f6a96dae-2a6b-4e17-93b4-ace84c90efc5 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-103-924/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22388-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 2 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algimanto Kukalio, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir RÅ«tos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo ir 2020 m. spalio 14 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G. Å . ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys E. Å . ir K. Å ., dėl turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė G. Å . kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės 10 525 Eur turtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog šiuo metu jai asmeninės nuosavybės teise priklauso visas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškinio pareiškimo metu jai asmeninės nuosavybės teise priklausė šio namo butai Nr. 2 ir Nr.

4. E. Š. priklausė butas Nr. 3, o atsakovei – patalpos Nr. 1.

2. Nuo 1981 metų Š. šeimai apsigyvenus (duomenys neskelbtini) name Nr. (duomenys neskelbtini), jiems kilo problemų dėl to, kad atsakovė blogai prižiūrėjo jai priklausančias patalpas Nr. 1. 1993 m. birželio 8 d. Kauno miesto valdybos potvarkio Nr. 710-v (duomenys neskelbtini) namas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas avariniu, tačiau tai nebuvo fiksuojama Registrų centro įrašuose (apie pastato avarinę būklę įrašas registre atsirado vėliau). 1995 m. liepos 14 d. Kauno savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis“ komisija pripažino, jog namas yra avarinėje būklėje ir jį remontuoti netikslinga.

3. Po to name gyvenantys asmenys įvairiu laiku kreipėsi į savivaldybę su praÅ¡ymais remontuoti jų turimas patalpas, tačiau Å¡ie jų praÅ¡ymai nebuvo patenkinti. Apie 2014 - 2015 metus butų Nr. 1 ir Nr. 4 patalpos sugriuvo. Sugriuvus jos turtui, ieÅ¡kovė patyrė 8510 Eur turtinės žalos. IeÅ¡kovė, siekdama iÅ¡saugoti likusį turtÄ , atstatė atramines sienas, dėl ko patyrė 2015 Eur turtinės žalos. Kadangi savivaldybė tinkami neprižiÅ«rėjo jai priklausančio buto Nr. 1 patalpų, buvo apgadintas (bei pripažintas avariniu) ieÅ¡kovei priklausantis turtas, todėl atsakovė turėtų atlyginti praÅ¡omÄ priteisti turtinę žalÄ (iÅ¡ viso 10 525 Eur). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad pastato dalis sugriuvo dėl atsakovės kaltės, jog Å¡i neprižiÅ«rėjo jai priklausančios dalies turto. Teismo vertinimu, namo dalies sugriuvimÄ sÄ lygojo neremontuojamos bendrosios namo konstrukcijos, tame tarpe ir namo stogas, kuris buvo virÅ¡ patalpos Nr. 4, priklausiusios ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė nuo 1994 metų, bÅ«dama ginčo patalpų bendraturte, taip pat turėjo pareigÄ rÅ«pintis tiek savo bÅ«stu, tiek bendromis namo konstrukcijomis, inicijuoti jų remontÄ , tačiau tokių veiksmų nesiėmė, todėl laikytina, kad ji pati aplaidžiai prižiÅ«rėjo jai priklausančias ir namo bendro naudojimo patalpas ir namo atskiras konstrukcijas. Be to K. Å . (ieÅ¡kovės buvęs sutuoktinis), kuriam atsakovė buvo iÅ¡nuomojusi patalpÄ Nr. 1, buvo įpareigotas Å¡iÄ patalpÄ suremontuoti, tačiau jis Å¡io savo įsipareigojimo nevykdė.

6. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 21 buvo nuspręsta pripažinti Kauno miesto valdybos 1997 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. 874 1 punktÄ negaliojančiu ir leisti K. Å . savo lėšomis nugriauti 38,31 kv. m avarinio pastato patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡braukti iÅ¡ savivaldybės balanso nugriauto pastato dalį. Dėl Å¡ių priežasčių negalima laikyti, kad dėl atsakovės nerÅ«pestingumo sugriuvo patalpa Nr.1, kurios griÅ«tis sÄ lygojo ir buto Nr. 4 griÅ«tį, o trečiojo asmens K. Å . veiksmai nugriaunant pastato dalį arba leidžiant jai savaime nugriÅ«ti.

7. IeÅ¡kovė 1994 m. liepos 15 d. įsigydama gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 4, kurios jau 1993 m. birželio 8 d. Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr. 710-v buvo pripažintos netinkamomis gyventi, turėjo įvertinti jų bÅ«klę ir nuspręsti ar tokios bÅ«klės patalpos jÄ tenkina.

8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė praleido bendrÄ deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis dėl žalos atlyginimo ir taip pat Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė apie patalpų Nr. 1 ir Nr. 4 sugriuvimÄ turėjo ir galėjo sužinoti vėliausiai 2001 m. gruodžio 11 d. civilinėje byloje Nr. 2-10483/2001 Kauno apygardos teismui priėmus sprendimÄ , kuriame buvo konstatuota, kad nors namas formaliai yra keturių butų, tačiau pirmas ir trečias (priklausęs atsakovui) Å¡io namo butai yra nugriuvę ir name likę tik antras ir ketvirtas (turėtų bÅ«ti trečias) butai. Nors atsakovu Å¡ioje byloje buvo ieÅ¡kovės sutuoktinis K. Å ., tačiau Å¡i aplinkybė negali paneigti ieÅ¡kovės galimybės žinoti apie ieÅ¡kinio senaties pradžiÄ .

9. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 14 d. papildomu sprendimu priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės G. Å . atsakovei Kauno miesto savivaldybei 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (už ekspertizės atlikimÄ ). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. IeÅ¡kovė G. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti arba perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Taip pat praÅ¡o panaikinti 2020 m. spalio 14 d.

Kauno apylinkės teismo papildomÄ sprendimÄ dalyje dėl 700 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Tiek K. Å ., tiek L. T. buvo sudarę atsakovei priklausiusio turto nuomos sutartį. Tačiau, nors K. Å . formaliai ir buvo sudaręs negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, tačiau realiai jomis niekada nesinaudojo. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė su K. Å . neturėjo teisinio pagrindo sudaryti nuomos sutarties, kadangi pačios atsakovės sprendimais patalpos buvo pripažintos avarinėmis, dėl ko asmenų apgyvendinimas jose buvo negalimas.

Tuo tarpu L. T. nuomos sutarties pagrindu gyveno atsakovei priklausiusiose patalpose Nr. 1 nuo 1949 m. iki 1999 m. liepos 8 d. (t. y. 50 metų), išregistruotas 1999 m. rugsėjo 29 d. Per šį laikotarpį L. T. neatliko nei paprastojo remonto, nei kapitalinio remonto darbų, kadangi vienintelės jo pajamos buvo neįgalumo išmoka, o kapitalinio remonto atlikti kaip nuomininkas jis neprivalėjo. 7.2. Šiuo atveju L. T. ir K. Š. niekada neįgijo nuosavybės teisės į atsakovei priklausančias patalpas, todėl įstatymų prasme negalėjo ir negali būti pripažinti bendraturčiais.

Nesant pagrindo minėtų asmenų laikyti bendraturčiais, jiems nekilo pareiga rÅ«pintis namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendromis namo konstrukcijomis. 7.3. Apeliantė atkreipia dėmesį į teismo sprendime nurodytÄ aplinkybę, jog „teismas nelaiko, kad viena atsakovė yra kalta dėl to, jog sugriuvo namo patalpos Nr. 1 ir Nr. 4“ (sprendimo 4 p.), tačiau ieÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio netenkino visa apimtimi, tokiu bÅ«du aiÅ¡kiai laikydamas, kad tik ieÅ¡kovė yra atsakinga dėl atsiradusios žalos, visiÅ¡kai nevertinant ir netiriant atsakovės ilgalaikio neveikimo pasekmių.

Taigi, pirmos instancijos teismo motyvai, akivaizdu, prieÅ¡tarauja vieni kitiems. 7.4. BÅ«tent savivaldybei priklausančiose avarinės bÅ«klės patalpose iki 1999 m. liepos 8 d. gyveno L. T., t. y. net trylika metų, kurių remontui atsakovė taip niekada ir neatrado finansinių resursų. IeÅ¡kovės įsitikinimu, bÅ«tent toks aplaidaus atsakovės neveikimas ir sÄ lygojo pastato privedimÄ prie tokios bÅ«klės, kad dėl neprižiÅ«rėto pirmame aukÅ¡te atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto sugriuvo ieÅ¡kovei priklausantis butas Nr. 4. 7.5.

IeÅ¡kovė visos bylos nagrinėjimo metu teigė, kad atsakovės neveikimas buvo tęstinis ir senaties terminas taip ir nėra pasibaigęs, nes jos neveikimas tęsėsi iki 2018 m. gruodžio 19 d., kuomet atsakovei priklausęs butas Nr. 1 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu buvo parduotas ieÅ¡kovei. Objektyviai vertinant, tik ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienai ieÅ¡kovė sužinojo realų žalos dydį atsiradusį dėl atsakovės neveikimo, kadangi turtas didžiÄ ja dalimi sugriuvo tik 2014 - 2015 metais.

Pažymėtina, jog pastato griuvimas vyko palaipsniui, todėl ir žala atsirado ne iÅ¡ karto. Pagal teisminę praktikÄ ir CPK nuostatas, atsakovės neveikimas yra laikytinas tęstiniu, todėl ir senaties terminas skaičiuotinas nuo kiekvienos neveikimo dienos, tačiau ne nuo pastato pripažinimo avariniu momento. Svarbu paminėti, kad net ir 1986 m. pastatÄ pripažinus avariniu, jis vis dar stovi ir yra naudojamas pagal tikslinę jo paskirtį, todėl senaties terminas pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos atsiradimo skaičiuojamas nuo atsiradusios žalos momento, t. y. 2014-2015 m. 7.6.

Civilinėje byloje Nr. 2-10483/2001 proceso dalyviais buvo Kauno miesto savivaldybės įmonė „Panemunės butų Å«kis“ ir trečiasis asmuo K. Å ., tačiau ne atsakovė ir ieÅ¡kovė. Todėl ir dėl Å¡ios priežasties civilinėje byloje Nr. 2-10483/2001 nustatyti faktai nėra ir negali bÅ«ti laikomi prejudiciniais, ir pagrindu pirmos instancijos teismui nevertinti įrodymų viseto priimant skundžiamÄ sprendimÄ . 7.7. Teismas nepagrįstai ir pažeidžiant CPK nuostatas priėmė papildomÄ sprendimÄ dalyje dėl 700 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai, todėl Å¡ioje dalyje papildomas sprendimas naikintinas.

Visų pirma, teismas 2020 m. spalio 5 d. sprendime nurodė, jog „Atsakovė neprašė jai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl Å¡is klausimas nebuvo svarstomas ir Å¡iame sprendime aptariamas“, t.y. Å¡is klausimas buvo iÅ¡spręstas. Antra, atsakovės praÅ¡ymas dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pateiktas tik 2020 m. spalio 12 d., t.y. jau priėmus skundžiamÄ sprendimÄ , praleidus įstatyme įtvirtintÄ terminÄ .

11. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Apeliantė mano, kad atsakovė neturėjo teisės nuomoti ginčo patalpų apeliantės vyrui, nes patalpos buvo pripažintos avarinėmis. Tačiau ginčo patalpos buvo iÅ¡nuomotos kaip pagalbinės patalpos, todėl negalima tapatinti gyvenamųjų patalpų nuomos ir pagalbinių patalpų nuomos, nes Å¡ios patalpos buvo nuomojamos ne gyvenimui ir jų paskirtis nėra gyvenamoji.

Tiek Kauno miesto valdybos 1997 m. lapkričio 18 d. sprendimas Nr. 874, kuriuo buvo nuspręsta išnuomoti pagalbines patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), K. Š., tiek 1997 m. lapkričio 25 d. ginčo patalpų nuomos sutartis, kuria buvo prisiimti K. Š. įsipareigojimai dėl ginčo patalpų priežiūros nebuvo teismine tvarka nuginčyti ar panaikinti, todėl jais reikėjo vadovautis ir laikytis jais prisiimtų įsipareigojimų. 8.2. Apeliantė nepagrįstai analizuoja, kokias teises ir pareigas turėjo buvęs ginčo patalpų nuomininkas L.

T.. Å ioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl buvusio ginčo patalpų nuomininko L. T. veiksmų, dėl ginčo patalpų nepriežiÅ«ros ar remonto darbų nedarymo. Pažymėtina, kad nuomininkas ir neprivalo atlikti pastato, kuriame jis nuomojasi gyvenamÄ sias patalpas, kapitalinio remonto darbų, o kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, visas pastatas buvo avarinės bÅ«klės ir vieno buto kapitalinis ar paprastasis remontas nebÅ«tų nieko pakeitęs. 8.3. Apeliantė nepagrįstai neigia teismo sprendimo dalį, kurioje teismas pateikia argumentus apie tai, jog nuomininkai yra bendraturčiai, o bendraturčiai turi rÅ«pintis turtu.

Nebejojame, kad teismas, teigdamas, kad bendraturčiai turi rÅ«pintis namu, jo priežiÅ«ra ir remontu, turėjo omenyje patalpų savininkus, o ne nuomininkus. 8.4. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas neteisingai nurodo, jog ji viena yra kalta dėl dalies patalpų sunykimo. Pažymėtina, kad dalis patalpų buvo sunykę ne 2015 m., kaip nurodo apeliantė, o žymiai anksčiau ir Å¡i aplinkybė yra patvirtinta raÅ¡ytiniais įrodymais byloje. Kadangi apeliantei ir jos Å¡eimos nariams priklausė didžioji patalpų dalis ginčo name, todėl laikytina, kad didžiÄ ja dalimi dėl patalpų sunykimo ir yra atsakinga apeliantė.

Namas griūti nuo pirmojo aukšto patalpų nepradėjo, nes namo griuvimui įtakos turėjo ir bloga stogo danga, perdengimų ir kitų namo detalių bloga būklė ar sunykimas. 8.5. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad ieškinio senaties atskaitos tašku negali būti laikoma 2001 m. gruodžio 11 d., kuomet buvo priimtas teismo sprendimas, kuriame nurodoma, jog dalis ginčo namo yra sugriuvusi, nes apeliantė tuo metu nebuvo bylos šalimi ir negalėjo žinoti apie tokias aplinkybes. Prie nagrinėjamos bylos yra prijungta civilinė byla Nr. 2-10483/2001 (ieškovas Kauno miesto savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis“, atsakovas K.

Å .), kurioje teismas 2001 m. spalio 5 d. priėmė sprendimÄ ir tenkino ieÅ¡kovės Kauno savivaldybės įmonės „Panemunės butų Å«kis“ ieÅ¡kinį bei priteisė iÅ¡ atsakovo K. Å . 462,06 Lt įsiskolinimÄ už ieÅ¡kovės suteiktas paslaugas, laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2001 m. birželio 11 d. Aukščiau nurodytÄ teismo sprendimÄ atsakovas apskundė apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismas 2001 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1853/2001 tenkino atsakovo apeliacinį skundÄ .

Ä®siteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad „namas (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai nėra daugiabutis. Nors formaliai namas yra keturių butų, tačiau byloje nustatyta, kad pirmas ir trečias (priklausęs atsakovui) Å¡io namo butai yra nugriuvę ir name likę tik antras ir ketvirtas butai.“ Šį prejudicinį faktÄ dėl ginčo pastato bÅ«klės ir patalpų sugriuvimo nustatė teismas, įsiteisėjusi teismo nutartis yra priimta kitoje civilinėje byloje, kurioje dauguma proceso Å¡alių yra tie patys asmenys bei kurie dalyvauja ir Å¡ioje civilinėje byloje, be to ankstesnėje civilinėje byloje nustatytas prejudicinis faktas sukėlė teisines pasekmes ir asmenims, nedalyvavusiems ankstesnėje byloje, t. y apeliantei.

Kadangi ankstesnėje civilinėje byloje Nr. 2-10483/2001 ginčas vyko tarp tų pačių šalių, t. y. Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno savivaldybės įmonės „Panemunės butų ūkis“, ir trečiojo asmens šioje byloje K. Š., kuris ankstesnėje civilinėje byloje buvo atsakovas ir apeliantės šioje byloje tuometinis šeimos narys (sutuoktinis), todėl apeliantė šioje byloje apie visas ankstesnės bylos aplinkybes bei priimtus procesinius dokumentus žinojo ir ankstesnėje civilinėje byloje priimtoje nutartyje nustatytas prejudicinis faktas sukėlė teisines pasekmes ir apeliantei, nors ji ir nebuvo ankstesnės bylos proceso šalimi.

Ankstesnės civilinės bylos Nr. 2-10483/2001 ir Å¡ios civilinės bylos objektas yra tas pats - gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), ir tos pačios patalpos - pirmu numeriu pažymėtos negyvenamosios patalpos bei ketvirtas butas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ , civilinėje byloje Nr. 2-10483/2001 nustatytas prejudicinis faktas dėl patalpų sugriuvimo ir jų bÅ«klės laikytinos prejudiciniais faktais, kurių iÅ¡ naujo nereikėjo įrodinėti. 8.6. Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad apeliantė nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo.

Byloje yra duomenys, kad visos patalpos, esančios ginčo name, dar 1993 metais buvo pripažintos netinkamomis gyventi, todėl apeliantė 1994 metais įsigydama (privatizuodama) ginčo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), turėjo suvokti, kokia viso pastato bei ginčo buto bÅ«klė. Pakartotinai 1995 metais buvo konstatuota, kad ginčo pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), yra avarinis. Dar kartÄ tokia ginčo pastato bÅ«klė nustatyta ir 2016 metais. IÅ¡ visų byloje pateiktų dokumentų akivaizdu, kad apeliantė visÄ laikÄ nuo 1993 metų suvokė (turėjo suvokti), kokios bÅ«klės yra ginčo pastatas bei ginčo patalpos, tačiau ilgÄ laikÄ nieko nedarė, o 2014-2015 metais atlikusi tam tikrus remonto darbus, perplanavusi patalpas, dėl ko jos nebeatitiko ankstesnio iÅ¡planavimo bei plotų, pradėjo reikalauti atlyginti žalÄ .

Byloje nėra pateikta įrodymų, jog apeliantei galima žala atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, bei nesant įrodymų, kokio dydžio žalÄ galimai patyrė apeliantė ir kad jÄ patyrė dėl atsakovės veiksmų bei kad yra priežastinis ryÅ¡ys tarp apeliantės galimai patirtos žalos bei atsakovės neteisėtų veiksmų, laikytina, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo nepagrįstas. Dar 2001 metais nagrinėjant kitÄ civilinę bylÄ buvo konstatuota, kad butų Nr. 1 ir Nr. 4, esančių adresu (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai nėra - jie yra iÅ¡ dalies sugriuvę ir Å¡ias aplinkybes patvirtina byloje pateikti apeliantės sutuoktinio dokumentai bei prijungta prie Å¡ios bylos civilinė byla Nr. 2-10483/2001 - foto nuotraukos ir susiraÅ¡inėjimas su atsakovu, todėl apeliantė yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikÅ¡ti šį ieÅ¡kinį byloje. 8.7.

Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog tik apeliantė ir kiti bendraturčiai turėjo pareigÄ rÅ«pintis turto priežiÅ«ra, jį remontuoti. Dauguma ginčo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), priklausė apeliantei arba jos Å¡eimos nariams: butas Nr. 2 - G. Å . nuo 2009 m. balandžio 23 d.; butas Nr. 3- trečiajam asmeniui E. Å . nuo 2009m. spalio 9 d.; butas Nr. 4 - G. Å . nuo 1994 m. liepos 15 d. Taigi, atsakovei priklausė nuosavybės teise tik vienos patalpos - patalpos Nr. 1, tačiau kadangi ginčo namas buvo daugiabutis, todėl viena atsakovė jokių sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų (stogo, laikančiųjų konstrukcijų ir kita) negalėjo priimti, o apeliantė ar jos Å¡eimos nariai visuose raÅ¡tuose, adresuotuose atsakovei ir jos įmonei, nesiÅ«lė priimti patalpų savininkų sprendimo dėl patalpų remonto, o reikalavo iÅ¡registruoti sunykusias patalpas arba atlyginti apeliantei atsiradusiÄ Å¾alÄ . 8.8.

Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad Å¡iuo atveju nereikia įrodinėti atsakovės kaltės, o teismas turėjo vadovautis CK 6.266 straipsnio nuostatomis. Kadangi ginčo pastatas iÅ¡ dalies sugriuvimÄ sÄ lygojo neremontuojamos namo bendrosios konstrukcijos, tame tarpe ir stogas, kuris yra virÅ¡ apeliantei nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 4, esančio ginčo name, todėl negalima sutikti, jog tik dėl atsakovės kaltės dalis ginčo namo pastato sugriuvo. 8.9. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-619-717/2020 nepriėmė sprendimo dėl ekspertizės iÅ¡laidų paskirstymo - ekspertizės iÅ¡laidų priteisimo ir likusio užstato dalies grÄ Å¾inimo atsakovei Kauno miesto savivaldybei - klausimo, todėl atsakovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priimti papildomÄ sprendimÄ .

Teismas pagrįstai priėmė papildomÄ sprendimÄ bei priteisė atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

13. Apeliacijos objektas nagrinėjamoje byloje – Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo, kuriuo atmestas apeliantės ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos, padarytos jos turtui dėl statinio sugriuvimo (buto Nr. 4 ploto bei jo vertės sumažėjimo ir namo atraminės sienos pastatymo), atlyginimo, ir 2020 m. spalio 14 d. papildomo sprendimo, kuriuo iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies priteistos kitos Å¡alies patirtos iÅ¡laidos už ekspertizės atlikimÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyręs bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikydamas materialinės teisės normas, nepagrįstai nenustatė atsakovės deliktinės atsakomybės sÄ lygų, neatsižvelgė į tai, kad atsakovei kaip statinio savininkei kyla atsakomybė be kaltės, todėl priėmė nepagrįstÄ bei neteisėtÄ sprendimÄ , kuriuo atmetė ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos, patirtos dėl namo sugriuvimo, atlyginimo.

15. Taigi byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, kuriuo keliamas klausimas dėl apeliantės, kaip patalpų savininkės, griežtosios civilinės atsakomybės. Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių 16. IeÅ¡kovei (apeliantei) G. Å . priklauso nekilnojamasis turtas – butai Nr. 4 (1994 m. liepos 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, t.y. privatizuojant) ir Nr. 2 (2009 m. balandžio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu), esantys (duomenys neskelbtini), jos dukrai E. Å ., priklauso butas Nr. 3, esantis (duomenys neskelbtini) (2009 m. spalio 9 d. dovanojimo sutarties pagrindu).

Kauno miesto savivaldybės vardu nuo 1995 m. kovo 16 d. iki 2016 metų buvo registruotos 38,31 kv. m., o iki 2018 m. gruodžio 19 d. (iki nuosavybės teisė į jas perėjo ieškovei) 16,62 kv. m. negyvenamosios patalpos - pagalbinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 19 d. ieškovė iš Kauno miesto savivaldybės įgijo (pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu) nuosavybės teisę į išlikusias 16,62 kv. m. ploto pagalbines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).

17. Kauno miesto valdybos 1993 m. birželio 8 d. potvarkiu Nr. 710-v visas namas, esantis (duomenys neskelbtini) (priedo punktas Nr.

5) buvo pripažintas avariniu. Taip pat Kauno savivaldybės įmonės „Panemunės butų ūkis“ 1995 m. liepos 14 d. aktu buvo konstatuota, kad visas pastatas (duomenys neskelbtini) yra avarinės būklės ir remontuoti netikslinga. Analogiškai ir 1986 m. gruodžio 10 d. Kauno miesto LDT VK sprendimu Nr. 431 bei 1996 m. balandžio 10 d. surašytame akte konstatuojama apie patalpų avarinį stovį, taip pat nurodoma, kad namo stogui reikalingas kapitalinis remontas. 2016 m. balandžio 13 d. „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio statinio pripažinimo avariniu“ aktu pakartotinai visas namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas avariniu.

18. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo K. Å . (apeliantės sutuoktinis) 1995 m. liepos 24 d. buvo kreipęsis į Kauno miesto savivaldybę su praÅ¡ymu imtis priemonių, kad bÅ«tų suremontuotas namas, esantis (duomenys neskelbtini), arba bÅ«tų leista jam pačiam tai padaryti. K. Å . 1998 m. gruodžio 3 d., 1999 m. gegužės 14 d. vėlgi kreipėsi į savivaldybę, kad jam pačiam butų leista suremontuoti gyvenamÄ jį namÄ , nurodant, kad butas Nr. 1 yra sugriuvęs, t.y. faktiÅ¡kai neiÅ¡likęs.

19. Kauno miesto savivaldybė 2001 m. sausio 25 sprendimu leido K. Å . savo lėšomis nugriauti avarinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savivaldybei priklausančiÄ 38,31 kv. m. ploto dalį ir Å¡iÄ savivaldybei priklausančio pastato dalį iÅ¡braukti iÅ¡ savivaldybės įmonės „Panemunės butų Å«kis“ balanso.

20. IeÅ¡kovė G. Å . dėl neiÅ¡likusių savivaldybės patalpų iÅ¡registravimo iÅ¡ nekilnojamojo turto registro į atsakovę Kauno miesto savivaldybę kreipėsi 2015 metais, nurodydama, kad dėl savivaldybei priklausančių patalpų sugriuvimo buvo sunaikintas ir jos turtas, o savivaldybei priklausančio turto neiÅ¡registravimas sudaro teisines kliÅ«tis atstatyti jai priklausantį butÄ Nr.

4. Kaip jau buvo minėta, 2018 m. gruodžio 19 d. ieškovė iš Kauno miesto savivaldybės aukciono būdu įgijo nuosavybės teisę į išlikusias 16,62 kv. m. ploto pagalbines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).

21. IeÅ¡kovė 2017 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės priteisti 8510 Eur turtinės žalos, kuri patirta dėl to, jog sumažėjo jos 1994 metais įsigyto buto Nr. 4 vertė (1994 metais įgijo 35,30 kv. m. butÄ , tačiau nugriuvus pastato daliai ir kitoje vietoje atstačius Å¡io namo atraminę (konstrukcinę) sienÄ liko tik 7,70 kv.m. Å¡io buto (sumažėjo jo plotas), taip pat 2015 Eur iÅ¡laidų, ieÅ¡kovės patirtų atstačiusi nugriuvusiÄ konstrukcinę namo sienÄ .

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės 22. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, jog turtinė žala jai buvo padaryta vien tik dėl Kauno miesto savivaldybei priklausiusių negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), trÅ«kumų (jų sugriuvimo), todėl tik ji atsakinga už jai padarytos turtinės žalos atsiradimÄ ir jai civilinė atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu taikytina netgi nenustačius kaltės.

23. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės (t.y., jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo).

24. CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrÄ jÄ taisyklę, kad už statinio trÅ«kumų sukeltÄ Å¾alÄ be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiÅ¡kianti, kad Å¡iai normai taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trÅ«kumų, valdymo faktÄ , žalos asmeniui padarymÄ , kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė.

Statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti rizikÄ ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trÅ«kumų padarytÄ Å¾alÄ net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rÅ«pestingi ir atidÅ«s, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015; 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 12 punktas).

25. Byloje nekilo ginčo, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio statybos metai 1938 m., jau nuo 1986 m. buvo avarinės bÅ«klės. Avarinės bÅ«klės name ieÅ¡kovė su Å¡eima gyveno nuo 1981 metų bei vėliau (1994 metais) jame esantį butÄ Nr. 4 privatizavo. Atsakovės Kauno miesto savivaldybės vardu Å¡iame pastate nuo 1995 m. kovo 16 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d. buvo registruotos negyvenamosios patalpos (pagalbinės patalpos Nr. 1). Tačiau akcentuotina, kad be atsakovei nuosavybės teise priklausiusių negyvenamųjų patalpų (16,62 kv. m.), Å¡iame pastate taip pat yra kitiems asmenims priklausantis turtas, t.y. ieÅ¡kovei G.

Å . priklauso nekilnojamasis turtas – butai Nr. 4 (35,30 kv. m., 1994 m. liepos 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, t.y. privatizuojant, kuris nugriuvus pastato daliai ir kitoje vietoje atstačius Å¡io namo atraminę sienÄ sumažėjo iki 7,70 kv.m.) ir Nr. 2 (39,87 kv. m., 2009 m. balandžio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu), E. Å . - butas Nr. 3 (35,60 kv. m., 2009 m. spalio 9 d. dovanojimo sutarties pagrindu). Taigi namas yra daugiabutis, kurio butai ir kitos patalpos priklauso skirtingiems savininkams (valdytojams).

26. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog byloje nenustatyta, kad ieškovei priklausančiam turtui žala buvo padaryta dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t.y. dėl atsakovei priklausiusių negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), trūkumų (šių patalpų avarinės būklės bei to pasekmės - jų sugriuvimo). Akivaizdu, kad dalis pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1998 metais sugriuvo dėl jo laikančiųjų konstrukcijų (stogo, išorinės sienos, perdangų, kt.) trūkumų.

Jau 1985 m. duomenimis namo susidėvėjimas buvo 67 procentai, 1995 m. liepos 14 d. akte konstatuota, kad medinio namo sienos ir langai supuvę, iš kiemo pusės 1 aukšte skylė (1x2 m) į kambarį, II a. perdengimas įlūžęs, grindys abiejų aukštų įlinkusios. 1996 m. savivaldybės rašte nurodoma, kad pirmo aukšto išorės sienos paveiktos medžio grybo, supuvusios, įlinkusios stogo gegnės ir perdangos balkiai. Savivaldybė sprendė, kad namo, tame tarpe jai priklausančių patalpų, nėra tikslinga remontuoti bei leido ieškovės sutuoktiniui (jam pačiam prašant) jai priklausančias patalpas (jų dalį), kurios faktiškai jau buvo sunykusios (2001 m. konstatuotas 70 proc. pastato fizinio nusidėvėjimo procentas), savo lėšomis nugriauti.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors iki 2015 m. gruodžio 1 d. nekilnojamojo turto registre atsakovės vardu buvo registruotos 38,31 kv. m. negyvenamosios patalpos, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad jų 21,69 kv. m. dalis (38,31 kv. m. - 16,62 kv. m.) jau nuo 1998 m. buvo faktiškai sunykusi. Šias aplinkybes patvirtina ir civilinėje byloje 2-10483/2001 esantys duomenys, kad dalis ieškovei priklausančio buto dar 1998 metais nugriuvo (pusė pastato), t.y. dalis atsakovei priklausančių negyvenamųjų patalpų ir dalis ieškovei priklausančio ketvirto buto.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės atžvilgiu CK 6.266 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikomos, nes žalÄ ieÅ¡kovei, kuri yra namo bendraturtė, sukėlė ne atsakovei priklausiusių negyvenamųjų patalpų Nr. 1 konstrukciniai defektai (patalpose esančios įrangos trÅ«kumai, gedimai ar pan.), bet namo laikančiųjų konstrukcijų (stogo, iÅ¡orinės sienos, perdangų, kt.) trÅ«kumai, t.y. namo avarinė bÅ«klė. Pagal kasacinio teismo praktikÄ civilinės atsakomybės už statinio trÅ«kumais padarytÄ Å¾alÄ taikymas turi ypatumų tais atvejais, kai sprendžiama dėl žalos, padarytos dėl daugiabučio namo trÅ«kumų.

Deliktinės atsakomybės už daugiabučio namo trÅ«kumais padarytÄ Å¾alÄ rÅ«Å¡is priklauso nuo to, ar žala padaryta dėl bendrojo naudojimo objektų trÅ«kumų, ar dėl vienam iÅ¡ butų ir patalpų savininkų asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto ar kitų patalpų trÅ«kumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2005, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-638-790/2019).

28. Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovė neturi pareigos atlyginti ieÅ¡kovės reikalaujamÄ Å¾alÄ . Pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo elektros, Å¡ildymo sistemų ir kitokia įranga priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). CK 4.82 straipsnio 3 dalis nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui (statiniui) iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Butų ir kitų patalpų savininkams tenka pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reglamentavimas buvo ir iki 2001 m. galiojusio CK 121 ir 123 straipsniuose, tame tarpe ir iki pastato sugriuvimo 1998 m., pagal kurių nuostatas namo bendrosiomis konstrukcijomis privalėjo rÅ«pintis visi namo bendraturčiai. Taigi pagal teisinį reglamentavimÄ visiems butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai savo turimai turto daliai bendrojoje nuosavybėje nustatyta pareiga rÅ«pintis namo bendrosiomis konstrukcijomis.

Tai, kad jau po namo bendrųjų konstrukcijų (namo iÅ¡orinės sienos) sugriuvimo bÅ«tent ieÅ¡kovė pastatė naujÄ sienÄ , neatleidžia jos nuo namo bendraturčių bendros atsakomybės dėl kilusių pasekmių.

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pateikė argumentus kodėl nagrinėjamu atveju atsakovei nekyla deliktinė civilinė atsakomybė ir pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybės normas, t.y. ieÅ¡kovei neįrodžius atsakovės kaltės ir priežastinio ryÅ¡io dėl namo sugriuvimo. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo aplinkybių įvertinimu.

30. Kaip jau buvo minėta, žala ieškovei kilo dėl namo laikančiųjų konstrukcijų (stogo, išorinės sienos, perdangų, kt., t.y. bendros namo avarinės būklės) trūkumų, kurie atsirado ilgalaikės namo eksploatacijos eigoje šio namo bendraturčiams tinkamai neprižiūrėjus, neremontavus ar kitaip netvarkius šių namo konstrukcinių elementų. Akcentuotina, kad vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 1 dalimi, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.

Priimdami tokius sprendimus bendraturčiai tai turi daryti atsakingai, prisiimti galimų padarinių rizikÄ , be kita ko, atsižvelgti į tai, kad nuosavybė turi bÅ«ti prižiÅ«rima ir naudojama taip, jog nedarytų žalos ir nekeltų grėsmės kitų asmenų turtiniams ir kitokiems interesams (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kadangi ginčo namas buvo daugiabutis, todėl tik vienas iÅ¡ namo bendraturčių negalėjo priimti sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų (stogo, iÅ¡orinės sienos, perdangų, kt.).

Atsakovė byloje įrodė, kad ieÅ¡kovė prieÅ¡ atlikdama namo rekonstrukcijÄ nesikreipė į kitus bendraturčius, tame tarpe ir atsakovę, dėl namo rekonstrukcijos darbų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovei buvo žinoma, kad visas namas yra pripažintas avarinės bÅ«klės (fiziÅ¡kai pažeistas) ir kad atsakovės vertinimu jį remontuoti yra netikslinga, tačiau nepaisant to, ieÅ¡kovė be kitų bendraturčių žinios ir sutikimo nusprendusi namo sienÄ pastatyti, jÄ pastatyti netgi kitoje vietoje nei buvo natÅ«roje, t.y. sumažinant tiek jai priklausančio buto Nr. 4 plotÄ , teik ieÅ¡kovei priklausančias patalpas Nr. 1 (rekonstruoti namÄ ), veikė savo rizika bei negalėjo turėti teisėto lÅ«kesčio dėl to patirtÄ Å¾alÄ prisiteisti iÅ¡ atsakovės. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad apeliantė, įsigydama patalpas avarinės bÅ«klės name, kuriame jau tuo metu visos patalpos buvo pripažintos netinkamomis gyventi (avarinės bÅ«klės), turėjo įvertinti dėl tolimesnio patalpų naudojimo, investavimo į jų bÅ«klės gerinimÄ tikslingumo.

Be to, kaip jau buvo minėta, apeliantė nuo 1981 metų su Å¡eima gyvendama Å¡iame name nuo 2001 metų, kai jos sutuoktiniui K. Å . savivaldybė leido jo paties lėšomis nugriauti avarinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savivaldybei priklausančiÄ 38,31 kv. m. ploto dalį (atsakovei priklausė tik Å¡ios negyvenamosios patalpos Nr. 1), neinicijavo ginčo pastato rekonstrukcijos darbų, neįrodinėjo, kad avarinį namÄ yra tikslinga bei bÅ«tina bendromis bendraturčių lėšomis rekonstruoti bei jį rekonstruoti bÅ«tent tokiu bÅ«du, kurį savavaliÅ¡kai pasirinko ieÅ¡kovė.

PrieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovė, atsakovė bÅ«dama tik vienos iÅ¡ name esančios patalpos savininke, neturėjo pareigos viena organizuoti sugadintų bendrojo naudojimo objektų rekonstrukcijos ar atstatymo darbų, nes tokiÄ pareigÄ pagal jau aptartÄ teisinį reglamentavimÄ turėjo visi namo bendraturčiai, o tokius sprendimus galėjo priimti tik savininkų balsų dauguma (atsakovė balsų daugumos neturėjo). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė byloje neįrodė bÅ«tinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo (CK 6.246 – 6.248 straipsniai).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė ir to, kad jos ieškinyje nurodoma patirta žala yra priežastiniame ryšyje su būtent 2014 - 2015 metais galutinai sugriuvusia namo išorine siena, kaip teigia ieškovė. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jau 1998 metais dalis pastato sugriuvo. Ieškovė su šeima šiame name gyveno nuo 1981 metų, todėl neabejotinai šios aplinkybės jai turėjo būti žinomos. Vien iš ieškovės buvusio sutuoktinio K.

Å . 1998 m. gruodžio 3 d. praÅ¡ymo savivaldybei matyti, kad tiek atsakovei (savivaldybei) priklausančios patalpos Nr. 1, tiek ieÅ¡kovei (kartu su buvusiu sutuoktiniu) priklausantis butas Nr. 4, jau tuo metu buvo sugriuvę bei jame nebuvo galimybės gyventi. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir trečiojo asmens K. Å . kartu su atsiliepimu pateikta namo fotonuotrauka, iÅ¡ kurios matyti, kad nėra namo iÅ¡orinės sienos, dalies stogo, langų ir kt. Atsiliepime į ieÅ¡kinį trečiasis asmuo K. Å . nurodo, kad jis 1999 m. sutvirtino namo sienas, sutvarkė stogÄ ir atliko kitus darbus, kad namas bÅ«tų faktiÅ¡kai tinkamas gyventi.

Kaip jau buvo minėta, Kauno miesto savivaldybės 2001 m. sausio 25 sprendimu K. Å . (jo paties praÅ¡ymu) netgi buvo leista savo lėšomis nugriauti avarinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savivaldybei priklausančias 38,31 kv. m. ploto dalį bei nutarta Å¡iÄ savivaldybei priklausančio pastato dalį iÅ¡braukti iÅ¡ savivaldybės įmonės „Panemunės butų Å«kis“ balanso. Kauno apygardos teismas 2001 m. gruodžio 11 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-10483/2001 konstatavo, kad nors namas formaliai yra keturių butų, tačiau pirmas ir ketvirtas (sprendime klaidingai nurodyta - trečias) Å¡io namo butai yra nugriuvę ir name likę tik antras ir trečias butai.

Esant byloje nustatytų aplinkybių visetui, teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kinyje nurodoma žala yra priežastiniame ryÅ¡yje su bÅ«tent iki 2014 - 2015 metų nuolat griuvusia namo siena (kaip teigia ieÅ¡kovė) ar, kad ieÅ¡kovė apie savo kaip namo bendraturtės teisių pažeidimÄ sužinojo tik po 2014-2015 metų. Tai, kad iki 2018 m. gruodžio 19 d. atsakovės vardu buvo registruotos avarinės bÅ«klės negyvenamosios patalpos Nr. 1, nustačius, kad jos (didžioji jų dalis) jau 1998 m. faktiÅ¡kai buvo sugriuvusios ir ieÅ¡kovė su Å¡eima 1999 metais ėmėsi veiksmų iÅ¡saugoti jiems priklausantį turtÄ , nesudaro pagrindo spręsti, kad visų bendraturčių, tame tarpe ir atsakovės, pažeidimas buvo tęstinis, t.y. iÅ¡ esmės tęsėsi iki atsakovė perleido jai priklausančias patalpas ieÅ¡kovei.

Kaip jau buvo minėta, dalis namo sugriuvo 1998 metais ir ieÅ¡kovė jau tada turėjo suprasti dėl jos teisių pažeidimo, t.y. dėl namo bendraturčių pareigos rÅ«pintis laikančiosiomis namo konstrukcijomis (stogu, iÅ¡orinėmis sienomis, perdangomis, kt.) nevykdymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prieÅ¡taringos ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės dėl namo atraminės sienos atstatymo datos. IeÅ¡kinyje nurodo, kad atraminę namo sienÄ atstatė 2014-2015 metais, tačiau į bylÄ teikia įrodymus (pirkimo kvitus), jog statybines medžiagas reikalingas sienos atstatymui pirko 2016-2017 metais, be to, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nugriuvusi namo siena buvo neatstatyta – ji buvo pastatyta naujai kitoje vietoje.

32. Pirmosios instancijas teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė praleido bendrÄ deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis dėl žalos atlyginimo, todėl ir Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė apie patalpų Nr. 1 ir Nr. 4 sugriuvimÄ vėliausiai turėjo ir galėjo sužinoti 2001 m. gruodžio 11 d. Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-10483/2001 priėmus sprendimÄ , kuriame buvo konstatuota, kad nors namas formaliai yra keturių butų, tačiau pirmas ir ketvirtas Å¡io namo butai yra nugriuvę ir name likę tik antras ir trečias butai.

33. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieÅ¡kovė praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ , per kurį galėjo kreiptis į teismÄ dėl turtinės žalos atlyginimo. CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, jog ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kita vertus teismas tinkamai įvertino, kad ieÅ¡kinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo yra praleistas.

34. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atsakovei teismui pateikė 2017 m. lapkričio 14 d., taigi, trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kurį pirmosios instancijos teismas skaičiavo vėliausiai nuo 2001 m. gruodžio 11 d. (apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieÅ¡kovė apie savo teisių pažeidimÄ turėjo suprasti bei suprato netgi anksčiau), ieÅ¡kovė ženkliai praleido. IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teismo vertinimu nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurios sudarytų pagrindÄ tokį ilgÄ laikÄ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, tokių aplinkybių savo iniciatyva nenustatė ir teismas. Dėl papildomo sprendimo priėmimo 35. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , teismas, priėmęs byloje sprendimÄ , dalyvaujančių byloje asmenų pareiÅ¡kimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomÄ sprendimÄ (nutartį), jeigu teismas neiÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2020 m. spalio 5 d. sprendimÄ , neiÅ¡sprendė atsakovės iÅ¡laidų, patirtų teismo paskirtai ekspertizei apmokėti, paskirstymo klausimo.

37. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, iÅ¡mokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei iÅ¡laidos, susijusius su vietos apžiÅ«ra. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

38. Taigi, pirmosios instancijos teismas, byloje esant duomenims apie atsakovės patirtas 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su ekspertizės atlikimu, priėmęs sprendimÄ atsakovės naudai (ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestas) ir sprendimu Å¡ių iÅ¡laidų atsakovei nepriteisęs, turėjo teisinį (CPK 277 straipsnio 1 dalie 3 punktas) ir faktinį (byloje buvo įrodymai apie iÅ¡laidas, susijusias su ekspertizės atlikimu) pagrindÄ priimti papildomÄ procesinį sprendimÄ ir priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 700 Eur, kuriuos atsakovė sumokėjo už ekspertizės atlikimÄ .

39. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį arba atskirÄ jį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir iÅ¡vadomis. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties 40. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimų, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimas ir 2020 m. spalio 14 d. papildomas sprendimas paliktini nepakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų 41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

42. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo nepateikė. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimÄ ir 2020 m. spalio 14 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algimantas Kukalis Edvardas Paliokas RÅ«ta Palubinskaitė