f69f90c3-90d7-469b-a42e-193cc52c8e52 · Vilniaus apygardos teismas

 Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-113-1035/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00465-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.19.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij LauÅ¡ teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal O. L. (O. L.) atstovo advokato Egidijaus BalčiÅ«no apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. vasario 15 d. nutarties, kuria netenkintas O. L. atstovo skundas dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-1839-2021.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2021 m. liepos 20 d. nutarimu O. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 450 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 850 Eur bauda. O. L. nubaustas už tai, kad jis, 2021 m. sausio 13 d. 11.00 val. atvykęs į Medininkų kelio posto iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos eksporto aikÅ¡telę, (duomenys neskelbtini) registruotu krovininiu automobiliu „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Niewiadow“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė techninius automobilio ir priekabos pasus, kuriuose nurodyta, kad bendras leistinas abiejų transporto priemonių svoris yra 6200 kg, tačiau atlikus dokumentinį tikrinimÄ nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietis O. L., įvažiuodamas į LietuvÄ (duomenys neskelbtini) registruota transporto priemone, kurios bendroji leistina masė didesnė nei 6000 kg, privalėjo turėti kelionės leidimÄ , t. y. vykdydamas tarptautinį krovinio gabenimÄ be Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos iÅ¡duoto leidimo O. L. pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 3-196 patvirtintų Leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus pildymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7 punktÄ .

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 15 d. nutartimi O. L. atstovo advokato skundas dėl Institucijos 2021 m. liepos 20 d. nutarimo netenkintas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu O. L. atstovas advokatas E. BalčiÅ«nas praÅ¡o panaikinti Institucijos 2021 m. liepos 20 d. nutarimÄ ir nutraukti administracinę teisenÄ O. L.. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1.1. Pagal Lietuvos Respublikos ir Ukrainos dviÅ¡alį tarpvalstybinį susitarimÄ O. L. neprivalėjo turėti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos leidimo vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais, o Institucija O. L. nusižengimÄ dėl transporto priemonių bendrojo svorio grindė prielaidomis, jo faktiÅ¡kai nenustatė, rėmėsi ne tais techninio paso duomenimis. Teismas pateisino Institucijos neveikimÄ nurodydamas, kad teisės aktuose nenumatyta pareiga atlikti faktinį transporto priemonių svėrimÄ , dėl ko svoris nustatomas pagal registracijos liudijimÄ . Tačiau kai teisės aktai nenumato aiÅ¡kios tvarkos, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimÄ negali bÅ«ti taikoma. Plečiamai aiÅ¡kinti teisės aktus ir taikyti administracinę atsakomybę negalima (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-150/2004, N575-475/2012 ir kt.).

1.2. Pagal dviÅ¡alio tarpvalstybinio 1993 m. liepos 7 d. susitarimo (toliau – ir Susitarimas) tarp Lietuvos Respublikos ir Ukrainos vyriausybių „Dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais“ 6 straipsnio 1 dalies f punktÄ leidimų nereikia vykdant vežiojimus automobiliais, kurių keliamoji galia ne didesnė kaip 3,5 t, o bendras svoris nevirÅ¡ija 6 t. Å iuo atveju bendra transporto priemonių (automobilio ir priekabos) keliamoji galia yra 3490 kg (1400 kg+2090 kg = 3490 kg), t. y. ji nevirÅ¡ija 3,5 t. Be to, transporto priemonių „keliamoji galia“ apriboja sunkiasvorių transporto priemonių judėjimÄ tiek Lietuvos Respublikos, tiek Ukrainos keliais, t. y. kai transporto priemonių kurių keliamoji galia virÅ¡ija 3.5 t, reikalingas leidimas, nors jų svoris gali nevirÅ¡yti 6 t.

