f69c1695-e76f-4b2d-a411-37897b75f375 · Klaipėdos apygardos teismas

c.b.Pranešėja AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė                                                    Civilinė byla Nr. 2A-1085-460/2014Teisėjas Saulius Zajarskas                                                                 (Proceso Nr. 2-06-3-01556-2013-4)    Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3 (S) 75.8; 121.21 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. liepos 29 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Albinos Pupeikienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-794-639/2014 pagal ieÅ¡kovės J.

L. ieÅ¡kinį atsakovui A. (A.) L., dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, ir atsakovo A. L. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei J. L., trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia, santuokos metu įgyto turto padalijimo, akcijų pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir atsakovo A. L. (apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. sprendimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovė J.

L. 2013-02-12 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, juo prašė santuokÄ tarp jos ir atsakovo nutraukti pripažįstant, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. Taip pat prašė nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina (ieÅ¡kove) bei priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ : sÅ«nui M. L. periodinėmis iÅ¡mokomis po 600 Lt kas mėnesį iki sÅ«naus pilnametystės, pavardę po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokinę – (duomenys neskelbtini) (I. 1, b. l. 3–5).

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė savo reikalavimus palaikė ieÅ¡kinyje nurodytais pagrindais ir motyvais. Nurodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, nes įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas patvirtina, kad atsakovas yra nuteistas už tai, kad muÅ¡damas ieÅ¡kovę sukėlė jai fizinį skausmÄ (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-16 įsakymas). Be to, atsakovas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-12 baudžiamuoju įsakymu yra nuteistas ir už nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 str. 1 d., 222 str. 1 d., 223 str. 1 d., 300 str. 1 d.

Atsakovui 2012-03-19 buvo pareikÅ¡ti įtarimai pagal BK 216 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. Atsakovas 2012-01-08 parašė įsipareigojimÄ iÅ¡sikelti iÅ¡ buto Vilniuje, susirasti kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nebendraut su ieÅ¡kove. Realiai sutuoktiniai nuo 2012 m. balandžio mėnesio negyvena kartu, neveda bendro Å«kio. Taip pat nurodė, kad tarp sutuoktinių 2006-06-09 buvo sudaryta vedybų sutartis ir susitarta, kad turtas, įgytas iki santuokos yra kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Taip pat nuo povedybinės sutarties sudarymo santuokos metu įgytas turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Iki sudarant santuokÄ ieÅ¡kovė 2000-12-14 įsigijo ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra jos asmeninė nuosavybė, todėl nedalytinas. Sudarius povedybinę sutartį, 2007-11-06, gavusi paskolÄ iÅ¡ AB SEB banko, ji asmeninės nuosavybės teise 2008-01-28 įsigijo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra jos (ieÅ¡kovės) asmeninė nuosavybė, todėl nedalytinas. Paskola yra ieÅ¡kovės asmeninė prievolė, jÄ grÄ Å¾ina asmeniÅ¡kai ir savo lėšų. Atsakovas prie paskolos gražinimo savo lėšomis neprisidėjo ir neprisideda.Atsakovas A.

L. su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies ir pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį. Atsakovas sutiko kad santuoka bÅ«tų nutraukta, tačiau ne dėl jo, bet dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Be to sutiko, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove. Sutiko su ieÅ¡kovės praÅ¡omu priteisti iÅ¡laikymo dydžiu (600 Lt). PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas prašė pripažinti Å¡alių 2006-06-09 sudarytÄ vedybinę sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo dienos bei pripažinti ieÅ¡kovės J.

L. ir M. O. 2012-02-17 UAB „Velesas“ 100 procentų akcijų perleidimo sutartį Nr. 2012/01 negaliojančia nuo jos sudarymo dienos ir taikyti restitucijÄ . Pripažinti santuokoje įgytÄ turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), su negyvenamÄ ja patalpa – automobilio stovėjimo aikÅ¡tele bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir padalyti juos lygiomis dalimis paskiriant J. L. ir A. L. po ½ dalį nurodyto turto. Pripažinti J. L. ir A. L. solidariÄ jÄ prievolę AB SEB bankui pagal 2007-11-06 kredito sutartį.

