f6a137f3-6602-484b-8fa0-efbb79e76817 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-484-928/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18315-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2.; 1.1.10.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei – Puidienei, Viktorijai Akelienei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaičiui,

nuteistajam A. J. ir jo gynėjui advokatui Gintarui Česnulevičiui,

nuteistajam T. K. ir jo gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. K., Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mindaugo Sabaičio, nuteistojo A. J. gynėjo advokato Gintaro Česnulevičiaus apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo,

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 15 (penkiolika) parų arešto,

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems)mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos – bausmės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio1 dalį subendrintos apėmimo būdu, o bausmė pagal BK 300 straipsnį subendrinta dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtÄ bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. J. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iÅ¡ dalies atidėtas, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymÄ atidedant 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiÅ«ros, paskiriant jam pareigas per bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ pradėti dirbti ar tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsnio 1 dalimi, A. J. į paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas – 2 (dvi) dienos (nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. 20.30 val. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. 17.00 val.).

T. K. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

-pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams,

-pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 (dvidešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtÄ bausmę sumažinus vienu trečdaliu, T. K. paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtÄ bausmę subendrinus su 2021 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 (dviejų) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, iÅ¡ dalies bausmes sudedant, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iÅ¡ dalies atidėtas, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios 2 (dvejų ) metų ir 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymÄ atidedant 3 (trejiems) metams be intensyvios priežiÅ«ros, paskiriant jam pareigas per bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ : pradėti dirbti arba tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su mokymusi, darbu ar lankymusi sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 1 (vienerius) metus nuo bausmės vykdymo pradžios iÅ¡dirbti 50 (penkiasdeÅ¡imt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, jei nuteistasis sutinka (BK 70 straipsnis), o taip pat nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Ä® paskirtÄ bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ Ä¯skaičiuotas laikas nuo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio vykdymo atidėjimo pradžios (pradėjimo vykdyti) iki kaltinamojo T. K. pasiuntimo atlikti Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti K. B. ir D. M., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. J. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 10 d. neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas, dalį jų iÅ¡platino, o likusį nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jas platinti, neteisėtai laikė Å¡iomis aplinkybėmis: 2020 m. rugpjūčio 10 d. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslÄ neteisėtai įgyti psichotropinės medžiagas, supakuotas į aÅ¡tuonias vienkartiniam vartojimui skirtas dozes, bei dalį jų – septynias dozes iÅ¡platinti K.

B. ir D. M., susitarė su D. Ž., kad pastarasis už jam perduotus 80 eurų, iÅ¡ T. K. įgis 8 paketėlius su psichotropine medžiaga amfetaminu, iÅ¡ kurių viena vienkartinė dozė bus skirta jam (A. J.). Vykdydamas nusikalstamÄ sumanymÄ , kartu su D. Ž., K. B., pastarojo vairuojamu automobiliu „OPEL VECTRA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 10 d. laikotarpiu nuo 19 val. 01 min. iki 20 val. 06 min., tiksliau nenustatytu laiku, buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), į D.

Ž. su T. K. sutartÄ susitikimo vietÄ . Atvykus T. K., D. Ž. turėdamas A. J. perduotus pinigus – 80 eurų, susitikimo su T. K. metu už 80 eurų sumÄ , iÅ¡ T. K. neteisėtai įgijo aÅ¡tuonis folijos lankstinukus su milteliais, turinčiais savo sudėtyje bendrÄ kiekį 0,036 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir Å¡iÄ psichotropinę medžiagÄ neteistai atgabeno į K. B. automobilį OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei perdavė A. J.. A. J. tęsdamas savo susitarimÄ su K. B. dėl 5 vienkartinių dozių psichotropinės medžiagos perdavimo K.

B., iÅ¡ D. Ž. atgabento paketo pasiėmė tris vienkartines dozes, o likusias penkias dozes, turinčias savo sudėtyje bendrÄ kiekį - 0,021 g psichotropinės medžiagos amfetamino neteisėtai iÅ¡platino perduodamas K. B.. Toliau vykdydamas savo nusikalstamÄ sumanymÄ dėl dviejų vienkartinių dozių iÅ¡platinimo, A. J., K. B. vairuojamu automobiliu „OPEL VECTRA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno psichotropines medžiagas ir nuvyko į sutartÄ susitikimÄ su D. M.– (duomenys neskelbtini), esančioje degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, kur 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 20 val. 12 min.

D. M. naudojamame automobilyje „VOLKSWAGEN TIGUAN“, valtybis numeris (duomenys neskelbtini) dvi vienkartines dozes, turinčias savo sudėtyje bendrÄ kiekį - 0,011 g psichotropinės medžiagos amfetamino neteisėtai iÅ¡platino, jas perduodamas D. M.. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ nukreiptÄ Ä¯ neteisėtÄ psichotropinių medžiagų laikymÄ ir gabenimÄ , neturint tikslo jas platinti, likusiÄ dalį – vienÄ vienkartinę dozę, savo sudėtyje turinčiÄ 0,004 g psichotropinės medžiagos amfetamino neteisėtai laikė su savimi ir gabeno K.

B. vairuojamame automobilyje „ OPEL VECTRA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), kur policijos pareigūnai šias medžiagas surado ir išėmė.

