2019-04-11 Nr. AB-9393-3-62-3-00282-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-663-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00282-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. J. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Architektų pastogė“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja D. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2017 m. sausio 25 raštą Nr. R2-127 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo atsisakyta tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Miškų kadastras) duomenis žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami) (toliau – ir Sklypas) (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – patikslinti Miškų kadastro duomenis Sklype pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Architektų pastogė“ 2016 m. gruodžio 14 d. pateiktą prašymą.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2016 m. liepos 11 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 732 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ploto patvirtinimo“ pakeitimo“ (įsigaliojo 2016 m. liepos 20 d.) (toliau – ir Nutarimas Nr. 732), kuriuo buvo pakeistas valstybinės reikšmės miškams priskirtinas plotas Kauno rajono savivaldybėje, t. y. iš valstybinės reikšmės miškų plotų buvo pašalintas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis Sklypas, o tai reiškia, kad Sklypas nuo Nutarimo Nr. 732 įsigaliojimo nebebuvo priskiriamas valstybinės reikšmės miškų plotui.

3. Pareiškėja paaiškino, kad įsigaliojus Nutarimui Nr. 732 ji kreipėsi į UAB „Architektų pastogė“, kad būtų atlikti Sklypo kadastriniai matavimai. Kadastrinius matavimus atlikusi UAB „Architektų pastogė“ 2016 m. gruodžio 14 d. Tarnybai pateikė prašymą patikslinti Sklypo teritorijos miškų kadastro duomenis. Atsakovas Tarnyba Raštu tikslinti miškų kadastro duomenis atsisakė, nurodžiusi, kad neturi teisinio pagrindo tikslinti Sklypo Miškų kadastro duomenis, nurodant, kad Sklypas nebepriskiriamas miško žemės plotui. Pareiškėjos teigimu, Raštas prieštarauja Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V „Dėl Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Aprašas) 4.7 punktui, numatančiam Miškų kadastro duomenų tikslinimą pasikeitus miškų grupei, pogrupiui, valstybinės reikšmės miškų plotams ar kitiems miškų kadastro duomenis keičiamiems rodikliams. Pareiškėjos manymu, pagrindą patikslinti Miškų kadastro duomenis taip pat sudaro aplinkybė, kad apie tą patį Sklypą pateikiami duomenys yra prieštaringi. 2011 m. gegužės 31 d. Tarnybos pažymoje Nr. 25991 apie tekstinius miškų valstybės kadastro duomenis (taksaciniai rodikliai) nurodyta, kad medynų tūris Sklype yra 0 kub. m, t. y. medynų nėra, o 2015 m. lapkričio 24 d. buvusiai Sklypo bendrasavininkei A. K. pateiktame Tarnybos rašte Nr. R6- 5068 „Dėl ne miško žemės apaugimo mišku“ jau nurodyta, kad dalis Sklypo (2,36 ha) priskirta ne miško žemei ir ši dalis yra apaugusi savaiminukais, kurių vidutinis amžius 20 metų ir daugiau. Pareiškėja nurodė, kad neaišku, kokiu būdu per 4 metus toje pačioje teritorijoje medžiai galėjo pasiekti net 20 metų amžių.

4. Pareiškėja akcentavo, kad iš Tarnybos 2015 m. lapkričio 24 d. rašto matyti, jog didelė dalis – net 2,36 ha iš bendro 2,47 ha ploto – Sklypo yra ne miško žemė. Tačiau Rašte į pareiškėjos prašymą patikslinti kadastro duomenis kaip miško žemė yra traktuojamas jau visas Sklypas bei yra atsisakoma patikslinti kadastro duomenis. Rašte nurodyta informacija akivaizdžiai prieštarauja 2015 m. lapkričio 24 d. Tarnybos apie Sklypą pateiktiems duomenims, pagal kuriuos didžioji dalis Sklypo miško žemei nėra priskirta ir kurie yra pagrindas pašalinti Sklypą ar jo dalį iš miško žemės ploto. Pareiškėjos teigimu, Miškų kadastre įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys varžo pareiškėjos teises, nes riboja pareiškėjos naudojimąsi Sklypu.

5. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti.