Priteisti ieÅ¡kovei J. L. ir atsakovui A. L. po 50 vnt. 100 Lt nominalios vertės UAB „Veleksas“ akcijų bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 1, b. l. 76–77). Nurodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nesutinka, jog santuokos metu sutuoktiniai neįgijo jokio turto. Santuoka sudaryta 2003-12-27. VisÄ Å¡alių bendro gyvenimo laikotarpį atsakovas dirbo, stengėsi sudaryti Å¡eimai pakankamas turtines sÄ lygas normaliam gyvenimui. Atsakovas užsiimdavo metalo supirkimu bei transporto paslaugų verslu.

Gyvenant santuokoje, sutuoktiniai įkÅ«rė UAB „Velesas“, įgijo butÄ adresu (duomenys neskelbtini), pastatė namÄ sodo bendrijoje, adresu (duomenys neskelbtini). 2006-06-09 Å¡alys sudarė povedybinę sutartį, kuria susitarė dėl tarpusavio turtinių teisių ir pareigų santuokos metu, taip pat po santuokos sudarymo. Anot atsakovo, povedybinė sutartis buvo sudaryta dėl akių, t. y. neketinant sukurti teisinių padarinių. 2004 - 2006 m. atsakovas aktyviai užsiimdavo metalo supirkimu, turėjo keletÄ Ä¯monių Vilniuje ir Klaipėdoje. 2005 m. atsakovas papuolė į policijos akiratį dėl užimamų pareigų UAB „Blatkupta“ ir UAB „Litvimeta“.

Klaipėdos apskrities VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo stambiu mastu ir dokumentų klastojimo. Siekdami iÅ¡vengti galimo iÅ¡ieÅ¡kojimo ar konfiskacijos, sutuoktiniai nusprendė padovanoti žemės sklypÄ su nebaigtais statyti statytiniais, adresu (duomenys neskelbtini), M. O. (J. L. motinai), o vėliau sudaryti povedybinę sutartį. Povedybine sutartimi Å¡alys siekė iÅ¡saugoti esamÄ ir bÅ«simÄ Å¡eimos turtÄ nuo galimų iÅ¡ieÅ¡kojimų, kilusių iÅ¡ rizikingo atsakovo verslo.

Å ie sandoriai buvo tariami (fiktyvÅ«s) ir laikytini negaliojančiais. Pagal vedybinės sutarties 3.2 punktÄ , t. y. nuo povedybinės sutarties sudarymo dienos kiekvieno sutuoktinio santuokos metu įgytas bÅ«simas turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Å iame punkte nustatytas sutartinis teisinis režimas bus taikomas visam ateityje įgytam kilnojamam ir nekilnojamam turtui. Anot atsakovo vertybinių popierių (akcijų) statusas nebuvo aptartas. Santuokos metu buvo įgyta UAB „Transtitus“, kuriai 2012-05-03 Klaipėdos apygardos teisme pradėta bankroto procedÅ«ra. 2011-11-21 buvo užbaigtas UAB „Transtitus“ reorganizavimas, ir iÅ¡ jos buvo atskirta nauja įmonė – UAB „Velesas“, kurios akcininkė tapo ieÅ¡kovė J.

L.. Todėl atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovė be jo sutikimo 2012-02-17 UAB „Velesas“ akcijas perleido savo motinai M. O. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu už 10 000 Lt ir tokiu bÅ«du pažeidė atsakovo A. L. turtines teises. Nurodė, kad atsakovas pradiniam įnaÅ¡ui už butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), pasiskolino 40 000 Lt ir juos perdavė ieÅ¡kovei. Taip pat atsakovas nuolat grynais pinigais bei banko pavedimais mokėjo AB SEB bankui už suteiktÄ kreditÄ . Pripažinus 2006-06-09 povedybinę sutartį negaliojančia, minėtas butas taps bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes yra įgytas santuokos metu.Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimÄ , jame nurodė, kad bankui nėra žinomos atsakovo nurodytos aplinkybės, susijusios su vedybų sutarties fiktyvumu, todėl AB SEB banko nuomone įsipareigojimai pagal 2007-11-06 kredito sutartį Nr.1450718015165-C3 laikė asmeniniais ieÅ¡kovės J.

L. įsipareigojimais, o kredito lėšomis įgytas ir AB SEB bankui įkeistas turtas– butas ir dalis automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra asmenine J. L. nuosavybe, kadangi taip buvo susitarta tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo sudarytos vedybų sutarties 3.2 punkte. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė atsiliepimÄ , jame nurodė, kad sutuoktiniai mokestinių nepriemokų valstybės biudžetui neturi. Pateikė informacijÄ apie A.

L. ir J. L. atžvilgiu antstolių vykdomas bylas. Atsiliepime prašė dalijant sutuoktinių turtÄ atsižvelgti į sutuoktinių prievoles biudžetui, o pas antstolius vykdomas bylas pripažinti kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe (t. 4, b. l. 139,140). Klaipėdos apylinkės teismo 2013-05-28 nutartimi sujungtos civilinės bylos Nr. N2-3224-777/2013 ir N2-1176-676/2013 į vienÄ , po bylų sujungimo palikus numerį Nr. N2-3224-777/2013.A. L., gim. 1981 m., ir jo tėvai O. L. ir A. L., gim. 1958 m., kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (prijunta byla) dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. 2013 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje Å¡alys sudarė taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo jam priteisimo bei A.

L. ir jo tėvų (M. L. senelių) O. L. ir A. L. bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi (daliniu sprendimu) minėta taikos sutartis patvirtinta ir byla toje dalyje nutraukta (t. 4, b. l. 96–99). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-20 nutartimi ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Nusprendė nutraukti A. L. ir J. L. santuokÄ , įregistruotÄ Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje 2003 m. gruodžio 27 d., įraÅ¡o Nr. 1151; kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo pripažinti atsakovÄ A.

L.; nustatyti, kad ieÅ¡kovei po santuokos nutraukimo paliekama pavardė „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui „(duomenys neskelbtini)”; kitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovo A. L. ieÅ¡kovei J. L. 5 986 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodė, jog atsakovas yra nuteistas dėl smurto prieÅ¡ sutuoktinę J. L., be to jis yra pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimÄ . Å ie aptarti įrodymai neabejotinai patvirtino atsakovo A. L. kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo.

Nustatė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas 2006 m. birželio 9 d. sudarė vedybų sutartį (t. 1, b. l. 21). Atsakovas prašė pripažinti jÄ negaliojančia dėl to, kad ji buvo sudaryta tik dėl akių (fiktyvi), jos sudarymo tikslas iÅ¡vengti kreditorinių iÅ¡ieÅ¡kojimų. Teismas nustatė, kad atsakovas netinkamai įgyvendino savo teises ir pareigas, jomis piktnaudžiavo, siekė iÅ¡vengti prievolių įvykdymo, todėl apylinkės teismas atsisakė ginti A. L. teises, t. y. pripažino vedybų sutartį negaliojančia (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

Pažymėjo, kad nėra pagrindo pripažinti buto Å¡alių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybe, todėl jį laikė ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe. Atsakovo reikalavimÄ butÄ su negyvenamÄ ja patalpa pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe atmetė, taip pat atmetė reikalavimÄ butÄ padalyti. Atmetė atsakovo reikalavimÄ pripažinti, kad prievolę pagal ieÅ¡kovės 2007-11-06 paimtÄ paskolÄ iÅ¡ AB SEB banko turi grÄ Å¾inti J. L. ir A. L. solidariai. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė J. L. 2012-02-17 UAB „Velesas“ akcijas pardavė savo motinai M.

O. už 10 000 Lt (t. 1, b. l. 78), atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti ieÅ¡kovės minėtÄ UAB „Velesas“ 100 procentų akcijų perleidimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo dienos ir taikyti restitucijÄ . Teismas sprendė, jog Å¡alys vedybų sutartyje nustatė viso turto (tame tarpe ir vertybinių popierių „akcijų“ ) teisinį režimÄ , pagal kurį akcijos yra (buvo) J. L. asmeninė nuosavybė. Pagal CK 3.97 straipsnio 1 dalį turtu, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, Å¡is sutuoktinis naudojasi, jį valdo bei juo disponuoja savo nuožiÅ«ra.

