f69d759e-bbca-4d78-8424-cd76df5cab8b · Kauno apygardos teismas

(S) Baudžiamoji byla Nr.1-91-238/2011;Teisminio proceso Nr.1-26-1-00154-2010-3;Procesinio sprendimo kategorija: 1.17.2.7.; 1.2.3.2.3.; 2.1.15.1.1.;2.3.6.Kauno apygardos teismas N U O S P R E N D I SLietuvos Respublikos vardu 2011 m. balandžio 1 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, kaltinamajai J.

P., jos gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiajai R. P., jos atstovui advokatui Vaclovui Kaminskiui, teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbanti, iÅ¡situokusi, gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini) , teista 2008-10-07 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - 4 MGL (520 Lt) bauda, kaltinama padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 6 punkte.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :J.

P. 2010-01-23 apie 21.00 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė rankomis ne mažiau kaip Å¡eÅ¡iolikÄ smÅ«gių savo motinai G. L. M. į galvÄ , kojas, kitas kÅ«no vietas, taip nukentėjusiajai padarė trauminės kilmės kraujo iÅ¡lajÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairiojo smegenų pusrutulio bei poodines kraujosruvas kairėje pažandės srityje, kairiame žande prieÅ¡ais ausies kramslį, kairės smilkininės srities priekinėje dalyje, kairio smilkinio ir pakauÅ¡io sričių riboje, kairiojo žasto virÅ¡utinio trečdalio virÅ¡utiniame pavirÅ¡iuje, kairės Å¡launies iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus viduriniame trečdalyje, kairės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje ties II ir IV pirÅ¡tais, deÅ¡inės Å¡launies iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje virÅ¡utiniame ir viduriniame trečdaliuose, abiejų kojų kelių srityse bei blauzdų priekiniuose pavirÅ¡iuose, taip nuo smurto, tai yra nuo trauminės kilmės kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairiojo smegenų pusrutulio, sukėlusio smegenų suspaudimÄ , pabrinkimÄ ir strigimÄ G.

L. M. 2010-01-27 KMUK mirė, taip tyčia nužudė savo Å¡eimos narį - motinÄ G. L. M.. Taip padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.Kaltinamosios J. P. kaltumas padarius nusikaltimÄ (tyčinį motinos nužudymÄ ) patvirtinamas Å¡iais įrodymais: nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialistų iÅ¡vadomis, akistatų protokolais, kitais bylos duomenimis.Kaltinamoji J. P. kalta neprisipažino. PaaiÅ¡kino, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno ji ir motina G.

L. M.. Su motina sutarė, o pykosi tuomet, kai ji girtavo, dėl to yra prieÅ¡ jÄ smurtavusi. 2010-01-23 ji buvo namuose, tvarkėsi. Motina grįžo į namus, atsisėdo prie lovos, ji ir E. J. įkėlė motinÄ Ä¯ lovÄ . Ji grįžusi nesiskundė, kad bÅ«tų sumuÅ¡ta. Ji (J. P.) tÄ dienÄ G. M. nemušė ir smurto prieÅ¡ jÄ nepanaudojo, kiti asmenys jos nemušė. 2010-01-24 kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , nes motinos sveikatos bÅ«klė pablogėjo. Civilinius ieÅ¡kinius atlyginti nesutinka.Nukentėjusioji R.

P. paaiÅ¡kino, kad G. L. M. jos dukra, o J. P. - anÅ«kė. Kaltinamoji J. P. gyveno netinkamai, girtavo, nesirÅ«pino dukra, smurtavo prieÅ¡ motinÄ G. L. M.. Pastaroji nebuvo konfliktiÅ¡ka. 2010-01-25 ligoninėje gydytojai pasakė, kad G. L. M. sveikatos bÅ«klė sunki, jos galva stipriai sumuÅ¡ta. G. L. M. mirė, ji dukrÄ palaidojo, patyrė iÅ¡laidų, praÅ¡o civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir iÅ¡ kaltinamosios priteisti turtinę bei neturtinÄ Å¾alÄ .Liudytoja A. P. paaiÅ¡kino, kad teko matyti G. L. M. sumuÅ¡tÄ , ji skundėsi, jog jÄ muÅ¡a dukra.

Nesiskundė, jog jÄ sumušė kiti asmenys. IÅ¡ 2010-01-23 į 2010-01-24 nakties metu kaltinamosios bute girdėjo triukÅ¡mÄ . KitÄ dienÄ Â matė, kaip G. L. M. iÅ¡nešė iÅ¡ buto ant neÅ¡tuvų. Liudytoja patvirtino, kad kaltinamoji J. P. elgėsi amoraliai, ji girtavo, netikamai elgėsi su motina, jos neįleisdavo į namus, iÅ¡vydavo.Liudytojas E. J. paaiÅ¡kino, kad J. P. jam pasakojo, jog 2010 m. sausio mėn., dienos nepamena, smurtavo prieÅ¡ motinÄ G. L. M.. Pastarosios veide jis matė smurto pėdsakus.

Ji nesiskundė, kad krito ar sumušė kiti asmenys. 2010-01-23 jis buvo kaltinamosios bute, gėrė. Naktį iÅ¡ 2010-01-23 į 2010-01-24 jis miegojo J. P. bute, kaltinamoji bandė keltis ir suduoti motinai, nes Å¡i dejavo. Jis G. L. M. nemušė, prieÅ¡ jÄ nesmurtavo. 2010-01-24 buvo išėjęs į savo namus, o grįžęs rado G. L. M. ant grindų, ji buvo apsiÅ¡lapinusi, nors prieÅ¡ tai gulėjo lovoje. TÄ dienÄ G. L. M. iÅ¡vežė medikai, nes pablogėjo jos sveikata.Liudytoja A. M. paaiÅ¡kino, kad ji gyvena tame pačiame name, kuriame gyveno G.

L. M. ir J. P.. Jų kambarių sienos ribojasi, jos plonos, todėl viskas gerai girdėti. 2010-01-23 apie 21 val. iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ kaltinamosios bute, iÅ¡ garsų suprato, kad kaltinamoji J. P. muÅ¡a motinÄ dėl to, kad Å¡i apsiÅ¡lapino. G. L. M. prašė jos „baigti“. Svetimų asmenų bute nebuvo, nes kitų asmenų balsų nesigirdėjo. PrieÅ¡ šį konfliktÄ , 3-4 dienos iki įvykio, matė G. L. M., ji buvo sumuÅ¡ta, guodėsi, kad sumušė dukra. Liudytoja G. L. M. apibÅ«dino kaip ramiÄ ir nekonfliktiÅ¡kÄ moterį, o kaltinamÄ jÄ charakterizavo neigiamai.Liudytojas A.

U. paaiÅ¡kino, kad teko matyti G. L. M. sumuÅ¡tÄ , skundėsi, jog jÄ sumušė, veja iÅ¡ namų dukra J. P.. Paskutinį kartÄ G. L. M. matė 2010-01-21, vėliau sužinojo, kad ji klinikose gydoma dėl sumuÅ¡imo. Jo bute ji nebuvo muÅ¡ama.Liudytoja A. D. paaiÅ¡kino, kad ji yra kaimynė ir gyvena tame pačiame name, kuriame gyveno G. L. M.. Ji skundėsi, kad dukra J. P. prieÅ¡ jÄ smurtauja. Matė G. L. M. sužalotÄ . Liudytoja G. L. M. charakterizavo teigiamai, o J. P. – neigiamai (girtavo, nedirbo, elgėsi netinkamai, vedėsi vyrus į namus, netinkamai elgėsi su motina).Liudytoja J.

L. paaiÅ¡kino, kad 2010-01-20 sutiko G. L. M., jai buvo sužalotas veidas, skundėsi, kad prieÅ¡ jÄ smurtavo ir sumušė dukra. Liudytoja nurodė, kad J. P. gyveno netinkamai, mėgo laisvÄ gyvenimo bÅ«dÄ , netinkamai elgėsi su motina, jÄ tempė. Po kelių dienų matė, kad buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba ir G. L. M. iÅ¡vežė.Liudytoja K. K. paaiÅ¡kino, kad 2010-01-19 rado gatvėje ant sniego gulinčiÄ girtÄ moterį, klausė jos, ar nesužalota, Å¡i atsakė, kad - ne. IÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , kuri moterį iÅ¡vežė.Liudytoja S. B. paaiÅ¡kino, kad kaltinamoji J.

P. gyveno viename bute su motina G. L. M.. Po 2010-01-20 sutiko G. L. M., ji skundėsi, kad jÄ A. U. bute sumušė vyrai. G. L. M. nesiskundė, kad jÄ muÅ¡a dukra.Liudytoja E. G. paaiÅ¡kino, kad jai skambino J. P. ir pasakė, kad motinai blogai, jÄ iÅ¡vežė į ligoninę. E. J. jai pasakojo, kad įvykio metu jis buvo kaltinamosios bute, kilo konfliktas, kaltinamoji J. P. sumušė motinÄ , nes trukdė jai miegoti. Jis iÅ¡skyrė jas ir išėjo. Vėliau J. P. pasakė, kad motina mirė. Liudytoja nurodė, kad kaltinamoji ir anksčiau prieÅ¡ įvykį smurtavo prieÅ¡ motinÄ , jÄ vijo iÅ¡ namų, nes ji neleido kaltinamajai gerti, matė sumuÅ¡tÄ M.

L. M.. Liudytoja kaltinamÄ jÄ charakterizavo neigiamai, jos motinÄ - teigiamai.Liudytoja L. P. paaiÅ¡kino, kad 2010-01-20 matė sumuÅ¡tÄ , girtÄ G. L. M., ji vaikščiojo.IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad 2010-01-29 buvo apžiÅ«rėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kambaryje Å¡alia trijų durų medinės spintos, iÅ¡ deÅ¡inės pusės ant grindų - per pusę sulenktas čiužinys su rusvos spalvos dėmėmis. Ant Å¡io čiužinio padėti du užtiesalai, vienas iÅ¡ jų yra dirbtinio kailio, pilkos spalvos su rusvos spalvos dėmėmis, sutepimais, kitas užtiesalas iÅ¡ vienos pusės yra pilkos spalvos, iÅ¡ kitos pusės - baltos spalvos su pieÅ¡iniais, taip pat su rusvos spalvos dėmėmis.

Å alia spintos, prie minėto sulenkto čiužinio ant sienos tapetų rusvos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . (t. 1, b. l. 9- 17)Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje esantys duomenys patvirtina, kad 2010-01-24 buvo kviesta greitoji medicinos pagalba G. M.. Atvykę medikai, užfiksavo mėlynes apie akis, veide. (t. 1, b. l. 57- 58)Kauno medicinos universiteto klinikų 2010-01-28 raÅ¡te pateikta informacija apie tai, kad 2010-01-24 į klinikų Neurochirurgijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių iÅ¡ namų buvo atvežta G.

