f69c044f-366e-47ca-a440-d19dc2fa5e09 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-972-657/2015Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01766-2014-6                          Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.1.; 44.5.1.; 50.3.; 121.14.; 121.18.; 121.21.KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 26 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės UAB „TrijÅ«na“ apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2074-736/2014 pagal ieÅ¡kovės UAB „TrijÅ«na“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

V. dėl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ ,n u s t a t ė:I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė UAB „TrijÅ«na“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A. V. 1.607,09 Lt žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 1-2). Nurodė, kad 2014-05-28 ieÅ¡kovė su atsakovu sudarė Nuomos sutartį, pagal kuriÄ atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡sinuomojo automobilį „FIAT DUCATO Bela Bonaire 593“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Už automobilio nuomÄ atsakovas sumokėjo nuomos mokestį, aptarnavimo mokestį ir 1.000,00 Lt užstatÄ . Automobilį ieÅ¡kovė atsakovui perdavė tvarkingÄ , be jokių defektų. 2014-06-02 atsakovas ieÅ¡kovei telefonu pranešė, kad naktį, esant užsienyje, įvyko autoįvykis, kurio metu buvo sudaužyti abu automobilio galinio vaizdo veidrodžiai ir įlenktas kėbulas, bei nurodė, kad policijos nekvietė, autoįvykio niekur nefiksavo. 2014-06-04 automobilį grÄ Å¾inus ieÅ¡kovei, buvo suraÅ¡ytas defektų nustatymo aktas, kuriame fiksuota, kad sudaužyti abiejų pusių Å¡oniniai veidrodėliai ir padaryti automobilio kėbulo įlenkimai.

Automobilio remontas ieÅ¡kovei kainavo viso 3.497,98 Lt. Draudimo bendrovė ieÅ¡kovei iÅ¡mokėjo 890,89 Lt iÅ¡mokÄ . Kadangi atsakovas ieÅ¡kovei buvo sumokėjęs 1.000,00 Lt užstatÄ , tai užstato suma ieÅ¡kovė padengė dalį patirtų nuostolių ir iÅ¡ atsakovo pareikalavo 1.607,09 Lt padarytos žalos atlyginimo. Atsakovas gera valia padengti padarytÄ Å¾alÄ nesutiko. Nuomos sutartimi atsakovas buvo įsipareigojęs, pasibaigus automobilio nuomos terminui, automobilį grÄ Å¾inti tvarkingÄ , be papildomų defektų.

Atsakovas nevykdė pareigos įvykus autoįvykiui kviesti policijÄ , tinkamai užpildyti draudiminius dokumentus, informuoti automobilio draudimo bendrovę. Tarp ieÅ¡kovei padarytos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl atsakovas privalo atlyginti visus ieÅ¡kovės patirtus nuostolius dėl automobilio apgadinimo. Atsakovas A. V. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti (b.l. 23-24). Nurodė, kad iÅ¡nuomotu automobiliu vyko į (duomenys neskelbtini). 2014-06-02 autoįvykio (duomenys neskelbtini) metu dėl krovininio sunkvežimio vairuotojo kelių eismo taisyklių pažeidimo iÅ¡sinuomotas automobilis buvo apgadintas – sudaužyti abiejų pusių veidrodėliai, o priduodant automobilį paaiÅ¡kėjo, kad labai nežymiai yra įbrėžtas kėbulas deÅ¡inės pusės galinėje dalyje.

Dėl autoįvykio į (duomenys neskelbtini) policijÄ nesikreipė, kadangi įvykį sukėlusio sunkvežimio vairuotojas net nesustojęs nuvažiavo, įvykis įvyko greitkelyje anksti ryte, todėl nebÅ«tų galima jo nustatyti. Draudimo bendrovės informuoti apie įvykį neturėjo galimybės, nes draudimo sutartis jam nebuvo įteikta, draudimo poliso jis neturėjo. Tačiau apie įvykį jis pranešė UAB „TrijÅ«na“ direktoriui, kuris nurodė, kad pats apie įvykį praneÅ¡ automobilio draudimo bendrovei.