Konstatavo, kad ieÅ¡kovė J. L. turėjo teisę savo nuožiÅ«rÄ disponuoti (parduoti) jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančias akcijas. Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-20 sprendimÄ ir iÅ¡dėstyti jį naujÄ redakcijÄ â€“ ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies: nutraukti A. L. ir J. L. santuokÄ , įregistruotÄ Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje 2003 m. gruodžio 27 d., įraÅ¡o Nr. 1151; pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti, kad ieÅ¡kovei po santuokos nutraukimo paliekama pavardė „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui „(duomenys neskelbtini)“; pripažinti vedybų sutartį, sudarytÄ 2006-06-09 negaliojančia nuo jos sudarymo dienos; pripažinti 2012-02-17 UAB „Velesas“ 100 akcijų perleidimo sutartį Nr. 2012/01 negaliojančia nuo jos sudarymo dienos , t. y. nuo 2012-02-17 ir taikyti restitucijÄ ; padalyti santuokoje įgytÄ turtÄ Å¡ia tvarka ir bÅ«du: patalpÄ â€“ automobilio stovėjimo aikÅ¡telę pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir padalyti juos lygomis dalimis paskiriant J.

L. ir A. L. po ½ apraÅ¡yto turto; pripažinti J. L. ir A. L. solidariÄ jÄ prievolę AE SEB bankui pagal 2DD7-11-D6 kredito sutartį Nr. l45D71SD15165-C3; ieÅ¡kovei J. L. ir atsakovui A. L. asmenine nuosavybe priteisti po 50 vnt. 100 Lt nominalios vertės UAB „Velėsas“ akcijų; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. L. atsakovui A. L. bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog ieÅ¡kinio padavimo metu atsakovo teistumas iÅ¡nyko. Kita vertus, ieÅ¡kovė neneigė, kad su atsakovu gyveno iki 2012-02 mėn. ir 2010-01-07 gimė vaikas.

Atsakovo teistumas sutuoktinių santykiams jokios įtakos neturėjo ir negalėjo sÄ lygoti jų santuokos iÅ¡irimÄ . Teigia, kad ieÅ¡kovų santuoka iÅ¡iro dėl jų abiejų kaltės, nes santuoka grindžiama lojalumu, vienas kitÄ turi gerbti. Atsakovas prašė pripažinti vedybų sutartį negaliojančia dėl to, kad jl buvo sudaryta tik dėl akių (fiktyvi), jos sudarymo tikslas iÅ¡vengti kreditorium iÅ¡ieÅ¡kojimų. Formaliai tokia sutartis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms, gerai moralei arba vieÅ¡ajai tvarkai (CK 3.105 str. 1 d. 1 p. ).

Apeliantas (atsakovas) prieÅ¡ieÅ¡kiniu nurodė, kad 2006-06-09 sutuoktiniai sudarė fiktyvų sandorį, nes siekė iÅ¡saugoti esamÄ ir bÅ«simÄ Å¡eimos turtÄ nuo galimų iÅ¡ieÅ¡kojimų, kilusių iÅ¡ rizikingo atsakovo A. L. verslo. Vedybų sutartis buvo sudaryta dėl akių, t. y. neketinant sukurti teisinių padarinių. Teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika ir konkrečia byla, tačiau skirtingai negu Å¡ioje byloje, tarp Å¡alių egzistavo ginčas dėl sutarties sudarymo aplinkybės, joje nebuvo pažeisti kreditoriaus interesai.

Atsakovas nurodė, kad vedybų sutartimi akcijų teisinis režimas nebuvo aptartas, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai netenkino atsakovo reikalavimo dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Byloje surinkti įrodymai patvirtina faktÄ , kad atsakovas prisidėjo prie nekilnojamojo turto įsigijimo ir įmokų pagal kredito sutartį mokėjimo. Å ie įrodymai duoda pagrindÄ reikalauti pripažinti butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja sutuoktinių jungtine nuosavybe.

Teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (t. 5, b. l. 15–22).IeÅ¡kovė teismui pateikė atsiliepimÄ , juo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog atsakovas nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio ieÅ¡kovės kaltę. Pažymi, kad nėra pagrindo teigti, kad vedybų sutartis pažeidė kreditorių interesus. Teigia, kad galiojant vedybų sutarčiai nėra pagrindo pripažinti negaliojančia akcijų pirkimo–pardavimo sutartį.

