f69eb4a0-2b5a-4fe4-939f-e0a32e8f6567 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-222-178/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01051-2014-9                                    Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4; 44.5.2.5 (S)                                                                             LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Kazio KailiÅ«no, Danutės MilaÅ¡ienės ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M. N. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4549-781/2014 pagal ieÅ¡kovo M. N. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti atsakovÄ pažeidus ieÅ¡kovo konstitucinę teisę į teisingÄ teismÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo 370 240 Lt turtinei bei 370 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad 2014 m. vasario 24 d. nutartimi Nr. TS-200-536/2014 Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovo skundÄ dėl Vilniaus PN lygtinio paleidimo komisijos atsisakymo tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo, pateikė klaidingÄ teisės aiÅ¡kinimÄ esÄ bendrasis teisės principas lex retro non agit ieÅ¡kovo atžvilgiu negalioja ir ieÅ¡kovui turi bÅ«ti taikomos naujos redakcijos BVK 158 straipsnio nuostatos, sunkinančios ieÅ¡kovo teisinę padėtį. 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi Nr. 1S-327-166-2014 Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties Nr. TS-200-536/2014, pateikė teisės aiÅ¡kinimÄ , kad, vadovaujantis bendruoju teisės principu lex retro non agit, ieÅ¡kovo atžvilgiu negali bÅ«ti taikomos naujos redakcijos BVK 158 straipsnio nuostatos, nes jos sunkina ieÅ¡kovo teisinę padėtį.

Å ia nutartimi skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartyje Nr. TS-200-536/2014 pateiktas teisės aiÅ¡kinimas pripažintas klaidingu, tačiau paliktas galioti. Anot ieÅ¡kovo, klaidingas teisės aiÅ¡kinimo precedentas negalėjo bÅ«ti paliktas galioti. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 1 d. nutartį priėmė neteisėtos sudėties. Teisėjų kolegijoje, nagrinėjusioje ieÅ¡kovo skundÄ , dalyvavo teisėja V. Å ., kuri yra priėmusi apkaltinamÄ jį nuosprendį baudžiamojoje byloje, pagal kurį Å¡iuo metu ieÅ¡kovas atlieka bausmę.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėja privalėjo nusiÅ¡alinti. Dėl Å¡ių aplinkybių, buvo pažeista ieÅ¡kovo konstitucinė teisė į teisingÄ teismÄ . BÅ«tent dėl neteisėtos teismo sudėties Vilniaus apygardos teismas negalėjo priimti teisingo sprendimo, t. y. panaikinti nutartį, kurioje pateiktÄ teisės aiÅ¡kinimÄ pripažino klaidingu. IeÅ¡kovo teigimu, neteisėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas privalėjo bÅ«ti naikinamas, o ne taisomas. Dėl teismo veiksmų ieÅ¡kovas yra pažemintas kaip žmogus, nes jo atžvilgiu priimant sprendimus buvo grubiai pažeidinėjami įstatymai, o sprendimai, pripažinti klaidingais, paliekami galioti.

TokiÄ situacijÄ ieÅ¡kovas vertina kaip diskriminacijÄ , nes bet kokiu kitu atveju klaidingu pripažintas teisės aiÅ¡kinimo precedentas bÅ«tų panaikintas, o ieÅ¡kovo atžvilgiu toks sprendimas buvo paliktas galioti. Taigi, sÄ moningai buvo sugriautas ieÅ¡kovo pasitikėjimas valstybe ir teisine sistema. IeÅ¡kovas nurodo, kad neteisėtais sprendimais ir teisių pažeidimais jam padaryta turtinė ir neturtinė žala. Turtinės žalos minimalų dydį apibrėžia BK 65 straipsnis - viena laisvės atėmimo diena negali bÅ«ti vertinama mažesne kaip 2 MGL, t. y. 260 Lt. suma.

Å i žala turi bÅ«ti skaičiuojama nuo ginčijamų sprendimų įsigaliojimo datos, t. y. 2014 m. balandžio 1 d. už visÄ likusį ieÅ¡kovo laisvės atėmimo laikotarpį, t. y. iki 2018 m. vasario 22 d. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui padaryta minimali turtinė žala sudaro 370 240 Lt. Savo patirtÄ neturtinę žalÄ ieÅ¡kovas įvertino 370 000 Lt. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė (b.l. 35-38). Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimÄ siedamas su neteisėtos sudėties kolegija ir Vilniaus apygardos teismo, nagrinėjusio ieÅ¡kovo skundÄ , pareiga naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį, kvestionuoja Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutarties teisėtumÄ .