Pagal Nuomos sutartį nuomininkas atlygina žalÄ iki 1.000,00 Lt, tokiÄ sumÄ jis yra atlyginęs, o 890,89 Lt atlygino draudimo bendrovė. PasiraÅ¡ant Nuomos sutartį ieÅ¡kovė jį apgavo, neteisingai nurodydama 1.000,00 Lt, o ne 2.000,00 Lt iÅ¡skaitÄ (franÅ¡izę). Nesutinka su ieÅ¡kinyje nurodyta 1.243,64 Lt suma už automobilio kairės pusės sienos ir kairės pusės galinės sienos apdailos remontÄ , kadangi pagal 2014-06-04 trÅ«kumų (defektų) nustatymo aktÄ apgadinimas padarytas deÅ¡inės pusės kėbulo gale, o ne kairėje.II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 73-79). Teismas pažymėjo, kad byloje nekilo ginčo dėl automobilio veidrodėlių sugadinimo fakto ir dėl jų sugadinimo padarytos žalos (nuostolių) dydžio. IeÅ¡kovo nurodytas 2.254,34 Lt (1.863,09 Lt be PVM) iÅ¡laidas patvirtina byloje esančios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, tarpusavio skolų užskaitymo akto ir mokėjimo nurodymo kopijos.

Tačiau atsakovas nesutiko, kad jis yra atsakingas už ieÅ¡kovės nurodytas 1.243,64 Lt iÅ¡laidas automobilio kairės pusės sienos ir galinės sienos apdailos remontÄ . Atsižvelgęs į 2014-06-04 trÅ«kumų (defektų) nustatymo akte ir 2014-06-30 remonto sÄ matoje esančius neatitikimus dėl automobilio defektų lokalizacijos, ieÅ¡kovei leistinais įrodymais nepaÅ¡alinus Å¡io prieÅ¡taravimo, o pagal byloje esančius įrodymus nesant galimybės tai padaryti, atsakovui kategoriÅ¡kai tvirtinant, kad automobiliui esant jo žinioje automobilio kairė pusė nebuvo apgadinta, teismas laikė neįrodytu, jog automobilio kairės pusės apgadinimai, kurių remonto darbai nurodyti 2014-06-30 sÄ matoje, buvo padaryti atsakovui naudojantis automobiliu.

Teismas pažymėjo, kad aiÅ¡kinant vartojimo sutartis, turi bÅ«ti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės, bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, CK 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinimo taisyklė. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė neteigė ir neįrodinėjo, jog žala nuomojamam automobiliui buvo padaryta dėl atsakovo tyčios ar didelio neatsargumo, o byloje esantys duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, kad žala automobiliui buvo padaryta nurodytu bÅ«du, todėl teismas sprendė, kad turi bÅ«ti vadovaujamasi Å¡alių sudarytu susitarimu dėl atsakovo atsakomybės dydžio ribojimo, nes toks susitarimas yra teisėtas, turi bÅ«ti vykdomas, ir kiekviena sutarties Å¡alis turi prisiimti iÅ¡ tokio susitarimo kylančius padarinius.

Nors sutartyje atsakovo atsakomybę ribojanti suma buvo susieta su KASKO draudimo franÅ¡izės suma, tačiau atsakovas su ieÅ¡kovės ir draudiko sudaryta sutartimi, kurioje buvo numatyta 2.000,00 Lt iÅ¡skaitos suma, nebuvo supažindintas, o prieÅ¡ingų duomenų ieÅ¡kovė nepateikė, Nuomos sutartis buvo parengta ieÅ¡kovės atstovo, todėl ginčo sutartyje ir draudimo sutartyje esantis neatitikimas dėl franÅ¡izės sumos aiÅ¡kintinas atsakovo naudai, laikant, kad Å¡alys susitarė apriboti atsakovo atsakomybę konkrečia – iki 1.000,00 Lt suma, o dėl Å¡io neatitikimo kylančius neigiamus padarinius privalo prisiimti ieÅ¡kovė, nes ji nepateikė atsakovui (vartotojui) teisingos informacijos apie KASKO draudimo sutarties sÄ lygas ir į sutartį įrašė neteisingus duomenis apie KASKO draudimo iÅ¡skaitos dydį (franÅ¡izę), dėl to kylančias neigiamas pasekmes bÅ«tų neteisinga ir nesÄ Å¾ininga perkelti vartotojui.

Teismas sprendė, kad sutarties 4.6. punkto nuostata, kad žalos atlyginimo dydis aukščiau nurodyta suma neribojamas tuo atveju, jei atitinkamų defektų automobilio KASKO draudimas nepadengia, Å¡iuo atveju netaikytina, kadangi Å¡i nuostata, teismo įsitikimu, taikoma tais atvejais, kai pagal KASKO draudimo taisykles atitinkamas žalÄ sukėlęs įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju, ar dėl atitinkamo automobilio defekto (sugadinimo) atsiradę nuostoliai neatlyginami pagal KASKO draudimo taisykles. Å iuo atveju iÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų matyti, kad ginčo automobilį apdraudusi draudimo kompanija tiek automobilio veidrodėlių sugadinimÄ , tiek ir automobilio kairės pusės kėbulo apgadinimus pripažino draudžiamaisiais įvykiais ir pagal draudimo sutarties sÄ lygas atlygino padarytÄ Å¾alÄ , iÅ¡skaičiavusi draudimo sÄ lygose numatytÄ 2.000,00 Lt iÅ¡skaitÄ .

Teismas nesutiko, kad atsakovui pareiga atlyginti visÄ Å¾alÄ kyla remiantis sutarties 6.5 punktu, kuris numato, kad nuomininkas įsipareigoja padarius kelių eismo taisyklių ar kitokius pažeidimus nuomos metu, neÅ¡ti pilnÄ atsakomybę ir po automobilio grÄ Å¾inimo. Teismas pagrįstais pripažino atsakovo ir jo atstovo paaiÅ¡kinimus, kad Å¡i sutarties nuostata yra labai neaiÅ¡ki, neapibrėžta ir nesuprantama. Teismas sprendė, kad Å¡i nuostata kalba apie nuomos metu padarytus teisės pažeidimus, dėl kurių atsiranda nuostolių.

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kindamas sutarties nuostatas, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ji netaikoma tais atvejais, kai nuostoliai padaromi sugadinus automobilį ir/ar sugadinus/praradus papildomÄ Ä¯rangÄ , kadangi nuostolių (žalos), padarytų tokiu bÅ«du, atlyginimo tvarkÄ reglamentuoja specialus sutarties 4.6 punktas. Nors įvykus žalÄ sukėlusiam autoįvykiui, atsakovas apie jį nepranešė policijai bei draudimo bendrovei, tuo pažeisdamas sutarties 4.12 p., 4.14 p., tačiau Å¡is pažeidimas nebuvo kliÅ«tis ieÅ¡kovui gauti draudimo iÅ¡mokÄ .

Apie eismo įvykį buvo informuotas ieÅ¡kovės vadovas, kuris kaip profesionalus nuomos paslaugų teikėjas, galėjo ir privalėjo paaiÅ¡kinti atsakovui, kaip riekia elgtis, be to, sutartyje nesant numatytos sÄ lygos, kad nepraneÅ¡us apie įvykį policijai atsakovui kyla pareiga atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , todėl, teismo vertinimu, nepraneÅ¡imas apie eismo įvykį policijai negali bÅ«ti pagrindas netaikyti atsakovui sutartyje numatytos ribotos atsakomybės. Teismas konstatavo, kad į reikalaujamų atlyginti nuostolių sumÄ ieÅ¡kovė nepagrįstai įtraukė pirkimo PVM – viso 607,09 Lt, kadangi iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė yra PVM mokėtoja.