6. Tarnyba nurodė, kad Kauno apskrities viršininko 2003 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 02- 05- 4850 „Dėl laisvos valstybinės žemės fondo sklypų, numatomų užsodinti mišku paskirties pakeitimo (Kauno r.)“ Sklypo teritorijai kaip tuomet laisvai valstybinės žemės fondo žemei, numatytai apželdinti mišku, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis buvo pakeista iš žemės ūkio į miškų ūkio ir teritorija buvo perduota valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Dubravos eksperimentinei mokomajai miškų urėdijai. 2004 metais Sklypo teritorijai buvo parengtas miško želdinimo ir žėlimo projektas, teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. 2005 m. gegužės mėnesį Sklypo teritorija buvo užsodinta miško želdiniais. Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 52/24414 Sklypo teritorija buvo neatlygintinai perduota nuosavybėn privatiems asmenims.

7. Tarnyba pažymėjo, kad 2011 metais atsižvelgiant į VĮ Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos prašymą UAB „Miškotvarkos sprendimai“ atliko žemės skirtos miškui įveisti 97,9 ha plote, įskaitant ir Sklypo teritoriją, inventorizaciją. UAB „Miškotvarkos sprendimai“ patikslintus duomenis nustatyta tvarka suderino su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriumi ir 2011 m. spalio 7 d. raštu pateikė Tarnybai registruoti Miškų kadastre. Atsižvelgiant į teismų sprendimus dėl Sklypo ir į pateiktus bei patikrintus inventorizacijos duomenis buvo atnaujinti Miškų kadastro duomenys (pakeičiant Sklypo paskirtį iš valstybinės reikšmės miškų į miško žemę).

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Architektų pastogė“ atsiliepime į skundą pritarė pareiškėjos skunde išdėstytiems argumentams ir prašė skundą tenkinti.

II. 9. Kauno apygardos administracinis teismas (nuo 2018 m. sausio 1 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai) 2017 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjos D. J. skundą atmetė.

10. Teismas iš bylos duomenų nustatė, jog pareiškėjai priklauso Sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esantis (duomenys neskelbiami), Kauno r. Pareiškėja Sklypą (duomenys neskelbiami), dovanojimo sutarčių pagrindu dalimis įsigijo iš buvusių savininkių A. V. ir A. K.. Buvusiai savininkei A. V. Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 02-05-5075 ir 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 52/24414 buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. S. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą – 2,60 ha žemės, perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam 2,47 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbiami) (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami)).

Iš grafinių Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentų ir tekstinių miškų valstybės kadastro duomenų taksacinių rodiklių nustatyta, kad 2,60 ha ginčo žemės sklypo dalis 2,05 ha pateko į valstybinės reikšmės miškų plotus. Nors pagal Tarnybos pateiktus duomenis 2011 m. gegužės 31 d. Nr. 25991 ir 2011 m. spalio 13 d. Nr. 28027 pažymose buvo nurodyti skirtingi taksaciniai valstybinio miško rodikliai, tačiau Sklypo dalis 2,05 ha akivaizdžiai pateko į valstybinio miško sklypų plotus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“.

Tarnybos 2011 m. gegužės 31 d. pažymoje Nr. 25991 nurodyta, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre buvo įregistruotas Dubravos eksperimentinės–mokomosios miškų urėdijos Šilėnų girininkijos valstybinio miško 605 kvartalo taksacinis miško sklypas Nr. 28, kuriame buvo miško žemė, skirta miškui įveisti. Atlikus Dubravos eksperimentinės–mokomosios miškų urėdijos Šilėnų girininkijos valstybinio miško 605–606 kvartalų inventorizacijos duomenų patikrinimą, Tarnybos 2011 m. spalio 13 d. pažymoje Nr. 28027 nurodyta, kad Miškų kadastre registruoti (duomenys neskelbiami) urėdijos (duomenys neskelbiami) girininkijos valstybinio miško 605 kvartale yra taksaciniai valstybinio miško sklypai Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. (duomenys neskelbiami) ir Nr. (duomenys neskelbiami).

Teismo vertinimu, į valstybinio miško 605 kvartalo plotą (taksacinius miško sklypus Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. (duomenys neskelbiami)) pateko Sklypo dalis 2,05 ha, o šią faktinę aplinkybę patvirtino Tarnybos pažymos ir grafiniai Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentai, esantys pridėtos administracinės bylos Nr. I-389-428/2012 medžiagoje.

11. Teismas padarė išvadą, jog Kauno apskrities viršininko 2003 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 02-05-4850 „Dėl laisvos valstybinės žemės fondo sklypų, numatomų užsodinti mišku paskirties pakeitimo (Kauno r.)“ Sklypo teritorijai kaip laisvai valstybinės žemės fondo žemei, numatytai apželdinti mišku, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis buvo pakeista iš žemės ūkio į miškų ūkio ir teritorija buvo perduota VĮ Dubravos eksperimentinei mokomajai miškų urėdijai. 2004 metais buvo parengtas miško želdinimo ir žėlimo projektas, ir teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. 2005 metų gegužės mėnesį Sklypo teritorija buvo užsodinta miško želdiniais. Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 52/24414 Sklypo teritorija buvo perduota neatlygintinai nuosavybėn privatiems asmenims.