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Todėl nagrinėjamos bylos kontekste teismas negali peržiÅ«rėti minėtos nutarties, pasisakyti ir spręsti dėl teismo kitoje byloje priimtų sprendimų, argumentų ir motyvų (BPK 346 str. 1 d.). Be to, ieÅ¡kovas praÅ¡o atlyginti žalÄ dėl teismo veiksmų, kurie yra teisėti, nėra nuginčyti, kas suponuoja iÅ¡vadÄ apie ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ . Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovo argumento apie teisėjos V.

Å . dalyvavimÄ procese apeliacine tvarka peržiÅ«rint Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį, teismas pažymėjo, kad BPK 58 straipsnio 2 dalis numato nuÅ¡alinimo pagrindus ir atvejus, kuomet teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tÄ pačiÄ bylÄ , tačiau nagrinėjamu atveju Å¡ios normos taikymo bÅ«tinumas nenustatytas. Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos, tuo tarpu byloje teismas nenustatė neteisėtų veiksmų:

Vilniaus apygardos teismo neteisėtų veiksmų nagrinėjant ieÅ¡kovo skundÄ dėl 2014 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties. Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovo teiginiai yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas neįrodė vienos iÅ¡ bÅ«tinų deliktinei atsakomybei atsirasti sÄ lygos – neteisėtų teisėjo (teismo) veiksmų, todėl vien jau dėl to nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl žalos priteisimo pagrįstu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai IeÅ¡kovas M. N. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimÄ panaikinti, bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo arba bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme (b.l. 40-41). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas pažeidė proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , nes, žinodamas, kad apeliantas atlieka bausmę, nepristatė jo į teismo posėdį, nors atsakovas teismo posėdyje dalyvavo.

IeÅ¡kinyje nenurodytas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti ieÅ¡kovui nedalyvaujant, o CPK 246 straipsnis imperatyviai nustato, kad neatvykus į teismÄ ieÅ¡kovui, teismas bylos nagrinėjimÄ atideda arba ieÅ¡kinį palieka nenagrinėtu. Todėl sprendimo už akių priėmimas yra grubus proceso pažeidimas ir absoliutus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismas, neužtikrinęs apelianto dalyvavimo teisme, pakeitė ieÅ¡kinio pagrindÄ . Teismas nurodė, kad apeliantas kvestionuoja Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutarties teisėtumÄ , taip dirbtinai suprieÅ¡indamas bylos nagrinėjimo dalykÄ su konstituciniu teismo sprendimų privalomumo principu.

Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantas praÅ¡o atlyginti žalÄ dėl teisėtų teismo veiksmų ir apelianto pareikÅ¡ti reikalavimai yra nepagrįsti. Apelianto teigimu, įstatymas nepaneigia galimybės reikalauti teisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CK 6.246 str. 3 d.), tačiau ieÅ¡kiniu praÅ¡oma atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisėtais veiksmais. Teismo veikimas ieÅ¡kovo vardu nepagrįstai keičiant ieÅ¡kinio pagrindÄ yra absoliučiu skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindu.Teismas ieÅ¡kinio reikalavimus bei dublike iÅ¡dėstytus argumentus, galiojančių sprendimų kolizijÄ ir teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-183/2006, nutartis Nr. 3K-3-219/2010, Europos Žmogaus Teisių Teismo byla Nr. 50208/06) įvardijo esant deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, kurie esÄ teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, ir tokiu bÅ«du ieÅ¡kinio apskritai nenagrinėjo.

Tokiais veiksmais teismas pažeidė Konstitucijos 30 straipsnį, kas yra absoliutus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindas. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (b.l. 44-46). Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantui apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta, tačiau jis posėdyje nedalyvavo, nes yra suimtas. Absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo nėra, o nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka turėtų bÅ«ti vertinama, ar apelianto nedalyvavimas posėdyje iÅ¡ tiesų galėjo lemti Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimÄ ir neteisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ (CPK 329 str. 1 d.).