1.3. Å iuo atveju bÅ«tina vadovautis Vidaus reikalų ministro 2005 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1V-204 ,,Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registracijos liudijimo blanko apraÅ¡ymo ir privalomosios formos patvirtinimo“ (toliau – ir Ä®sakymas) punktu 5.7, kuriame nurodyti „suderinti Europos SÄ jungos kodai, o prie jų atitinkami duomenys“. Ä®sakymo 5.7.10 papunktyje nurodytas kodas „G“, jo duomenys yra „- G ir parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė, kg“. Nagrinėjamos bylos atveju transporto priemonės ,,Renault Master“ parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė „G“ (pagal transporto priemonės registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (yra Å¡ioje byloje)) yra 2100 kg, o priekabos „Niewiadow“, parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė „G“ (pagal transporto priemonės registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (yra Å¡ioje byloje)) yra 610 kg. Bendra Å¡ių parengtų eksploatuoti transporto priemonių masė (svoris) yra 2710 kg (2100 kg + 610 kg = 2700 kg). Taigi, bendras Å¡ių transporto priemonių svoris (masė) pagal transporto priemonių registracijos liudijimus nevirÅ¡ija 6 t. Å iuo atveju transporto priemonių bendras svoris yra 2,7 t be krovinio. Teismas, nustatydamas automobilio ir priekabos bendrÄ svorį, vadovavosi transporto priemonės registracijos liudijimuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytu „F1“ kodu, kuris pagal Ä®sakymo 5.7.9 punktÄ reiÅ¡kia „F1 didžiausia techniÅ¡kai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė (iÅ¡skyrus L kategorijos transporto priemones), kg“. LogiÅ¡ka ir akivaizdu, kad kodas F1 yra tik teorinis dydis, kuris nebuvo faktinis tuo metu pakrautų transporto priemonių svoris. Atitinkamai Institucija nusižengimÄ nustatė iÅ¡ dokumentų (transporto priemonės registracijos liudijimų) duomenų, remdamasi teorinėmis prielaidomis. SÄ voka „bendras svoris“ ir sÄ voka „didžiausia techniÅ¡kai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė “ (F1), nėra tapačios, net nėra panaÅ¡ios sÄ vokos. Viena nustatoma svėrimo bÅ«du, kita iÅ¡bandant automobilio techninių galimybių ribas.

1.4. Teismas nurodė, kad Institucija nėra įpareigota atlikti faktinį transporto priemonių svėrimÄ , tačiau kitaip nustatyti transporto priemonių bendrÄ svorį negalima. Susitarimo, kad jeigu bendras transporto priemonių svoris nevirÅ¡ija 6 t, tai tokioms transporto priemonėms nereikia leidimo, instituciniu lygiu pakeisti negalima, todėl bendras transporto priemonių svoris turėjo bÅ«ti nustatytas sveriant ir suraÅ¡ant protokolÄ . Susitarime nekalbama apie didžiausiÄ techniÅ¡kai leidžiamÄ pakrautos transporto priemonės masę (Kodas F1), todėl neturi bÅ«ti plečiamai aiÅ¡kinama O. L. nenaudai, o nusižengimas, kuriuo jis kaltinamas, turi bÅ«ti tiksliai apibrėžtas teisės akte. Susitarimas nenumato galimybės institucijai keisti Susitarimo nuostatų, tačiau Å¡iuo atveju tai buvo padaryta.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Institucija praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1.5. Susitarimo 6 straipsnio f punkte numatyta, kad leidimų, minimų Susitarimo 5 straipsnyje, nereikia vykdant vežiojimus automobilių, kurių keliamoji galia ne didesnė kaip 3,5 t, o bendras svoris nevirÅ¡ija 6 t. Taigi, turi bÅ«ti tenkinamos abi sÄ lygos tam, kad leidimo nereikėtų, o Å¡iuo atveju egzistuoja tik viena sÄ lyga, dėl ko O. L. privalėjo pateikti leidimÄ vykdyti tarptautinį krovinių vežimÄ keliais. Teismas padarė argumentuotas iÅ¡vadas, kad bendroji krovininės transporto priemonės masė virÅ¡ija 6000 kg (6200 kg) ir buvo vykdomas tarptautinis krovinių vežimas keliais iÅ¡ Lietuvos Respublikos į UkrainÄ . Tokias aplinkybes nurodė ir pripažino pats O. L., tik, jo nuomone, leidimas reikalingas tik kai keliamoji galia virÅ¡ija 3500 kg arba bendra masė virÅ¡ija 10 000 kg.