2. Be to, A. J. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. M. ir bÅ«damas iÅ¡ anksto susitaręs su D. M., kad pastarasis suklastos dokumentus - du receptų blankus, įraÅ¡ydamas viename blanke tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamai skiriamÄ vaistÄ â€žZopicloni 7,5 mg“, turintį savo sudėtyje psichotropinės medžiagos zopiklono, ir antrame blanke tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamai skiriamÄ vaistÄ â€žValsartan“, 2020 m. rugpjūčio 10 d., apie 20 val. 12 min. atvykęs į susitikimÄ (duomenys neskelbtini), esančios degalinės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, susitikimo su D. M. metu, po psichotropinių medžiagų iÅ¡platinimo D. M., su D. M. susitarė dėl dokumentų – receptų blankų tolesnio klastojimo, blankuose įraÅ¡ant tikrovės neatitinkančius duomenis, kad receptas skirtas tariamam pacientui „J. M.“, o D. M. įraÅ¡ius tariamo paciento vardÄ ir pavardę, bendrais veiksmais suklastojo du receptų blankus. IÅ¡ D. M. įgijęs Å¡iuos du suklastotus dokumentus – receptų blankus, juos neteisėtai laikė ir gabeno K. B. vairuojamu automobiliu OPEL VECTRA, valst. nr. (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), kur policijos pareigÅ«nai Å¡iuos suklastotus dokumentus surado ir išėmė.

3. T. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. neteisėtai įgijo, gabeno ir iÅ¡platino psichotropines medžiagas Å¡iomis aplinkybėmis: 2020 m. rugpjūčio 10 d. ne vėliau, kaip 19.00 val. su D. Ž. susitarė, kad į sutartÄ susitikimo vietÄ neteisėtai atgabens psichotropinę medžiagÄ amfetaminÄ ir aÅ¡tuonias vienkartiniam vartojimui skirtas psichotropinės medžiagos amfetamino dozes už 80 eurų sumÄ parduos D. Ž.. Vykdydamas susitarimÄ T. K. 2020 m. rugpjūčio 10 d. nenustatytu automobiliu, laikotarpiu nuo 19 val. 01 min. iki 20 val. 06 min. atvyko į su D. Ž. sutartÄ susitikimo vietÄ (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai atgabeno aÅ¡tuonis folijos lankstinukus su milteliais, turinčiais savo sudėtyje bendrÄ kiekį 0,036 g psichotropinės medžiagos amfetamino. Tęsdamas nusikalstamÄ sumanymÄ Å¡iÄ psichotropinę medžiagÄ už 80 eurų sumÄ , neteisėtai pardavė D. Ž..

4. Be to, T. K. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad neturėdamas tikslo platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2021 m. balandžio 7 d., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), džemperio kišenėje, neteisėtai laikė nedidelį kiekį – 0,105 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), iki 2021 m. balandžio 7 d. 8.00 val., kai kratos metu neteisėtai laikoma narkotinė medžiaga buvo surasta ir išimta.

5. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamųjų A. J., T. K., K. B., D. M. kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimÄ apeliantų T. K. ir A. J. atžvilgiu teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, įvertino nusikaltimų pobÅ«dį ir jų pavojingumo laipsnį, kaltininkų asmenybes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumÄ , parinko sankcijoje nustatytÄ bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausiÄ bausmės tikslams pasiekti.

Ä®vertino tai, kad A. J. padarė vienÄ sunkų, vienÄ nesunkų ir vienÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , nusikalstamas veikas padarė praėjus trumpam laikui po jam 2019 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl sprendė, kad nėra pagrindo A. J. skirti Å¡velnesnio pobÅ«džio bausmę, nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimas, tai yra pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 2 metus laisvės atėmimo, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 15 parų areÅ¡tÄ , pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimÄ 6 mėnesiams.

Tuo tarpu T. K. padarė sunkų nusikaltimÄ ir baudžiamÄ jį nusižengimÄ , nusikalstamas veikas padarė praėjus trumpam laikui po 2019 m. rugsėjo 17 d. padarytos nusikalstamos veikos, todėl taip pat sprendė, kad nėra pagrindo T. K. skirti Å¡velnesnio pobÅ«džio bausmę, nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimas, tai yra pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimÄ 2 metams, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 parų areÅ¡tÄ . Atitinkamai, vadovaujantis įstatymo nuostatomis paskirtas bausmes subendrino, taip pat atsižvelgė į tai, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamieji savo kaltę pripažino, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jiems paskirtos bausmės sumažintos vienu trečdaliu, tokiu bÅ«du A.

J. paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o T. K. 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri dar buvo subendrinta su 2021 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme iÅ¡ dalies jas sudedant ir atsižvelgiant į tai T. K. paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams. Be to, teismas nustatė BK 75 straipsnyje nurodytas sÄ lygas, ir apeliantams paskirtos bausmės vykdymÄ iÅ¡ dalies atidėjo, konstatavęs, kad:

1) A. J. dirba, kritiškai vertina savo ankstesnius veiksmus, susijusius su narkotinių medžiagų vartojimu, 2022 metais daugiau administracine tvarka nebuvo baudžiamas, nėra pateikta įrodymų, kad jo atžvilgiu būtų pradėta naujų ikiteisminių tyrimų;

2) T. K. mokosi vairuotojo specialybės, rengiasi pradėti dirbti, kritiškai vertina savo ankstesnius veiksmus, susijusius su narkotinių medžiagų vartojimu, nėra pateikta įrodymų, kad jo atžvilgiu šiuo metu būtų pradėta naujų ikiteisminių tyrimų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

6. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Mindaugas Sabaitis apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendį dalyje dėl nuteistųjų A. J. ir T. K.: 1) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. J. vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iÅ¡ dalies atidėtas, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymÄ atidedant 1 metams be intensyvios priežiÅ«ros, paskiriant jam pareigas per bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ pradėti dirbti ar tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų; 2) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. K., vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iÅ¡ dalies atidėtas, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymÄ atidedant 3 metams be intensyvios priežiÅ«ros, paskiriant jam pareigas per bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ : pradėti dirbti arba tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su mokymusi, darbu ar lankymusi sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 1 metus nuo bausmės vykdymo pradžios iÅ¡dirbti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, jei nuteistasis sutinka (BK 70 straipsnis), o taip pat nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

6.1. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė BK 75 straipsnio 3 dalį ir nuteistiesiems A. J. ir T. K. atidėjo bausmės vykdymÄ . Nurodo, kad Å¡iuo metu galiojančios BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimÄ , iÅ¡skyrus sunkius nusikaltimus, numatytus Å¡io kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iÅ¡ dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ .

6.2. Atkreipė dėmesį, kad A. J. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, o T. K. – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 11 straipsniu, nusikaltimai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai, pagal 300 straipsnio 1 dalį – nesunkių, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – baudžiamieji nusižengimai. Nusikaltimai, numatyti BK 260 ir 259 straipsniuose, priskiriami baudžiamojo kodekso XXXVII skyriui. Tuo tarpu BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis, kuomet negalima iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymo, nurodant, kad dėl šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose numatytų veikų įvykdymo bausmės vykdymo atidėjimas negali būti skiriamas. BK 260 straipsnis priskiriamas vienam iš šių skyrių (XXXVII skyrius).

6.3. Pažymėjo, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje bausmės vykdymo atidėjimas laikomas iÅ¡imtine bausmės įgyvendinimo forma ir galimas tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali bÅ«ti neatliekama, tačiau kilus abejonių, atidėjimo institutas neturi bÅ«ti taikomas (kasacinės nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-115-648/2016, 2K-132-942/2016). Valstybinio kaltintojo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, kad taikant bausmių vykdymo atidėjimÄ A. J. ir T. K. atžvilgiu bÅ«tų realizuota BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmė paskirtis.

6.4. Nurodė, kad Lietuvos teismai suformavo praktikÄ (kasacinės nutartys 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016), jog sprendžiant bausmės atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo teigiamos neigiamos asmeninės savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Byloje nustatyti duomenys turi bÅ«ti pakankami iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kada pakanka nuteistajam paskirto baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį. Bausmės vykdymo atidėjimas neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau yra teistas arba veikos padarymo metu turi neiÅ¡nykusį teistumÄ (kasacinės nutartys 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016) nėra galimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu (kasacinės nutartys 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942, 2K-396-746/2016, kt.).

6.5. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismui buvo žinomos aplinkybės, kad A. J. ir T. K. yra teisti, o T. K. buvo ankščiau padaręs nusikalstamÄ veikÄ (nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 3 d.), tačiau Å¡ių aplinkybių tinkami neįvertino ir į nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ neatsižvelgė. Nuosprendyje nurodytos Å¡iuos nuteistuosius charakterizuojančios aplinkybės nėra laikytinos pakankamomis konstatuojant įstatymo numatytÄ iÅ¡imtį, leidžiančiÄ taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ . Prokuroro nuomone, tokiu bÅ«du bausmės tikslai nebus pasiekti ir nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

7. Nuteistojo A. J. gynėjas advokatas Gintaras Česnulevičius apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžio dalį, kuria A. J. buvo paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir skirti jam bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

7.1. Nurodė, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad A. J. dirba, kritiÅ¡kai vertina savo ankstesnius veiksmus, susijusius su narkotinių medžiagų vartojimu, po paskutinės administracinės nuobaudos paskyrimo 2022 metais daugiau administracine tvarka nebuvo baudžiamas, nėra pateikta įrodymų, kad jo atžvilgiu bÅ«tų pradėta naujų ikiteisminių tyrimų.

7.2. Skundo autoriaus nuomone, A. J. paskirta bausmė yra per griežta, taip pat liko neįvertintos galimybės vadovaujantis teisingumo principu skirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu. A. J. yra charakterizuojamas teigiamai, nusikalstamos veikos padarytos prieÅ¡ du su puse metų, per šį laikotarpį padarė tinkamas iÅ¡vadas ir yra pagrindo manyti, kad baudžiamojo proceso nustatyti tikslai bus pasiekti neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės, o skiriant Å¡velnesnę, nei įstatymo numatytÄ bausmę. Nors padarė iÅ¡ties pavojingÄ veikÄ , tačiau jo veikimo pobÅ«dis buvo mažiau pavojingas, nei bÅ«dingas tokių veikų rÅ«Å¡iniam pobÅ«džiui. Atsižvelgiant į tai praÅ¡o teismo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatytÄ bausmę, kadangi A. J. turi nuolatinį legalų pajamų Å¡altinį, nusikaltimu sunkių pasekmių sukelta nebuvo. Sutinka, kad jo atžvilgiu bÅ«tų taikomi įvairaus pobÅ«džio įpareigojimai. Tuo tarpu realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas niekaip nepadėtų jam socialiai keistis.

