ rašų, teismas nevertino jokių įrodymų apie tai, kad ieÅ¡kovei su vaikais grįžus į LietuvÄ , atsakovas net nesistengė pasirÅ«pinti vaikų ugdymo įstaigomis, kad vaikams grįžus vaikai turėtų galimybę tęsti mokslus. Teismo motyvas, kad vaikai ir toliau iki galutinio sprendimo priėmimo byloje liktų gyventi Lietuvoje, kai vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatyta su vaikų mama ir vaikai nuo pat gimimo augo su mama, yra prieÅ¡taraujantis vaikų interesams.

Tėvas nuo pat vaikų gimimo yra nusiÅ¡alinęs nuo vaikų (kÄ patvirtina byloje esantys įrodymai apie tai, kad atsakovas niekada nedalyvavo vaikų ugdyme, niekada neslaugė vaikų, su jais nežaidė, skyrė ypatingai mažai laiko). IeÅ¡kovė visuomet skatindavo ir palaikydavo vaikų bendravimÄ su atsakovu, negana to, ieÅ¡kovė niekada nebuvo ir nebus prieÅ¡, kad vaikai bendrautų su tėvu. 5.3. Teismas, turėdamas pareigÄ bÅ«ti aktyvus tokio pobÅ«džio bylose (CPK 376 straipsnio 1 dalis), ir matant esant teisminiam ginčui tarp abiejų vaiko tėvų, skundžiamos nutarties priėmimo metu matydamas realiÄ grėsmę nepilnamečių interesams ir remdamasis byloje surinkta medžiaga, nebuvo aktyvus, nevertino byloje esančių įrodymų, net neįtraukė į bylos nagrinėjimÄ vaikų teisių specialistų, kad pateiktų objektyviÄ iÅ¡vadÄ ir apklaustų vaikus, kurie pagal amžių geba aiÅ¡kiai reikÅ¡ti savo nuomonę ir norus, nors toks reikalavimas buvo aiÅ¡kiai ieÅ¡kovės iÅ¡reikÅ¡tas, tačiau teismas net nepasisakė dėl Å¡io praÅ¡ymo tenkinimo ar atmetimo motyvų, neatlikęs įrodymų vertinimo, nepagrįstai atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. 5.4.

Teismas neatsižvelgė ir nevertino ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių apie tai, kad ieÅ¡kovė kuria naujÄ gyvenimÄ â€“ Å¡eimÄ , su kitu žmogumi, turi normalias gyvenimo sÄ lygas, gyvena nuosavame name. Tuo tarpu grįžus į LietuvÄ , ieÅ¡kovė yra priversta su mergaitėmis glaustis tėvų namuose (kadangi atsakovas net neužtikrino D. Britanijos teismo sprendime numatyto įpareigojimo užtikrinti ieÅ¡kovei su vaikais gyvenamÄ jį bÅ«stÄ grįžus joms į LietuvÄ ). 5.5. Teismas privalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokios priežastys nulėmė tokį staigų ieÅ¡kovės elgesį, siekį, užtikrinant geriausius nepilnamečių vaikų interesus gyventi kitoje valstybėje, tačiau to nedarė, kas sÄ lygojo neteisėtos ir skubotai priimtos 2020-03-24 nutarties priėmimÄ .

Å ios nutarties pagrindu, vaikai yra priversti gyventi Lietuvoje neužtikrinant vaikams teisės baigti mokslus, bei tėvo įtakos valdžioje, kuris sugebėjo vaikais pasidomėti nuo grįžimo į LietuvÄ ir rasti laiko su jais susitikti tik vienÄ kartÄ . Teismas net nesigilino į aplinkybes, ar atsakovo interesai, įvertinant jo indėlį ir santykį su vaikais, iÅ¡ tiesų bÅ«tų pažeidžiami. Tokio atsakovo neteisėto elgesio pasekmės matyti pateiktose įrodymuose apie atsakovo vaikų nepriežiÅ«rÄ susiraÅ¡inėjimuose su ieÅ¡kove, kurie patvirtina tikrÄ jį atsakovo interesÄ vaikų atžvilgiu. 5.6.