1.6. Skundo argumentas, kad vadovaujantis Vidaus reikalų ministro 2005 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1V-204 patvirtintu liudijimo blanko apraÅ¡ymu ir privalomÄ ja forma, kur nurodytas F1 kodas reiÅ¡kia ,,ir didžiausia techniÅ¡kai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė, kg“ ir tai, apelianto nuomone, tik teorinis dydis, nes jį galima nustatyti tik sveriant transporto priemones, teismo paneigtas taikant Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 9 punktÄ , kuriame nurodyta, kad didžiausia leidžiamoji transporto priemonės masė – tai visiÅ¡kai sukomplektuotos transporto priemonės (ar transporto priemonių junginio) masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu, kuriÄ transporto priemonės gamintojas arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatė kaip didžiausiÄ leidžiamÄ . Teismas pažymėjo, kad nei vienas teisės aktas, reglamentuojantis krovinių tarptautinius vežiojimus, neįtvirtina Institucijos pareigos atlikti faktinį transporto priemonių svėrimÄ norint nustatyti transporto priemonės bendrÄ svorį, todėl jis nustatomas pagal registracijos liudijime įtvirtintus techninius transporto priemonės parametrus.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas jame nurodo iÅ¡ esmės tuos pačius argumentus, kuriais jis grindė savo skundÄ dėl Institucijos nutarimo ir dėl kurių pirmosios instancijos teismas pateikė motyvuotas iÅ¡vadas, taip pat naujus argumentus dėl teismo padarytų iÅ¡vadų, su kuriomis nesutikti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

ANK 450 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už krovinių vežimÄ kelių transporto priemonėmis tarptautiniais marÅ¡rutais be kelionės leidimo, su neatitinkančiu važiavimo pobÅ«džio ar neužpildytu leidimu. Å i teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius konkrečius atvejus, kuriems esant reikalingi leidimai vykdyti tarptautinius krovinių vežimus. Nagrinėjamu atveju aktualios Lietuvos Respublikos susiekimo ministro 2008 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 3-196 patvirtintos Leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus pildymo taisyklės, kurios privalomos ir ne Europos Bendrijos valstybių narių vežėjams bei jų transporto priemonių valdytojams, vykdantiems tarptautinius krovinių vežimus (Taisyklių 2 punktas). Taisyklių 5.2.1 papunktyje nustatyta, kad vežant krovinius tarptautiniais marÅ¡rutais į (iÅ¡) ar per Lietuvos RespublikÄ leidimai reikalingi ne Europos Bendrijos valstybėse narėse įregistruotomis transporto priemonėmis kroviniams vežti (vykti tuščiomis) tarp Lietuvos ir transporto priemonės registracijos Å¡alies, jei tarptautiniuose susitarimuose nenumatyta kitaip. O. L. kaltinamas pažeidęs Taisyklių 7 punktÄ , kuriame nustatyta, kad draudžiama vykdyti tarptautinius krovinių vežimus be leidimo, su neatitinkančiu važiavimo pobÅ«džio leidimu, neužpildytu ir (ar) nepažymėtu leidimu. Nagrinėjamu atveju O. L. neturėjo leidimo. Jo teigimu, jam tokio leidimo ir nereikėjo, atsižvelgiant į jo vairuojamo automobilio su priekaba bendrÄ masę.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 497 patvirtintų Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklių 21 punkte numatyta, kad krovinių tarptautinį vežimÄ tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių reglamentuoja atitinkami tarpvalstybiniai susitarimai, kurių sÄ raÅ¡as pateikiamas 2 priede, tarp jų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Vyriausybės 1993 m. liepos 7 d. susitarimas dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais. Pagal Susitarimo 5 straipsnio 1 dalį kroviniai tarp abiejų Å¡alių arba tranzitu per jų teritorijas į trečiÄ sias Å¡alis, iÅ¡skyrus Susitarimo 6 straipsnyje numatytus vežiojimus, vežami krovininiais automobiliais su priekabomis ar puspriekabėmis arba be jų pagal Susitariančių Å alių kompetentingų žinybų iÅ¡duodamus leidimus. Leidimų nereikia vykdant vežiojimus automobiliais, kurių keliamoji galia ne didesnė kaip 3,5 t, o bendras svoris nevirÅ¡ija 6 t (Susitarimo 6 straipsnio 1 dalies f punktas).