7.3. Anot apelianto, įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti paskirta bausmė, kuri bÅ«tų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

7.4. Nurodė, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatytÄ bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). IÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai - pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ - nubaudimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).

8. Nuteistasis T. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendį, pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir jam paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.

8.1. Nurodo, kad teismas paskirdamas laisvės atėmimo bausmę tokį savo sprendimÄ argumentavo tuo, kad nuteistasis Å¡ias nusikalstamas veikas padarė praėjus trumpam laikui po 2019 m. rugsėjo 17 d. padarytos nusikalstamos veikos, todėl teismo nuomone nėra pagrindo man skirti Å¡velnesnio pobÅ«džio bausmę, nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimas. Teigia, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas jo atžvilgiu, kadangi tinkamai neįvertino padarytų veikų ir apelianto asmenybės pavojingumo, deklaratyviai nurodė kodėl skiriama laisvės atėmimo bausmė.

8.2. Pažymėjo, kad BK 41 straipsnyje, greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas), iÅ¡skiriamas bausmės teisingumas. Tai yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus - padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Ä®statymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankcijÄ už nusikaltimÄ , įvertina tipinį (rÅ«Å¡inį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumÄ , tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rÅ«Å¡inius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iÅ¡ tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rÅ«Å¡ies nusikaltimo pavojingumo.

Nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu - bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. Skirti Å¡velnesnę negu straipsnio sankcijoje nustatyta bausmę, teismas gali ir tuo atveju, kai byloje yra nustatytos iÅ¡imtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui.

Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusi asmenį, visumos vertinimu. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad toks teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).

IÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslu, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai - pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ - nubaudimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Taigi, tam kad paskirta bausmė užtikrintų jos tikslų pasiekimÄ bei bÅ«tų teisinga, teismas turėjo tinkamai įvertinti tiek padarytos veikos, tiek ir kaltininko pavojingumÄ .

8.3. Atkreipė dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Bausmė turi bÅ«ti vertinama ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Kasacinis teismas atkreipia dėmesį ir į nuteistojo Å¡eimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai yra daugiau gyvenimiÅ¡kos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieÅ¡ko tinkamų konkrečių asmens elgesio fornų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiÅ¡komis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip iÅ¡reiÅ¡kiamas Å¡iuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrÄ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tÄ patį nusikaltimÄ ar nusižengimÄ skirtingoms asmenybėms gali bÅ«ti visiÅ¡kai skirtingo dydžio ir (ar) rÅ«Å¡ies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, Nr. 2K-194-942/2017).

8.4. Skundo autoriaus nuomone, teismas netinkamai įvertino kaltininko ir pačių padarytų veikų pavojingumÄ . Aplinkybės, susijusios su apelianto asmenybe, rodo kur kas mažesnį jo pavojingumÄ , nei tipinis BK 260 straipsnyje numatytÄ veikÄ darančio asmens pavojingumas, bei yra iÅ¡skirtinės BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Teismas turėjo įvertinti tai, kad apelianto įvykdyta nusikalstama veika yra atsitiktinė. Å i jo veika niekaip nėra susijusi su organizuotu nusikalstamumu. Teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad apeliantas Å¡iuo metu mokosi vairuotojo specialybės, rengiasi pradėti dirbti, kritiÅ¡kai vertina savo ankstesnius veiksmus, susijusius su narkotinių medžiagų vartojimu, jo atžvilgiu nėra pradėta jokių naujų ikiteisminių tyrimų. Teismas turėjo įvertinti tai, kad jis yra jauno amžiaus ir yra pasiryžęs ateityje pasitaisyti, labai gailisi padaręs nusikalstamas veikas Be to, kasacinio teismo praktikoje kaip vienas iÅ¡ teisingos bausmės paskyrimo elementų nurodoma tai, jog bausmė turi neprieÅ¡tarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose: IÅ¡ naujausios Lietuvos apeliacinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analizės baudžiamosiose bylose dėl plėšimo matyti, kad BK 54 straipsnio nuostatos taikomos plačiau ir netgi esant kur kas nepalankesnėms aplinkybėms, apibÅ«dinančioms veikos pavojingumÄ bei kaltininko asmenybės pavojingumÄ , nei kad nagrinėjamu atveju, ir paprastai yra taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skiriamos Å¡velnesnės nei laisvės atėmimo bausmės. Naujausioje LAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas tokios kategorijos bylose nereikalaujama nustatyti kažkokių ekstraordinarių aplinkybių, nurodant, jog paprastai teismai suprasdami ilgalaikio įkalinimo neigiamÄ poveikį nuteistojo socialiniams ryÅ¡iams ir resocializacijos perspektyvai, turi įvertinti galimybę paskirti Å¡velnesnę bausmę, nei nustatyta įstatymo.

8.5. Pažymėjo, kad teismas skirdamas laisvės atėmimo bausmę turėjo vadovautis LAT suformuota teismų praktika. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali bÅ«ti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55-61 straipsniuose įtvirtintas bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė Å¡velninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. IÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ - nubaudimÄ , kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiÅ¡kas ir nereikalingas. Taigi Å¡i nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. PrieÅ¡ingai, pagrindinės taisyklės yra aiÅ¡kiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principÄ , yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl Å¡i norma teismų praktikoje ir įgijo iÅ¡imtinių aplinkybių statusÄ , taip bausmės skyrimÄ pabrėžiant ne kaip statiÅ¡kÄ , o labai dinamiÅ¡kÄ procesÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015).

