Legislator Case Law & Legislation
f6a3aee6-6d07-47a0-b669-5bf201ba0776 AI generated

Court dismissed pension claim against Interior Ministry for failure to take oath of allegiance to Lithuania.

Case Number f6a3aee6-6d07-47a0-b669-5bf201ba0776
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Vilnius District Administrative Court dismissed the plaintiff's claim to receive a state pension from the Ministry of the Interior. The plaintiff argued that he was a civil servant entitled to a pension based on his service history and a 1990 appeal by the High Council, despite leaving the service in 1991. The court ruled that statutory requirements for pension eligibility mandate an individual oath of allegiance to the Republic of Lithuania, which the plaintiff never took. Consequently, the court found the plaintiff did not acquire the status of a civil servant and the Ministry's decision to deny the pension was lawful.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktas; 132 straipsnio 1 dalis: To, kad asmuo iŸgytų valstybųs pareigÅ«no statuso ir gautų pareigÅ«nų valstybinę pensijÄ , jam privalo atitikti sÄ lygų, tarp kurių yra prisiekimas Lietuvos Respublikai.

Keywords

AI generated
state pension eligibility oath of allegiance civil servant status administrative law interior ministry

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 85–87 straipsniai
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 88 straipsnio 1 punktas
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis
VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo                  Nr.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 132 straipsnio 1 dalis

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-5735-171/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00384-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.6.6.1; 3.21             VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Kaminsko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui Michailui Novičichinui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Michailo Novičichino skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: Teisme gautas pareiÅ¡kėjo Michailo Novičichino skundas, kuriame praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ Nr. 11SP-7394 ir 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ Nr. 1D-10195(3) ir atsakovÄ Ä¯pareigoti skirti jam pareigÅ«nų valstybinę pensijÄ .PaaiÅ¡kino, kad nuo 1984 m. spalio 7 d. iki 1991 m. gegužės 1 d. dirbo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos PrieÅ¡gaisrinės apsaugos valdyboje, o vėliau PrieÅ¡gaisrinės apsaugos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos statutiniu pareigÅ«nu.

Jam buvo suteiktas vidaus tarnybos vyresniojo leitenanto laipsnis. Ä®gijęs bÅ«tinÄ tarnybos staÅ¾Ä pareigÅ«no valstybinei pensijai gauti (8 m. 11 mėn. ir 23 d.) ir sulaukęs nustatyto (55 m.) amžiaus pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Sveikatos ir priežiÅ«ros tarnybÄ praÅ¡ydamas skirti pareigÅ«no valstybinę pensijÄ . 2015 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kanclerio sprendimu Nr. 11SP-7394 Vidaus reikalų ministerija nusprendė pensijos neskirti. Sprendime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas neva nestojo tarnauti ir nebuvo priimtas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos pareigÅ«nus bei neprisiekė Lietuvos valstybei.

Šį sprendimÄ pareiÅ¡kėjas apskundė vidaus reikalų ministrui, tačiau jis 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 1D-10195(3) skundÄ atmetė.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 21 d. kreipėsi į vidaus reikalų įstaigų darbuotojus ragindama kiekvienÄ Lietuvos Respublikos pilietį, nesvarbu, kokia jo tautybė ar pasaulėžiÅ«ra, turintį Å¡io darbo patirties, pasirengusį prisiekti iÅ¡tikimybę Lietuvai ir jai tarnauti, likti toliau tarnauti Vidaus reikalų ministerijos sistemoje.

Å iuo kreipimusi Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba užtikrino, kad bus iÅ¡saugotos visos socialinės vidaus reikalų darbuotojų garantijos, paskatino ir suteikė pagrįstÄ lÅ«kestį, jog pareiÅ¡kėjas turės teisę į pareigÅ«nų valstybinę pensijÄ . BÅ«tent dėl to po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkÅ«rimo 1990 m. kovo 11 d. nepaliko tarnybos vidaus reikalų sistemoje, o 1991 m. sausio mėnesį sovietinės agresijos metu vykdė savo pareigas ir budėjo kaip ir kiti Lietuvos vidaus reikalų sistemos pareigÅ«nai prie valstybinės paskirties objektų, užtikrindami vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir objektų apsaugÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad pareigÅ«no priesaikÄ iÅ¡kilmingos ceremonijos metu priėmė ir pasirašė lape su priesaikos tekstu sunkiu ir sudėtingu Lietuvai metu. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis nebuvo atsakingas už tarnybinių dokumentų, esančių tarnybos byloje, iÅ¡saugojimÄ .Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė jį patenkinti remdamasis jame iÅ¡dėstytais motyvais.Atsakovė Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovė paaiÅ¡kino, kad Lietuvai atkÅ«rus Nepriklausomybę, buvo keičiama vidaus reikalų sistema.

Pirmiausia buvo reorganizuojama milicija į policijÄ . Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. gruodžio 11 d. nutarime Nr. I-852 „Dėl Lietuvos Respublikos policijos įstatymo įsigaliojimo“ buvo nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos milicijos struktÅ«rų reorganizavimas į Lietuvos Respublikos policijos struktÅ«ras baigiasi 1991 m. liepos 1 d. Lietuvos valstybinė prieÅ¡gaisrinė priežiÅ«ra buvo sukurta Vyriausybės 1991 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 222 patvirtinus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatus, 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304 patvirtinus Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statutÄ , 1992 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 195 patvirtinus Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros nuostatus.Nurodytas metas Lietuvai buvo sunkus ir sudėtingas.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas 1991 m. kovo 10 d. padarė pareiÅ¡kimÄ â€žDėl nesibaigiančios TSRS agresijos prieÅ¡ nepriklausomÄ Lietuvos RespublikÄ â€œ, tačiau pareiÅ¡kėjas nusprendė pats pasitraukti iÅ¡ tarnybos ir 1991 m. gegužės 6 d. buvo atleistas, remiantis dar TSRS tvirtintu teisės aktu. PareiÅ¡kėjas nėra davęs pareigÅ«no priesaikos Lietuvos Respublikai.Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti.

Atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjas 1991 m. gegužės 6 d. išėjo ne į pensijÄ . Jis buvo atleistas iÅ¡ pareigų vadovaujantis TSRS teisės aktu. Nestojęs tarnauti į Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos sistemÄ , pareiÅ¡kėjas neįgijo teisės į valstybinę pareigÅ«no pensijÄ . Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. lapkričio              2 d. sprendimo Nr. 11SP-7394 ir 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 1D-10195(3), kuriuose buvo atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ skirti valstybinę pareigÅ«no pensijÄ , kadangi jis nėra prisiekęs Lietuvos Respublikai.

PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos ir prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ (toliau – pareigÅ«nų ir karių pensijÄ ) turi Å¡ie Lietuvos Respublikos piliečiai:                   1) Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigÅ«nai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai;

2) Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai;

3) profesinės karo tarnybos kariai;

4) Valstybės saugumo departamento sistemos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai ir Vyriausybinių ryšių centro prie Krašto apsaugos ministerijos civiliai statutiniai valstybės tarnautojai;

5) prokuratūros pareigūnai;

6) Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnai;

7) muitinės mobiliųjų grupių pareigÅ«nai, muitinės postų pareigÅ«nai ir muitinės pareigÅ«nai, atliekantys kriminalinę žvalgybÄ ir (arba) ikiteisminį tyrimÄ . To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad teisę gauti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ taip pat turi pirmoje straipsnio dalyje iÅ¡vardyti pareigÅ«nai ir kariai, kurie bÅ«dami įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, KraÅ¡to apsaugos ministerijos kadrų rezervÄ dirba kitose Lietuvos Respublikos ministerijose, departamentuose, įstaigose ir organizacijose.Minėto įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, nestojusiems tarnauti arba nepriimtiems į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos, prokuratÅ«ros sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigÅ«nus ir karius, muitinės pareigÅ«nus (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybÄ ir (arba) ikiteisminį tyrimÄ ), pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos Å¡io įstatymo nustatyta tvarka neskiriamos.Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. I-852 „Dėl Lietuvos Respublikos policijos įstatymo įsigaliojimo“ 2 punkte buvo nustatyta, kad nuo policijos įstatymo priėmimo dienos (1990 m. gruodžio 21 d.) prasideda Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos milicijos struktÅ«rų reorganizavimas į Lietuvos Respublikos policijos struktÅ«ras, o baigiasi 1991 m. liepos 1 d.

PareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ tarnybos nuo 1991 m. gegužės 1 d.1991 m. liepos 29 d. Vyriausybės nutarimu patvirtintame Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statute nurodyta, kad priesaikÄ duoda kiekvienas pareigÅ«nas nepriklausomai nuo jo užimamų pareigų (23 punktas), priesaika duodama individualiai ir ne vėliau, kaip per mėnesį nuo jo paskyrimo į atitinkamas pareigas (24 punktas), priesaika duodama iÅ¡kilmingoje aplinkoje, dalyvaujant padalinio pareigÅ«nams ir vadovybei (25 punktas), pasiraÅ¡yti lapai su priesaikos tekstu saugomi pareigÅ«nų asmens bylose (31 punktas).Remiantis nurodytu reguliavimu darytina iÅ¡vada, kad tam, kad bÅ«tų įgytas valstybės pareigÅ«no statusas, asmuo privalo atitikti tam tikras sÄ lygas, tai yra bÅ«ti prisiekęs Lietuvos Respublikai.

PareiÅ¡kėjo asmens byloje duomenų, kad jis yra prisiekęs Lietuvos Respublikai, nėra, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas pagal nustatytÄ tvarkÄ netapo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemos tarnautoju. 1990 m. liepos 27 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į pareigas PrieÅ¡gaisrinės apsaugos departamente apie Vidaus reikalų ministerijos ne todėl, kad stojo į tarnybÄ , bet todėl, kad Vyriausybės 1990 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 185 vietoje Vidaus reikalų ministerijos PrieÅ¡gaisrinės apsaugos valdybos buvo įsteigtas PrieÅ¡gaisrinės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

PareiÅ¡kėjas pasitraukė iÅ¡ tarnybos 1991 m. gegužės 1 d. remiantis dar TSRS tvirtintu aktu, o ne stojo į tarnybÄ Lietuvai.  Kadangi pareiÅ¡kėjas neprisiekė ir netapo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos tarnautoju, jis neįgijo teisės į valstybinę pareigÅ«no pensijÄ . Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priimti 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimas Nr. 11SP-7394 ir 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. 1D-10195(3) yra teisėti ir pagrįsti.Pažymėtina, kad nors Å¡i byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d.

įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo                  Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiÅ¡kėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminÄ , todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (1999 m. sausio 14 d.

įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo Michailo Novičichino skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisėjaiArÅ«nas Kaminskas Irena Paulauskienė Milda Vainienė