Ä® bylÄ pateikta 2014-05-28 pinigų priėmimo kvito kopija patvirtina, kad sudarant sutartį atsakovas ieÅ¡kovei sumokėjo viso 3.630,00 Lt, iÅ¡ jų – 1.000,00 Lt užstatÄ galimiems nuostoliams atlyginti, kurio, grÄ Å¾inus automobilį, ieÅ¡kovė atsakovui negrÄ Å¾ino, Å¡ia suma padengdama dalį nuostolių dėl automobilio apgadinimų. Kadangi sutarties 4.6 punkte numatyta, kad atsakovas dėl automobilio sugadinimo atlygina ieÅ¡kovei žalÄ iki 1.000,00 Lt, nesant pagrindo atsakovui taikyti visiÅ¡kÄ atsakomybę, teismas konstatavo, kad atsakovas prievolę atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ (nuostolius) yra įvykdęs, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 1.607,09 Lt žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetęs pagrindinį reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, teismas atmetė ir reikalavimÄ dėl palÅ«kanų priteisimo. III. Apeliacinio skundo argumentaiApeliaciniame skunde ieÅ¡kovė UAB „TrijÅ«na“ prašė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-12-30 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė teisės normÄ , reglamentuojančiÄ sutartinę atsakomybę.

Atsakovas yra pilnai atsakingas už padarytus automobiliui defektus. Å iuo atveju per klaidÄ sutartyje nurodyta 1.000,00 Lt, bet ne KASKO draudimo sutartyje numatyta 2.000,00 Lt, franÅ¡izės suma, atsakovo atsakomybės dydžiui reikÅ¡mės neturi. Teismas skundžiamame sprendime visiÅ¡kai nepasisakė dėl atsakovo padaryto ieÅ¡kovo automobilio Å¡ono apgadinimo, nors automobilis buvo apgadintas. Byloje yra nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos.2. Teismas byloje netinkamai vertino įrodymus, nevertino įrodymų viseto, rėmėsi nepatikimais įrodymais.

Teismas ieÅ¡kinį atmetė, konstatuodamas autoįvykio aplinkybes tik pagal prieÅ¡taringus atsakovo ir liudytojo parodymus. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo sukurta autoįvykio versija, nors galbÅ«t ieÅ¡kovo automobilis buvo apgadintas kitomis aplinkybėmis. Teismas, nenustatęs ieÅ¡kovo automobilio apgadinimo tikrųjų aplinkybių, tokiÄ situacijÄ privalėjo vertinti kaip atsakovo neįrodymÄ savo nekaltumo dėl automobilio apgadinimo ir ieÅ¡kinį patenkinti vien tik CK 6.500 straipsnio pagrindu.

Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad automobilio kairės pusės apgadinimai, kurių remonto darbai nurodyti 2014-06-30 sÄ matoje, buvo padaryti atsakovui naudojantis automobiliu, ir neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ . Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ atsakovas įstatymų nustatyta tvarka nepateikė.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB „TrijÅ«na“ su atsakovu A. V. 2014-05-28 sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. 2014-05-28, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė laikotarpiui nuo 2014-05-28 iki 2014-06-04 (8 paroms) už 2.480,00 Lt iÅ¡nuomojo atsakovui automobilį „FIAT DUCATO Bela Bonaire 593, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelionei į (duomenys neskelbtini) (b.l. 4-6).