12. Teismas pažymėjo, jog dėl ginčo žemės sklypo Kauno apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr. 1-389-428/2012 (pridėta prie nagrinėjamos bylos). Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-389-428/2012 tenkino pareiškėjo Kauno apygardos prokuroro pareiškimą ir panaikino Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. 52/24414 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ dalį, kuria A. V. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn 2,47 ha ploto žemės sklypą, Kauno apskr., Kauno r., (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami); Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 02-05-5075 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2002 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. 02- 05-1536, 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 02-05-8421, 2008 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 02- 05-4283, 2009 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. 02-05-207 pakeitimo bei nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno r.)“ dalį, kuria A. V. atkurtos nuosavybės teisės jos nuosavybėn neatlygintinai perduodant 2,47 ha ploto žemės sklypą, Kauno apskr., Kauno r., (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami); pripažino negaliojančia (duomenys neskelbiami) dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbiami), kuria padovanotas 2,47 ha žemės sklypas, Kauno apskr., Kauno r., (duomenys neskelbiami), nusprendė taikyti restituciją natūra – grąžinti valstybei 2,47 ha žemės sklypą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu atsakovių A. V., D. J. ir A. K. apeliacinį skundą patenkino, t. y. Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo Kauno apygardos prokuroro pareiškimo netenkino. Sprendime apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad įvertinus ginamą viešąjį interesą, bei tai, jog perduotas Sklypas nėra miškas, o yra miško žemė, jis nėra priskirtas visuomenei reikšmingos vertės sklypui, laikytina, jog jis konkuruoja su privataus intereso svarba.

13. Teismas taip pat nustatė, kad 2011 metais atsižvelgiant į VĮ Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos prašymą UAB „Miškotvarkos sprendimai“ atliko žemės skirtos miškui įveisti 97,9 ha plote, įskaitant ir Sklypo teritoriją, inventorizaciją ir šios inventorizacijos duomenis, nustatyta tvarka suderintus su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriumi, 2011 m. spalio 7 d. raštu pateikė Tarnybai registruoti Miškų kadastre. Atsižvelgiant į teismų sprendimus, į pateiktus bei patikrintus inventorizacijos duomenis buvo atnaujintas Miškų kadastro duomenys pakeičiant Sklypo statusą iš valstybinės reikšmės miškų į miško žemę.

14. Teismas konstatavo, jog Raštas yra motyvuotas, suprantamas, pagrįstas teisės aktais ir visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnį, 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Kadangi nustatyta, jog Sklypo teritorija atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, todėl teismas visiškai pritarė atsakovo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms ir konstatavo, kad atsakovas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimas patikslinti Sklypo kadastro duomenis laikytinas išvestiniu iš pirmojo reikalavimo, todėl netenkinus pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo.

III. 15. Pareiškėja D. J. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

16. Pareiškėja nurodo, kad teismo sprendimas priimtas netinkamai ištyrus ir įvertinus esamas faktines aplinkybes, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinus ginčijamo administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Teismas visiškai nepasisakė dėl pagrindinio pareiškėjos skundo motyvo, t. y. ar buvo teisinis pagrindas tikslinti Sklypo Miškų kadastro duomenis, ar Tarnyba privalėjo šiuos duomenis patikslinti pagal UAB „Architektų pastogė“ prašymą. Teismas nevertino byloje pateiktos Tarnybos 2011 m. gegužės 31 d. pažymos Nr. 25991, kurioje nurodyta, kad Sklype 2011 m. gegužės 31 d. medynų tūris 0 kub. m, o žemė skirta miškui įveisti. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad 2005 metais Sklypo teritorijos užsodinimas miško želdiniais ir kad UAB „Miškotvarkos projektai“ 2011 m. spalio 7 d. raštas dėl atliktos inventorizacijos tarnybai suteikė teisę registruoti Sklypą Miškų kadastre, nes Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), 39 punktu, tokiu atveju Tarnyba privalėjo ne vėliau kaip per 20 darbo dienų duomenis apie Sklypo naudojimo paskirties ar būdo pasikeitimą perduoti Nekilnojamojo turto registrui.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai ar kiti dokumentai, parengti remiantis šio duomenų banko duomenimis, yra vienintelė oficiali informacija, įrodanti nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymų bei juridinių faktų įregistravimo šiame registre faktą. Pareiškėja pabrėžia, kad net jeigu Sklypo žemė apaugusi savaiminukais, ši aplinkybė nepašalina teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą patikslinto Miškų kadastro Sklypo duomenis ir išbraukti Sklypą iš Miškų kadastro.