Byloje nėra ginčo dėl O. L. suraÅ¡ytame administracinio nusižengimo protokole nurodytų faktinių aplinkybių, iÅ¡skyrus aplinkybę dėl jo vairuojamo automobilio „Renault Master“ su priekaba „Niewiadow“ bendro svorio, t. y. virÅ¡ijo 6 t ar nevirÅ¡ijo. Tai yra esminė bylos aplinkybė, kadangi nuo jos priklauso, ar O. L. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už nurodyto leidimo neturėjimÄ .

Institucija O. L. vairuojamo automobilio su priekaba bendrÄ svorį nustatė remdamasi Å¡ių transporto priemonių registracijos liudijimais, kuriuose nurodyta, kad automobilio „Renault Master“ bendra masė yra 3500 kg (F.1 kodas), o priekabos „Niewiadow“ – 2700 kg (F.1 kodas), iÅ¡ viso 6,2 t, todėl konstatavo, jog leidimas vykdyti tarptautinį vežimÄ buvo reikalingas.

Apelianto teigimu, minėtų automobilio ir priekabos bendras svoris nustatytinas vadovaujantis transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytu G kodu, kuris pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1V-204 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registracijos liudijimo blanko apraÅ¡ymo ir privalomosios formos (toliau – ir ApraÅ¡ymo) 5.7.10 papunktį parodo parengtos eksploatuoti transporto priemonės masę (kg). Pasak apelianto, iÅ¡ transporto priemonių registracijos liudijimų matyti, kad automobilio „Renault Master“ bendra masė yra 2100 kg (G kodas), o priekabos „Niewiadow“ – 600 kg (G kodas), iÅ¡ viso 2,7 t, todėl nevirÅ¡ija 6 t. Kadangi Å¡is bendras svoris yra tik pačių transporto priemonių be krovinio, apelianto teigimu, bendrÄ svorį galima nustatyti tik vieninteliu bÅ«du, t. y. faktiÅ¡kai pasvėrus, o vadovautis transporto priemonių liudijimuose nurodytu F.1 kodu nebuvo pagrindo, nes jis pagal ApraÅ¡ymo 5.7.9 papunktį parodo didžiausiÄ techniÅ¡kai leidžiamÄ pakrautos transporto priemonės masę (kg). Pasak apelianto, logiÅ¡ka ir akivaizdu, kad F1 kodas parodo tik teorinį svorį, kuris nebuvo faktinis tuo metu pakrautų transporto priemonių svoris; sÄ vokos „bendras svoris“ ir „didžiausia techniÅ¡kai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė“ nėra tapačios, kadangi pirmu atveju svoris nustatomas svėrimo bÅ«du, o antru – iÅ¡bandant automobilio techninių galimybių ribas. AukÅ¡tesnysis teismas nesutinka su Å¡iais apelianto argumentais.

Pirmosios instancijos teismas, aiÅ¡kindamas sÄ vokÄ â€ždidžiausia techniÅ¡kai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė“ (F1 kodas), teisingai rėmėsi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi, kurioje nurodyta, kad didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė – tai visiÅ¡kai sukomplektuotos transporto priemonės (ar transporto priemonių junginio) masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu, kuriÄ transporto priemonės gamintojas arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatė kaip didžiausiÄ leidžiamÄ .

Taigi, Å¡iuo atveju į visiÅ¡kai sukomplektuotos transporto priemonės masę įskaičiuojamas ne tik pats krovinys, bet ir vairuotojas, keleiviai. Apeliantas yra teisus teigdamas, kad Å¡is kriterijus parodo labiau teorinį transporto priemonių svorį. Kita vertus, Å¡is kriterijus (F1 kodas) yra tinkamas nustatyti transporto priemonių bendrÄ svorį Susitarimo 6 straipsnio 1 dalies f punkto kontekste, kadangi jis leidžia ne tik leidimų kontrolę atliekančioms įgaliotoms institucijoms operatyviai patikrinti, ar konkrečiu atveju transporto priemonių bendras svoris nevirÅ¡ija 6 t, bet ir pačiam vairuotojui be transporto priemonių su kroviniu faktinio svėrimo įsitikinti, ar jam reikia kreiptis dėl leidimo iÅ¡davimo.