Apeliantas procesiniuose dokumentuose iÅ¡samiai iÅ¡dėstė savo paaiÅ¡kinimus. Atsakovas teismo posėdyje naujų argumentų ar įrodymų, susijusių su bylos esme, nepateikė, todėl apeliantui yra žinoma visa bylos medžiaga. Apelianto argumentai dėl jo teisių apribojimo yra vertintini kaip formalus bÅ«das ginčyti teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ . Be to, jeigu apeliantas norėjo dalyvauti teismo posėdyje, tokį praÅ¡ymÄ jis galėjo raÅ¡tu iÅ¡ anksto pateikti teismui, o ne Å¡iuo pagrindu ginčyti priimtÄ teismo sprendimÄ .

Atsižvelgiant į apelianto argumentus, jog jo teisės buvo pažeistos užkirtus keliÄ jam dalyvauti teismo posėdyje, svarstytina galimybė nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka, suteikiant apeliantui galimybę duoti paaiÅ¡kinimus, kurių jis tariamai negalėjo duoti pirmosios instancijos teisme. Apeliantas praÅ¡o atlyginti žalÄ , kuriÄ patyrė dėl galutinio ir įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, tačiau galimybė atlyginti žalÄ , padarytÄ ir galutinės instancijos teismo sprendimu, galima tik tokiu atveju, jei pažeidimas yra rimtas ir egzistuoja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp Å¡io pažeidimo ir nukentėjusiųjų asmenų patirtos žalos.

Apeliantas neginčija paties baudžiamosios bylos rezultato, t.y. teismo atsisakymo taikyti lygtinį paleidimÄ , jis nesutinka tik su skirtingais pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų motyvais, kurių pagrindu buvo priimtos atitinkamos nutartys. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teisingai nustatė, kad jokių akivaizdžių pažeidimų teismai, nagrinėję bylÄ dėl lygtinio paleidimo nepadarė, todėl nėra vienos iÅ¡ privalomų valstybės deliktinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų.

Teismas argumentuotai atsakęs į pagrindinius iÅ¡nagrinėto ginčo aspektus, pagrįstai nebenagrinėjo neesminių ir deklaratyvių ieÅ¡kinio argumentų. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados   CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės tenkintinas.Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. birželio 6 d. rezoliucija paskyrė parengiamÄ jį teismo posėdį 2014 m. liepos 4 d. (b.l. 15) Teismo Å¡aukimas į parengiamÄ jį teismo posėdį laisvės atėmimo bausmę atliekančiam apeliantui įteiktas 2014 m. birželio 12 d. (b.l. 30). Parengiamajame teismo posėdyje, į kurį apeliantas neatvyko, teismas, sutinkant atsakovo atstovui, pradėjo nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir jÄ iÅ¡nagrinėjo.

Minėta, apeliantas savo apeliacinį skundÄ faktiÅ¡kai grindžia procesinių normų pažeidimais, kurie, jo manymu, pripažintini absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais: byla, neužtikrinus jo teisės dalyvauti teismo posėdyje, iÅ¡nagrinėta neteisėtai; teismas pakeitė ieÅ¡kovo nurodomÄ ieÅ¡kinio pagrindÄ ; teismas nepagrįstai vertino ieÅ¡kinyje nurodytus argumentus deklaratyviais bei nereikÅ¡mingais ir ieÅ¡kinio iÅ¡ esmės neiÅ¡nagrinėjo. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apelianto argumentų dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų egzistavimo, tačiau iÅ¡ dalies sutinka, kad bylos nagrinėjimo metu buvo padaryti procesiniai pažeidimai, kurie lėmė neteisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ .CPK 225 straipsnio 7 punktas nustato, kad gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, teismas nustato parengiamojo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ ir praneÅ¡a apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodydamas neatvykimo į parengiamÄ jį posėdį pasekmes, arba nustato, kad pasirengimas nagrinėti bylÄ teisme vyks paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du, arba manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylÄ veiksmai nereikalingi, priima Å¡io Kodekso 232 straipsnyje nurodytÄ nutartį skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje.

Parengiamasis teismo posėdis skiriamas tuo atveju, jei teismas mato, jog byloje galima sudaryti taikos sutartį arba jeigu įstatymai įpareigoja teismÄ imtis priemonių Å¡alims sutaikyti, arba jeigu tokiu bÅ«du bus geriau ir iÅ¡samiau pasirengta nagrinėti bylÄ teisme (CPK 228 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas nustato, kad teismas, po atsiliepimų gavimo ar termino jiems pateikti pasibaigimo, gali vykdyti pasirengimÄ bylos nagrinėjimui 1) parengiamojo posėdžio bÅ«du arba 2) paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du arba 3) jei mano, kad bylÄ iÅ¡ esmės galima iÅ¡nagrinėti, nes jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia, gali skirti teismo posėdį be likusios pasirengimo stadijos dalies.

Todėl, teismui nagrinėjamu atveju pripažinus pasirengimo stadijos vykdymo bÅ«tinumÄ parengiamajame teismo posėdyje, reikÅ¡minga įvertinti Å¡io posėdžio tikslus ir jame galimus priimti procesinius sprendimus.CPK 230 straipsnis apibrėžia parengiamojo posėdžio paskirtį – jo metu posėdžio pirmininkas apklausia Å¡alis, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti Å¡alių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikÅ¡tus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ teismo posėdyje (Å¡io straipsnio 1 dalis), priima atitinkamus procesinius sprendimus neatvykus Å¡aliai/Å¡alims, sprendžia dėl asmeninio Å¡alių dalyvavimo bÅ«tinumo (Å¡io straipsnio 2-5 dalys).

Be to, parengiamojo posėdžio metu svarstoma taikos sutarties sudarymo galimybė (CPK 231 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, parengiamojo posėdžio tikslai iš esmės yra dvejopi:

1) pasirengti tinkamam bylos išnagrinėjimui teismo posėdyje;

2) sudaryti galimybę abiem Å¡alims ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai joms priimtinu bÅ«du. Nepavykus sudaryti Å¡alių taikos sutarties, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomones ir parengęs bylÄ nagrinėti teisme, paskiria bylos nagrinėjimo vietÄ , laikÄ ir apie tai praneÅ¡a dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 231 straipsnio 4 dalis). Tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiÅ¡kėja, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme veiksmai nereikalingi, byla gali bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ esmės (CPK 231 straipsnio 5 dalis).

Taigi, teismas pastaruoju atveju turi teisę nutarti nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir tiesiogiai iÅ¡ parengiamojo teismo posėdžio. Neatvykus Å¡aliai/Å¡alims į parengiamÄ jį teismo posėdį, galimi priimti Å¡iame posėdyje procesiniai sprendimai: reikalaujant atvykusiai Å¡aliai – CPK nustatyta tvarka priimamas sprendimas už akių (CPK 230 straipsnio 2 dalis), neatvykus abiems Å¡alims – ieÅ¡kinys gali bÅ«ti paliktas nenagrinėtu (CPK 230 straipsnio 3 dalis, 285 straipsnis). Tačiau CPK normos, reglamentuojančios tiesiogiai parengiamÄ jÄ bylos stadijÄ , nereglamentuoja situacijos, kai neatvyksta tik viena iÅ¡ Å¡alių, o atvykusi Å¡alis praÅ¡ymo priimti sprendimÄ už akių nepateikia (kaip ir yra nagrinėjamu atveju).

Kita vertus, pažymėtina, kad straipsnyje, reglamentuojančiame parengiamojo teismo posėdžio eigÄ , yra nurodyta, jog parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrÄ sias proceso pirmojoje instancijoje taisykles (CPK 230 str. 4 d.). Be to, pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas, pasinaudojęs CPK 231 straipsnio 5 dalyje nustatyta teise, jau ir perėjo iÅ¡ parengiamojo teismo posėdžio į teismo posėdį, t.y. pradėjo bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės. Taigi, bet kuriuo atveju nagrinėjamai situacijai taikytinos bendrosios CPK taisyklės inter alia reglamentuojančios ieÅ¡kovo neatvykimo pasekmes.

Pagal Å¡ias taisykles byla, neatvykus į teismo posėdį tinkamai informuotam apie jį ieÅ¡kovui, apskritai negali baigtis jos iÅ¡sprendimu iÅ¡ esmės (skirtingai nei neatvykus atsakovui). CPK 246 straipsnio 1 dalis nustato, kad neatvykus ieÅ¡kovui ir jo atstovui (ir nesant praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ieÅ¡kovui nedalyvaujant) teismas turi apsvarstyti neatvykimo priežasčių (ne)svarbumÄ : nustačius, kad neatvykimo priežastys svarbios – byla gali bÅ«ti atidėta, nustačius prieÅ¡ingai – atsakovo praÅ¡ymu CPK nustatyta tvarka (CPK 285 straipsnio 1 dalis) priimamas sprendimas už akių, o nesant tokio atsakovo praÅ¡ymo – ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtu.

Taigi, pagal bendrÄ sias CPK taisykles byla negali baigtis bylos iÅ¡nagrinėjimu iÅ¡ esmės neatvykus ieÅ¡kovui, iÅ¡skyrus atvejus, kai jis pats praÅ¡o bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Nagrinėjamu atveju tokio apelianto praÅ¡ymo nebuvo. Nėra jokio pagrindo manyti, kad pradėjus teismo posėdį betarpiÅ¡kai po parengiamojo posėdžio turėtų/galėtų bÅ«ti taikomos kitokios taisyklės nei nustatytos CPK 246 straipsnio 1 dalyje nagrinėjimui teismo posėdyje.Atsižvelgiant į aukščiau paminėtÄ , nagrinėjamu atveju teismas visų pirma turėjo apsvarstyti neatvykimo priežasčių svarbumo klausimÄ ir priimti atitinkamus procesinius sprendimus.

IeÅ¡kinį pareiÅ¡kė asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Akivaizdu, jog jo judėjimo laisvė yra apribota ir teismui tai buvo žinoma. IÅ¡ posėdžio garso įraÅ¡o matyti, kad teismas Å¡ios apelianto neatvykimo į posėdį priežasties (ne)svarbumo aspektu apskritai nesvarstė, faktiÅ¡kai apsvarstė tik vienÄ klausimÄ â€“ ar atsakovas pageidauja, kad apeliantas dalyvautų, ir, atsakovui nepareiÅ¡kus tokio pageidavimo bei pritarus bylos nagrinėjimui teismo posėdyje, iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės. Å iame kontekste atmestini atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teiginiai, kad apeliantas galėjo informuoti apie pageidavimÄ dalyvauti teismo posėdyje – įstatymas suteikia teisę dalyvaujančiam byloje asmeniui praÅ¡yti jÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, bet nenustato jam pareigos praneÅ¡ti teismui apie pageidavimÄ dalyvauti teismo posėdyje.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, spręsdamas dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ pažeidimų, yra nurodęs, kad proceso Å¡alių lygybės principas, bÅ«damas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena Å¡alis turėtų prieinamÄ galimybę pristatyti savo bylÄ tokiu bÅ«du, kuris nepastatytų jos į daug nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., Kress v.

France [GC], No. 39594/98, § 72, ECHR 2001‑VI). Minėta, kad netgi tuo atveju, jei ir bÅ«tų nuspręsta, jog neatvykimo priežastis nėra svarbi, ir su tuo sutikus, procesinė bylos baigtis turėjo baigtis sprendimo už akių priėmimu, jei to bÅ«tų prašęs atsakovo atstovas, o pastarajam (nagrinėjamu atveju) to nepraÅ¡ius – ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti paliktas nenagrinėtu. Bet kuriuo iÅ¡ Å¡ių atvejų apeliantui nebÅ«tų užkirstas kelias atitinkamai ginti savo teises – arba praÅ¡yti sprendimo už akių peržiÅ«ros (CPK 287 straipsnis), arba reikÅ¡ti ieÅ¡kinį iÅ¡ naujo.

Tuo tarpu jei neatvykimo priežastis bÅ«tų pripažinta svarbia, turėjo bÅ«ti svarstomas bylos nagrinėjimo atidėjimo klausimas. Dėl minėtų procesinių pažeidimų byla, neatvykus į parengiamÄ jį teismo posėdį apeliantui ir nesant jo praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant, nelaikytina iÅ¡spręsta teisingai, dėl ko ir skundžiamas sprendimas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu negali bÅ«ti paliktas galioti. Å ie pažeidimai negali bÅ«ti iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teisme, nes jų Å¡alinimas reikÅ¡tų, kad apeliacinės instancijos teisme byla turėtų bÅ«ti nagrinėjama kaip pirmosios instancijos teisme iÅ¡ naujo visa apimtimi nuo pat pradžios, be to, apeliantas prarastų galimybę į apeliacinį bylos nagrinėjimÄ .

Dėl aukščiau paminėto skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grÄ Å¾intina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.). Padarius tokiÄ iÅ¡vadÄ , kiti apeliacinio skundo argumentai nebeturi teisinės reikÅ¡mės klausimo iÅ¡sprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.                          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.      Teisėjai                                                                                                                  Kazys KailiÅ«nas                            Danutė MilaÅ¡ienė                  Alvydas PoÅ¡kus