18. Pareiškėja akcentuoja, kad jos Sklype per 5 metus negalėjo atsirasti savaiminukų, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, nes atsakovas dar 2011 m. gegužės 31 d. pažymoje Nr. 25991 nurodė, jog Sklype nėra kultūrinių ar savaiminių medynų (jų tūris 0 kub. m). Pareiškėjos pateiktos žemės mokesčių deklaracijos patvirtina, kad Sklypo žemė yra laikoma žemės mokesčių objektu Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo požiūriu. Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 14 d. įsakyme Nr. 02-05-5075 ir 2009 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. 52/24414 nurodyta, kad Sklypo naudojimo paskirtis yra žemės ūkio. Šie aktai nebuvo nuginčyti.

19. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20. Tarnyba nurodo, kad 2011 m. gegužės 31 d. Tarnybos pažymoje Nr. 25991 tiksliai ir pagristai vadovaujantis Kauno apskrities viršininko 2003 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 02-05-4850, Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370, 2005 metų Miško želdinimo ir žėlimo projektu, buvo nurodyta „žemė, skirta miškui įveisti“, o medžių rūšys bei kiti duomenys buvo nurodyti 2005 metų Miško želdinimo ir žėlimo projekte. Iki 2012 metų Sklypo teritorijoje valstybinė sklypų miško inventorizacija nebuvo atlikta, todėl medynų nebuvo užfiksuota. Sklypo teritorijoje pirmą kartą valstybinė sklypų miškų inventorizacija buvo atlikta 2012–2013 metais, inventorizacijos vykdytoju buvo VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. 2014 metais VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto perdavimo ir priėmimo aktu duomenys buvo perduoti Tarnybai. Valstybinę sklypų miškų inventorizaciją VI Valstybinis miškotvarkos institutas atliko savarankiškai, neatsižvelgdamas į UAB „Miškotvarkos sprendimai“ atliktą inventorizaciją, tačiau rezultatai Sklypo teritorijoje buvo gauti identiški.

21. Tarnybos teigimu, Miškų kadastro sąveika su kitais valstybės registrais ir kadastrais apibrėžta Nuostatų 34–40 punktuose, kuriuose nurodyta, kad Miškų kadastras tvarkomas kitų valstybės registrų ir kadastrų duomenimis (tarp jų ir Nekilnojamojo turto registro). Teisės aktai nenustato pareigos registruoti Nekilnojamojo turto registre registruoti duomenis, susijusius su miško naudmenimis, todėl normalu, kad Miškų kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenys gali skirtis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjos D. J. skundo reikalavimai panaikinti atsakovo Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. sausio 25 raštą Nr. R2-127 ir įpareigoti atsakovą patikslinti Miškų kadastro duomenis dėl pareiškėjai priklausančio nuosavybės teise žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), Kauno r., pagal UAB „Architektų pastogė“ 2016 m. gruodžio 14 d. pateiktą prašymą.

23. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos skundo reikalavimų, nustatęs, kad atsakovas Raštu pagrįstai ir teisėtai atsisakė patikslinti Sklypo duomenis Miškų kadastre, t. y. išbraukti šį Sklypą iš miško žemės ploto, nes Sklypo ginčo teritorija atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Pareiškėja apeliaciniame skunde, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikosi pozicijos, kad jos skundas turėjo būti tenkintas, nes Sklypas nebepriklauso valstybinės reikšmės miškų plotui ir didžioji Sklypo dalis nėra priskirta miško žemei. Pareiškėjos teigimu, Kauno rajono savivaldybėje pasikeitus valstybinės reikšmės miško plotui, atsirado Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 įsakymu Nr. 260-15-V patvirtinto Aprašo 4.7 punkte nurodytas pagrindas patikslinti Miškų kadastro duomenis. Pareiškėja nesutinka su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kad Sklypo dalis yra apaugusi savaiminukais.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nustatyta, jog 2016 m. liepos 11 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 732 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ploto patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo pakeistas valstybinės reikšmės miškams priskirtinas plotas Kauno rajono savivaldybėje. Atsakovui UAB „Architektų pastogė“ 2016 m. gruodžio 14 d. pateikė prašymą patikslinti Miškų kadastro duomenis Sklypo teritorijoje ir nurodė, kad pagal ŽIS duomenis apie Miškų kadastrą Sklypą dengia miškas (b. l. 12). Atsakovas netenkino šio prašymo, nes nenustatė teisinio pagrindo tikslinti Miškų kadastro duomenis dėl Sklypo, t. y. išbraukti Sklypą iš miško žemės (b. l. 13–14). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas Raštą grindė Kauno apskrities viršininko 2003 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 02-05-4850, 2004 metais parengtu miško želdinimo ir žėlimo projektu, Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1154, tuo, kad 2005 m. gegužės mėnesį teritorija buvo apsodinta miško želdiniais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A261-2875/2012 nustatyta aplinkybe, kad nagrinėjama teritorija yra miško žemė, 2011 metais UAB „Miškotvarkos sprendimai“ atlikta inventorizacija ir 2011 m. spalio 7 d. parengtu raštu.

25. Miškų įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje buvo nurodyta, kad miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir tai patvirtina byloje surinkti įrodymai, kad Sklypo dalis (2,05 ha iš 2,47 ha), kurią nuosavybėn įsigijo pareiškėja, pagal Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 1370 patvirtintas valstybinės reikšmės miškų plotų schemas ir sąrašus pateko į valstybinės reikšmės miškų plotus. Tokia aplinkybė nustatyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A261-2875/2012, kurioje dalyvavo ir pareiškėja, ir atsakovas Tarnyba, byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl administracinių aktų, sandorių, pagal kuriuos pareiškėja įgijo nuosavybėn 2,47 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami), Kauno r., pripažinimo negaliojančiais ir Sklypo grąžinimo valstybei.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A261-2875/2012 nustatyta faktinė aplinkybė, kad pareiškėjai perduotas Sklypas nėra miškas, o yra miško žemė. Akcentuotina, kad toje administracinėje byloje buvo nustatinėjama aplinkybė, ar pareiškėjai priklausantis Sklypas yra žemės ūkio paskirties žemė, ar miškas, ar miško žemė. Pareiškėjos ir kitų asmenų apeliacinis skundas buvo grindžiamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011 m. birželio 22 d. išrašo duomenimis, kad Sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis – žemės ūkio, kad byloje keliamas viešojo intereso klausimas dėl žemės ūkio paskirties sklypo, kuriame medynų tūris (Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. gegužės 31 d. pažyma Nr. 25984) yra 0 kub. m, t. y. medynų nėra. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinis skundas buvo grindžiamas ir 2011 m. spalio 13 d. pažyma Nr. 28027, kurioje nurodoma, kad Sklype medynų tūris yra 100 kub. m, pavienių medžių tūris – 6 kub. m, o projektuota priemonė yra ne „želdinimas“, o „želdinių priežiūra“. Taigi apeliacinis skundas buvo grindžiamas tais pačias įrodymais ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra nurodomos ir šioje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos nurodytus įrodymus, iš jų ir dokumentus, kuriais pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į Sklypą, pareiškėjos akcentuojamus Nekilnojamojo turto registro duomenis apie žemės sklypo pobūdį, taip pat ir atsakovo šioje byloje nurodomus įrodymus apie teritorijos perdavimą VĮ Dubravos eksperimentinei mokomajai miškų urėdijai, apie teritorijos užsodinimą želdiniais 2005 metais, nustatė faktinę aplinkybę, jog pareiškėjai perduota Sklypo dalis (2,05 ha) nėra miškas, o yra miško žemė, t. y. nepripažino, kad pareiškėjai buvo perduotas žemės ūkio paskirties Sklypas.

28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnis nustato atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių ABTĮ nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai taip vadinami prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011 ir kt.).

29. Kadangi nagrinėjant administracinę bylą Nr. A261-2875/2012 buvo nagrinėjamas klausimas dėl pareiškėjos įgyto Sklypo pobūdžio, todėl darytina išvada, kad buvo nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja įgijo miško žemės paskirties Sklypo dalį (2,05 ha).