8.6. Teigia, kad skirdamas realiÄ laisvės atėmimo bausmę Teismas turėjo atsižvelgti į apelianto asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį Å¡eimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytos veikos pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigia jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengia iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekia įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad apeliantas nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos veikos. Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad T. K. gali bÅ«ti paskirta bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu. Juolab, kad už tokio pobÅ«džio nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas yra taikomas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Mano, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be realios laisvės atėmimo bausmės, paskiriant įstatyme numatytus įpareigojimus, kurie užtikrintų teisingos bausmės paskirtį ir atitiktų proporcingumo principus.

9. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras palaikė savo apeliacinio skundo argumentus ir prašė panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje A. J. ir T. K. buvo atidėtas bausmės vykdymas, nuteistųjų apeliacinių skundų prašė netenkinti, nurodydamas, kad pagrindo taikyti jų atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra. Nuteistasis T. K. ir jo gynėjas advokatas Vincas Pacevičius su prokuroro skundo reikalavimais sutiko, pripažino, kad įstatymas buvo pritaikytas netinkamai, tačiau prašė atsižvelgti į T. K. skunde iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir taikyti jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nuteistasis A. J. ir jo gynėjas advokatas Gintaras Česnulevičius palaikė savo skundo reikalavimus ir prašė A. J. skirti bausmę nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo T. K. ir nuteistojo A. J. gynėjo advokato Gintaro Česnulevičiaus apeliaciniai skundai atmetami, o Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mindaugo Sabaičio apeliacinis skundas tenkinamas.

10. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje. Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas apeliacinio nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje padaryti esminiai Kodekso pažeidimai, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims.

11. Pirmiau nurodytos baudžiamojo proceso normos apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas bei įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigÄ patikrinti bylÄ tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiÅ¡kiamų praÅ¡ymų apimtį, pobÅ«dį, konkretumÄ , tikslumÄ , kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, turintys įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

12. Nagrinėjamu atveju, pateiktų apeliacinių skundų turinys patvirtina, kad juose nėra ginčijamos nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės, jų kvalifikavimas, įrodymų vertinimas, iÅ¡ esmės prokuroras nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu iÅ¡ dalies atidėti nuteistiesiems A. J. ir T. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ (BK 75 straipsnio 3 dalis), tuo tarpu nuteistieji A. J. ir T. K. praÅ¡o taikyti jų atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose suformuluotus praÅ¡ymus, patikrina ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas individualizuojant apeliantams A. J. ir T. K. bausmę.

Dėl nuteistajam A. J. paskirtos bausmės

13. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti arba apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

14. Ä®statymų leidėjas sudaro galimybę teismui parinkti teisingÄ bausmę, tačiau, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, pirmiausia teismas parenka bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ . Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Tik tuo atveju, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Aptartų baudžiamojo įstatymo normų kontekste bÅ«tina pažymėti, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

15. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio dalies, kurioje iÅ¡dėstyti bausmės skyrimo motyvai, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. J. atsižvelgė į tai, kad jis padarė 3 nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių viena priskiriama sunkių, viena nesunkių nusikaltimų kategorijoms ir viena baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Ä®vertino nusikaltimų pobÅ«dį – nusikaltimai susiję su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslÄ jas platinti ir platinus bei neturint tikslo jas platinti; dokumento suklastojimas ir disponavimas suklastotu dokumentu.

Teismas nustatė A. J. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę - kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 13 punktas). Taip pat atsižvelgė į nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis: administracine tvarka buvo baustas, nusikaltimų padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, nusikalstamas veikas padarė praėjus trumpam laikui po jam 2019 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, Å¡iuo metu dirba, kritiÅ¡kai vertina savo ankstesnius veiksmus, susijusius su narkotinių medžiagų vartojimu, po paskutinės administracinės nuobaudos paskyrimo 2022 m. sausio 30 d., 2022 metais daugiau administracine tvarka nebuvo baudžiamas, nėra pateikta įrodymų, kad jo atžvilgiu bÅ«tų pradėta naujų ikiteisminių tyrimų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai ir už nusikaltimo, numatyti BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymÄ skyrė minimaliÄ laisvės atėmimo bausmę (2 metus), už BK 300 straipsnio 1 dalį skyrė laisvės atėmimo bausmę artimÄ minimaliam dydžiui (6 mėnesius), o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymÄ skyrė areÅ¡to bausmę artimÄ minimaliam dydžiui (15 parų).

Bendrindamas paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė, bausmes pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį apėmė, o bausmę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį bendrino nuteistajam palankesniu daliniu bausmių sudėjimo bÅ«du, paskirdamas subendrintÄ bausmę – 2 metus ir 3 mėnesius laisvės atėmimo. Be to, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę sumažino vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 dalis).

Dėl ko, paskirtosios galutinės 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kuri iÅ¡ esmės nesiekia BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto bausmės minimumo, kuriÄ galima paskirti už vieno tokio nusikaltimo padarymÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtos ar neteisingos. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, paskirtoji bausmė yra tinkama įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus (bendroji prevencija, nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens nubaudimas ir kt.) ir yra teisinga.

16. Nuteistojo A. J. gynėjo apeliaciniame skunde, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymu, yra praÅ¡oma Å¡velninti nuteistajam A. J. paskirtÄ bausmę ir paskirti bausmę nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu.

17. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas nemato pagrindo A. J. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir konstatuoja, jog minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ Å¡iuo atveju aiÅ¡kiai neprieÅ¡tarauja teisingumo principui. Å ioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų daryti iÅ¡vadÄ apie mažesnį nuteistojo asmenybės ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , taip pat nėra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. IÅ¡ esmės tokių aplinkybių nėra nurodoma ir apeliaciniame skunde. Tai, kad A. J. dirba, kritiÅ¡kai vertina savo ankstesnius veiksmus, susijusius su narkotinių medžiagų vartojimu, po paskutinės administracinės nuobaudos paskyrimo 2022 metais daugiau administracine tvarka nebuvo baudžiamas, nėra pateikta įrodymų, kad jo atžvilgiu bÅ«tų pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, neÅ¡alina nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo.

18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad A. J. skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas veikas padarė neiÅ¡nykus teistumui, kadangi dar 2019 m. sausio 15 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis neturėdamas tikslo jų platinti, jam paskirta 2000 Eur dydžio bauda, kurios nuteistasis nėra sumokėjęs, vis dar moka dalimis. Administracinių nusižengimų registro duomenys rodo, jog A. J. yra baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų (be gydytojo paskyrimo) vartojimÄ .

IÅ¡dėstytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio iÅ¡laikyti ilgesnį laikotarpį, bei patvirtina, kad A. J. daromi nusikaltimai sunkėja, jie daromi bendrininkų grupėje, o anksčiau taikyta baudos bausmė jai keliamų tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, nepasiekė. Tokie nuteistojo tyčiniai veiksmai rodo, jog daromos veikos nėra atsitiktinio pobÅ«džio. Kiekvienas nuteistas asmuo turi suprasti, jog bet koks naujas teisės pažeidimas, ypač padarytas tyčia, sÄ moningai suprantant savo elgesio neteisėtumÄ , gali reikÅ¡ti valstybės iÅ¡reikÅ¡to pasitikėjimo sulaužymÄ , kuris atitinkamai gali reikÅ¡ti pareigÄ atlikti griežtesnę bausmę.

Valstybė negali bÅ«ti be galo atlaidi ir kiekvienÄ kartÄ pateisinti nuteistojo daromų pažeidimų jų mažareikÅ¡miÅ¡kumu ar deklaruojamu nuoÅ¡irdžiu gailėjimusi, nes tokia teismų pozicija gali formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, rodyti nepagarbÄ visuomenei ir valstybei. Nagrinėjamu atveju nuteistojo padarytomis nusikalstamomis veikomis yra keliama grėsmė visuomenės sveikatai, skatinamas priklausomybės psichotropinėmis medžiagomis formavimasis, neteisėta psichotropinių medžiagų apyvarta.

Taigi, prieÅ¡ingai nuteistojo A. J. gynėjo skundo argumentams, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad A. J. padaryti nusikaltimai yra vertintini kaip pavojingi, darantys realiÄ Å¾alÄ Ä¯statymo saugomiems gėriams. Aptartos aplinkybės leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡velnesnės nei laisvės atėmimo bausmės skyrimas neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties bei nuo naujų nusikaltimų darymo nuteistojo nesulaikytų.

19. Teisėjų kolegija įvertinusi BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti reikÅ¡mingus duomenis, neįžvelgia aplinkybių, kurios leistų vertinti nuteistojo veikos pavojingumÄ kaip daug mažesnį nei rÅ«Å¡inį tokių nusikalstamų veikų pavojingumÄ , ar pripažinti, kad nuteistojo asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga, dėl ko, Å¡velnesnės bausmės, negu numatyta baudžiamajame įstatyme jam skyrimas, Å¡iuo atveju nėra galimas.

20. Visgi, paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (dirba, kritiÅ¡kai vertina savo ankstesnius veiksmus, susijusius su narkotinių medžiagų vartojimu, 2022 metais daugiau administracine tvarka nebuvo baudžiamas, nėra pateikta įrodymų, kad jo atžvilgiu bÅ«tų pradėta naujų ikiteisminių tyrimų) sprendė, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog A. J. paskirtos bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti iÅ¡ dalies atidedant paskirtos bausmės vykdymÄ . Apygardos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su prokuroro apeliacinio skundo motyvais Å¡iuo klausimu, konstatuoja, jog BK 75 straipsnio 3 dalies norma, reglamentuojanti bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas Å¡iuo atveju A. J. pritaikyta netinkamai, dėl ko skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

21. BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimÄ , iÅ¡skyrus sunkius nusikaltimus, numatytus Å¡io kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iÅ¡ dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ . IÅ¡ dalies atidėdamas bausmės vykdymÄ , teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali bÅ«ti trumpesnė kaip Å¡eÅ¡i mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ .

22. Nuteistasis A. J. skundžiamu Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų nuosprendžiu nuteistas už vieno sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, už vieno nesunkaus, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir vieno baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymÄ , ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Pažymėtina, kad nors nuteistajam ir paskirta ne daugiau kaip penkeri metai laisvės atėmimo už sunkų nusikaltimÄ , tačiau nusikalstama veika pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, už kuriÄ nuteistas A. J. yra numatyta BK XXXVII skyriuje, vadinasi, nei visiÅ¡kas, nei dalinis bausmės vykdymo atidėjimas už Å¡io nusikaltimo padarymÄ nėra galimas.