Nuomojamas automobilis tÄ pačiÄ dienÄ buvo perduotas atsakovui perdavimo-priėmimo aktu (b.l. 6). IÅ¡ byloje pateikto 2014-06-04 trÅ«kumų (defektų) nustatymo akto, nustatyta, kad pasibaigus nuomos terminui, iÅ¡nuomotas automobilis ieÅ¡kovei buvo grÄ Å¾intas apgadintas – sudaužyti abiejų pusių Å¡onininiai veidrodėliai, trÅ«kumų (defektų) nustatymo akte taip pat pažymėta, kad yra įlenkimas automobilio deÅ¡inėje pusėje (automobilio gale) (b.l. 9). AktÄ be pastabų pasirašė ieÅ¡kovės atstovas ir atsakovo atstovas (bendrakeleivis) N. Č..

IeÅ¡kovė pateikė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, iÅ¡ kurių matyti, jog nustatytų defektų paÅ¡alinimas kainavo 3.497,98 Lt, tame tarpe 2.254,34 Lt Å¡oniniai veidrodėliai ir 1.243,64 Lt automobilio kėbulo remonto darbai (b.l. 7, 10-11). Byloje taip pat nustatyta, jog 890,89 Lt atlygino draudimo bendrovė „BTA Insurance Company SE“ bei nuostoliams atlyginti buvo panaudotas atsakovo sumokėtas 1.000,00 Lt užstatas (b.l. 30-31).Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovui atsakovas grÄ Å¾ino apgadintÄ automobilį ir dėl žalos už abiejų pusių Å¡onininius veidrodėlius atlyginimo.

Ginčo Å¡alys nesutaria dėl to, kas turėtų atlyginti žalÄ už atliktus automobilio kėbulo remonto darbus, t.y. apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieÅ¡kinys dėl 289,62 Eur (1.000,00 Lt) žalos atlyginimo. Å ioje byloje esminiai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutartinės atsakomybės (CK 6.256 str.), bei įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176-185 straipsniuose, taikymu ir aiÅ¡kinimu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas netinkamai taikė šalių sutartinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos nuomos sutarties laikotarpiu ginčo automobilis buvo teisėtai (nuomos sutarties pagrindu) naudojamas atsakovo ir, kaip minėta, byloje nėra ginčo dėl to, jog būtent tuo metu ginčo automobilis buvo apgadintas. Šalys nesutaria dėl atsakovo atsakomybės pagal nuomos sutartį apimties. Civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš CK ir kituose įstatymuose nurodytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat nors įstatymuose nenustatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių (CK 1.136 str. 2 d. 1 p.).

Sutartis yra dviejų asmenų valios išraiška, jų suderinta valia, kurios tikslas – sukurti šalių tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.).Teismas atmesdamas ieškinį konstatavo, jog nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi šalių sudarytu susitarimu dėl atsakovo atsakomybės dydžio ribojimo, laikant, kad šalys susitarė apriboti atsakovo atsakomybę konkrečia, t.y. iki 1 000 Lt suma, nes toks susitarimas yra teisėtas, turi būti vykdomas, ir kiekviena sutarties šalis turi prisiimti iš tokio susitarimo kylančius padarinius.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokios teismo iÅ¡vados neatitinka sutarčių teisės normų ir jų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Pirmosios instancijos teismas remdamasis Å¡alių sudarytos sutarties 4.6 punktu sprendė, kad atsakovas atlygina žalÄ iki 1.000,00 Lt, tačiau ieÅ¡kovas neteigė ir neįrodinėjo, jog žala nuomojamam automobiliui buvo padaryta dėl atsakovo tyčios ar didelio neatsargumo, todėl turi bÅ«ti vadovaujamasi Å¡alių sudarytu susitarimu dėl atsakovo atsakomybės dydžio ribojimo.

Atkreiptinas dėmesys, jog asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 str.). IeÅ¡kovė savo reikalavimo teises kildina iÅ¡ sutartinių teisinių santykių, kurie atsirado, vykdant tarp UAB „TrijÅ«na“, kaip nuomotojo ir atsakovo A. V., kaip nuomininko, 2015-05-28 sudarytÄ automobilio nuomos sutartį Nr. 2014/05/28, pagal kurios sÄ lygas nuomininkas materialiai atsako už automobilio sugadinimus nuomos metu iki grÄ Å¾inimo nuomotojui. IeÅ¡kovė nurodė, jog atsakovo sutartinė atsakomybė kyla dėl netinkamo sutarties vykdymo.