Vedybų sutartyje nustatyta, jog butas yra asmeninė ieÅ¡kovės nuosavybė, kaip ir prievolė AB SEB bankui. Tikina, kad priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija LR teisingumo ministro įsakyme nustatytų maksimalių dydžių (t. 5, b. l. 24–27). Apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Dėl santuokos nutraukimo dėl apelianto (atsakovo) kaltės Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, jog pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį smurto Å¡eimoje naudojimas reiÅ¡kia prezumpcijÄ , kad santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro dėl sutuoktinio, smurtavusio prieÅ¡ Å¡eimos narius (kitÄ sutuoktinį, vaikus), kaltės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino apeliantÄ (atsakovÄ ) kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, kadangi jis smurtavo prieÅ¡ savo sutuoktinę, sutrikdydamas jai sveikatÄ , tÄ patvirtina ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-16 baudžiamasis įsakymas.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieÅ¡kovė 2012-01-17 apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad „duodama parodymus buvo dar labai supykusi ant vyro, todėl tiesiog sutirÅ¡tino spalvas; <... mes turime bendravimo problemų, galvojame su vyru eiti pas Å¡eimos psichologÄ â€œ.

Nors ieÅ¡kovė duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir bandė ginti ir teisinti sutuoktinį, tačiau tai jokiu bÅ«du nepaneigia fakto, kad apeliantas (atsakovas) smurtavo prieÅ¡ sutuoktinę, sukeldamas jai fizinį skausmÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, kas, vadovaujantis CK 3.60 straipsnio 3 dalimi, leidžia preziumuoti, jog santuoka iÅ¡iro dėl apelianto (atsakovo) kaltės.Antra, CK 3.61 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės. Apeliantas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniame skunde nėra nurodęs nei vieno motyvo, argumento, pagrįsto įrodymais, kad ieÅ¡kovė taip pat yra kalta dėl santuokos iÅ¡irimo, o apelianto (atsakovo) motinos parodymai apylinkės teismo pagrįstai vertinti kaip subjektyvÅ«s. Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

Apeliantui (atsakovui) nepateikus ieÅ¡kovės kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo patvirtinančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir. pagrįstÄ sprendimÄ pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl apelianto kaltės. Dėl vedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia Pirma. apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad sutuoktiniai sudarė tariamÄ vedybinę sutartį, jos tikslas – iÅ¡saugoti Å¡eimos turtÄ nuo ateityje galimų iÅ¡ieÅ¡kojimų. Kasacinis teismas ne vienoje nutartyje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tariamas sandoris turi paslėptÄ (nevieÅ¡Ä ) Å¡alių suderintÄ sÄ lygÄ â€“ iÅ¡lygÄ , jog toks sandoris neturi teisinių padarinių, dėl ko esminis tokio sandorio požymis yra tas, kad jis realiai nėra vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-18 nutartis c/byloje Nr.3K-3-47/2006).

Bylose dėl sandorio pripažinimo tariamais būtina išsiaiškinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas bei kokia buvo tikroji sandorio šalių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-01-27 nutartis c/byloje Nr. 3K-3-28/2011). Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (CK 3.101 straipsnis). Sutuoktiniai, pasirašydami vedybų sutartį, gera abiejų šalių valia susitaria dėl viso (ar dalies) santuokoje/iki santuokos įgyto turto pasidalijimo būdo.

Å ios sutarties sudarymas suponuoja prielaidÄ , kad sutuoktiniai tikslingai susitaria dėl turto padalijimo, bet nenumato, kokių motyvų ir faktinių aplinkybių pagrindu tokia sutartis gali bÅ«ti pasiraÅ¡oma. Sprendžiant dėl sandorio tariamumo neteisėtas sandorio tikslas turi įtakos vertinant šį tikslÄ visų faktinių aplinkybių, patvirtinančių sandorio tariamumÄ kontekste. Tačiau vien Å¡io tikslo konstatavimas, kuomet sandoris realiai yra įvykdytas, nesudaro pagrindo tokio sandorio pripažinti tariamu (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-12-17 nutartis Nr. 2A-770/2012).