Teismas net neatsižvelgė į tai, kad nepilnamečiai vaikai mokslo metų viduryje neturi Lietuvoje galimybės užbaigti mokslų, nesigilino į faktines aplinkybes, kad atsakovas, bÅ«damas nepilnamečių vaikų tėvu net nepasirÅ«pino vaikų interesais, nesistengė užtikrinti, kad vaikų grįžimo metu jiems bÅ«tų suteikta galimybė tęsti mokslus. Teismas net nevertino galimybės grįžti į D. BritanijÄ užbaigti mokslo metus ir tuomet spręsti, ar grįžti į LietuvÄ , visiÅ¡kai nesigilino, kaip tokia situacija galėtų paveikti nepilnamečių vaikų interesus.

Teismas visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino su vaikų psichologais, kaip tokia situacija galėtų paveikti vaikų psichinę bei emocinę bÅ«senÄ . 5.7. Teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, visiÅ¡kai nesivadovavo aukÅ¡tesnės instancijos teismų pozicija tokio pobÅ«džio bylose (pvz., Å iaulių apygardos teismo 2018-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1007-368/2018). 5.8. Pirmos instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikino iÅ¡laikymo vaikams padidinimo, nepagrįstai nesivadovavo orientaciniu minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijumi.

Atsakovo mokama išlaikymo suma kiekvienam iš vaikų po 130 Eur neatitinka nei vaikų poreikių, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos analogiško pobūdžio bylose.

6. Atsakovas K. J. pateiktu atsiliepimu praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ ir atsakovo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Teismas skundžiamoje nutartyje iÅ¡samiai iÅ¡dėstė motyvus, kodėl, atsižvelgiant į bylai pateiktus įrodymus. 6.2. Spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas bÅ«simo ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimo nesprendžia. 6.3. PraÅ¡ydama laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieÅ¡kinį dėl nepilnamečių dukrų iÅ¡vežimo i? DidžiajÄ BritanijÄ be atsakovo sutikimo, ieÅ¡kovė turėjo pateikti tiek įrodymų, kad teismui pakaktų nustatyti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas be tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad sužinojęs apie ateityje galimai pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimÄ arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimÄ , todėl nėra pagrindų varžyti atsakovo teisių taikant laikinÄ sias apsaugos priemones. 6.4. Kartu su atsiliepimu pateikiamas atsakovo susiraÅ¡inėjimas įrodo, kad atsakovas su dukromis bandė susisiekti tiek prieÅ¡ joms iÅ¡vykstant į LietuvÄ , tiek joms grižus į LietuvÄ (atsakovo susiraÅ¡inėjimas sms žinutėmis – priedas Nr. 1).

Atsakovas paaiÅ¡kina, kad dukterų registracijai į Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigÄ reikalinga pažyma iÅ¡ Didžiosios Britanijos mokyklos, kurios ieÅ¡kovė nepateikė atsakovui. Tikėtina, kad ieÅ¡kovė tokios pažymos negalėjo gauti, nes Anglijos Teisės paramos ir konsultacijų vaikams ir Å¡eimoms tarnybos bylos analizėje (ataskaitoje) nurodyta, kad mergaičių mokslai Anglijoje nėra nutraukti (Anglijos Teisės paramos ir konsultacijų vaikams ir Å¡eimoms tarnybos bylos analizė – priedas Nr. 2).

Dėl bÅ«sto nuomos nurodo, kad ne kartÄ prašė ieÅ¡kovės ir jos advokato Anglijoje duoti raÅ¡tiÅ¡kÄ patvirtinimÄ (įgaliojimÄ ), kad atsakovas galėtų ieÅ¡kovės vardu iÅ¡nuomoti bÅ«stÄ (sudaryti nuomos sutartį) jai ir dukroms Lietuvoje, tačiau tokio sutikimo (įgaliojimo) ieÅ¡kovė nesuteikė. Grįžusi į LietuvÄ ieÅ¡kovė su dukromis apsistojo savo tėvų 4 kambarių bute, kuriame gyveno iki iÅ¡vykstant į AnglijÄ . Grįžusi į LietuvÄ ieÅ¡kovė nepareiÅ¡kė nei reikalavimo, nei praÅ¡ymo dėl bÅ«sto nuomos.