Å alių pasiraÅ¡ytos sutarties 4.12 punkte nustatyta, jog kiekvieno autoįvykio, automobilio sugadinimo ar vagystės atveju, nuomininkas privalo apie įvykį praneÅ¡ti policijai, užpildyti draudiminius dokumentus, nufotografuoti ne tik iÅ¡sinuomotÄ automobilį, bet ir kitas įvykyje dalyvavusias transporto priemones bei per 24 valandas nuotraukas persiųsti nuomotojui; o to nepadarius ir draudikui neatlyginus autoįvykio metu patirtos žalos, atlyginti nuomotojui žalÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas privalo atlyginti nuostolius, kadangi jie atsirado dėl ieÅ¡kovo padaryto sutarties pažeidimo, kas sudaro draudiko nepadengtÄ sumÄ â€“ 1.000,00 Lt, nes draudimo bendrovė atlygino 890,89 Lt nuostolius (atmetus 2.000,00 Lt franÅ¡izę), bei nuostoliams atlyginti buvo įskaičiuotas atsakovo sumokėtas 1.000,00 Lt užstatas pagal sutarties 2.2 punktÄ .

CK 6.499 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grÄ Å¾inti nuomotojui daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimÄ , arba sutartyje sulygtos bÅ«klės. Jeigu nuomininkas pablogina iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ , jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 str.). Ä®statymas numato, kad padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę (CK 6.251 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl to ar sutarties 4.6 punktas nustato ribotÄ atsakovo atsakomybę. Sutarties 4.6 punkte nurodyta, kad grÄ Å¾inant automobilį, už perdavimo-priėmimo akte nenurodytus ir dėl Nuomininko kaltės ar dėl nuo Nuomininko priklausančių priežasčių atsiradusius automobilio defektus ir/ar sugadintÄ /prarastÄ papildomÄ Ä¯rangÄ Nuomininkas atlygina žalÄ iki 1.000 (vieno tÅ«kstančio) litų (automobilio KASKO draudimo franÅ¡izės ribose). Žalos atlyginimo dydis aukščiau nurodyta suma neribojamas tuo atveju, jeigu atitinkamų defektų automobilio KASKO draudimas nepadengia.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, o piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai (CK 6.249 str.). Pagal CK 6.251 straipsnį žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo, kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimÄ yra garantuota įstatymų, ji turi bÅ«ti įgyvendinama nustatyta tvarka, nepažeidžiant nei bendrųjų teisinės valstybės principų, nei teisingumo principo.

Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė iÅ¡raiÅ¡ka – prarasto turto vertė ir Å¡ie netekimai kompensuojami. Žalos dydis – viena iÅ¡ įrodinėjimo dalykÄ sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, Å¡ios aplinkybės įrodinėjimo naÅ¡ta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pagal Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygas, buvo numatyta ribota atsakovo atsakomybė už nuomos metu atsiradusius automobilio defektus.

Teismo nuomone, iÅ¡ Å¡ios sutarties sÄ lygos formuluotės matyti, kad Å¡i suma buvo susieta su KASKO draudimo sutartyje numatyta iÅ¡skaita (franÅ¡ize) ne didesne 1.000,00 Lt, todėl Å¡iame punkte numatyta iÅ¡imtis, kad žalos atlyginimo dydis aukščiau nurodyta suma neribojamas tuo atveju, jeigu atitinkamų defektų automobilio KASKO draudimas nepadengia, netaikoma.Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teismo aiÅ¡kinimu nesutinka. Å iuo atveju Å¡alis sieja ne draudimo, o sutartiniai santykiai. Kaip jau minėta, Å¡alys sutarties 4.6 punkte susitarė, kad žalos atlyginimo dydis aukščiau nurodyta suma (KASKO draudimo sutartyje numatyta iÅ¡skaita (franÅ¡ize) ne didesne 1.000,00 Lt) neribojamas tuo atveju, jeigu atitinkamų defektų automobilio KASKO draudimas nepadengia.