M., jos bÅ«klė labai sunki, ji nesÄ moninga, ant viso kÅ«no pastebimi, daugybiniai Å¡aÅ¡ai, daugybinės neÅ¡viežios kraujosruvos, virÅ¡ kairiojo galvos smegenų pusrutulio pastebima iki 2,5 cm storio subdirinė hematoma. Atlikta operacija. 2010-01-27 G. M. mirė. (t. 1, b. l. 18)2010-01-28-2010-08-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 98/10(02) nurodyta, kad G. L. M. mirties priežastis - trauminės kilmės kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairiojo smegenų pusrutulio, sukėlęs smegenų suspaudimÄ , pabrinkimÄ ir strigimÄ .

G. L. M. mirė KMUK 2010-01-27 12:30. G. L. M. kūne nustatyti šie sužalojimai: mirties priežastimi tapusi trauminės kilmės kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio; poodinės kraujosruvos kairėje pažandės srityje, kairiame žande priešais ausies kramslį, kairės smilkininės srities priekinėje dalyje, kairio smilkinio ir pakaušio sričių riboje, kairiojo žasto viršutinio trečdalio viršutiniame paviršiuje, kairės šlaunies išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje ties II ir IV pirštais, dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje viršutiniame ir viduriniame trečdaliuose, abiejų kojų kelių srityse bei blauzdų priekiniuose paviršiuose.

Visi iÅ¡vardinti sužalojimai susidarę nuo trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais 3 - 4 paros iki mirties keturių ar daugiau į kairiÄ jÄ veido ir galvos pusę bei dvylikos ar daugiau į kitas iÅ¡vardintas kÅ«no sritis. Daugelio jų lokalizacija yra prieinama kontaktams su plokÅ¡tuma ar neriboto pavirÅ¡iaus daiktais galimai griuvimų be paÅ¡alinės jėgos poveikio pasėkoje, tačiau kategoriÅ¡kai neatmestina ir paÅ¡alinės jėgos poveikio tikimybė. Sužalojimų vietose individualios kontaktavusių daiktų pavirÅ¡ių savybės neužsifiksavę.

Galvos smegenų pažeidimo pobÅ«dis neleidžia atskirti, ar judanti galva kontaktavo su nejudančiu daiktu ar judantys objektai kontaktavo su nejudančia galva. Trauminė kraujo iÅ¡laja po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusi smegenų spaudimÄ , pabrinkimÄ ir strigimÄ , atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Visi kiti iÅ¡oriniai sužalojimai, vertinant atskirai, atitiktų nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. MirtinÄ trauminę kraujo iÅ¡lajÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo sÄ lygoti bet kuris iÅ¡ iÅ¡vardintų mažiausiai keturių trauminių galvos kontaktų arba jų poveikių visuma.Daugiau nei Å¡eÅ¡ių parų senumo (iki mirties) poodinės ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvos abiejų akių vokuose, virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡iniajame gale, deÅ¡inėje pažandėje, smakro deÅ¡inėje pusėje, virÅ¡ugalvio srityje, kairiojo peties srities užpakaliniame pavirÅ¡iuje ir deÅ¡inės Å¡launies apatinio trečdalio iÅ¡oriniame- priekiniame pavirÅ¡iuje jos susidarę nuo aÅ¡tuonių ar daugiau trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais.

Poodinės kraujosruvos akių vokuose, virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡inėje, smakro deÅ¡inėje bei deÅ¡inėje pažandėje susidariusios nuo kontaktų su riboto pavirÅ¡iaus daiktais ir yra labiau bÅ«dingos tiesioginiam smÅ«giniam kontaktui gali bÅ«ti padarytos spiriant, smÅ«giuojant kumščiu ar kitu panaÅ¡ių savybių daiktu. Kraujosruva virÅ¡ugalvio srityje, kairio peties srityje bei deÅ¡inėje Å¡launyje galėjo susidaryti ir nuo tiesioginio paÅ¡alinės jėgos poveikio į Å¡iÄ sritį, ir griuvus su ar be paÅ¡alinės jėgos poveikio Å¡iomis sritimis atsitrenkiant į plokÅ¡tumÄ .

Vertinant papildomai pateiktų medicininių dokumentų duomenis, Å¡ie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2010-01-19, ir mirties priežastimi tapusios kraujo iÅ¡lajos po kietuoju galvos smegenų dangalu susidarymui įtakos neturėjo ir atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus.Nei vieno iÅ¡ konstatuotų sužalojimų negalima bÅ«tų įvardinti kaip tempimo ar vilkimo žymę. Kairės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje ties II ir IV pirÅ¡tais konstatuotos poodinės kraujosruvos galėjo susidaryti prieÅ¡inantis ar ginantis nuo suduodamų smÅ«gių.Mirties priežastimi tapusi kraujo iÅ¡laja po kietuoju smegenų dangalu sÄ monės sutrikimÄ sukėlė ne iÅ¡ karto po jį sukėlusio trauminio kontakto, bet praėjus keliolikai minučių ar net keliolikai valandų po jo.

O per tÄ laikÄ bÅ«dama sÄ moninga ji galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus.Nuo trauminio galvos kontakto, sukėlusio kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu, iki patekimo į stacionarÄ galėjo bÅ«ti praėję iki keliolikos valandų, o stacionare iÅ¡gyveno tris paras. Skaitmeninės sužalojimo jėgos iÅ¡raiÅ¡kos nustatyti negalima. Visiems nustatytiems sužalojimams atsirasti galėjo pakakti lengvo ar vidutinio stiprumo poveikio.Konkrečios kiekvieno iÅ¡ sužalojimo atsiradimo eigos nustatyti negalima. 5- e iÅ¡vados punkte sužalojimai iÅ¡skirti pagal akivaizdžiai iÅ¡siskiriantį, kelių parų skirtumo padarymo laikÄ . (t. 1, b. l. 25- 31).

             Specialisto J. Vėlavičiaus paaiÅ¡kinime nurodyta, kad G. L. M. mirties priežastis trauminės kilmės kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairiojo smegenų pusrutulio, sukėlęs smegenų suspaudimÄ , pabrinkimÄ ir strigimÄ . Mirties priežastimi tapusi kraujo iÅ¡laja po kietuoju galvos smegenų dangalu pagal atsiradimo laikÄ sutampa su keturiais atskirais iÅ¡oriniais ir pavirÅ¡iniais vidiniais sužalojimais veido ir galvos kairėje pusėje, o bÅ«tent kairėje pažandėje ties žandikaulio kampu, kairės smilkininės srities priekinėje dalyje, kairiojo žando užpakalinėje dalyje prieÅ¡ais ausies kauÅ¡elio centrinę dalį ir pakauÅ¡io srities ir kairės smilkininės srities riboje (užausio srityje).

Å ie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kurio individualios savybės sužalojimuose neužsifiksavę. Kontaktiniai plotai maži ir riboti, tačiau yra iÅ¡sidėstę ties nežymiai iÅ¡kiliomis skeleto dalimis, todėl kategoriÅ¡kai pasisakyti apie smÅ«ginę jų kilmę smÅ«giuojant ribotu pavirÅ¡iaus daiktu negalima. Ä®vertinant sužalojimų nebuvimÄ kairės ausies kauÅ¡elyje neįmanoma visų Å¡ių sužalojimų paaiÅ¡kinti vienu griuvimu kontaktuojant su plokščiu pavirÅ¡iumi, todėl labiau tikėtini paÅ¡aliniai jėgos poveikiai.

Tam neprieÅ¡tarautų tikėtina gynybiniai sužalojimai kairės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje. (t. 1, b. l. 32)2010-04-07-2010-05-07 VTMT prie LR TM Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. S 88/10 (01) nurodyta, kad ant G. L. M. bliuzono, palaidinės yra žmogaus kraujo pėdsakų. Atlikus DNR tyrimÄ gautas G. L. M. DNR profilis su 99, 99999999% tikimybe. Nuoplovoje iÅ¡ įvykio vietos, ant tapeto iÅ¡karpos, užtiesalo yra žmogaus kraujo pėdsakų. Atlikus DNR tyrimÄ gautas vyro DNR profilis, kuris nepriklauso E. J..

Ant kailinio užtiesalo yra žmogaus kraujo pėdsakų. Atlikus DNR tyrimÄ gautas vyro DNR profilis, kuris nepriklauso E. J.. Ant J. P. džinsinių kelnių (1, 2, 3 obj.) yra žmogaus kraujo pėdsakų. Atlikus DNR tyrimÄ DNR profilio, tinkančio identifikuoti, negauta. Ant J. P. marÅ¡kinėlių, megztinio, džinsinių kelnių, Å¡lepečių, E. J. striukės, sportinio Å¡varko, sportinių kelnių, sportinių batų, G. L. M. kelnių, palto dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta. (t. 1, b. l. 39- 41)             2010-01-29 VTMT prie LR TM Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 277/10(02) nurodyta, kad J.

P. konstatuoti odos nubrozdinimai deÅ¡iniame rieÅ¡e, kairiame dilbyje, juosmenyje. Sužalojimai padaryti kietu bukabriauniu daiktu, galimai pirÅ¡tų nagais keturių trauminių poveikio pasėkoje ir galėjo gautis tiriamosios nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t.y. 2010-01-23. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . ApžiÅ«ros metu J. P. nurodė, kad jÄ sužalojo G. M. konflikto su ja metu. (t. 2, b. l. 98 ).2010-09-21 akistatos tarp liudytojų E. J. ir E. G. metu pastaroji patvirtino, kad E. J. jai pasakojo, jog prieÅ¡ G.

M. mirtį naktį jÄ mušė J. P.. Liudytojas E. J. patvirtino E. G. parodymus, duotus akistatos metu. (t. 1, b. l. 176)2010-09-27 akistatos tarp J. P. ir E. J. metu pastarasis patvirtino, kad 2010-01-24 naktį J. P. puolė muÅ¡ti savo motinÄ dėl to, kad ji dejavo, skundėsi sveikata. Jis muÅ¡ti neleido, ji suduoti nespėjo. J. P. patvirtino E. J. parodymus duotus akistatos metu. (t. 2, b. l. 160-161)             Teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais bÅ«dais ir tvarka bei laikantis įstatymo.

Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu. Ä®statymo nustatyta tvarka surinkti duomenys visiÅ¡kai patvirtina faktÄ , kad kaltinamoji J. P. tyčia nužudė motinÄ G. L. M.. Byloje nustatyta, kad 2010-01-23 kaltinamoji panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ motinÄ , pastaroji buvo sužalota. 2010-01-24 ji buvo iÅ¡gabenta į gydymo įstaigÄ ir 2010-01-27 mirė. Mirties priežastis - trauminės kilmės kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairiojo smegenų pusrutulio, sukėlęs smegenų suspaudimÄ , pabrinkimÄ ir strigimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Kaltinamoji kalta neprisipažino, neigia smurto prieÅ¡ motinÄ panaudojimo įvykio metu faktÄ .

Å iÄ kaltinamosios pozicijÄ teismas vertina kaip siekimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ . Nors kaltinamoji kaltę neigia ir tvirtina, kad motinos nemušė, tačiau Å¡iuos kaltinamosios parodymus paneigia byloje surinkti įrodymai.Visų pirma, bÅ«tina įvertinti tÄ aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo apklausta kaltinamoji pripažino smurtavusi prieÅ¡ motinÄ G. L. M. 2010 m. sausio mėn. 23 d. Ji nurodė, kad 2010 m. sausio mėn. 23 d. mamÄ gerai papurtė suėmusi už pečių, viskas įvyko kambaryje, dienos metu.

Tuo metu taip pat sudavė smÅ«gius kumščiais į rankas, gal kokius tris smÅ«gius, kumščiais jai sudavė į pečių sritį, nuo tų jos sudavimų motina kelis kartus buvo nukritusi ant grindų, ar ji galėjo krisdama kur atsitrenkti, to pasakyti negali, nekreipė dėmesio. Daugiau prieÅ¡ jÄ jokio smurto nenaudojo, į galvÄ nesudavė. Ar tuo metu buvo E., neatsimena. (t. 2, b. l. 76-77) Pažymėtina, kad Å¡ios apklausos metu dalyvavo gynėja advokatė, o teisme kaltinamoji negalėjo nurodyti priežasties, kodėl tyrime aiÅ¡kino apie smurtÄ , o teisme tai neigė.

Be to, negalėjo nurodyti, kokiu bÅ«du ir kas sužalojo jos motinÄ . Tvirtino, kad kiti asmenys jos nemušė, ji niekur neatsitrenkė. Tai duoda pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad G. L. M. sužalojo tik kaltinamoji, o ne kas kitas. Juo labiau kad Å¡i aplinkybė patvirtinama kitais duomenimis ir įrodymais.Liudytoja apklausta A. M., kuri yra kaltinamosios kaimynė, patvirtino, kad 2010 m. sausio mėn. 23 d. kaltinamosios bute vyko girtavimas, vakare apie 21 val. girdėjo triukÅ¡mÄ , kaltinamoji J. P. smurtavo prieÅ¡ motinÄ G.

L. M.. TÄ aplinkybę, kad kaltinamoji smurtavo prieÅ¡ motinÄ , patvirtino ir liudytojos E. G. parodymai. Minėta liudytoja Å¡iÄ aplinkybę sužinojo iÅ¡ liudytojo E. J. pasakojimo. Taigi logiÅ¡ka, kad E. J. pasakojo E. G. ir ji sužinojo iÅ¡ E. J. pasakojimo apie kaltinamosios smurtÄ prieÅ¡ motinÄ , nes byloje nustatyta, kad įvykio metu E. J. buvo kaltinamosios bute ir ten kartu girtavo, miegojo. Liudytojas E. J. patvirtino aplinkybę, kad kaltinamoji ir nakties metu kėsinosi muÅ¡ti motinÄ , bet jis to daryti neleido.

Teisme liudytoju apklaustas E. J. nepatvirtino matęs kaltinamosios smurtavimo aplinkybes, tačiau teismas įvertina tai, kad jis yra kaltinamosios draugas, todėl daroma išvada, kad jis nenori sunkinti kaltinamosios padėties ir taip siekia jai padėti išvengti atsakomybės.2010-09-21 akistatos tarp liudytojų E. J. ir E. G. metu pastaroji patvirtino, kad E. J. jai pasakojo, jog G. M. prieš mirtį, mušė J. P.. Liudytojas E. J. patvirtino E. G. parodymus, duotus akistatos metu. 2010-09-27 akistatos tarp J. P. ir E. J. metu pastarasis patvirtino, kad 2010-01-24 nakties metu J.

P. puolė muÅ¡ti savo motinÄ dėl to, kad ji dejavo, skundėsi sveikata. Jis muÅ¡ti neleido, ji suduoti nespėjo. Akistatos metu J. P. patvirtino E. J. parodymus. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad po įvykio kaltinamosios butas buvo apžiÅ«rėtas, jame rasta smurto pėdsakų, tai yra dėmių panaÅ¡ių į kraujÄ . Specialisto iÅ¡vados konstatavo, kad ant G. L. M. rÅ«bų, dėvėtų įvykio metu, rasta jos kraujo, žmogaus kraujo rasta ir bute, tai rodo, kad prieÅ¡ jÄ smurtauta ir ji buvo sužalota, dėl sužalojimo jai bėgo kraujas.

Kraujo rasta ir ant kaltinamosios drabužio, tai duoda pagrindÄ manyti, kad jis ant drabužio pateko nuo smurto. Taigi smurto pėdsakai rasti tame pačiame bute, kuriame, kaip nurodo liudytoja A. M., ji girdėjo kad kaltinamoji mušė motinÄ 2010-01-23.Byloje nustatyta, kad kitÄ dienÄ po smurto G. L. M. sveikatos bÅ«klė buvo sunki, ji dėl to buvo iÅ¡gabenta į ligoninę, ten jai buvo atlikta operacija.Byloje nustatyta, kad iki įvykio dienos kaltinamoji ne kartÄ buvo sumuÅ¡usi ir sužalojusi savo motinÄ G.

L. M., Å¡ias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji R. P., liudytojai A. M., A. U., A. P., E. G., A. D., J. L.. Todėl tikėtina, kad kaltinamoji mušė motinÄ ir 2010-01-23.Be to, byloje iÅ¡ apklaustų liudytojų, kaltinamosios parodymų nustatyta, kad iki 2010 m. sausio mėn. 23 d. jos sveikatos bÅ«klė nebuvo bloga, ji vaikščiojo, kalbėjo ir sunkiai sužalota nebuvo. G. L. M. bÅ«klė tapo ypač bloga ir jai reikėjo kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ po kaltinamosios panaudoto fizinio smurto.Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje esantys duomenys patvirtina, kad 2010-01-24 buvo kviesta greitoji medicinos pagalba G.

M.. Atvykę medikai, užfiksavo mėlynes apie akis, veide. Kauno medicinos universiteto klinikų 2010-01-28 raÅ¡te pateikta informacija apie tai, kad 2010-01-24 į klinikų Neurochirurgijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių iÅ¡ namų buvo atvežta G. M., jos bÅ«klė labai sunki, ji nesÄ moninga, ant viso kÅ«no pastebimi daugybiniai Å¡aÅ¡ai, daugybinės neÅ¡viežios kraujosruvos, virÅ¡ kairiojo galvos smegenų pusrutulio pastebima iki 2,5 cm storio subdirinė hematoma. Atlikta operacija. 2010-01-27 G.

M. mirė. Fizinio smurto panaudojimo faktas patvirtinamas specialisto iÅ¡vada, konstatavusia, kokie sužalojimai padaryti G. L. M. ir kokia jos mirties priežastis. Specialisto iÅ¡vada patvirtino, kad G. L. M. mirties priežastis trauminės kilmės - kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairiojo smegenų pusrutulio, sukėlęs smegenų suspaudimÄ , pabrinkimÄ ir strigimÄ . Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad jai buvo padaryti poveikiai į galvÄ ir tai padarė kaltinamoji, mirties priežastimi tapo kaltinamosios smurtinai veiksmai, tai yra dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų G.

L. M. buvo sužalota ir dėl to mirė.Teismas turi pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad įvykio dienÄ tarp kaltinamosios ir jos motinos kilo konfliktas, dėl Å¡io konflikto kaltinamoji smurtavo, o G. L. M. gynėsi. Konflikto faktÄ patvirtino ir pačios kaltinamosios parodymai bei ta aplinkybė, kad jai pačiai (kaltinamajai) nustatytas sužalojimas. 2010-01-29 VTMT prie LR TM Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 277/10(02) nurodyta, kad J. P. konstatuota odos nubrozdinimai deÅ¡iniame rieÅ¡e, kairiame dilbyje, juosmenyje.

Sužalojimai padaryti kietu bukabriauniu daiktu, galimai pirÅ¡tų nagais keturių trauminių poveikio pasėkoje ir galėjo atsirasti tiriamosios nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. 2010-01-23. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . ApžiÅ«ros metu J. P. nurodė, kad jÄ sužalojo G. M. konflikto su ja metu.Specialisto paaiÅ¡kinime nurodyta, kad įvertinant sužalojimų nebuvimÄ kairės ausies kauÅ¡elyje, neįmanoma visų Å¡ių sužalojimų paaiÅ¡kinti vienu griuvimu kontaktuojant su plokščiu pavirÅ¡iumi, todėl labiau tikėtina, kad bÅ«ta paÅ¡alinio jėgos poveikio.

Tam neprieÅ¡tarautų tikėtina gynybiniai sužalojimai kairės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje. Tai duoda pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji buvo muÅ¡ama. Be to, kaltinamoji nurodė, kad bute nukentėjusioji niekur neatsimušė. Byloje surinkti duomenys neduoda pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad mirčiai įtakos turėję sužalojimai bÅ«tų padaryti anksčiau nei 2010 m. sausio mėn. 23 d. Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad 2010-01-19 sužalojimai mirties priežastimi tapusios kraujo iÅ¡lajos po kietuoju galvos smegenų dangalu susidarymui įtakos neturėjo ir atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus.             Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nepasitvirtino kaltinime nurodyta aplinkybė, jog kaltinamoji nužudė G.

L. M. itin žiauriai. Specialisto iÅ¡vada patvirtino, kad G. L. M. mirties priežastis trauminės kilmės kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairiojo smegenų pusrutulio, sukėlęs smegenų suspaudimÄ , pabrinkimÄ ir strigimÄ . Specialisto iÅ¡vada konstatavo Å¡iuos sužalojimus: mirties priežastimi tapusi trauminės kilmės kraujo iÅ¡laja po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairiojo smegenų pusrutulio; poodinės kraujosruvos kairėje pažandės srityje, kairiame žande prieÅ¡ais ausies kramslį, kairės smilkininės srities priekinėje dalyje, kairio smilkinio ir pakauÅ¡io sričių riboje, kairiojo žasto virÅ¡utinio trečdalio virÅ¡utiniame pavirÅ¡iuje, kairės Å¡launies iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus viduriniame trečdalyje, kairės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje ties II ir IV pirÅ¡tais, deÅ¡inės Å¡launies iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje virÅ¡utiniame ir viduriniame trečdaliuose, abiejų kojų kelių srityse bei blauzdų priekiniuose pavirÅ¡iuose.

Specialisto iÅ¡vadoje patvirtinta, kad visi iÅ¡vardinti sužalojimai atsiradę nuo trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais 3 - 4 paros iki mirties keturių ar daugiau į kairiÄ jÄ veido ir galvos pusę bei dvylikos ar daugiau į kitas iÅ¡vardintas kÅ«no sritis. Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad trauminė kraujo iÅ¡laja po kietuoju galvos smegenų dangalu sukėlusi smegenų spaudimÄ , pabrinkimÄ ir strigimÄ atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Visi kiti iÅ¡oriniai sužalojimai, vertinant atskirai, atitiktų nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus.

MirtinÄ trauminę kraujo iÅ¡lajÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo sÄ lygoti bet kuris iÅ¡ iÅ¡vardintų mažiausiai keturių trauminių galvos kontaktų, arba jų poveikių visuma.Kaltinime teigiama, kad buvo suduota rankomis, kojomis, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepavyko surinkti įrodymų ir nustatyti, kad kaltinamoji sudavė smÅ«gius kojomis. Specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad poveikiai buvo padaryti, tačiau taip pat nekonkretizuoja, kuo suduota, tik nurodyta jog kietu buku daiktu.

Taigi negalima teigti ir tvirtinti, jog kaltinamoji spardė, nes tokių duomenų nėra. Laikytina, kad smÅ«giuota rankomis. Kaltinime nurodyta aplinkybė, kad kaltinamoji nužudymÄ padarė itin žiauriai bei smurtavo, siekdama nukentėjusiajai sukelti dideles fizines bei dvasines kančias. Daroma iÅ¡vada, kad Å¡is tikslas neįrodytas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo “Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose” 17 p. nurodo, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ (kitaip itin žiauriai) kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo bÅ«do ar kitų aplinkybių pasireiÅ¡kia ypatingu žiaurumu.

Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu bÅ«du arba padarant nukentėjusiajam daug kÅ«no sužalojimų. SÄ voka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis įstatymo požymis, kuris nustatomas, įvertinus panaudoto smurto pobÅ«dį, jo trukmę, intensyvumÄ , įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizacijÄ .Byloje nustatyta, jog kaltinamoji smÅ«gius sudavė rankomis, į galvÄ buvo 4 poveikiai, jie sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , į kitas kÅ«no vietas - 12 poveikių, jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Taigi, įtakos mirčiai turėjo keturi poveikiai į galvÄ , smurtas nebuvo itin intensyvus. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji smurtaudama siekė nukentėjusiajai sukelti dideles fizines bei dvasines kančias. Esant Å¡ioms aplinkybėms nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad G. L. M. nužudyta itin žiauriai. Todėl Å¡i aplinkybė iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina.             Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo “Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose” 6 p. nurodo, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo.

Be to, Senato nutarime nurodyta, kad at­sa­ko­my­bė už žmo­gaus gy­vy­bės at­Ä—mi­mÄ ky­la ta­da, kai tarp kal­ti­nin­ko pa­da­ry­tos vei­kos ir at­si­ra­du­sių pa­da­ri­nių (mir­ties) yra prie­Å¾as­ti­nis ry­Å¡ys. Jei nu­ken­tė­ju­sio­jo mir­ties prie­Å¾as­tis bu­vo kal­ti­nin­ko pa­da­ry­tas svei­ka­tos su­trik­dy­mas, tai at­sa­ko­my­bė už žmo­gaus gy­vy­bės at­Ä—mi­mÄ at­si­ran­da ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar nu­ken­tė­ju­sy­sis mi­rė tuoj po pa­da­ry­tos vei­kos, ar pra­Ä—jus ku­riam lai­kui.             Įvertinus bylos aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad kaltinamoji nužudė motinÄ G.

L. M.. Jos veiksmai buvo tyčiniai, jis veikė netiesioginės tyčios forma. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji įvykio metu panaudojo fizinį smurtÄ ir smÅ«giavo nukentėjusiajai į galvÄ , kitas kÅ«no vietas, jÄ sužalojo. Teismas turi pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamoji sudavė nukentėjusiajai į galvÄ stiprius smÅ«gius, nes jai iÅ¡siliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairiojo smegenų pusrutulio, smÅ«giuota į galvÄ 4 kartus. Kaltinamoji sudavė smÅ«gius nukentėjusiajai į galvÄ , tai yra į sritį, kur iÅ¡sidėstę gyvybei svarbÅ«s organai.

Å iuo atveju dėl galvoje padaryto sužalojimo ir galvos traumos nukentėjusioji mirė. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamoji, suduodama smÅ«gius į galvÄ , suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad gali kilti žmogaus mirtis, ir nors nenorėjo atimti gyvybę, bet sÄ moningai leido tokiems padariniams kilti. Suduodama smÅ«gius į galvÄ Å¾mogui ir turėdama gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, kaltinamoji suprato, kad kelia grėsmę žmogaus gyvybei, bet savo veiksmų padariniams buvo abejinga.

Byloje nustatyta, kad tarp J. P. veiksmų ir atsiradusių padarinių – G. L. M. mirties yra priežastinis ryÅ¡ys. Teismas, vertindamas tyčios turinį, įvertina suduotų smÅ«gių skaičių, pobÅ«dį, kaltinamosios elgesį įvykio metu ir po padaryto sužalojimo. Nustatyta, kad pamačiusi ir supratusi sunkiÄ motinos sveikatos bÅ«klę, kaltinamoji ėmėsi priemonių pagalbai suteikti, kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Taigi J. P. nusikalstama veika atitinka nužudymo, kaip nusikaltimo, sudėtį.

FaktÄ , kad G. L. M. buvo kaltinamosios motina patvirtina kaltinamosios J. P., nukentėjusiosios R. P. parodymai. Kaltinamosios veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , kadangi ji nužudė savo motinÄ .Teismas, skirdamas bausmę J. P., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamosios asmenybę bei kitas aplinkybes. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, yra labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas.

Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamosios padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, kaltinamosios veiksmai buvo tyčiniai, nusikaltimu atimta gyvybė. Nusikaltimas baigtas. Nužudymas padarytas asmeninio konflikto metu, iÅ¡ pykčio.             Kaltinamoji J. P. 2008-10-07 teista Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 235 straipsnio 1 dalį, skirta bausmė - bauda, kuri nesumokėta (t. 2, b.l. 94-95, 96), kaltinamoji gydyta VÅ Ä® Kauno apskrities ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninėje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį (t. 2, b. l. 106), Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2010-05-24 raÅ¡tu pateikia informacijÄ , kad J.

P. Å¡eima skyriui žinoma, buvo vykdomas reidas gavus informacijos, jog joje girtaujama, lankosi paÅ¡aliniai asmenys. Å eima įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ dėl socialinių įgÅ«džių stokos, Å¡eimai skirta socialinė priežiÅ«ra, kuri vėliau nutraukta. (t. 1, b. l. 113-120) Kaltinamosios dauguma kaimynų apklausti liudytojais, kaltinamosios senelė R. P., apklausta nukentėjusiÄ ja, charakterizuoja kaltinamÄ jÄ neigiamai. Atsakomybę sunkianti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimÄ kaltinamoji padarė apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

TÄ aplinkybę, kad įvykio metu buvo girtaujama ir kaltinamoji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, patvirtino kaltinamosios J. P., liudytojo E. J. parodymai. Apklausti liudytojai patvirtino, kad girtos kaltinamosios elgesys pasikeičia, ji smurtaudavo prieÅ¡ motinÄ , kÄ darė ir įvykio metu. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.Kaltinamajai skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmė numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje. Paskyrus Å¡iÄ bausmės rūšį, bus galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį.

Bausmės dydis skirtinas įvertinus visas bylos aplinkybes ir vadovaujantis įstatymo reikalavimais.             Civilinį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė R. P., praÅ¡o priteisti 2 329 Lt turtinei žalai atlyginti ir 492 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 119- 125, t. 3, b. l. 35-36). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji prašė priteisti turtinės žalos atlyginimÄ . Atsisakė civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad civilinis ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas, įrodytas, realus, todėl tenkinamas visiÅ¡kai.

Minėta suma priteistina iš kaltinamosios, nes turtinė žala nukentėjusiajai padaryta kaltinamosios nusikalstamais veiksmais.Civilinį ieškinį pareiškė Valstybinė ligonių kasa, prašo priteisti 4876, 04 Lt, tai žala dėl G. L. M. gydymo ligoninėje (t. 1, b. l. 105- 110). Ši suma priteistina iš kaltinamosios, nes turtinė žala padaryta kaltinamosios nusikalstamais veiksmais.Proceso išlaidomis pripažįstamos advokatui apmokėtos išlaidos 480 Lt (t. 3, b. l. 88). Ši suma priteistina iš kaltinamosios.Daiktų klausimas spręstinas Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Kardomoji priemonė-suėmimas paliekama galioti iki įsiteisės nuosprendis.Sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į bausmės laikÄ .Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudž             iamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalimi, 297, 301-303 straipsniu, n u s p r e n d ė :J. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti bausmę laisvės atėmimÄ 12 (dvylikai) metų.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu skirtÄ bausmę subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2008-10-07 baudžiamuoju įsakymu skirta bausme-520 litų bauda, jas sudedant, ir subendrintÄ bausmę skirti laisvės atėmimÄ Â 12 (dvylikai) metų ir 520 Lt baudÄ . Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2011-04-01. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2010-01-28 iki 2011-04-01.KardomÄ jÄ priemonę –suėmimÄ palikti iki įsiteisės nuosprendis.Priteisti iÅ¡ J.

P. 4 876,04 (keturis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 4 centus (gydymo iÅ¡laidas) Valstybinei ligonių kasai. Priteisti iÅ¡ J. P. 2 329 (du tÅ«kstančius tris Å¡imtus dvideÅ¡imt devynis litus) turtinei žalai atlyginti R. P..Priteisti iÅ¡ J. P. proceso iÅ¡laidas 480 (keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt litų) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (sÄ skaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630).DaiktÄ : vokÄ , kuriame yra kompaktinis diskas su įvykio vietos nuotraukomis, palikti saugoti prie bylos.Daiktus:

J. P. mėlynos spalvos džinsines kelnes „Kingsau“, juodos spalvos su oranžinėmis juostomis megztinį, rausvos spalvos Å¡lepetes, mėlynos ir rudos spalvų džinsines kelnes „Phink industries“, žalios spalvos marÅ¡kinėlius „Kalnapilis“, pilkos spalvos užtiesalÄ , pilkos spalvos dirbtinio kailio užtiesalÄ , MRT „Sony Ericsson W890i“ su Tele-2 PILDYK SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), MRT „Motorolla V 3“ su Tele-2 PILDYK SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), MRT „Sony Ericsson K 300i“ su Tele-2 PILDYK SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti J.

P..Daiktus: G. L. M. juodos spalvos kelnes „XIO“, rusvos spalvos megztinį, Å¡viesiai rudos ir rudos spalvų dryžuotÄ megztinį, tamsiai rudos spalvos paltÄ su kapiÅ¡onu, sunaikinti. Daiktus: vienÄ vokÄ su tapeto fragmentu, vienÄ vokÄ su rudos spalvos nuoplova ir kontroliniu mėginiu, vienÄ paketÄ su įtariamosios J. P. seilių pavyzdžiais, vienÄ paketÄ su E. J. seilių pavyzdžiais, sunaikinti.Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .

Kolegijos pirmininkė teisėja                                        Danguolė Šiugždinytė Kolegijos teisėjai                                                         Valdas Vitunskas                                                                                      Gytis Večerskas