Nagrinėjamoje byloje sutuoktinių sudaryta vedybų sutartis buvo realiai vykdoma nuo pat jos sudarymo 2006 m. birželio mėnesį momento, nes Å¡alys jÄ pasirašė, siekdamos sutartyje numatytų pasekmių. Sutiktina su ieÅ¡kove, jog po vedybų sutarties pasiraÅ¡ymo buvo atlikta eilė teisėtų veiksmų, pasiraÅ¡yta sutarčių (pirkimo–pardavimo, dovanojimo, kredito sutartis), kurios per aÅ¡tuonerius metus nė vienas sutuoktinių neginčijo.Antra, CK 3.108 straipsnio 3 dalis numato, kad teisę reikalauti pripažinti vedybinę sutartį negaliojančia dėl jos fiktyvumo turi vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai.

Tokiu atveju įstatymų leidėjas įtvirtino bÅ«tent kreditoriams teisę ginti savo galimai pažeistas teises, kreiptis nustatyta tvarka į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus, ar buvo ketinama Å¡ios sutarties pagrindu sukurti realias civilines teises ir pareigas ir ar buvo Å¡i sutartis realiai įvykdyta. Å iuo atveju nei vienas trečiasis asmuo nesikreipė dėl tarp Å¡alių sudarytos vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia dėl jos fiktyvumo. Kadangi nėra duomenų, kad kreditorių interesus kaip nors bÅ«tų pažeidusi vedybinė sutartis, apeliacinio skundo argumentai, kad teismas atsisakydamas ginti atsakovo interesus, tuo pačiu atsisakė ginti ir sÄ Å¾iningų kreditorių interesus ir apgynė nesÄ Å¾iningas sutarties Å¡alies (ieÅ¡kovės) interesus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia Pirma, atsakovo (apelianto) reikalavimas dėl UAB „Velesas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra iÅ¡vestinis reikalavimas praÅ¡ymo pripažinti Å¡alių sudarytÄ vedybų sutartį negaliojančia. Tai reiÅ¡kia, kad galiojant vedybų sutarčiai nėra pagrindo pripažinti akcijų pirkimo–pardavimo sutarties negaliojančia.Antra, nuo vedybinės sutarties sudarymo dienos, kaip aptarta anksčiau, kiekvieno sutuoktinio santuokos metu įgytas bÅ«simas turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (vedybų sutarties 3.2 ?unktas).

SÄ voka turtas reiÅ¡kia daiktus, turtines teises ir turtines pareigas, pinigus. CK 1.97 straipsnyje nustatyta, kad civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas. SistemiÅ¡kai analizuojant CK normas, įstatymų leidėjas numatė, kad į sÄ vokÄ turtas įeina ne tik kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, bet ir vertybiniai popieriai, t. y. akcijos, obligacijos, kt. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs Å¡alių vedybinės sutarties nuostatas, teisės aktų normas pagrįstai nusprendė, kad vedybinėje sutartyje aiÅ¡kiai apibrėžta, jog vedybų sutarties 3 straipsnis yra taikomas turtui, t. y. nekilnojamiems ir kilnojamiems daiktams, vertybiniams popieriams, pinigams.

Apelianto (atsakovo) argumentai ginčijant akcijų pirkimo–pardavimo sutartį būtų pagrįsti, jei šalys vedybų sutartyje būtų susitarusios dėl daiktų, bet ne dėl turto pasidalijimo. Pagal CK 3.97 straipsnio 1 dalį turtu, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, šis sutuoktinis naudojasi, jį valdo bei disponuoja savo nuožiūra be kito sutuoktinio žinios ir sutikimo. Taigi, apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad ieškovė turėjo teisę disponuoti (parduoti) jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis akcijomis.Trečia, apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. P2-8563-642/2009, kurioje nustatyta, kad sutuoktinių A. ir J.

L. pajamos įgytos po vedybų sutarties sudarymo laikytinos bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Å iuo aspektui svarbu tai, jog CK 3.88 straipsnyje numatyta, koks turtas laikomas bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe. BendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos ir vaisiai, gauti iÅ¡ sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto (CK 3.88 straipsnio. 1 dalies 2 ?unktas). IÅ¡ daikto gaunamomis pajamomis laikomi pinigai ir kitos materialinės vertybės, kurie gaunami naudojant pagrindinį daiktÄ civilinėje apyvartoje.

Pajamomis taip pat gali bÅ«ti laikomi visi daiktai, kurie gali bÅ«ti gaunami visokeriopai naudojant pagrindinį daiktÄ (CK 4.18 straipsnis). IeÅ¡kovė lėšas gavo pardavusi akcijas, t. y. ne jas naudodama, o disponuodama, todėl Å¡ios lėšos pagrįstai laikomos jos asmenine nuosavybe, o ne bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Be to, apeliantas neprašė teismo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės dalies pelno pardavus akcijas, o reikalavo pripažinti negaliojančia akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. P2-8563-642/2009 neturi jokios prejudicinės galios teismui priimant skundžiamÄ sprendimÄ , nes Å¡ioje teismo nutartyje nebuvo pasisakyta apie Å¡alių turimÄ ar ateityje įsigyjamÄ turtÄ .

Dėl buto pripažinimo bendrÄ ja sutuoktinių jungtine nuosavybe Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina faktÄ , kad atsakovas prisidėjo prie nekilnojamojo turto įsigijimo bei įmokų pagal kredito sutartį mokėjimo, tai duoda pagrindÄ pripažinti butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja sutuoktinių jungtine nuosavybe. Å ie apeliacinio skundo argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti.Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino vedybų sutarties negaliojančia, o remiantis 2006-06-09 sudarytos vedybų sutarties 3.2 punktu nuo povedybinės sutarties sudarymo dienos kiekvieno sutuoktinio santuokos metu įgytas bÅ«simas turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, tai nebuvo pagrindo tenkinti apelianto reikalavimo pripažinimo butÄ bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Aplinkybę, kad butÄ ieÅ¡kovė įsigijo asmeninės nuosavybės teise ir prievoles pagal kredito sutartį taip pat prisiėmė ieÅ¡kovė asmeniÅ¡kai, patvirtino ir trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį. Aktualu tai, jog įsipareigojimai AB SEB bankui pagal 2007-11-06 kredito sutartį Nr. 1450718015165-C3 laikytini asmeniniais ieÅ¡kovės įsipareigojimais, o kredito lėšomis įsigytas ir AB SEB bankui įkeistas butas laikytinas asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe, kadangi taip buvo susitarta tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės sudarytoje vedybų sutarties 3.2 punkte.

Be to, apeliantas pasiraÅ¡ant kredito sutartį patvirtino, kad sutinka, jog butas ir jo įsigijimui prisiimta prievolė yra asmeninė ieÅ¡kovės nuosavybė ir asmeniniai įsipareigojimai. Bankas, iÅ¡duodamas paskolÄ , vertino tik ieÅ¡kovės finansines galimybes mokėti paskolÄ . Vertindamas skunde minimus piniginius pavedimus, atliktus ieÅ¡kovei, teismas mano, kad nėra pagrindo nesutikti su ieÅ¡kovės pozicija ir byloje esančiais duomenimis, kad apeliantas, vengdamas atsiskaityti su savo kreditoriais, darė įvairius pavedimus naudodamasis ieÅ¡kovės sÄ skaita.

Kaip taisyklė, Å¡ie pinigai bÅ«davo iÅ¡gryninami ir perduodami pačiam apeliantui arba jo nurodytiems asmenims (CPK 185 straipsnis). Å iÄ aplinkybę patvirtina ir apelianto pozicija, jis Å¡ių lėšų netraktuoja kaip ieÅ¡kovės skolos ir nepraÅ¡o jų priteisti. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines normas tenkindamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini, nes priteistų iÅ¡laidų advokato pagalbai suma nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomenduojamo priteisti užmokesčio, iÅ¡laidos iÅ¡samiai detalizuotos ir pateiktos tik už atstovavimÄ Å¡ioje byloje, o ne dėl bylos, kurioje buvo sudaryta dalinė taikos sutartis. Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais, n u t a r i a: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                         AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Kolegijos teisėjai                                                                                                   Almantas Padvelskis         Albina Pupeikienė