PrieÅ¡ingu atveju susidarytų situacija, kad kiekvienÄ kartÄ po pakrovimo (po kiekvieno papildomo pakrovimo, jeigu krovinį sudaro keli mažesni kroviniai) vairuotojas turėtų pasverti vairuojamÄ transporto priemonę, įskaitant priekabÄ , norėdamas įsitikinti, ar reikalingas leidimas. Toks aiÅ¡kinimas pirmiausia atitinka asmens, kuris vykdo tarptautinį krovinio vežimÄ , interesus, nes sudaro jam galimybę be faktinio svėrimo įvertinti, ar jam reikalingas leidimas. Taisyklių II dalyje reglamentuojama leidimų pildymo tvarka, pagal kuriÄ vairuotojas dar prieÅ¡ pradėdamas kelionę turi užpildyti leidimo tam tikras skiltis, vėliau, įvažiuodamas į Lietuvos Respublikos teritorijÄ , leidime nurodyti kitus duomenis.

Tai reiÅ¡kia, kad dar iki kelionės pradžios turi bÅ«ti žinoma, reikalingas leidimas ar ne. Dėl Å¡ių priežasčių nesutiktina su apelianto argumentais, kad tik faktinio svėrimo bÅ«du Å¡ios bylos kontekste galima nustatyti transporto priemonių bendrÄ svorį.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nei Susitarime, nei kituose teisės aktuose neįtvirtinta Institucijos pareiga atlikti faktinį transporto priemonių svėrimÄ , norint nustatyti transporto priemonių bendrÄ svorį, todėl jis nustatomas pagal registracijos liudijime įtvirtintus techninius transporto priemonės parametrus. Apelianto teigimu, Institucija negali pakeisti Susitarimo 6 straipsnio 1 dalies f punkto, iÅ¡ kurio matyti, kad kitaip nustatyti transporto priemonių bendrÄ svorį negalima, kaip tik svėrimo bÅ«du. Dėl Å¡ių apelianto argumentų pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog nei Susitarime, nei kituose teisės aktuose neįtvirtinta Institucijos pareiga atlikti faktinį transporto priemonių svėrimÄ , norint nustatyti transporto priemonių bendrÄ svorį. Pažymėtina, kad Susitarime iÅ¡vis nėra aptariami transporto priemonių bendro svorio nustatymo kriterijai ir tvarka, todėl apelianto argumentai, kad Institucija vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeitė dviÅ¡alio tarpvalstybinio susitarimo nuostatas, nes nėra kito iÅ¡aiÅ¡kinimo dėl bendro transporto priemonių svorio, yra nepagrįsti. Be to, iÅ¡ Taisyklių 5.2.2 papunkčio matyti, kad analogiÅ¡ka taisyklė dėl transporto priemonių bendrosios masės numatyta ir tais atvejais, jeigu tarptautiniai susitarimai nebÅ«tų sudaryti. Kitaip tariant, apelianto akcentuojama sÄ voka „bendras svoris“ arba „bendroji masė“ yra vartojama ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, todėl teigti, kad ginčytinus Susitarimo taikymo klausimus reikia spręsti derybų ir konsultacijų bÅ«du, nekeičiant paties Susitarimo nuostatų, yra nepagrįsti. AukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas, konstatuodami, kad transporto priemonių bendras svoris nustatytinas pagal liudijime nurodytus duomenis (F.1 kodas), nekeitė ir plečiamai neaiÅ¡kino apelianto akcentuojamų Susitarimo nuostatų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad O. L. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal ANK 450 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, nepažeisdamas proceso reikalavimų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pripažino, kad Institucijos 2021 m. liepos 20 d. nutarimu O. L. yra nubaustas pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , negu skundžiamoje nutartyje padarė pirmosios instancijos teismas. Todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. vasario 15 d. nutartį nepakeistÄ ir O. L. (O. L.) atstovo advokato Egidijaus BalčiÅ«no apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjas Valerij Lauš