Nagrinėjamu atveju bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad atlyginti padarytÄ Å¾alÄ yra atsakovo pareiga, nes jis nesiėmė sutarties 4.12 ir 4.13 punktuose numatytų priemonių (nekvietė policijos, neužpildė dokumentų, nenufotografavo iÅ¡sinuomoto automobilio, kt.), tuo užsitikrinant savo teisių ir teisėtų interesų gynybÄ , ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai reikalavimų laikymÄ si. Tai, kad atsakovas nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir atidus, sudaro pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, kad atsakovas atleistinas nuo žalos atlyginimo ar yra teisinis pagrindas mažinti priteistinos žalos dydį.Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, jog teismas netinkamai nustatė automobilio sugadinimų atsiradimo aplinkybes, todėl objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal 2014-06-04 trÅ«kumų (defektų) nustatymo aktÄ apgadinimas buvo padarytas deÅ¡inės kėbulo pusės gale, tuo tarpu UAB „Kemperija“ pateiktoje 2014-06-30 sÄ matoje Nr. 2014/06/30 nurodyti kairės pusės sienos ir galinės sienos remonto darbai; be to, automobilis jį grÄ Å¾inus buvo iÅ¡ karto iÅ¡nuomotas, ir remontuotas tik praėjus 26 dienoms po automobilio grÄ Å¾inimo, todėl minimi pažeidimai galėjo bÅ«ti padaryti vėliau ir atsakovas už juos nėra atsakingas.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs Å¡alių pateiktus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su minėta pirmosios instancijos teismo pozicija. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų neginčijamai nustatyta, jog grÄ Å¾inant automobilį buvo ne tik sudaužyti automobilio abiejų pusių Å¡oniniai veidrodėliai, bet ir apgadintas automobilio kėbulas.

Å alys nesutaria kuri automobilio kėbulo pusė buvo apgadinta – deÅ¡inė ar kairė. 2014-06-04 TrÅ«kumų (defektų) nustatymo akte, pasiraÅ¡ytame ieÅ¡kovės ir N. Č. nurodyta, jog defektai (automobilio įlenkimai) nustatyti deÅ¡inėje pusėje (automobilio galas) (b.l. 11). Kaip jau minėta UAB „Kemperija“ pateiktoje 2014-06-30 sÄ matoje nurodyti kairės pusės sienos ir galinės sienos remonto darbai (b.l. 37). IÅ¡ draudimo bendrovės „BTA Insurance Company SE“ pateiktų nuotraukų žalos atlyginimo byloje Nr. TPDP/14/01483 matyti, jog techniniai defektai ir sugadinimai buvo fiksuoti automobilio gale vairuotojo pusėje (b.l. 11-51).

Atsakovas A. V., aiÅ¡kindamas įvykio aplinkybes, remdamasis N. Č. parodymais, nurodė, jog ties kelio susiaurėjimu sunkvežimiui pradėjus spausti automobilį, su plevėsuojančiu diržu buvo užkabintas kairysis Å¡onas, o pastarasis, siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, metėsi į deÅ¡inį Å¡onÄ ir kliudė bortelį, kurio aukÅ¡tis buvo gal 1,8-2 m. Liudytojo N. Č. teigimu, ties kelio susiaurėjimu, jis pristabdė automobilį, o lenkiančio sunkvežimio vairuotojas metėsi į deÅ¡inę pusę, ir su priekabos diržu kliudė automobilio veidrodėlį, o pats besitraukdamas į deÅ¡inį Å¡onÄ kliudė stulpelį.

Kadangi byloje pateiktuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose nurodytos automobilio pusės skiriasi, teismas vadovavosi ieÅ¡kovo pateiktu TrÅ«kumų (defektų) nustatymo aktu, pasiraÅ¡ytu ieÅ¡kovės ir N. Č..Kaip matyti iÅ¡ atsakovo A. V. ir liudytojo N. Č. parodymų automobilis važiavo deÅ¡iniÄ ja kelio puse, kai ties kelio susiaurėjimu jį lenkė sunkvežimis, priekabos diržu kliudęs automobilio kairę pusę. Paprastai automobilio pusė siejama su vairo vieta (kairėje ar deÅ¡inėje), todėl tiek iÅ¡ UAB „Kemperija“ sÄ matos ir draudimo bendrovės žalos atlyginimo bylos duomenų akivaizdu, kad techniniai defektai ir sugadinimai buvo fiksuoti automobilio gale vairuotojo (kairėje) pusėje.

Tiek atsakovas, tiek liudytojas tiksliai nenurodė, kokį daiktÄ deÅ¡inėje kelio pusėje kliudė į deÅ¡inę pusę besitraukdamas automobilis – 1,8-2 metrų aukščio atitvarus, bortelį, stulpelį ar kelio ženklÄ . Nors atsakovas A. V. byloje iÅ¡ viso neigė bet kokius kėbulo sugadinimus, liudytojas N. Č. tvirtino, jog kėbulas buvo apgadintas deÅ¡inėje pusėje. IeÅ¡kovės teigimu, pažeidimai buvo fiksuoti deÅ¡inėje pusėje, nes suraÅ¡ant trÅ«kumų aktÄ , buvo žiÅ«rima stovint prieÅ¡ automobilį.

Tokie ieÅ¡kovės parodymai neprieÅ¡tarauja byloje surinktiems raÅ¡ytiniams įrodymams – UAB „Kemperija“ sÄ matos ir draudimo bendrovės žalos atlyginimo bylos duomenims. Tuo tarpu atsakovo nurodytos aplinkybės nėra nuoseklios ir pagrįstos kitais byloje surinktais įrodymais. Pažymėtina, kad atsakovas dėl įvykio nepranešė policijai, neužpildė draudiminių dokumentų, nenufotografavo iÅ¡sinuomoto automobilio ir neatliko kitų pareigų, numatytų nuomos sutarties 4.12 ir 4.13 punktuose.

Ä®vertinęs Å¡iuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad neįrodyta, jog automobilio kairės pusės apgadinimai, kurių remonto darbai nurodyti 2014-06-30 sÄ matoje, buvo padaryti atsakovui naudojantis automobiliu, nes ji prieÅ¡tarauja bylos įrodymų visumai. Atsakovas automobilio kėbulo remonto darbų kainos neginčijo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės nuostatas, bei civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimÄ (CPK 178 str. 185 str.), ir iÅ¡ esmės netinkamai įvertinęs bylos duomenis priėmė neteisingÄ sprendimÄ .

Dėl to pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo A. V. ieškovei priteistina 289,62 Eur (1.000,00 Lt) žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies atlyginimas (CPK 93 str.).

Nagrinėjamu atveju priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovė už ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundÄ sumokėjo 40,85 Eur žyminio mokesčio (b.l. 3, 86) bei 461,70 Eur už advokato paslaugas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme ir pateikė turėtas iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus (b.l. 14-15, 87-88). Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių.

Todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo iÅ¡ viso priteistina 502,55 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat perskirstytinos valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismasn u s p r e n d ž i a:Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei UAB „TrijÅ«na“ (juridinio asmens kodas 184259732) 289,62 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis eurus 62 ct) žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (nuo 289,62 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2014-07-28) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 502,55 Eur (penkis Å¡imtus du eurus 55 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 4,63 Eur (keturis eurus 63 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, įmokos kodas 5660). Teisėja                                                                                               Žibutė Budžienė