23. Apibendrindama aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl naikintina nuosprendžio dalis, kuria teismas nusprendė A. J. nuosprendžiu skirtos galutinės subendrintos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti, t. y. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ iÅ¡ dalies atidėti, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymÄ atidėti 1 metams.

Dėl nuteistajam T. K. paskirtos bausmės

24. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. K. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vienÄ sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje ir vienÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje. Teismas nustatė vienÄ nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei vienÄ nuteistojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog T. K. iki kaltinime nurodytų veikų padarymo nebuvo teistas, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis dėl jo su kitais bendrininkais 2019 m. rugsėjo 17 d. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, buvo priimtas tik 2021 m. lapkričio 12 d. ir jo atžvilgiu įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 3 d. Administracine tvarka buvo baustas ir nusikaltimų padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, bei buvo baudžiamas administracine tvarka ir 2022 m.

Taip pat įvertintos ir nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybes – mokosi vairuotojo specialybės, rengiasi pradėti dirbti, kritiÅ¡kai vertina savo ankstesnius veiksmus, susijusius su narkotinių medžiagų vartojimu, nėra pateikta įrodymų, kad jo atžvilgiu Å¡iuo metu bÅ«tų pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Å ių aplinkybių visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas parinko už nusikaltimÄ , numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymÄ skirti minimaliÄ laisvės atėmimo bausmę (2 metai), o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymÄ skirti areÅ¡tÄ artimÄ minimaliam dydžiui (20 parų).

Bendrindamas paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė, bausmes pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį apėmė ir paskyrė galutinę subendrintÄ bausmę 2 metus laisvės atėmimo. Taip pat, kadangi byla buvo iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , T. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikos pripažino visiÅ¡kai, jo atžvilgiu taikytos BK 641 straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Dėl ko, paskirtosios galutinės 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kuri iÅ¡ esmės nesiekia BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto bausmės minimumo, kuriÄ galima paskirti už vieno tokio nusikaltimo padarymÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtos ar neteisingos. Be to, visiÅ¡kai pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, dalinio sudėjimo bÅ«du subendrino su 2021 m. lapkričio 12 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme iÅ¡ esmės pridėdamas iÅ¡ skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės tik 8 mėnesius. AukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, galutinė subendrinta 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, savo rÅ«Å¡imi bei dydžiu yra teisinga. Å iame kontekste pažymėtina, kad bÅ«tent nuteistojo neteisėtas veikimas, įstatymo normų nepaisymas ir lemia jo atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, bei atitinkamai jais paskirtų bausmių bendrinimÄ .

25. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartÄ Ä¯vertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinkta bausme ir jos dydžiu. Akivaizdu, jog skirdamas bausmę T. K., bausmių skyrimÄ reglamentuojančias normas pirmosios instancijos teismas taikė teisingai, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnio nuostatas dėl bausmės skyrimo esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, BK 41 straipsnyje nurodytÄ bausmės paskirtį ir tikslus, ir paskyrė padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei nuteistojo asmenybei adekvačiÄ bausmę, kurios Å¡velninti, kaip to norėtų apeliantas, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

26. Nesutikdamas su jam paskirta bausme, T. K. apeliuoja į tai, kad jo atžvilgiu turėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, kadangi jis mokosi vairuotojo specialybės, rengiasi pradėti dirbti, kritiškai vertina savo ankstesnius veiksmus, susijusius su narkotinių medžiagų vartojimu, jo atžvilgiu nėra pradėta jokių naujų ikiteisminių tyrimų, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio.

27. Kaip jau minėta, teismas pripažintam kaltu už nusikalstamos veikos padarymÄ asmeniui paskiria tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta iÅ¡imtis, pagal kuriÄ teismas, nustatęs, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Å is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Å iuo požiÅ«riu BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas iÅ¡imtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su iÅ¡imtinių aplinkybių, darančių įtakÄ padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimÄ , pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai pažeistų bausmės teisingumo principÄ . Nuteistojo T. K. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis mokosi, rengiasi pradėti dirbti, kritiÅ¡kai vertina savo poelgius, nėra iÅ¡imtinės aplinkybės, jos yra įprastos ir bÅ«dingos visiems. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ iÅ¡nagrinėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nenustatyta kokių nors iÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su T. K. padarytomis nusikalstamomis veikomis ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas T. K. aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui.

28. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad nors skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. T. K. ir nebuvo teistas, visgi tiek įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų iÅ¡raÅ¡as (7 t., b. l. 29-32), tiek teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, jog priimant skundžiamÄ nuosprendį, nuteistojo atžvilgiu buvo įsiteisėję jau du apkaltinamieji nuosprendžiai.

Nurodyti duomenys leidžia spręsti, kad T. K. nepasižymėjo iÅ¡imtinai teigiamu, įstatymo reikalavimus atitinkančiu savo elgesiu. Kaip matyti, jo pirmas teistumas fiksuojamas nuo 2021 m. sausio 19 d., kuomet Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį – paskirta 40 MGL dydžio bauda, antrÄ kartÄ jis pripažintas kaltu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymÄ atidedant 3 metams.

