2021-01-06 Nr. AB-263-3-61-3-01036-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-34-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01036-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 53.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse (Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teisių perėmėjas) ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse (Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teisių perėmėjas) pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – ir pareiškėjas) su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) (2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 redakcija): 1) 3 punkto nuostata dalyje „ir kuriam Savivaldybė yra nustačiusi mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas (toliau − MKA susikaupimo normos)“ atitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalį; 2) 7.2 papunktis bei 3 priedo stulpelyje „Vidutinė MKA susikaupimo norma kg/kv.m“ nustatytos susikaupimo normos atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių 20 punktą ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą savivaldybių veiklos teisėtumo principą; 3) 22 punkto nuostata „tuo atveju, jeigu atliekų turėtojo nekilnojamasis turtas, priskirtas apmokestinamajai kategorijai, yra sodininkų bendrijos teritorijoje, apmokestinimo objektu laikomas žemės sklypo ploto kvadratinis metras, o kai žemės sklypas nesuformuotas – priskirto ar naudojamo žemės ploto kvadratinis metras” bei 1 priedo 13 eilutė atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalį bei teisėtumo principą; 4) 31 punktas atitinka Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 3 punktą; 5) 34 punktas ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis, atitinka Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių 24 punktą ir teisėtumo principą; 6) 36 punkto nuostata „išskyrus į sodininkų bendrijų teritoriją patenkančių žemės sklypų kategoriją ir garažų bendrijas“ atitinka Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių 30 punktą ir Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintą „teršėjas moka“ bei teisėtumo principus; 7) 66 punktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą; 8) 21, 22, 23 punktų nuostatos, kiek jos taikomos nustatant kintamąją rinkliavos dedamosios dalį pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą, apskaičiuotą kilogramais vienam kvadratiniam metrui, 35 punktas bei Nuostatų 3 priedo 5 stulpelyje nustatyti kintamosios dalies dydžiai atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 3 dalį bei Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių 31 ir 33 punktus.

2. Atsakovas Taryba atsiliepimu į pareiškėjo pareiškimą prašė jį atmesti.

II.

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą tenkino iš dalies. Pripažino, kad Tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintų Nuostatų (2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 redakcija) 22 punkto nuostata, kad „(tuo atveju, jeigu atliekų turėtojo nekilnojamasis turtas, priskirtas apmokestinamajai kategorijai, yra sodininkų bendrijos teritorijoje, apmokestinimo objektu laikomas žemės sklypo ploto kvadratinis metras, o kai žemės sklypas nesuformuotas – priskirto ar naudojamo žemės ploto kvadratinis metras)“ bei Nuostatų 1 priedo 13 eilutė „Į sodininkų bendrijų teritoriją patenkantys žemės sklypai“ prieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 daliai bei teisėtumo principui.

Pripažino, kad Nuostatų (2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 redakcija) 34 punktas ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis, prieštarauja Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių 24 punktui ir teisėtumo principui.

Pripažino, kad Nuostatų (2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 redakcija) 36 punkto nuostata „išskyrus į sodininkų bendrijų teritoriją patenkančių žemės sklypų kategoriją ir garažų bendrijas“ prieštarauja Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių 30 punktui, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintam „teršėjas moka“ bei teisėtumo principams.

Pripažino, kad Nuostatų (2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 redakcija) 66 punktas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui. Pripažino, kad Nuostatų (2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 redakcija) 7.2 papunktis bei 3 priedo stulpelyje „Vidutinė MKA susikaupimo norma kg/kv.m“ nustatytos susikaupimo normos prieštarauja Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių 20 punktui ir Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintam savivaldybių veiklos teisėtumo principui.

Pripažino, kad Nuostatų (2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 redakcija) 21, 22, 23 punktų nuostatos, kiek jos taikomos nustatant kintamąją rinkliavos dedamosios dalį pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą, apskaičiuotą kilogramais vienam kvadratiniam metrui, 35 punktas bei Nuostatų 3 priedo 5 stulpelyje nustatyti kintamosios dalies dydžiai prieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 3 daliai bei Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių 31 ir 33 punktams.

Likusią pareiškimo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, teismas nusprendė jį skelbti Teisės aktų registre.

III. 4. Pareiškėjas Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse (Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teisių perėmėjas) padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo pareiškimas, ir pareiškimą tenkinti visa apimtimi. Kita teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

5. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atmetant pareiškėjo pareiškimą visa apimtimi.

6. Pareiškėjas Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse (Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teisių perėmėjas) atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašė atsakovo Tarybos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo pareiškimas patenkintas, palikti nepakeistą.

7. Atsakovas Taryba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti.

8. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2020 m. gruodžio 16 d. gautas pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse (Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teisių perėmėjas) atsisakymas nuo pareiškimo.

9. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 1-226 buvo pakeisti ir nauja redakcija išdėstyti byloje ginčijami Nuostatai. Pareiškėjas, įvertinęs tai, kad Tarybos sprendimu iš esmės pakeistas iki tol galiojęs reglamentavimas (pasikeitė ginčijamų nuostatų turinys) ir naujoje Nuostatų redakcijoje nebeliko šioje administracinėje byloje ginčijamų nuostatų, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalimi, atsisako pirmosios instancijos teismui paduoto 2019 m. kovo 15 d. pareiškimo Nr. 3-44 šioje administracinėje byloje ir pažymi, kad pareiškimo atsisakymo pasekmės žinomos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų teisėtumo ištyrimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

11. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2020 m. gruodžio 16 d. gautas pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse (Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teisių perėmėjas) atsisakymas nuo pareiškimo. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 1-226 buvo pakeisti ir nauja redakcija išdėstyti byloje ginčijami Nuostatai. Tarybos sprendimu iš esmės pakeistas iki tol galiojęs reglamentavimas (pasikeitė ginčijamų nuostatų turinys) ir naujoje Nuostatų redakcijoje nebeliko šioje administracinėje byloje ginčijamų nuostatų. Pareiškėjas pabrėžia, kad pareiškimo atsisakymo pasekmės žinomos.

12. ABTĮ 103 straipsnio 4 punktas numato, jog teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo, pareiškimo), išskyrus šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo, pareiškimo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį. Teismas nepriima pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Jeigu pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo), bylos nutraukimo klausimas gali būti sprendžiamas rašytinio proceso tvarka. Nurodytos ABTĮ normos yra taikomos nagrinėjant administracines bylas pirmosios instancijos teisme, tačiau, vadovaujantis ABTĮ 137 straipsniu, apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Todėl apeliacinės instancijos teismas, gavęs pareiškėjo atsisakymą nuo pareiškimo, gali nutraukti bylą ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto pagrindu.

13. Kadangi pagrindo manyti, kad pareiškimo atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nėra, pareiškėjas patvirtino, kad atsisakymo pasekmės jam yra žinomos, pareiškėjo atsisakymas nuo pareiškimo priimamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla nutraukiama.

14. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 punktu, 137 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Priimti pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse (Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teisių perėmėjas) atsisakymą nuo pareiškimo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse (Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teisių perėmėjas) pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė