f69d59fa-e933-4a2e-ae5e-7c36a2d5e933 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas  V. Kursevičius                                                       Civilinė byla Nr. 2A-249-210/2013 Teisėjas R. Antanavičius                                           Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02615-2012-5                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 45.5; 50.11;121.21.

 (S)                                                                                                                                ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 5 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Kursevičiaus, teisėjų Birutės Simonaitienės, Danutės Burbulienės, teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal trečiojo asmens Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

V., trečiajam asmeniui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo, ir            n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo A. V. priteisti 5683,53 Lt skolos už patiektÄ Å¡ilumos energijÄ , 5 procentus metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad į atsakovo A.

V. iÅ¡ Mažeikių rajono savivaldybės administracijos iÅ¡sinuomotÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), per prijungtÄ Å¡ilumos energijos tiekimo tinklÄ tiekė Å¡ilumos energijÄ . Atsakovas konkliudentiniais veiksmais sudarė su ieÅ¡kovu Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį, todėl privalo mokėti už patiektÄ energijÄ . Atsakovas A. V. per nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Trečiasis asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija su ieÅ¡kiniu sutiko, nurodydama, kad atsakovas savo valiÄ sudaryti Å¡ilumos pirkimo – pardavimo sutartį iÅ¡reiÅ¡kė sumokėdamas už jam patiektÄ Å¡ilumos energijÄ , todėl turi vykdyti savo prievolę - kas mėnesį sumokėti už patiektÄ Å¡ilumos energijÄ , tačiau Å¡ios prievolės nevykdo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinio netenkino. Teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra priimtos bylose, kurios pagal savo faktines aplinkybes skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl teismas jomis nesivadovavo. Nurodytų teisės aktų analizė teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių Å¡alys yra Å¡ilumos tiekėjas ir pastato savininkas - Å¡ilumos vartotojas ar pastato, butų, kitų patalpų savininkas - buitinis Å¡ilumos vartotojas.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo nurodyta Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtinta Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijÄ ir komunalines paslaugas tvarka reglamentuoja valstybės ar savivaldybės ir jų patalpų nuomininkų tarpusavio teisinius santykius ir nereglamentuoja Å¡ilumos tiekėjo ir valstybės ar savivaldybės patalpų nuomininkų tarpusavio santykių. Å is teisės aktas nekeičia Å¡ilumos pirkimÄ -pardavimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos tokių sutarčių subjektų sudėties, todėl nurodytas Vyriausybės nutarimas nėra lex specialis Å¡ilumos pirkimo – pardavimo sutarties subjektų prasme ir, remiantis vien Å¡iuo nutarimu, laikyti byloje gyvenamųjų patalpų nuomininkÄ Å¡ilumos energijos vartotoju, atsakingu tiekėjui, negalima.

Teismas laikė, kad aplinkybės, jog atsakovas nuomojamame bute yra deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ bei per visÄ Ä¯siskolinimo laikotarpį atliko keturis dalinius mokėjimus už Å¡ilumos energijÄ , nėra pakankamos faktui, kad Å¡alys sudarė Å¡ilumos pirkimo – pardavimo sutartį, konstatuoti. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios raÅ¡ytinės Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sÄ lygas Å¡iose sÄ lygose nurodytų Å¡alių – tiekėjo ir pastato savininko – Å¡ilumos vartotojo ar pastato, buto, kitų patalpų savininko-buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio Å¡ilumÄ ir (ar) karÅ¡tÄ vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji Å¡ilumos apskaitos prietaisai.

Nagrinėjamu atveju, nesudarius raÅ¡ytinės sutarties su Å¡ilumos tiekėju dėl Mažeikių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, teismas laikė, kad Å¡ilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sÄ lygas Å¡ilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama Å¡iluma, savininko - Mažeikių rajono savivaldybės, nuo pastato Å¡ilumos įrenginių prijungimo prie Å¡ilumos perdavimo datos iki Å¡alys sudarys Å¡ilumos pirkimo – pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sÄ lygas.

Teismas pažymėjo, kad laikantis kasacinio teismo nuoseklaus iÅ¡aiÅ¡kinimo nurodytose bylose, Å¡ilumos tiekėjo, patalpų savininko ir nuomininko susitarimas turi bÅ«ti konkretus, jame turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta, kad nuomininkas taps Å¡ilumos energijos tiekimo pirkimo – pardavimo sutarties Å¡alimi (pirkėju). Teismas akcentavo, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika atsakovÄ A. V. galima bÅ«tų laikyti Å¡ilumos vartotoju, jei tarp ieÅ¡kovo, atsakovo ir trečiojo asmens bÅ«tų sudarytas triÅ¡alis raÅ¡ytinis susitarimas, tačiau Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

Teismo pažymėta, kad ieÅ¡kovui remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika buvo pasiÅ«lyta pakeisti ieÅ¡kinyje nurodytÄ atsakovÄ tinkamu atsakovu – patalpų savininku Mažeikių rajono savivaldybę, kuris vėliau skolÄ už patiektÄ energijÄ regreso tvarka galėtų iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ Å¡ilumos vartotojo, tačiau ieÅ¡kovas Å¡iuo pasiÅ«lymu nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, į tai, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo raÅ¡ytinė sutartis dėl Å¡ilumos energijos pirkimo – pardavimo sudaryta nebuvo, Å¡ios aplinkybės neginčijo ir ieÅ¡kovas, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinys dėl įsiskolinimo už Mažeikių rajono savivaldybei priklausančiam butui patiektÄ Å¡ilumos energijÄ priteisimo iÅ¡ buto nuomininko – atsakovo A.

V. yra nepagrįstas, todėl teismas jo netenkino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ Â ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Teismas netinkamai pritaikė teismų praktikÄ dėl pastatų savininko pareigos mokėti už tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ atsiradimo pagrindo. Teigia, kad savininko pareiga atlyginti už į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas tiekiamÄ Å¡ilumÄ negali bÅ«ti a priori siejama tik su jų priklausymo nuosavybės teise faktu. Apeliantas nurodo, kad asmeniui, nuomos sutarties pagrindu naudojant patalpas ir iÅ¡ energijos tiekimo įmonės, po patalpų perėmimo priimant centralizuotai tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ , netgi už jÄ iÅ¡ dalies atsiskaitant, tarp Å¡alių atsiranda Å¡ilumos energijos tiekimo - vartojimo teisiniai santykiai, todėl Å¡alių valia gauti ir tiekti Å¡ilumos energijÄ Ä¯gyvendinama konkliudentiniais veiksmais.

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad aplinkybės, kad atsakovas nuomojamame bute yra deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ bei per visÄ Ä¯siskolinimo laikotarpį atliko keturis dalinius mokėjimus už Å¡ilumos energijÄ nėra pakankamos faktui, kad Å¡alys sudarė Å¡ilumos pirkimo -pardavimo sutartį, konstatuoti.

2. Teismo nurodytos kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos ir Vilniaus apygardos teismo civilinė byla, kuriose suformuotos nurodytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės, skiriasi nuo nagrinėjamos bylos pagal svarbiausiÄ faktinę aplinkybę. Nurodytose civilinėse bylose nebuvo nustatyta duomenų, kad nuomininkai per visÄ buto nuomos laikÄ bÅ«tų mokėję už ieÅ¡kovo suteiktas paslaugas, todėl negalima teigti, kad Å¡iose bylose nuomininkai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ sudaryti Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ Â ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: Nurodoma, kad ieÅ¡kovas UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ prisideda prie Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apeliacinio skundo. Atsakovas A. V. nuomos sutarties pagrindu apsigyvenęs iÅ¡sinuomotame bute, realizavo savo pasirinkimo teisę ir konkliudentiniais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ sudaryti Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį su ieÅ¡kovu UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ pagal standartines sutarties sÄ lygas.

Atsakovas priėmė ieÅ¡kovo centralizuotai tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ ir už jÄ mokėjo mokesčius. Mano, jog teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybes, kad atsakovas A. V. iÅ¡sinuomotame bute deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir už mokestinį laikotarpį nuo 1992 m. gruodžio 16 d. iki 2008 m. sausio 31 d., net penkiolika metų mokėjo mokesčius už Å¡ilumos energijÄ . Laiko, kad Å¡ios aplinkybės yra pakankamos faktui, kad Å¡alys sudarė Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartį, konstatuoti.

Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų išaiškinimais civilinėse bylose Nr. 3K-3-432/2009, 3K-3-280/2009, 3K-3-3/2008 ir Vilniaus apygardos teismo praktika civilinėje byloje Nr. 2A-395-467/2010. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados           Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 str. 1 d. apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nurodytas išimtis.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas, kadangi visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti, apeliantas turėjo galimybę iÅ¡dėstyti savo apeliaciniame skunde. O byloje pakanka duomenų jas vertinti atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus. Teismas primena, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje priimto teismo sprendimo dalyje, ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.). Å ioje byloje konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.              Dėl subjekto, atsakingo už skolÄ už tiekiamas energijÄ savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam butui.

Å ioje byloje (ir ieÅ¡kiniu, ir apeliaciniu skundu) keliami apmokėjimo už tiekiamÄ ir suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ buitiniam vartotojui ir subjekto, atsakingo už skolas už patiektÄ Å¡ilumos energijÄ savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam butui, kurį savivaldybė yra iÅ¡nuomojusi komerciniais pagrindais, o nuomininkas nėra sudaręs su Å¡ilumos tiekėju atsiskaitymo už patiektÄ Å¡ilumos energijÄ sutarties, kai nuomininkas nemoka ar moka ne už visÄ tiekiamÄ energijÄ , klausimai. Teisėjų kolegija primena, kad Å¡ilumos energija tiekiama Å¡ilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu (CK 6.383 str.).

Taigi, Å¡ilumos vartotojo pareiga mokėti už tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ siejama su asmeniu, kuris tokiÄ pareigÄ yra prisiėmęs pagal sutartį. Teisės aktuose dėl Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens pirkimo–pardavimo nėra reglamentuojama situacija, kai patalpų savininkas (ar jo įgaliotas struktÅ«rinis padalinys ar įmonė) yra iÅ¡nuomojęs gyvenamÄ sias patalpas nuomininkui, ir Å¡is yra faktinis Å¡ilumos bei karÅ¡to vandens vartotojas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal bendrÄ jÄ taisyklę Å¡ilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių Å¡alys yra Å¡ilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas – Å¡ilumos vartotojas ar pastato, kitų patalpų savininkas – buitinis Å¡ilumos vartotojas.

Nagrinėjamoje byloje tokio reglamentavimo pagrindu pirmosios instancijos teismas ir sprendė, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kurioms tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Teismas šiuo atveju rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, (bylos Nr. 3K-3-3/2008; kt.) ir ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo A.

V. skolÄ už jam tiektÄ Å¡ilumos energijÄ netenkino, nurodęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam atsakovui. Tačiau Å¡ioje byloje cituojant aukščiau nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo nuostatas ir vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimus ir motyvus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios praktikos laikomasi bylose, kai Å¡ilumos energija buvo tiekiama savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam butui, kuris kaip socialinis bÅ«stas iÅ¡nuomotas trečiajam asmeniui, su kuriuo nors ir sudaryta socialinio bÅ«sto nuomos sutartis, tačiau sutartyje neaptarta nuomininko pareiga atsiskaityti už sunaudotÄ Å¡ilumos energijÄ , o nuomininkas nesudaręs su tiekėju Å¡ilumos tiekimo sutarties.

Dėl to cituojamose bylose, kuriomis nepagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ Å¡ioje byloje, kartu iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos raÅ¡ytinės sutarties su tiekėju, laikytina, kad Å¡ilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sÄ lygas Å¡ilumos tiekėjo ir buto, kuriam tiekiama Å¡iluma, savininko. Taigi, nurodytomis sÄ lygomis, kai bÅ«stas iÅ¡nuomojamas kaip socialinis bÅ«stas, pagal Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymÄ , Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo nuostatas, taikomos specifinės sÄ lygos, kurias iÅ¡ esmės apsprendžia tokio bÅ«sto suteikimo teisiniai ir moraliniai aspektai – parama Å¡eimoms dėl mažų pajamų negalinčioms įsigyti gyvenamojo bÅ«sto, nesant raÅ¡ytinės Å¡ilumos tiekimo sutarties ir buto savininkui neaptarus su buto nuomininku atsiskaitymo už Å¡ilumÄ tvarkos, buto savininkas laikytinas atsakingu už butui tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ .

Plėtojant savivaldybės pareigas nuomojant socialinį bÅ«stÄ , teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkcijÄ â€“ nuomodama socialinį bÅ«stÄ , atsako už tinkamÄ tokios funkcijos vykdymÄ ir neturi pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį bÅ«stÄ , veiksmų Å«kio subjektams, teikiantiems Å¡ilumÄ savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, kurias Å¡i nuomoja kaip socialinį bÅ«stÄ .

Tačiau, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje bylos aplinkybės yra skirtingos nuo pirmosios instancijos teismo cituojamos bylos. Minėtoje byloje (bylos Nr. 3K-3-3/2008; kt.) konstatuota, kad savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkcijÄ â€“ nuomodama socialinį bÅ«stÄ , atsako už tinkamÄ tokios funkcijos vykdymÄ ir neturi pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį bÅ«stÄ , veiksmų Å«kio subjektams, tiekiantiems Å¡ilumÄ savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, kurias Å¡i nuomoja kaip socialinį bÅ«stÄ , nes tai prieÅ¡tarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems Å¡ilumos tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo principams.

Taigi, pasikartojant dar kartÄ primenama, kad nurodomoje byloje Å¡ilumos energija buvo tiekiama socialinio bÅ«sto statusÄ turinčioms patalpoms ir buvo sprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymo už tokiam bÅ«stui tiekiamÄ Å¡iluminę energijÄ . Socialinis bÅ«stas apibrėžiamas kaip nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytÄ nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkÄ nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir Å¡eimoms apgyvendinti pagal sÄ lygas, kurias nustato Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas.

Socialinio bÅ«sto suteikimas yra priskiriamas savivaldybės kompetencijai, kaip viena iÅ¡ savarankiÅ¡kų savivaldybės atliekamų funkcijų (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 12 p.). Ä®statymas įpareigoja savivaldybes jų turimÄ turtÄ valdyti, naudoti ir juo disponuoti vadovaujantis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir vieÅ¡osios teisės principais; tai reiÅ¡kia, kad savivaldybės turi užtikrinti visuomenės interesų tenkinimÄ , siekiant maksimalios naudos visuomenei, turtÄ tausojant ir racionaliai tvarkant tik teisės aktų nustatytais atvejais ir bÅ«dais (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v.

A. S., L. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-51/2010; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. I. R., O. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-473/2009).    Socialinio būsto specifinė paskirtis lemia ir tam tikras su tokiais būstais susijusias savivaldybės pareigas, kurios negali būti nustatomos kitais atvejais. Tai yra reikšminga paminėti nagrinėjamu atveju, nes dėl to socialinio būsto atžvilgiu formuojama teismų praktika negali būti taikoma butams, kurie neturi tokio statuso.

Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje Å¡ilumos energija, už kuriÄ praÅ¡oma priteisti susidariusiÄ skolÄ , buvo tiekiama ne į socialinį bÅ«stÄ (tokių duomenų byloje nėra), todėl turi bÅ«ti sprendžiami klausimai dėl atsiskaitymo už Å¡iluminę energijÄ tarp Å¡iluminės energijos tiekėjo ir tiesioginio jos vartotojo. Kartu, vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl subjekto, atsakingo už tiekiamÄ energijÄ , teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais ir laikosi pozicijos, kad Å¡ilumos energijos ir karÅ¡to vandens vartojimo sutarties dalyvis gali bÅ«ti ne tik patalpų savininkas, bet ir jų nuomininkas – faktinis Å¡ilumos energijos vartotojas.

Tokia situacija gali bÅ«ti, kai nuomininkas gyvena neiÅ¡pirktame (nuomojamame) bute, t. y. nuomojasi jį pagal ankstesnę buto nuomos sutartį ne kaip socialinį bÅ«stÄ ; kai nuomininkas gyvena daugiabučiame name, kuriam Å¡ilumos energija tiekiama centralizuotai ir jo negalima atjungti nuo tiekėjo; ir kai jis savo veiksmais ir nuomos sutartimi su buto savininku (nuomotoju) susitaria dėl mokėjimų už tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ nuomojamam bÅ«stui sÄ lygų ir kai jis savo konkliudentiniais veiksmais (periodiniais, vienkartiniais ar daliniais mokėjimais Å¡ilumos energijos tiekėjui) patvirtina, kad jis prisiima pareigÄ kaip vartotojas mokėti už tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ , nors ir nesudaręs su tiekėju raÅ¡ytinės energijos tiekimo ir vartojimo sutarties.

Å ios visos sÄ lygos nagrinėjamoje byloje yra. Minėta, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų apie tai, kad ginčo butas bÅ«tų priskirtas socialinio bÅ«sto statusÄ turinčiam butui. TÄ aplinkybę, kad nuomojamas bÅ«stas nėra socialinis bÅ«stas lemia gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo pagrindas ir laikas. Kasacinio teismo praktikoje dėl socialinio bÅ«sto nuomos sÄ lygų ir nutraukimo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinta, jog pakitęs socialinio bÅ«sto nuomos sutarties sudarymo, vykdymo, nutraukimo tvarkos ir sÄ lygų reguliavimas lėmė, kad ginčai, kylantys iÅ¡ socialinių gyvenamųjų patalpų nuomos santykių, turi bÅ«ti nagrinėjami atsižvelgiant į nuomos sutarties sudarymo momentÄ .

Taigi, asmenims, kuriems yra iÅ¡nuomotos savivaldybės gyvenamosios patalpos pagal Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymÄ , Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatyme nustatytas socialinio bÅ«sto normatyvas ir Å¡io bÅ«sto nuomos sÄ lygos netaikomi ir dėl to nuomos sutartys nekeičiamos, iÅ¡skyrus atvejus, nustatytus Civiliniame kodekse. Å ia teisės norma gyvenamųjų patalpų teisiniams nuomos santykiams, atsiradusiems iki 2003 m. sausio 1 d., valstybė užtikrino status quo bei jos prisiimtų įsipareigojimų pagal Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymÄ tęstinumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v.

V. R., kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012). Taigi, nuomininkų, sudariusių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis iki 2002 m. gruodžio 31 d., teisinė padėtis nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojus Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui nekito. Sprendžiant šiuos klausimus, reikalinga atkreipti dėmesį ir į šioje byloje nustatytas kitas reikšmingas faktines aplinkybes:

a) atsakovas A. V. ginčo bute gyvena nuo 1985 metų;

b) remiantis byloje pateiktu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad trečiajam asmeniui Mažeikių rajono savivaldybei butas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso nuosavybės teise;

c) šis butas savivaldybei yra perduotas ir nuosavybė į jį įregistruota 1999 m. spalio 15 d. aktu (19 b. l.), kadangi butas jo gyventojų nebuvo privatizuotas; d) 1992 m. gruodžio 16 d. vadovaujantis tuo metu galiojusio Butų kodekso nustatyta tvarka, tęstinumo pagrindu (Butų kodekso 86 str.) sudaryta savivaldybės įmonės ir atsakovo A. V. gyvenamosios patalpos nuomos sutartis;

e) Å¡ios sutarties 2.2 punkte nuomotojas ir nuomininkas susitarė dėl mokėjimų už tiekiamÄ butui Å¡ilumos energijÄ ir kitas komunalines paslaugas. Pažymėtina, kad Å¡ios sutarties atsakovas neginčija, ja remiasi ir ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo Mažeikių rajono savivaldybė Å¡ioje byloje, teikdami savo argumentus ir motyvus. Todėl remdamasi pirmiau nurodyta teismų praktika, teisėjų kolegija pažymi, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo laikas lemia, kad sudaryta buto nuomos sutartis nėra socialinio bÅ«sto nuomos sutartis, o savivaldybės iÅ¡nuomota kitais – komerciniais pagrindais, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių vertinimo ir subjekto, atsakingo už tiekiamos Å¡ilumos energijos apmokėjimÄ , pripažintini nepagrįstais.   Aplinkybę, kad atsakovas A.

V. su Å¡eima gyvena Å¡iame bute patvirtina byloje esantieji dokumentai: minėta nuomos sutartis, 2004-11-09 UAB „Mažeikių butų Å«kis“ pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-12-07 Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pažyma apie atsakovo deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ (41 b. l.) ir kiti. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esanti 1992-12-16 gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, kuri sudaryta tarp UAB „Mažeikių bÅ«tų Å«kis“ ir A.

V., nors ir nėra įregistruota vieÅ¡ajame registre, patvirtina gyvenamosios patalpos nuomos santykius su Å¡iuo metu esamu buto savininku – Mažeikių rajono savivaldybe, kadangi UAB „Mažeikių butų Å«kis“ jos sudarymo metu buvo Mažeikių savivaldybės įmonė, kuriai pagal tuo metu buvusiÄ struktÅ«rÄ ir veiklos sritį buvo pavestos Å¡ios funkcijos, t. y. tvarkyti Mažeikių savivaldybei priklausantį butų Å«kį. Taigi, teisėjų kolegija Å¡ių duomenų pagrindu sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovui siÅ«lė pakeisti byloje nurodytÄ atsakovÄ A.

V. į kitÄ atsakovÄ â€“ Mažeikių rajono savivaldybę, kuri yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, ir nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti skolÄ iÅ¡ tiesioginio Å¡ilumos vartotojo, kurį su nuomotoju siejo nuomos sutarties teisiniai santykiai ir įsipareigojimas sumokėti už tiekiamas komunalines paslaugas, taip pat ir už tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ . Pažymėtina ir tai, kad nors Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenys leidžia spręsti, kad aptariama buto nuomos sutartis vieÅ¡ame registre nebuvo įregistruota, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sutartis sudaryta 1992 m., kuomet tokio registro nebuvo taigi akivaizdu, kad ji ir negalėjo bÅ«ti įregistruota.

Be to, Å¡ioje byloje esant tokio pobÅ«džio ginčui Å¡i aplinkybė lemiamos reikÅ¡mės ginčo iÅ¡sprendimui neturi, kadangi sutartis yra tipinė tokio pobÅ«džio sutartis, kurios atsakovas neginčija. Kartu kolegija dar kartÄ atkreipia dėmesį, kad nurodomos buto nuomos sutarties 2.2. – tame punkte nuomininkas įsipareigojo, be kita ko, mokėti už tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ ir kitas komunalines paslaugas jÄ tiekiančiai įmonei. Remdamasi pirmiau nurodyta teismų praktika, teisėjų kolegija dar kartÄ pažymi, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo laikas lemia, kad savivaldybės ir A.

V. sudaryta buto nuomos sutartis nėra socialinio bÅ«sto nuomos sutartis. Vertinant pirmosios instancijos teismo argumentus, kad iÅ¡ pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas konkliudentiniais veiksmais sutiko mokėti už teikiamas paslaugas, taigi ir už teikiamÄ Å¡ilumos energijÄ , teisėjų kolegija pateiktų duomenų pagrindu sprendžia kitaip. Apeliantas, Mažeikių rajono savivaldybė pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, jog, nors su atsakovu A. V. raÅ¡ytinė Å¡ilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, tačiau Å¡alių veiksmų visuma rodo, jog tarp Å¡alių nuo pat naudojimosi butu pradžios ir nuomos sutarties sudarymo buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, t.y. ieÅ¡kovas UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ tiekė Å¡ilumos energijÄ butui, atsakovas jÄ vartojo, iÅ¡ dalies už jÄ mokėdamas ir savanoriÅ¡kai, ir pagal teismo sprendimus.

Bylos duomenys, kuriuos teisėjų kolegija jau aprašė Å¡ioje nutartyje, patvirtina, kad atsakovas A. V. iÅ¡sinuomotame bute deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir už mokestinį laikotarpį nuo 1992 m. gruodžio 16 d. iki 2008 m. sausio 31 d., net penkiolika metų mokėjo mokesčius už Å¡ilumos energijÄ . Nors byloje nėra duomenų už ankstesnįjį laikÄ , tačiau įvertinus visumÄ faktinių aplinkybių akivaizdu, kad atsakovas už teikiamas paslaugas mokėjo ir anksčiau – nuo apsigyvenimo bute pradžios – 1985 m. Taigi Å¡ie duomenys leidžia spręsti, kad Å¡alys konkliudentiniais veiksmais sudarė susitarimÄ , pagal kurį Å¡ilumos energijos pirkimo - pardavimo sutarties Å¡alimi laikytinas buto nuomininkas, kuris turi sumokėti už faktiÅ¡kai sunaudotÄ Å¡ilumos energijÄ .

Todėl konstatavus, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neteisingai ginčo butÄ priskyrė socialiniam bÅ«stui ir nepagrįstai vadovavosi minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, susijusia su socialinio bÅ«sto eksploatavimo problemomis, neteisingai įvertino nustatytas faktines aplinkybes dėl Å¡alių susitarimų ir jų faktinio vykdymo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas. Kadangi byloje yra pateikti ir iÅ¡tirti visi įrodymai dėl skolos dydžio ir jos susidarymo mechanizmo, pagrindo grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nėra, todėl ieÅ¡kinys iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės, ir byloje esančių ir apeliacinės instancijos teismo iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu priimamas kitas sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys patenkinamas visiÅ¡kai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Taip pat iÅ¡ atsakovo priteisiamas ieÅ¡kovo sumokėtas 171 Lt dydžio žyminis mokestis (b. l. 11, CPK 93 str. 1 d.) Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka nepateikta bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų, todėl jos nepriteistinos. Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .

IeÅ¡kovo UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. V. ieÅ¡kovui UAB „Mažeikių Å¡ilumos tinklai“ 5683,53 Lt skolos už patiektÄ Å¡ilumos energijÄ , 5 procentus metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo (2012-09-28) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 171 Lt žyminio mokesčio. Kolegijos pirmininkas                                                                       Vytautas Kursevičius Teisėjai                                                                                             Birutė Simonaitienė                                                                                                           Danutė Burbulienė