Dėl aviabilietų grįžimui į LietuvÄ pažymi, kad papraÅ¡ius iÅ¡samios ataskaitos apie aviabilietų kainas ir iÅ¡laidas, ieÅ¡kovė tokios informacijos nesiteikė suteikti. 6.5. Dukrelėms bÅ«nant Lietuvoje atsakovas su jomis praleisdavo daug laiko iÅ¡vykoms ir pramogoms (foto ir video medžiaga bus pateikta teismui, jeigu ieÅ¡kovė pateiks ieÅ¡kinį). 6.6. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų kaip nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio pakito (iÅ¡augo) vaikų poreikiai ar atsirado papildomų iÅ¡laidų vaikams. 6.7.

Atsakovas visa apimtimi teikia Reisinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu priteistÄ iÅ¡laikymÄ savo nepilnametėms dukroms. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

9. Apeliantė pateikė teismui papildomus paaiÅ¡kinimus bei naujus įrodymus (susiraÅ¡inėjimus su atsakovu, vaikų nuotraukas, garso įraÅ¡o iÅ¡ vaiko pokalbio su tėvu). Atsakovas taip pat pateikė naujus įrodymus kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ (atsakovo susiraÅ¡inėjimas sms žinutėmis, Didžiosios Britanijos Teisės paramos ir konsultacijų vaikams ir Å¡eimoms tarnybos bylos analizė, 2020-01-17 ProkuratÅ«ros nutarimas).

10. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir panaudota prieÅ¡ sÄ Å¾iningus teismo proceso dalyvius, be to, negali bÅ«ti vertinama kaip kliÅ«tis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti.

Taigi, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

11. Apeliacinės instancijos teismas priima abiejų bylos šalių pateiktus naujus įrodymus, bet dėl jų pasisako tik tiek, kiek jie reikšmingi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kalusimo išsprendimui.

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai praÅ¡antys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012).

Nurodytas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad teismas turi teisę spręsti, ar nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų pakanka, kad bÅ«tų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Nesant bent tikėtinai pagrįsto reikalavimo, taip pat nesant pagrindo matyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nėra ir pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

14. Nagrinėjamoje byloje apeliantė kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio padavimo. CPK 147 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu raÅ¡ytiniu suinteresuoto asmens praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo dienos.

15. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu nutraukė O. J. ir K. J. santuokÄ , patvirtino Å¡alių sudarytÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pirmÄ punktÄ Å¡alių nepilnamečių dukrų V. J. ir A. J. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, tuo metu gyvenusia Lietuvoje, o pagal antrÄ punktÄ Å¡alys susitarė dėl tėvo bendravimo su dukromis tvarkos ir dalyvavimo jų auklėjime be jokių apribojimų.

Å alys sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nenumatė galimybės iÅ¡sivežti dukrų gyventi į kitÄ Å¡alį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis, todėl sprendimu patvirtinta tarp Å¡alių sudaryta sutartis taip pat yra galiojanti ir vykdytina. Byloje taip pat nustatyta, kad Å¡alių nepilnametės dukros su mama O. J. 2019 m. rugpjūčio mėnesį buvo iÅ¡vykusios į DidžiÄ jÄ BritanijÄ kurti naujo gyvenimo be atsakovo K.

J. leidimo (sutikimo), nesikreipė į teismÄ dėl leidimo iÅ¡vežti vaikus į kitÄ valstybę. Atsakovas, po to, kai jam tapo žinomas vaikų iÅ¡vykimo faktas, kreipėsi dėl dukrų grÄ Å¾inimo į LietuvÄ pagal Hagos konvencijÄ . Didžiosios Britanijos 2020 m. vasario 12 d. Aukščiausiojo teisingumo teismo Å¡eimos skyrius nusprendė, kad nepilnamečiai vaikai turi bÅ«ti grÄ Å¾inti į LietuvÄ ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 13 d. IeÅ¡kovė su vaikais grįžo į LietuvÄ .

16. Apeliantė nurodo, kad nepilnametės dukros gyveno su mama D. Britanijoje, buvo pradėjusios naujÄ gyvenimÄ , kuriuo vaikai buvo labai patenkinti ir nenorėjo grįžti atgal į LietuvÄ . Mergaitės D. Britanijoje nuo 2020 m. spalio mėnesio pradžios lankė ugdymo ir mokymo įstaigas, kuriose mergaitėms sekėsi labai gerai, jų pasiekimai aukÅ¡ti, mergaitės greitai adaptavosi, mokosi anglų kalbos, papildomai lanko įvairius užsiėmimus, ieÅ¡kovės gyvenamasis bÅ«stas D. Britanijoje yra tvarkingas, Å¡viesus, tinkamas nepilnametėms su mama (laikinai) gyventi (byloje esančios foto nuotraukos). Apeliantė taip pat remiasi Å iaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1007-368/2018, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis minėta nutartimi.

17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo vadovautis Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1007-368/2018, kadangi nors minėtoje byloje ir buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių leidžiant vaikus išvežti į užsienį, tačiau faktinės bylos aplinkybės nėra vienodos. Nagrinėjamos bylos atveju Didžiosios Britanijos 2020 m. vasario 12 d.

Aukščiausiojo teisingumo teismo Å¡eimos skyrius nusprendė, kad nepilnamečiai vaikai turi bÅ«ti grÄ Å¾inti į LietuvÄ ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 13 d. IeÅ¡kovė su vaikais grįžo į LietuvÄ . Mergaitės Å¡iuo metu yra Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės, jog mergaitės lanko mokyklas Didžiojoje Britanijoje, negali paneigti kitos Å¡alies teismo sprendimo grÄ Å¾inti mergaites į LietuvÄ . Minėto sprendimo teisėtumas Å¡ioje byloje negali bÅ«ti kvestionuojamas.

Taip pat pažymėtina, kad mergaitės jau yra Lietuvoje, todėl jų pakartotinis išvežimas į užsienį, nesant teismo procesinio sprendimo byloje dėl leidimo išvežti vaikus į užsienį, priešingai nei teigia apeliantė, neatitiktų vaikų interesų. Pažymėtina, kad apeliantės ieškinys dėl leidimo suteikimo išvežti nepilnamečius vaikus nuolat gyventi į užsienį, išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) ir dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo yra priimtas 2020 m. gegužės 5 d. teisėjos rezoliucija.

Byla yra nagrinėjama, nėra aiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys bus tenkintas, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad leidus ieÅ¡kovei vaikus iÅ¡siveži, reikia įvertinti, kad ieÅ¡kinio atmetimo atveju ji vėl juos turėtų grÄ Å¾inti į LietuvÄ , kas neabejotinai labiau pažeistų vaikų interesus, nei jų palikimas gyventi Lietuvoje kol bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla.

18. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vaikų interesus ir vadovavosi iÅ¡imtinai atsakovo interesais. Pažymėtina, kad teismas tinkamai iÅ¡analizavo faktinę bylos situacijÄ , tinkamai įvertino priimtų teismų procesinių sprendimų juridinę reikÅ¡mę. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ .

Apeliantės nurodomos aplinkybės, dėl institucijų įtraukimo, vaikų apklausos, aplinkybių iÅ¡tyrimo, yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės stadija, Å¡ie aspektai negali bÅ«ti nagrinėjami sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog keičiant vaiko Å¡eimos aplinkÄ bÅ«tina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų. Teismui bÅ«tina įvertinti aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumÄ vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra bÅ«tinas vaiko interesams Å¡ios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

Taigi nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais iÅ¡gyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalÄ , todėl keisti (net ir laikinai) vaiko įprastÄ aplinkÄ galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra bÅ«tinas ir neiÅ¡vengiamas. Teismui bÅ«tina įvertinti aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumÄ vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra bÅ«tinas vaiko interesams Å¡ios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

20. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantė su vaikais nuo grįžimo į LietuvÄ gyvena tėvų namuose, kuriuose gyveno ir iki iÅ¡vykimo į užsienį (tai matyti iÅ¡ atsakovo pateiktos Teisės paramos ir konsultacijų vaikams ir Å¡eimoms tarnybos bylos analizės), byloje nėra duomenų, kad Å¡i aplinka vaikams bÅ«tų nesaugi ar netinkama. Apeliantė nurodo, kad mergaitės yra iÅ¡brauktos iÅ¡ mokyklos Lietuvoje mokinių sÄ rašų, kad atsakovas net nesistengė pasirÅ«pinti vaikų ugdymo įstaigomis, kad vaikams grįžus vaikai turėtų galimybę tęsti mokslus.

Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad dukterų registracijai į Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigÄ reikalinga pažyma iÅ¡ Didžiosios Britanijos mokyklos, kurios ieÅ¡kovė nepateikė atsakovui, kad ieÅ¡kovė tokios pažymos negalėjo gauti, nes Didžiosios Britanijos Teisės paramos ir konsultacijų vaikams ir Å¡eimoms tarnybos bylos analizėje (ataskaitoje) nurodyta, kad mergaičių mokslai Anglijoje nėra nutraukti. IÅ¡ apeliantės teismui pateiktų susiraÅ¡inėjimų matyti, kad mergaitės toliau mokosi nuotoliniu bÅ«du (ji pati Å¡iÄ informacijÄ nurodė atsakovui susiraÅ¡inėjimo metu).

Atsakovas taip pat nurodė, kad ne kartÄ prašė ieÅ¡kovės ir jos advokato Anglijoje duoti raÅ¡tiÅ¡kÄ patvirtinimÄ (įgaliojimÄ ), kad atsakovas galėtų ieÅ¡kovės vardu iÅ¡nuomoti bÅ«stÄ (sudaryti nuomos sutartį) jai ir dukroms Lietuvoje, tačiau tokio sutikimo (įgaliojimo) ieÅ¡kovė nesuteikė, kad grįžusi į LietuvÄ ieÅ¡kovė su dukromis apsistojo savo tėvų 4 kambarių bute, kuriame gyveno iki iÅ¡vykstant į AnglijÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visos Å¡ios skirtingai bylos Å¡alių nurodytos aplinkybės gali bÅ«ti tinkamai iÅ¡tirtos ir tinkamai įvertinus tik bylos nagrinėjimo metu.

Tuo tarpu dabar yra sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo pagrįstumo klausimas.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė akcentuoja teismo pareigÄ bÅ«ti aktyviam Å¡eimos byloje, įtraukti į bylos nagrinėjimÄ vaikų teisių specialistÄ , suteikti galimybę vaikams iÅ¡sakyti sako nuomonę, įvertinti visus pateiktus įrodymus, tačiau tai daroma bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės. Tuo tarpu sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ vertinamos tik jų taikymo sÄ lygos, bet nesprendžiamas pats Å¡alių ginčas. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas tinkamai vertino bylos duomenis, reikÅ¡mingus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui iÅ¡spręsti. Taip pat pažymėtina, kad tik nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės teismas įvertins, ar atsakovas rÅ«pinasi savo vaikais, su jais bendrauja.

22. Apeliantė nurodo, kad teismas net nevertino galimybės grįžti į D. BritanijÄ užbaigti mokslo metus ir tuomet spręsti, ar grįžti į LietuvÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡ios nutarties priėmimo metu mokslo metai jau eina į pabaigÄ , pati apeliantė nurodė, kad vaikai mokosi nuotoliniu bÅ«du, todėl vien Å¡is aspektas nėra pakankamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės teismas galės įvertinti, ar pati apeliantė ėmėsi visų reikalingų priemonių, kad mergaitės galėtų mokytis Lietuvoje, ar iÅ¡naudojo nuotolinio mokymosi galimybes, ypač atsižvelgiant į paskelbtÄ pandemijÄ pasauliniu mastu.

23. IeÅ¡kovė praÅ¡o laikinai padidinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu priteistÄ iÅ¡laikymo dydį, kas me?nesi? periodine?mis iÅ¡mokomis mokamÄ kiekvienam vaikui po 300 Eur.

24. Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – priteisti laikinÄ materialinį iÅ¡laikymÄ .

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingÄ iÅ¡laikymÄ yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas vaiko bÅ«tinoms vystymosi sÄ lygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

26. Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti. Nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

27. Nustatant, ar yra pagrindas pakeisti iÅ¡laikymo sumÄ , reikia įvertinti du kriterijus, pirma – tėvų pasikeitusiÄ finansinę padėtį, antra – pasikeitusius vaikų poreikius (CK 3.201 straipsnis).

28. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu pakeisti priteistÄ iÅ¡laikymo vaikams dydį tik nurodė galimų poreikių sumas, kurių nepagrindė jokiais įrodymais, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų kaip nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio pakito - iÅ¡augo vaikų poreikiai, ar atsirado papildomų iÅ¡laidų, ieÅ¡kovė taip pat nepateikė teismui įrodymų kaip pakito ieÅ¡kovės ar atsakovo materialinė padėtis nuo teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡ioje bylos stadijoje nenustatyta, kad bÅ«tų pasikeitę nepilnamečių vaikų V. J. ir A. J. poreikiai, ar, kad skiriamo iÅ¡laikymo suma nepakankama vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, ar, kad atsirado kitos aplinkybės.

29. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu priteisė dukroms iÅ¡laikymÄ po 130 Eur.

Tuo atveju, kai sprendžiama, ar yra pagrindas padidinti priteistÄ iÅ¡laikymÄ , jo padidinimo siekianti bylos Å¡alis turi įrodyti padidėjusius vaikų poreikius. Apeliantė teigia, kad atsakovas nereguliariai teikia iÅ¡laikymÄ , bet duomenų Å¡iai aplinkybei nepateikia. Pažymėtina, kad iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimas yra ne teismo, o antstolio kompetencijoje. Duomenų, kad apeliantė kreipėsi į antstolį dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo byloje nėra. Tai, kad atsakovas ne visada laiku (teismo nustatytÄ iÅ¡laikymo mokėjimo dienÄ ) perveda iÅ¡laikymÄ , nesudaro pagrindo padidinti teikiamo iÅ¡laikymo dydžio, kadangi jo pakeitimui reikalinga nustatyti pasikeitusius vaikų poreikius bei pasikeitusiÄ tėvų turtinę padėtį.

30. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nenustačius jokių specialių poreikių, preliminariai įvertinus šalių vaikų poreikius (iš esmės nevertinant vaikų poreikių dydžio ir nesprendžiant ginčo), šioje bylos nagrinėjimo stadijoje iš atsakovo priteista kiekvienam vaikui po 130 Eur dydžio suma yra protingo dydžio ir yra pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų nepilnamečių vaikų V. J. ir A. J. poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečių vaikų turtiniai interesai (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iki ieškovės ieškinio išnagrinėjimo nėra tikslinga keisti ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. Vien kelios apeliantės pateiktos žinutės, kad atsakovas neturi laiko darbo dienomis bendrauti su vaiku, neįrodo, kad iki civilinės bylos išnagrinėjimo nustatyta teismo tvarka neatitiktų vaikų interesų.

32. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

33. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų nėra tikslinga išsamiau pasisakyti nes jie neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, nedaro įtakos teismo priimtos nustarties teisėtumui ir pagrįstumui.

34. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta tinkamai įvertinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygas, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti ar pakeisti, todėl ieÅ¡kovės atskirasis skundas atmetamas, o Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2020 m. kovo 26 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2020 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims. Teisėja Vilija Valantienė