Nors nuteistasis yra gana jauno amžiaus – 23 metai, tačiau su teisėsaugos institucijomis susidūrė vos sulaukęs 19 metų amžiaus. Taigi iš to, kas išdėstyta, yra akivaizdu, jog nuteistasis jau nuo 2019 m. elgiasi tik pagal jam vienam priimtinas gyvenimo nuostatas, nepaisydamas įstatymo reikalavimų, jo daromos nusikalstamos veikos tik sunkėja. Kaip matyti iš nuteistajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas nebuvo antraeilis, tai jis neteisėtai įgijo, išplatino psichotropines medžiagas, kurių kiekis sudarė net 8 vienkartines dozes, be to iš liudytojų parodymų matyti, kad nuteistasis buvo žinomas iš seniau kaip asmuo platinantis narkotines – psichotropines medžiagas, kas iš esmės neleidžia padarytų veikų vertinti kaip atsitiktinių ar teigti, jog jo nusikalstami veiksmai yra mažiau pavojingi nei tipinis nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, kaip to norėtų apeliantas.

Taip pat, nuteistasis ne kartÄ baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už neteisėtÄ alkoholinių gėrimų gėrimÄ vieÅ¡osiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymÄ vieÅ¡osiose vietose. Aptartos aplinkybės yra nepalankios nuteistajam, jį charakterizuoja iÅ¡imtinai neigiamai ir tuo pačiu leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡velnesnės nei laisvės atėmimo bausmės skyrimas neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties bei nuo naujų nusikaltimų darymo nuteistojo nesulaikytų.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal esamus bylos duomenis spręstina, kad Å¡iuo atveju byloje nėra nustatyta aplinkybių, apibÅ«dinančių nuteistojo padarytÄ nusikaltimÄ ar jo asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu nuteistajam galėtų bÅ«ti skirta mažesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis. Ä®vertinusi BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti reikÅ¡mingus duomenis, teisėjų kolegija neįžvelgia aplinkybių, kurios leistų vertinti nuteistojo veikos pavojingumÄ kaip daug mažesnį nei rÅ«Å¡inį tokių nusikalstamų veikų pavojingumÄ , ar pripažinti, kad nuteistojo asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nuteistojo T. K. atžvilgiu, todėl nuteistojo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

30. Visgi, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su prokuroro apeliacinio skundo reikalavimais dėl netinkamo BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo nuteistojo T. K. atžvilgiu. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teisme vykusio posėdžio, nuteistojo gynėjas taip pat sutiko su tuo, jog T. K. atžvilgiu BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos pritaikytos pažeidžiant įstatymo reikalavimus.

31. Kaip jau minėta, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimÄ , iÅ¡skyrus sunkius nusikaltimus, numatytus Å¡io kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iÅ¡ dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ . Nors T. K. už sunkaus nusikaltimo padarymÄ paskirta galutinė bausmė nevirÅ¡ija 5 metų, tačiau jis nuteistas už BK 260 straipsnio 1 dalį, tai yra sunkus nusikaltimas, numatytas BK XXXVII skyriuje. Taigi, T. K. patenkant į įstatyme numatytÄ iÅ¡imtį, kuomet dalinis bausmės vykdymo atidėjimas negalimas, taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų ir iÅ¡ dalies atidėti T. K. paskirtos 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , pirmosios instancijos teismas negalėjo.

32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas, todėl skundžiamas nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas, naikintina nuosprendžio dalis, kuria teismas nusprendė T. K. nuosprendžiu skirtos galutinės subendrintos 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti (BPK 328 straipsnio 1 punktas), o prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.

33. Tokiu bÅ«du, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į skundžiamu Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu T. K. paskirtos subendrintos bausmės laikÄ , t. y. 3 metus 2 mėnesius, įskaitytinas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendį kardomosios priemonės – suėmimo laikas nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., vienÄ suėmimo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Nuteistojo T. K. ir nuteistojo A. J. gynėjo advokato Gintaro Česnulevičiaus apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mindaugo Sabaičio apeliacinį skundÄ tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį nuteistojo A. J. atžvilgiu, kuria nuspręsta:

- vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ iÅ¡ dalies atidėti, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymÄ atidedant 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiÅ«ros, paskiriant jam pareigas per bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ pradėti dirbti ar tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio A. J. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Panaikinti nuosprendžio dalį nuteistojo T. K. atžvilgiu, kuria nuspręsta:

- vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ iÅ¡ dalies atidėti, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios 2 (dvejų) metų ir 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymÄ atidedant 3 (trejiems) metams be intensyvios priežiÅ«ros, paskiriant jam pareigas per bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ : pradėti dirbti arba tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su mokymusi, darbu ar lankymusi sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 1 (vienerius) metus nuo bausmės vykdymo pradžios iÅ¡dirbti 50 (penkiasdeÅ¡imt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, jei nuteistasis sutinka (BK 70 str.), o taip pat nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų;

- į paskirtÄ bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ Ä¯skaičiuoti laikÄ nuo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio vykdymo atidėjimo pradžios (pradėjimo vykdyti) iki kaltinamojo T. K. pasiuntimo atlikti Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu T. K. paskirtos subendrintos bausmės laikÄ Ä¯skaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendį kardomosios priemonės – suėmimo laikÄ nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., vienÄ suėmimo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio T. K. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ .

Teisėjai Algirdas Giedraitis

Odeta Gruodienė

Jurga Vasiliauskienė