30. Pažymėtina ir tai, kad ir šioje byloje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog į Dubravos eksperimentinės–mokomosios miškų urėdijos Šilėnų girininkijos valstybinio miško 605 kvartalo taksacinį miško sklypą pateko Sklypo dalis (2,05 ha), kuri buvo skirta miškui įveisti, Kauno apskrities viršininko 2003 m. liepos 17 d įsakymu Nr. 02-05-4850 „Dėl laisvos valstybinės žemės fondo sklypų, numatomų užsodinti mišku paskirties pakeitimo (Kauno r.)“ nagrinėjamai teritorijai kaip laisvai valstybinės žemės fondo žemei, numatytai apželdinti mišku, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis buvo pakeista iš žemės ūkio į miškų ūkio ir teritorija buvo perduota VĮ Dubravos eksperimentinei–mokomajai miškų urėdijai. 2004 metais nagrinėjamai teritorijai buvo parengtas miško želdinimo ir žėlimo projektas ir ji Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, 2005 metų gegužės mėnesį nagrinėjama teritorija buvo užsodinta miško želdiniais.

31. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, nustatė, kad šioje byloje nėra pateikti įrodymai, iš kurių būtų galima nustatyti, kokie konkretūs Sklypo duomenys buvo įregistruoti Miškų kadastre, kai UAB „Architektų pastogė“ 2016 m. gruodžio 14 d. pateikė prašymą, kada ir kaip buvo keičiami Miškų kadastro duomenys po to, kai buvo priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-2875/2012 ir priimtas Nutarimas Nr. 732. Tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.

32. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp bylos šalių kilusį ginčą, apsiribojo abstraktaus pobūdžio argumentu, kad atlikus Vyriausybės nutarimo keitimą, iš valstybinės reikšmės miškų plotų buvo pašalintas (išbrauktas) pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis Sklypas, t. y. Sklypas nebėra priskiriamas valstybinės reikšmės miškų plotui. Iš pirmosios instancijos teismo nurodytų argumentų ir įrodymų, kurie buvo įvertinti ir administracinėje byloje Nr. A261-2875/2012, galima daryti išvadą, jog kalbama apie Sklypo dalį, t. y. 2,05 ha.

33. Tačiau byloje pateiktas įrodymas, kad UAB „Architektų pastogė“ 2016 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į atsakovą, kai Miškų kadastre buvo įregistruota, jog Sklype yra 2,36 ha ne miško žemės, apaugusios mišku (žr. atsakovo 2015 m. lapkričio 24 d. raštą Nr. R6-5068). Pareiškėja skunde buvo nurodžiusi, kad turi būti taisoma miškų inventorizacijos klaida, kad ji iš esmės ginčija savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos duomenų įtraukimo (įrašymo) į apskaitą (Miškų kadastrą) teisėtumą. Pareiškėja, remdamasi atsakovo 2015 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. R6-5068), buvo nurodžiusi, kad atsakovas turėjo patikslinti Miškų kadastro duomenis, nes Sklypas nebepriklauso valstybinės reikšmės miškų plotui bei didžioji Sklypo dalis nėra priskirtina miško žemei. Pažymėtina, kad Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Pareiškėja byloje nurodė, kad jos Sklype negali būti savaiminukų, kurių amžius yra ne mažesnis nei 20 metų. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėja siekė, jog būtų ne tik apskritai panaikinti (išbraukti) duomenys apie Sklype esantį miško žemės plotą, bet ir būtų atliktas patikslinimas dėl miško žemės ploto.

34. Pirmosios instancijos teismas minėtų pareiškėjos skundo aplinkybių nenagrinėjo, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su tuo, kokie duomenys buvo įregistruoti Miškų kadastre, kai UAB „Architektų pastogė“ 2016 m. gruodžio 14 d. pateikė prašymą, o jei Miškų kadastre buvo įregistruotas didesnis nei 2,05 ha miško žemės plotas, – tai kokiu pagrindu tai buvo atlikta. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje pateiktos 2017 m. kovo 21 d. pažyma Nr. 73892 ir taksoraščio ištrauka, iš kurių matyti, kad visas pareiškėjos Sklypas priskirtas miško žemei (nurodytas plotas – 2,48 ha) (b. l. 26, 27–28). Taksoraščio ištraukoje nurodyti 2005 metų želdiniai ir medžiai, kurių amžius yra ir virš 20 metų.

35. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pareiškėjos esminių skundo aplinkybių, kurios sudaro skundo pagrindą, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su Miškų kadastre įregistruotais Sklypo duomenimis iki UAB „Architektų pastogė“ 2016 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į atsakovą (ABTĮ 86 str.), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl panaikintinas.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

37. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes būtina rinkti papildomus įrodymus, suteikti galimybę proceso šalims pareikšti nuomonę dėl naujų įrodymų, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 145 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė