2016-10-05 Nr. AB-19281-3-62-3-00944-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Procesinio sprendimo kategorija 50

Administracinė byla Nr. eAS-675-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-3-62-3-00944-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. U. ir D. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. U. ir D. U. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – R. K. ir R. K.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai A. U. ir D. U. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2016 m. balandžio 29 d. įpareigojimą Nr.32SS-8-(14.32.45), kuriuo pareiškėjai buvo įpareigoti pašalinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (savininkai R. K. ir R. K.) 0,0020 ha dalies užėmimą, perkeldami ar pašalindami fizinę kliūtį – tvorą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad iš skundžiamo rašto turinio matyti, jog pareiškėjai juo yra informuojami apie vykdytą žemės naudojimo patikrinimo faktą, jo rezultatus. Taigi, pareiškėjai skundžiamu raštu informuojami apie tam tikras atsakovo nustatytas faktines aplinkybes, t. y. faktinę aplinkybę, kad, atsakovo manymu, pareiškėjai yra savavališkai užėmę kito asmens žemės sklypo dalį, ir tai, kad jų atžvilgiu gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Įvertinęs atsakovo rašto turinį, teismas konstatavo, kad pareiškėjų ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia jiems teisinių pasekmių, juo nėra sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos pareiškėjų teisės ar pareigos, nustatomi privalomi vykdyti nurodymai.

II. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo Kauno apygardos administraciniame teismui.

Pareiškėjai nurodo, kad skundžiamas raštas nėra informacinio pobūdžio, jame nustatytas aiškus ir konkretus privalomas įpareigojimas pareiškėjams, kuris jiems sukelia teisines pasekmes. Pareiškėjai mano, kad toks įpareigojimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jie nėra užėmę svetimos žemės ir neturi pagrindo nukelti tvoros. Akcentuoja, kad pačiame nurodyme pažymėta, jog aktas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų A. U. ir D. U. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, nustatęs, kad ginčijamas atsakovo raštas pareiškėjams teisinių pasekmių nesukelia.

Iš ginčijamo atsakovo rašto matyti, kad juo pareiškėjai yra informuojami apie tai, kad metalinio tinklo tvora, skirianti bendrą ribą tarp sklypų, nesutampa su kadastriniais matavimais nustatyta ir nekilnojamojo turto registre įteisinta žemės sklypų bendra riba. Atsižvelgus į tai, pareiškėjams rekomenduojama tvorą perkelti, jie nėra traukiami administracinėn atsakomybėn, tačiau įspėjami, kad nurodytų veiksmų neatlikus iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., jie bus traukiami administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 45 straipsnio 2 dalį.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalies ir ją įgyvendinančių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 4.7 ir 6.1 punktus, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo paskirtiems teritorinių padalinių valstybės tarnautojams yra pavesta tikrinti, ar žemės savininkai ir kiti žemės naudotojai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių, taip pat įstatymų saugomų interesų, o nustačius tokio pobūdžio pažeidimus, suteikta teisė surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, t. y., asmenis, pažeidusius šiuos reikalavimus, patraukti juos atsakomybėn, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnį atsako asmenys, kurie savavališkai užėmė bei naudoja žemės, miško, vandens telkinius ir vengia juos grąžinti.

Aptartas teisinis reguliavimas lemia, kad pareiškėjų inicijuotas ginčas yra kilęs iš administracinių teisės pažeidimų teisinių santykių, kurie yra reguliuojami ATPK ir kitų įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Atsižvelgus į ginčijama akto pobūdį, darytina išvada, kad pareiškėjų ginčijamas atsakovo raštas, yra (ar bus) sudėtinė administracinių teisės pažeidimų bylos dalis, kuria konstatuojamas faktinis atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnį pagrindas.

Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo teismuose tvarka yra reglamentuota ATPK ir negali būti tapatinama su ginčų viešojo ar vidaus administravimo srityje nagrinėjimo tvarka, kurią reglamentuoja ABTĮ. Pagal ATPK nuostatas, ginčus dėl nutarimų, priimtų administracinio teisės pažeidimo byloje, teisėtumo yra priskirta nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams (ATPK 291 str.). Vis dėlto pažymėtina ir tai, kad pagal ATPK 291 straipsnį, teismui gali būti skundžiami tik nutarimai, priimti administracinio teisės pažeidimo byloje.

ATPK 287 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos nutarimų rūšys, kurias gali priimti administracinio teisės pažeidimo bylą, išnagrinėjusi institucija, o būtent: skirti administracinę nuobaudą; nutraukti bylą; motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui).

Iš šio teisinio reguliavimo darytina išvada, kad įrodymai, užfiksuoti įvairaus pobūdžio dokumentuose ir kita informacinė medžiaga, sudaranti faktinį administracinio teisės pažeidimo bylos pagrindą, negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku teisme, bylą nagrinėjant pagal ATPK taisykles, kol nėra priimtas atitinkamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Tokio pobūdžio dokumentai gali būti tik įrodymų vertinimo dalyku teisme, sprendžiant ginčą iš esmės dėl administracinio teisės pažeidimo byloje priimto nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, t. y. jie gali tapti vertinimo dalyku teisme tik po to, kai yra priimtas atitinkamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokio pobūdžio ginčas, kurį inicijavo pareiškėjai yra nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, nepaisant tos aplinkybės, kad ginčijame akte buvo nurodyta jo apskundimo tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tokios pat pozicijos, vertinant atsakovo surašytus įpareigojimus, susijusius su savavališku žemės užėmimu, kuriais nebuvo taikyta administracinė atsakomybė, laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (žr., pvz., administracines bylas Nr. A858-1049/2010; Nr. A858-2638/2011; Nr. A438-1825/2012).

Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ši nutarties paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų A. U. ir D. U. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas